Ukmergės vaikų globos namai, įsikūrę Vilniaus gatvėje 87 numeriu pažymėtame pastate, ne vieną dešimtmetį buvo svarbi miesto istorijos dalis. Šiandien šis pastatas mena čia augusių vaikų juoką, išdaigas, ašaras ir ilgesį. Nuo 2018 metų pastato paskirtis pasikeitė - po rekonstrukcijos čia įkurti 39 socialiniai ir tarnybiniai būstai. Nors globos namų nebėra, vietiniai vis dar vartoja terminus „vaikų globos namai“, „globnamis“ arba „bazė“, o tai rodo visuomenės stigmatizavimo tendencijas ir nenorą priimti naujoves.
Deinstitucionalizacijos pradžia Ukmergėje
2014 metais Lietuvoje prasidėjęs globos įstaigų pertvarkos projektas, dar vadinamas deinstitucionalizacija, palietė ir Ukmergės vaikų globos (rūpybos) sistemą. Mūsų mieste įkurti ketveri bendruomeniniai vaikų globos namai, esantys Vėjų, Bugenių, Lazdynų ir Vaižganto gatvėse. Vaikai, kurie neteko biologinių tėvų globos, apgyvendinami nebe institucijoje, o namuose, kurie artimesni šeiminei aplinkai. Vienuose namuose gali įsikurti 6-8 vaikai, jiems čia sukurtos asmeninės erdvės, atitinkančios augančio jauno žmogaus fiziologinius, psichikos sveikatos, socialinius emocinius poreikius.
Pokyčiai globos sistemoje
Šių metų sausio 1 d. didelį perversmą biologinių tėvų globos netekusių vaikų priežiūros, globos (rūpybos) sistemoje Ukmergėje, kaip ir daugelyje kitų Lietuvos vietovių, sukėlė globos centruose inicijuotas paslaugų budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams) ir jų prižiūrimiems, globojamiems (rūpinamiems) vaikams bei šeimos nariams teikimas.
Globėjų ruošimo ir vaikų globos organizavimo padalinys
2018 metais Ukmergės globos centre įkurtas Globėjų ruošimo ir vaikų globos organizavimo padalinys, kurio tikslas - užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir laikinai centre apgyvendintam vaikui globos (rūpybos), ugdymo, socialines paslaugas, sudaryti kitas jam tinkamas sąlygas ir palaikyti aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis, tobulėti ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Prioritetas - šeimos aplinka
Pagalbą budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų prižiūrimiems, globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems vaikams teikiantys globos centro specialistai pastebi tendenciją, kad vis daugiau vaikų, netekusių biologinių tėvų globos, apgyvendinami budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų) šeimose. Specialistai džiaugiasi, kad vaikus iš karto po paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos apgyvendinus šeimose sudaroma galimybė išgyventi laikiną biologinių tėvų netektį saugioje, mylinčioje ir neabejotinai mažiau traumuojančioje aplinkoje. Šiuo metu Ukmergės globos centre veiklą vykdo 4 budintys globotojai, kurių šeimose laikinai prižiūrimi 6 nepilnamečiai vaikai. Ukmergės rajono savivaldybėje 55 globėjų (rūpintojų) šeimose globojami (rūpinami) 77 nepilnamečiai vaikai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikiamais duomenimis, 54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai, jose globojami 273 vaikai. Tuo tarpu Ukmergės rajono savivaldybė nėra įsteigtos nė vienos šeimynos.
Taip pat skaitykite: Statistika apie gimstamumą Ukmergės rajone
Specialistų tikslai ir galimybės
Ukmergės globos centro Globėjų ruošimo ir vaikų globos organizavimo padalinio vyriausioji socialinė darbuotoja, globos veiklų vadovė Ramunė Lisauskienė įsitikinusi, kad kiekvienas vaikas turi augti šeimoje, o Globos centro specialistų tikslas - teikti paslaugas budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams ir jų šeimose prižiūrimiems, globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems vaikams bei šeimos nariams laiku, kvalifikuotai ir atsakingai. R. Lisauskienė sako tikinti, kad vis daugiau biologinių tėvų globos netekusių vaikų bus galima apgyvendinti šeimose, kuriose jie jausis saugūs ir mylimi.
