Cillianas Murphy - airių aktorius, per du dešimtmečius kino karjeros pelnęs pripažinimą ir šlovę. Šaltos bedugnės mėlynos akys, aštrus smakras, įdubę skruostikauliai ir putlios lūpos - išskirtinė išvaizda, leidžianti jam įkūnyti tiek teigiamus, tiek neigiamus personažus. Pats aktorius mieliau menkina savo šlovę, teigdamas, kad ji jam kelia siaubą, nes jis nesąs jokia asmenybė. Tačiau jam patinka „atsikelti ir būti kažkuo kitu“, o jo personažai dažnai blaškosi tarp kraštutinumų, tarp gėrio ir blogio, neradę ramybės dėl šio dvilypumo.
Ankstyvasis gyvenimas ir kelias į aktorystę
Cillianas Murphy gimė 1976 m. Airijos uostamiesčio Korko priemiestyje Daglase, kelių kartų pedagogų šeimoje. Mama mokė prancūzų kalbos, o tėvas buvo Švietimo departamento mokyklų inspektorius. Šeimoje augo dar dvi jaunesnės seserys ir brolis. Cillianas mokėsi privačioje katalikiškoje mokykloje. Mokėsi puikiai, bet sulaukdavo pastabų dėl elgesio. Pirmą kartą aktorinį talentą išbandė mokykliniame spektaklyje, tačiau svajojo tapti roko žvaigžde. Būdamas dešimties pradėjo kurti ir atlikti dainas, vėliau su broliu Páidi įkūrė muzikos grupę, gastroliavo ir net gavo vienos leidybinės kompanijos pasiūlymą įrašyti albumą. Tačiau tėvai berniukus atbaidė nuo šių užsiėmimų ir Cillianas 1996 m. pradėjo studijuoti teisę Korko universiteto koledže. Tačiau jaunuolį patraukė nedidelės teatro grupės „Corcadorca Theatre Company“ spektakliai. Apytamsis ankštas baras, aktoriai, kurie ėjo į salę, įelektrinta atmosfera, pagaliau įspūdingas spektaklis „Prisukamas apelsinas“ pagal Anthony Burgesso kūrinį - visa tai sužavėjo Cillianą, ir prasidėjus atostogoms universitete jis atėjo čionai padirbėti. Anot kitų šaltinių - tiesiog neišlaikė pirmo kurso egzaminų. Taigi jaunuolis metė mokslus ir užsirašė į režisierės Pat Kiernan dramos pamokas. Kai nusprendė pasukti į teatrą, tėvai, norėję, kad jis baigtų rimtus mokslus, buvo priblokšti. Kaip Murphy sakė viename interviu: „Abu mano tėvai mokytojai, senelis buvo mokyklos direktorius, visos mano tetos ir dėdės yra mokytojai, taigi esu kilęs iš didelės pedagogų giminės. Žinau, kad jie nerimavo, - mūsų šeimoje niekas niekada nebuvo profesionalus menininkas.
Sėkmė teatre ir pirmieji vaidmenys kine
Sėkmė lydėjo Murphy nuo pirmo žingsnio. Drąsiam vaikinui buvo patikėtas pagrindinis vaidmuo debiutuojančio dramaturgo Endos Walsho pjesėje „Disko kiaulės“ - liūdnoje istorijoje apie nesveiką smurtaujančio, pavydaus ir destruktyvaus paauglio meilę. Scenoje buvo tik dvi kėdės ir pora labai jaunų aktorių - Cillianas Murphy ir Elaine Cassidy. Du vaikystės draugai Pigas ir Rant gimė tą pačią dieną toje pačioje ligoninėje. Tačiau užaugę jie neberanda išraiškos savo santykiams. Pigas įsimylėjęs, jis negali gyventi be savo draugės, o jai rūpi išbandyti ką nors nauja. Murphy personažas neįstengia nugalėti savo troškimų ir pamažu panyra į beprotybę. Aktorius puikiai perteikė bauginančius perėjimus iš nepaprasto švelnumo į nemotyvuotos agresijos priepuolius. Vaidmuo atskleidė didelį pradedančiojo aktoriaus potencialą, trykštančią energiją, platų jausmų diapazoną. Pjesė Korke turėjo būti rodoma tris savaites, tačiau nepaprastas spektaklio populiarumas lėmė dvejų metų gastroles po Europą, Australiją ir Kanadą, o kartu spektaklis surinko gausybę prizų įvairiausiuose teatro festivaliuose.
