Ureaplazmozė - tai urogenitalinės sistemos liga, kuri plinta lytiniu keliu. Ją sukelia ureaplazmos bakterijos, kurios aptinkamos urogenitalinės sistemos gleivinėje. Šios bakterijos gali būti kiekvieno žmogaus organizme ir aktyvuotis tik susidarius palankioms sąlygoms. Suaugusieji dažniausiai užsikrečia per lytinius santykius, o inkubacinis laikotarpis trunka nuo 7 iki 20 dienų. Stipri imuninė sistema gali ilgus metus slopinti ligos aktyvumą. Vyrams ureaplazmozė dažnai būna besimptomė. Gydymo tikslas - atkurti imunitetą, sumažinti uždegimą ir atnaujinti makšties mikroflorą. Gydant ureaplazmozę, būtina gydyti ne tik pacientą, bet ir jo lytinius partnerius, taip pat visas kitas nustatytas infekcines ir virusines ligas.
Kas yra Ureaplasma?
Ureaplazmos yra mažos bakterijos, priklausančios mikoplazmų klasei. Jos unikalios tuo, kad neturi ląstelės sienelės, todėl yra atsparios daugeliui antibiotikų, veikiančių per ląstelės sienelę. Ureaplazmos dažniausiai perduodamos lytiniu būdu, tačiau gali būti perduotos ir iš motinos vaisiui ar naujagimiui. Ureaplazmų grupę sudaro dvi pagrindinės rūšys: Ureaplasma urealyticum ir Ureaplasma parvum.
Ureaplasma urealyticum dažniau laikoma lytiškai plintančia infekcija (LPI), nes turi didesnį potencialą sukelti simptomus ir komplikacijas. Tačiau dažnai ši bakterija nekelia problemų asmenims, turintiems stiprų imunitetą ir normalią mikrobiomo pusiausvyrą.
Ureaplasma parvum dažniau laikoma komensaline bakterija, kuri gali gyventi žmogaus organizme nesukeldama ligos ar simptomų. Tik nusilpus organizmui ji gali tapti pavojinga.
Ureaplazmos simptomai
Daugeliu atvejų ureaplazma nesukelia jokių simptomų, ypač jei imuninė sistema yra stipri. Tačiau, padidėjus bakterijų kiekiui, gali pasireikšti šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Moterims:
- Skausmas arba deginimas šlapinantis
- Dažnas šlapinimasis
- Niežėjimas arba skausmas lytinių organų srityje
- Neįprastos išskyros ar kvapas iš makšties
- Apatinės pilvo dalies ar dubens skausmas
- Paraudimas ir uždegimas
Vyrams:
- Skausmas ar deginimo pojūtis šlapinantis
- Išskyros iš šlaplės
Ureaplazmos sukeliamos ligos ir komplikacijos
Ureaplazma gali sukelti ne tik nemalonius simptomus, bet ir rimtesnes komplikacijas, įskaitant:
- Vaisingumo problemas: Ureaplazma gali apsunkinti pastojimą, ypač jei bakterijos patenka į gimdą, kiaušintakius ar kiaušides.
- Bakterinę vaginozę (BV): Ureaplazma gali padidinti makšties pH lygį, sudarydama palankias sąlygas kenksmingoms bakterijoms, tokioms kaip Gardnerella vaginalis, daugintis.
- Uretritą: Ureaplazma gali sukelti šlaplės uždegimą.
- Mažą spermatozoidų kiekį: Ureaplasma urealyticum gali pabloginti spermos kokybę, mažindama spermatozoidų koncentraciją ir judrumą.
- Prostatitą: Nors ryšys nėra visiškai aiškus, ureaplazma gali būti susijusi su prostatos uždegimu.
- Endometriozę: Tyrimai su pelėmis parodė, kad ureaplazma gali skatinti endometriozės vystymąsi.
- Lėtinį endometritą ir dubens uždegiminę ligą.