Ukmergės globos centro specialistai asmenims, besidomintiems vaiko priežiūros, globos (rūpybos), įvaikinimo galimybėmis gali pasiūlyti: mokymus pagal GIMK programą, darnią pagalbą teikiančių specialistų komandą, vaikų priežiūros gebėjimų ir įgūdžių ugdymo galimybes bei savirealizaciją.
Istorinis kontekstas: svarbios datos ir įvykiai Ukmergėje
Norint geriau suprasti Ukmergės raidą ir vaikų globos sistemos transformaciją, verta atsigręžti į miesto istoriją.
- 1333 m. - pirmasis Ukmergės miesto paminėjimas istoriniuose šaltiniuose. Anksčiau klaidingai nurodyta data „apie 1225 m.“ yra susijusi su legendiniu miesto įkūrėju Dausprungu, o ne su tikra miesto istorija.
- 1333 m., 1364 m., 1365 m., 1377 m., 1378 m. ir 1391 m. - Ukmergės pilies puolimai. XV a. pradžioje Pilies kalne pastatyta mūrinė pilis, kurią susprogdino besitraukiantis rusų garnizonas 1794 m.
- 1387 m. - įkurta Ukmergės katalikų parapija.
- XV a. 4 deš. - Ukmergės miestui pirmą kartą suteiktos Magdeburgo teisės.
- XVI a. I p. - miestui antrą kartą suteiktos Magdeburgo teisės.
- 1564-1566 m. - Ukmergė tapo apskrities centru.
- 1576 m. - įvyko pirmasis Ukmergės apskrities bajorų seimelis.
- 1595 m. - pirmą kartą paminėtas mieste gyvenęs žydas.
- XVII a. vid.-XVIII a. pr. - Ukmergė smarkiai nukentėjo nuo gaisrų, karų ir epidemijų.
- 1745 m. - Ukmergėje įsikūrė pijorų vienuoliai, kurie pastatė vienuolyną, bažnyčią ir įkūrė pirmąją vidurinę mokyklą.
- 1792 m. gegužės 22 d. - Ukmergės miestui grąžintos Magdeburgo teisės, patvirtintas herbas ir vėliava.
- 1820 m. - baigta statyti mūrinė Ukmergės Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.
- 1830-1831 m. - Ukmergės gyventojai aktyviai dalyvavo sukilime prieš caro valdžią.
- 1836 m. - baigtas statyti S. Peterburgo-Varšuvos plentas per Ukmergės centrą.
- 1840 m. - įsteigta bajorų mokykla.
- 1862 m. - Ukmergės sentikiai įsirengė slaptą cerkvę.
- 1869 m. - baigta statyti mūrinė Šv. Trejybės cerkvė.
- 1877 m. birželio 29 d. - didelis gaisras sunaikino didžiąją dalį miesto.
- 1879 m. - įvyko pirmieji Ukmergės Miesto Dūmos rinkimai.
- 1899-1902 m. - vyko „Ukmergės byla“ dėl lietuviškos spaudos platinimo.
- 1904 m. birželio 3 d. - didelio gaisro metu sudegė miesto centro dalis.
- 1906 m. lapkričio 19 d. - įvyko pirmasis „Lietuviškas vakaras“, kurio metu pirmą kartą viešai sugiedota „Tautiška giesmė“.
- 1907 m. - atidaryta Ukmergės rusiška vyrų gimnazija.
- 1911 m. pavasarį - atidarytas pirmasis Ukmergėje lietuviškas knygynas.
- 1915 m. rugpjūčio 11 d. - Ukmergę užėmė Vokietijos kariuomenė.
- 1918 m. balandžio 7 d. - atidaryta pirmoji gimnazija.
- 1919 m. sausio 10 d.-gegužės 3 d. - Ukmergę užėmė bolševikų kariuomenė.
- 1919 m. gegužės 19 d. - pirmuoju „lietuvišku“ miesto burmistru išrinktas B. Šurna.
- 1930 m. - Ukmergės miesto centre pastatytas Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“.
- 1936 m. - pastatyta Ukmergės turgaus halė.
- 1938 m. spalio 15 d. - įvyko naujo gimnazijos pastato atidarymo iškilmės.