2001 m. režisierė Kirsten Sheridan perkėlė pjesę į ekraną, filmui „Disko kiaulės“ („Disco Pigs“) Murphy pats įrašė dainą. Aktorius ir dabar kuria muziką, tačiau sakosi niekada gyvenime jos neišleisiąs. „Disko kiaulių“ ekranizacija atnešė Murphy šlovę Airijoje ir atkreipė režisieriaus Danny Boyle’o dėmesį. Kai neturėdavo darbo pasiūlymų, vaikinas užsiėmė savišvieta. „Eidavau į knygyną, užsisakydavau pigios kavos ir tiesiog skaitydavau pjeses“, - prisimena aktorius. Nors šiaip jis dažnai grįždavo į teatrą, vaidino ir klasikiniuose spektakliuose, ir šiuolaikinėse pjesėse, pamažu net pradėjo rinkti apdovanojimus. Pavyzdžiui, vaidino Treplevą garsaus vokiečių režisieriaus Peterio Steino inscenizuotame „Vyšnių sode“. Retkarčiais filmuodavosi nepriklausomų airių režisierių trumpametražiuose filmuose, vaidindavo kelioms minutėms pasirodančius personažus pilno metražo juostose.
Santuoka ir ankstyvieji vaidmenys kine
Dar gastroliuodamas su roko grupe 1996 m. Cillianas Murphy susipažino su būsima žmona, dailininke Yvonne McGuinness. Jiedu susituokė 2004 m., augina du sūnus. 1996 m. Murphy gavo antraplanį vaidmenį karo dramoje su Danieliu Craigu „Apkasas“ („The Trench“, rež. William Boyd). Pirmą pagrindinį vaidmenį suvaidino lengvoje amerikiečių režisieriaus Nelsono Hume vasaros dramoje „Saulės nudeginti“ („Sunburn“, 1999) apie jaunų airių kompaniją, vykstančią vasarai uždarbiauti. Jo personažas studentas pabėgo nuo nėščios draugės užsidirbti pinigų ir pasilinksminti Amerikoje. Antrame svarbiame karjeros filme „Ties riba“ („On the Edge“, rež. John Carney, 2001) Murphy vėl teko dvasinę pusiausvyrą praradęs personažas. Džonatanas bando nusižudyti po tėvo laidotuvių ir atsiduria psichiatrijos ligoninėje. Kai palatos draugas paklausia, kodėl jis nori mirti, vaikinas atsako: „Aš nenoriu mirti. Aš tiesiog nenoriu gyventi.“ Jonathano meilė ligoninės pacientei Reičel, taip pat linkusiai į savižudybę, padeda jam įveikti depresiją. Skaudus ir liūdnas filmas apie tai, kaip sunku rasti jėgų gyventi.