Ureaplazma nėštumo metu
Ureaplazma nėštumo metu gali sukelti įvairių komplikacijų:
- Ankstyvą vaisiaus vandenų plyšimą ir priešlaikinį gimdymą: Ureaplazma gali padidinti riziką, kad vaisiaus vandenys plyš anksčiau laiko, ir sukelti priešlaikinį gimdymą.
- Chorioamnionitą: Ureaplazmos infekcija gali sukelti gimdos uždegimą, kuris gali lemti chorioamnionitą (vaisiaus dangalų uždegimą).
- Nėštumo praradimą: Kai kurios Ureaplasma rūšys dažnai aptinkamos moterims, patyrusioms nėštumo praradimą.
Diagnostika
Ureaplazmos diagnozuojamos atliekant tepinėlį iš makšties, gimdos kaklelio ar šlaplės. Taip pat gali būti naudojamas šlapimo mėginys, tačiau jis yra mažiau patikimas. Mėginys analizuojamas PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodu, kuris leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją.
Ką dar reikėtų žinoti apie LPI tyrimus:
- Lytinę sveikatą galima išsitirti iš šlapimo ar urogenitalinių nuograndų tepinėlio ėminių.
- Didžioji dalis lytiškai plintančių infekcijų (LPI) yra besimptomės, o pavėluotas gydymas gali sukelti rimtų sveikatos problemų - tapti uždegimo, nevaisingumo ar persileidimo priežastimi.
- Šiandien plačiausiai taikomas molekulinės diagnostikos PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimo metodas leidžia greitai ir tiksliai nustatyti infekciją pačioje jos pradžioje, praėjus vos kelioms dienoms nuo užsikrėtimo.
- Metodo esmė - viruso ar bakterijos DNR fragmentas pagausinamas kelis milijonus kartų, kad taptų aptinkamas tyrimo metodo aptikimo ribose.
- Kompiuterinių programų pagalba tyrimo rezultatas vizualizuojamas, interpretuojamas laboratorijos personalo ir gali būti saugomas neribotą laiką.
- PGR yra kokybinis tyrimo metodas, kurio atsakymas pateikiamas “RASTA” arba “NERASTA” tiriamo patogeno DNR.
- PGR tyrimas nurodo tik ar tiriamajame ėminyje patogeno DNR atpikta, bet negali įvertinti ar patogenas gyvybingas ir ar sukelia infekciją - šiuos aspektus turėtų įverttinti gydytojas remdamasis paciento anamneze.
- Kontrolinį tyrimą rekomenduojama atlikti praėjus 4-5 savaitėms po gydymo.
- Daugelis LPI sukeliančių mikroorganizmų sukelia labai silpną organizmo imuninį atsaką, todėl serologiniai antikūnų nustatymo metodai iš kraujo yra mažai informatyvūs.
- Taip pat didžioji dalis LPI sukeliančių mikroorganizmų neauga įprastose mikrobiologinėse terpėse.
- Mūsų laboratorijoje PGR metodu nustatoma 17 lytiniu/ galimai lytiniu keliu plintančių bakterijų ir virusų.
- Dažniausiai pasitaikantys simptomai užsikrėtus LPI: baltos spalvos žuvies kvapo išskyros; skausmas, perštėjimas, deginimas; perštėjimas, skausmas šlapinantis; dispareunija (skausmas lytinių santykių metu); opos, iškilimai ar bėrimai ant makšties, varpos, sėklidžių, išangės, sėdmenų, šlaunų, burnos arba aplink ją; kraujavimas iš varpos ar makšties; skausmingos ar patinusios sėklidės; niežulys makštyje arba aplink ją; netikėtos mėnesinės arba kraujavimas po seksualinės veiklos; taip pat gali būti nespecifiniai, čia neįvardinti simptomai.
- Galimos komplikacijos: pilvo, gimdos dugno uždegiminė liga; nevaisingumas; padidėjusi persileidimo rizika; didesnė rizika užsikrėsti ŽIV, hepatitais ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis; ligos perdavimas naujagimiui gimdymo metu.