- 1940-1941 m. - pirmosios sovietų okupacijos metu nacionalizuotos įmonės ir turtas.
- 1941 m. birželio 24 d.-1944 m. liepos 24 d. - Ukmergę buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė.
- 1944 m. gegužės 6 d. - atidarytas Ukmergės kraštotyros muziejus.
- 1945 m. - įkurti Ukmergės apskrities kultūros namai.
- 1959 m. - pastatytas kino teatras „Draugystė“.
- 1988 m. rugsėjo 3 d. - susikūrė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Ukmergės iniciatyvinė grupė.
- 1990 m. vasario 16 d. - atstatytas Nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“.
Šios datos ir įvykiai padeda suprasti, kaip Ukmergė vystėsi ir keitėsi per ilgą laikotarpį.
Kultūros namų istorija
Ukmergės rajono kultūros centro istorija prasidėjo 1945 m. balandžio 27 dieną, kuomet buvo sudaryta kultūros namų švietimo taryba. 1948 m. kultūros namai persikėlė į pastatą, esantį Kęstučio a. Kultūros centras darbus pradėjo sovietiniu laikotarpiu, stengiantis užbraukti iki to buvusią kultūrinę veiklą. Vis tik gyvenimas tęsėsi, ir 1945 m. gegužės mėnesį, atidaryta tapybos paroda, buvo tęsiama Ukmergės teatro veikla, susiburia choras ir šokių ratelis. 1975 metais buvo atidaryti naujieji kultūros namai - dabartinis Ukmergės kultūros centro pastatas. Prasidėjus „atšilimo“ laikotarpiui, kultūrinių iniciatyvų erdve tampa Kultūros namai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Ukmergės kultūros centro veikla dar labiau plėtėsi. 2016 metais Kultūros ministerija paskelbė Ukmergės kultūros centrą geriausiu 2015 metų kultūros centru. Šiandien Ukmergės kultūros centras vykdo aktyvią, visapusišką ir visoms auditorijoms dedikuotą veiklą.
Taip pat skaitykite: Ukmergės rajono demografija
Ukmergės globos centro istorija
Ukmergės globos centras turi ilgą ir prasmingą istoriją, besitęsiančią nuo 1963 metų. Viskas prasidėjo įkūrus mokyklą - internatą, kurioje vaikai ne tik mokėsi, bet ir rado saugų prieglobstį. Pradžioje mokyklai - internatui vadovavo direktorius Leopoldas Jankūnas, vėliau 1974 metais įstaigos valdymą perėmė direktorė Irena Bernatonienė. Nuo 1983 m. mokyklai - internatui vadovavo direktorius Stanislovas Laurinavičius. Šiam direktoriui einant pareigas 1992 metais Ukmergės devynmetė mokykla - internatas buvo reorganizuota į Ukmergės vaikų globos namus. Nuo 2012 metų Ukmergės vaikų globos namams vadovavo direktorius Vygantas Kaselis. Per šio direktoriaus kadenciją įvyko daug reikšmingų pokyčių. Vienas iš jų - 2014 metais dalis globojamų vaikų buvo apgyvendinti Siesikų padalinyje. Nuo 2018 m. Ukmergės vaikų globos namai tapo Ukmergės globos centru. Nuo 2024 m. Ukmergės globos centrui vadovauja direktorė Rugilė Balnaitė. Nuo 2024 m. Ukmergės globos centre vykdomos ne tik vaikų socialinės globos (rūpybos) ir priežiūros, vaikų globos (rūpybos) organizavimo šeimoje paslaugos, bet ir šeimų socialinės priežiūros paslaugos (atvejo vadybos funkcijos).
Vaikų globos sistemos reforma Lietuvoje
2015 m. pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei.
Deinstitucionalizacija
Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Statistika
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-18 m. duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja - 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis (2 872 vaikai) sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, 2016 m. pabaigoje - 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus. 2018 m. pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5 249 vaikai (64 %), tėvų globos netekusių vaikų (8 177 vaikai) buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2 419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose (bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %, t. y. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, tai sudaro 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, tai sudaro 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 m. pabaigoje (kaip ir 2017 m. pabaigoje) globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 - 34 %).