Taip pat skaitykite: Šlovės kaina filme „Taip gimė žvaigždė“
Lūžio taškas: „28 dienos po“
Tuo metu Danny Boyle’as kaip tik ieškojo aktoriaus fantastiniam trileriui „28 dienos po“ („28 Days Later“, 2002). Britų režisierius kūrė įtemptą istoriją apie ateities pasaulį, kuriame neliko nieko gyvo. Jis savaip numatė ir pasaulinę pandemiją, ir būsimą postapokaliptinio kino madą. Murphy personažas, paprastas didmiesčio kurjeris Džimas, po 28 dienų komos atsibunda ligoninėje. Išėjęs į ištuštėjusio Londono gatves, herojus supranta, kad įvyko nebepataisoma. Sutikęs porą tokių pat per stebuklą išgyvenusių herojų, Džimas kartu su jais leidžiasi į pavojingą kelionę po naująjį zombių pasaulį. Tai ne tik pasakojimas apie išgyvenimą po apokalipsės, bet ir portretas žmogaus, kuris per kelias dienas tampa negailestingu žudiku. Ir nors filmas turi laimingą pabaigą, Danny Boyle’as nusprendė apsidrausti ir sukūrė net tris jos variantus. Tačiau visose Murphy personažas miršta. Aktorius prisipažįsta, kad šis vaidmuo jam buvo lūžio taškas ir iš esmės nulėmė tolesnę karjerą. Švelnus, išsigandęs ir pasimetęs tylus žmogus tampa agresyvia, nesuvaldoma žudymo mašina.
Bendradarbiavimas su Christopheriu Nolanu ir Kaliausės vaidmuo
Režisierius Christopheris Nolanas laikraštyje pamatė kadrą iš „28 dienų po“ ir jį taip sudomino nežinomo airio žvilgsnis, kad iškart pakvietė į atranką filmui „Betmenas: pradžia“ („Batman Begins“, 2005). Šis filmas tapo ne tik garsiosios trilogijos, bet ir režisieriaus bei Murphy draugystės pradžia. Iš pradžių aktorius buvo bandomas Briuso Veino vaidmeniui ir apsivilko Betmeno kostiumą. Bet sako, kad superherojaus kostiume jautėsi juokingai. Nolanas irgi suprato, kad subtiliam Murphy neskirta lakstyti Gotamo stogais, kad jo skvarbus žvilgsnis, žemas balsas ir šaltas androginiškas grožis puikiai tinka neigiamų personažų, rafinuotų kankintojų vaidmenims. Taip Murphy tapo piktadariu Džonatanu Kreinu, pramintu Kaliause - korumpuotu Arkamo ligoninės psichiatru, girdančiu ligonius baimę ir paniką sukeliančiais narkotikais. Su paprastu, tačiau dailiu kostiumu ir ant galvos nerūpestingai užsimestu džiuto maišu veikėjas atrodo tarsi atklydęs tiesiai iš siaubo pasakos. Nekaltas žvilgsnis ir susirūpinęs balsas tik sustiprina grėsmės efektą. Trapus, protingas daktaras Kreinas kontrastuoja su ryškias spalvas mėgstančiu Džokeriu. Aktoriui buvo skirta nedaug ekrano laiko, bet jis pakartojo šį personažą kituose dviejuose filmuose: „Tamsos riteris“ („The Dark Knight“, 2008) ir „Tamsos riterio sugrįžimas“ („The Dark Knight Rises“, 2012). „Nemanau, kad esu tinkamas tokiems filmams. Bet buvo smagu.