- Kodėl svarbu tirtis? ankstyva diagnostika leidžia išvengti nemalonių simptomų; neuždelsta infekcija lengviau išgydoma; užkertamas kelias komplikacijų išsivystymui; nustatyta ir pilnai išgydyta infekcija neplinta.
- Pasiruošimas prieš tyrimą: rekomenduojama neturėti vaginalinių lytinių santykių 24 val., neatlikti tyrimo jei jums menstruacijos; nenaudoti vietinių medikamentų, lubrikanto ir kitų medžiagų; nenaudoti intensyvaus poveikio lytinės zonos prausiklių.
- Jei jums yra nustatyta infekcija, kurią gydėte anksčiau - rekomenduojama atlikti pakartotiną tyrimą praėjus ne mažiau kaip dvejoms savaitėms po paskirto gydymo.
Gydymas
Ureaplazmos gydomos antibiotikais. Gydymas turėtų būti skiriamas abiem lytiniams partneriams. Svarbu pabaigti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai išnyksta anksčiau laiko. Po gydymo rekomenduojama atlikti pakartotinį tyrimą, kad įsitikintumėte, jog infekcija išgydyta.
Efektyviausi antibiotikai ureaplazmos gydymui:
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
- Doksiciklinas: Dažniausiai tai yra pirmasis pasirinkimas, tačiau jis nėra saugus nėščioms moterims.
- Azitromicinas: Nors kai kurie tyrimai rodo, kad jis mažiau efektyvus nei doksiciklinas, jis vis dar yra veiksmingas ir gali būti skiriamas nėščioms moterims.
- Levofloksacinas arba moksifloksacinas: Šie antibiotikai skiriami, kai bakterija yra atspari aukščiau minėtiems antibiotikams.
Prevencija
Norint išvengti ureaplazmos infekcijos, rekomenduojama:
- Naudoti prezervatyvus lytinių santykių metu.
- Turėti monogamiškus santykius su partneriu, kuris nėra užsikrėtęs.
- Reguliariai tikrintis dėl lytiškai plintančių infekcijų.
Kitos lytiškai plintančios infekcijos
Be ureaplazmos, yra ir kitų lytiškai plintančių infekcijų, kurios gali sukelti įvairių sveikatos problemų. Štai keletas iš jų:
- Chlamidiozė: Dažna LPI, kurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis. Daugeliu atvejų chlamidiozė yra besimptomė, tačiau gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas.
- Gonorėja: LPI, kurią sukelia bakterija Neisseria gonorrhoeae. Gonorėja gali sukelti šlaplės, gimdos kaklelio, tiesiosios žarnos ir gerklės uždegimą.
- Lytinių organų herpesas: Virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes simplex virusai (HSV-1 ir HSV-2). Herpesas sukelia skausmingas pūsleles ant lytinių organų, išangės ar burnos.
- Sifilis: LPI, kurią sukelia bakterija Treponema pallidum. Sifilis gali sukelti įvairių simptomų, įskaitant opas, bėrimus ir vidaus organų pažeidimus.
- Trichomonozė: Dažna LPI, kurią sukelia pirmuonis Trichomonas vaginalis. Trichomonozė gali sukelti makšties uždegimą, išskyras ir niežėjimą.
- Virusinis hepatitas B: Virusinė infekcija, kuri pažeidžia kepenis. Hepatitas B gali būti perduodamas per lytinius santykius, kraują ir kitus kūno skysčius.
- Virusinis hepatitas C: Virusinė infekcija, kuri pažeidžia kepenis. Hepatitas C dažniausiai perduodamas per kraują.
- Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija: Virusinė infekcija, kuri gali sukelti karpas ant odos ir gleivinių, įskaitant lytinius organus. Kai kurie ŽPV tipai gali sukelti gimdos kaklelio vėžį.
- ŽIV - Žmogaus imunodeficito virusas: Virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą. ŽIV gali būti perduodamas per lytinius santykius, kraują ir iš motinos vaikui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
tags: #ureoplasma #nestumo #metu