Šiuolaikiniai vaikų globos namai
Šiuolaikiniai vaikų globos namai Lietuvoje siekia užtikrinti vaikams kuo artimesnę šeimos aplinką, skatinti jų socialinę integraciją ir savarankiškumą. Didelis dėmesys skiriamas vaikų individualiems poreikiams, ugdymui, užimtumui ir psichologinei pagalbai.
Taip pat skaitykite: Metrikacijos skyriaus paslaugos
Kiti pavyzdžiai
- Utenos vaikų globos namai: 1995 m. įsteigti Utenos laikinos vaikų globos namai, 1997 m. reorganizuoti į Utenos vaikų socialinės paramos ir ugdymo centrą.
- Antazavės vaikų globos namai: Įsikūrę 1947 m. Jasonių dvare, daug dėmesio skiriama ugdytinių darbinių gebėjimų ugdymui ir maitinimo gerinimui.
- Klaipėdos rajono vaikų globos namai: Prieš 5 metus Gargžduose įsigytame bute įkurti pirmieji Lapių bendruomeniniai vaikų globos namai.
- Šilutės senelių globos namai: 1992 m. Šilutės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“ reorganizuotas į Šilutės rajono senelių globos namus.
Valstybės kryptis - į vaikų gyvenimą šeimoje
Pasak Rugilės Ladauskienės, globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ vadovės, didžiųjų vaikų globos namų uždarymas rodo aiškią valstybės kryptį, kuri orientuota į vaikų gyvenimą šeimos aplinkoje. Prie to bene labiausiai prisidėjo 2014 m. prasidėjusi vaikų globos institucijų pertvarka.
Pertvarkos esmė
„2014 m. buvo nuspręsta, kad vaikai negali augti didelėse institucijose. Jie turi gyventi ne įstaigose, atskirtose tvoromis nuo gyventojų ir realaus socialinio gyvenimo, o bendruomenėje, tokiuose pačiuose namuose, kaip ir gyvena visuomenė”, - teigia R.Ladauskienė.
Pokyčiai per dešimtmetį
Vaikų globos ekspertės teigimu, prieš 20 metų buvo svarstoma, kur suteikti prieglobstį vaikui, siekiant užtikrinti bazinius jo poreikius. Taip vaikams namais tapdavo internatai, kitaip vadinami vaikų namais, pavyzdžiui, Alytuje ar Marijampolėje viename pastate gyvendavo gerokai daugiau nei 100 vaikų.
„Dar visai neseniai, prieš dešimtmetį, Lietuvoje veikė penkeri kūdikių globos namai, į kuriuos per metus patekdavo apie 100 kūdikių - tai ypač skaudi mūsų šalies praeitis. Tačiau pamažu tiek valdžios atstovai, tiek visuomenė suprato, kad vaikams svarbiausia vieta yra šeima, kur jie gali saugiai augti, vystytis taip, kaip užkoduota žmogaus prigimtyje - atliepiant fizinius, socialinius, emocinius, ugdymosi ir kitus vaiko poreikius“, - teigia R.Ladauskienė.
Globėjų rengimas ir pagalba šeimoms
Nuo 2008 m., pagal specialią programą, prasidėjo globėjų rengimas, kuris įsibėgėjo 2014 m. Po ketverių metų, 2018 m. nusprendus uždaryti kūdikių globos namus, veiklą pradėjo budintys globotojai, galintys priimti vaikus laikinai, šeimoje ištikus krizei. Tuo pat metu išsiplėtė ir paslaugos krizę patyrusiai šeimai - įsteigti krizių centrai šeimai, kur teikiama intensyvi pagalba, prasidėjo atvejo vadybos veikla, centralizuota vaikų teisių apsauga.
Šeimyniniai namai
Gruodžio duomenimis, Lietuvoje yra 3314 fizinių vaiko globėjų (rūpintojų), 251 budintis globotojas, 54 šeimynos ir 9 nuolatiniai globotojai, priklausantys nuo liepos 1 d. veikiančiam Nuolatinio globotojo institutui ir gaunantys atlygį už ypatingų vaikų globą. Globos specialistų teigimu, nors susidomėjimas ir apsisprendimas globoti Lietuvoje auga, tačiau nuolat trūksta globėjų, budinčių ar nuolatinių globotojų.