Kiti vaidmenys kine
Suvaidinęs epizodinius vaidmenis epiniame „Šaltajame kalne“ („Cold Mountain“, rež. Anthony Minghella, 2003) - Natalie Portman Saros nužudytas konfederatų kareivis - ir vaizdingame „Mergina su perlo auskaru“ („Girl with a Pearl Earring“, rež. Peter Webber, 2003) - mėsininko sūnus, be atsako įsimylėjęs Scarlett Johansson Gretę, - Murphy dar atliko pagrindinį vaidmenį filme „Naktinis skrydis“ („Red Eye“, 2005). Šiame kvailokame, bet energingame Weso Craveno trileryje jis įkūnijo simpatiškos išvaizdos teroristą, kuris skrydžio metu paima įkaite didelio viešbučio šeimininkę (Rachel McAdams). Šiame filme kartais galima patirti smagių akimirkų. McAdams visą laiką plūsta savo pagrobėją, trenkia kakta jam į nosį, įremia kulną į koją, įbruka rašiklį į trachėją. Vis labiau populiarėjantis aktorius nepamiršo savo tėvynės ir daug filmavosi namuose. O svarbiausia, sulaukė kur kas įdomesnių vaidmenų. Debiutuojančio režisieriaus Johno Crowley specifiško airiško humoro juodojoje komedijoje „Pertraukėlė“ („Intermission“, 2003) - net vienuolika istorijų iš dubliniečių gyvenimo. Kiekvienas veikėjas kažko ieško: vienas meilės, kitas pinigų, bet visi jie nori kažką pakeisti savo gyvenime. Tarp jų ir Murphy prekybos centro pardavėjas Džonas nunešiotais languotais marškiniais, nuoširdžiai nekenčiantis savo darbo. Tarp personažų užsimezga neįprasti santykiai, jų keliai nuolat susikerta ir ilgainiui tampa sunku susigaudyti, kas yra kas, ką jie pažįsta, kas jiems nepatinka.
„Pusryčiai Plutone“ ir pripažinimas
Berlyno tarptautinio kino festivalio nekonkursinėje programoje įvyko žinomo airių režisieriaus Neilo Jordano tragikomedijos „Pusryčiai Plutone“ („Breakfast on Pluto“, 2005) premjera. Šią Patricko McCabe’o knygos adaptaciją Murphy vadina viena mėgstamiausių. Jis prisipažįsta, kad vaidinti Patriką / Patriciją „Kitin“ Braden buvo tikras malonumas. Žavingai pasidažiusi Patricija, stumdama vaikišką vežimėlį ir nerūpestingai flirtuodama su statybininkais, pasakoja savo gyvenimo istoriją. Užaugintas kunigo, pamestinukas Patrikas visomis išgalėmis priešinasi visuomenės apribojimams ir draudimams. Iškeliavusi sutinka panašių keistuolių, suvokia pasaulį už bažnyčios ribų ir išgyvena sunkią vidinę transformaciją. Filme „Pusryčiai Plutone“ nėra nė lašo agresijos, kuri lydėjo ankstesnius Murphy personažus. Yra švelnumo, žaismingumo, trapumo ir daug humoro - vienoje iš fantastinių scenų būsimasis Oppenheimeris nugali IRA teroristų būrį apipurkšdamas kvepalais. Nepaisydama ją supančio žiaurumo ir neteisybės, Patricija išlaiko tvirtą atstumą nuo tokio pasaulio. Kaip biliardo kamuolys ji eina per gyvenimą, atšokdama nuo įvairių kliūčių ir žmonių, kad pagaliau atrastų vidinę ramybę ir savo vietą pasaulyje. Už šį vaidmenį Murphy buvo nominuotas „Auksiniam gaubliui“ ir Europos kino akademijos prizui. Dar kartą moterišką pavidalą aktorius įgavo režisieriaus Michaelo Landerio trileryje „Povas“ („Peacock“, 2010).
„Vėjas, siūbuojantis miežius“ ir tolesnė karjera
Tapęs kino žiūrovų numylėtiniu, Murphy sulaukė ir profesionalių kritikų pripažinimo. Garsaus britų realisto Keno Loacho filmas „Vėjas, siūbuojantis miežius“ („The Wind That Shakes the Barley“, 2006) įtvirtino jo, kaip aktoriaus, gebančio įkūnyti bet kokius herojus ir siužetus, statusą. Filmą įkvėpė Airijos nepriklausomybės karo įvykiai, o jo pavadinimas susijęs su poeto Roberto Dweyerio Joyce’o balade apie 1798 m. airių sukilimą. Pasakojimo centre - du broliai Damienas (Cillian Murphy) ir Tedis (Pádraick Delaney) O’Donovanai iš Korko grafystės (Murphy gimtinės), kurių asmeninis likimas atspindi visos šalies istoriją. Gydytojas Damienas, negalėdamas pakęsti britų kareivių žiaurumo, prisijungia prie nacionalinio išsivadavimo judėjimo. Subtili Murphy vaidyba, kupina charakterio niuansų, atskleidžia jo personažo idealizmą, pyktį ir pasišventimą. Anot kritikų, tai radikaliausias Loacho herojus, kurį apibūdina šiurkštus kilnumas ir gilus ryšys su pasauliu. Jo moralinis maksimalizmas, nesavanaudiškumas ir pasirengimas paaukoti gyvybę už savo įsitikinimus paverčia jaunuolį pasaulietišku šventuoju, nors jo pasirinkimo teisingumu lengva suabejoti. Scena, kai sušaudyto IRA kovotojo kūnas atrišamas nuo stulpo, primena Kristaus nuėmimą nuo kryžiaus. Filmas 2006 m. Kanų kino festivalyje pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
Taip pat skaitykite: Apie galimybes filme „Taip Gimė Žvaigždė“
Britų režisieriaus Paulo Soterio romantinė komedija „Stebint detektyvus“ („Watching the Detectives“, 2007) pasakoja apie lemtingą Murphy vaizdo įrašų parduotuvės savininko Nilo ir lošėjos Violetos (Lucy Liu) susitikimą. Jis įsimyli moterį, kuri gyvenimą paverčia chaosu. Murphy dažnai kartojo, kad nemėgsta romantinių komedijų ir nesupranta šio žanro, tačiau ši miela istorija nugalėjo net jį. Po penkerių metų Cillianas vėl susitiko filmavimo aikštelėje su Danny Boyle’u. Fantastinis filmas „Gęstanti saulė“ („Sunshine“, 2007) - apie tai, kaip daugianacionalinė erdvėlaivio įgula skrenda gelbėti gęstančios Saulės, nes Žemę sukaustė amžinas įšalas. Tačiau astronautai gauna nelaimės signalą iš savo pirmtakų kosminio laivo ir nusprendžia, kad visos žmonijos gelbėjimas prasideda nuo pagalbos konkretiems žmonėms. Murphy personažas - besiblaškantis autsaideris fizikas Robertas Kapa - visiškai netinka skristi į kosmosą, tačiau būtent jis atsakingas už didžiulę bombą. Jei pageidaujate, filmą galima žiūrėti kaip humanišką ir teigiamą „Openheimerio“ priešingybę. Juk skaidrių mėlynų akių Robertas bando išgelbėti žmoniją. Režisieriaus Johno Maybury istorinės dramos „Meilės riba“ („The Edge of Love“, 2008) centre - keturių personažų meilės peripetijos. Jie įsimyli, pavydi vienas kitam, susituokia ir beveik tampa negrįžtamos tragedijos bendrininkais.
Ryšys su Christopheriu Nolanu tęsiasi
Murphy yra savotiškas Christopherio Nolano talismanas. „Aš visada esu šalia Chriso, kad ir kokio dydžio būtų vaidmuo“, - sako jis. Fantastinio filmo „Pradžia“ („Inception“, 2010) siužetas sukasi apie Leonardo DiCaprio Kobą, kuris užsidirba vogdamas žmonių paslaptis tiesiai iš pasąmonės. Murphy personažas Robertas Fišeris yra didelės verslo imperijos paveldėtojas. Suaugęs vyras tebėra traumuotas vaikas, skaudžiai išgyvenantis sudėtingus santykius su tėvu. Kobas ir jo komanda prasiskverbia į Fišerio jaunesniojo protą, kad gautų vertingos informacijos apie verslininko įmonę. Iš esmės Robertas yra tik fonas Kobo veiksmams. Jis iš aktoriaus „bipolinių“ personažų serijos: silpnas vyras, kurį kankina būtinybė rinktis. Nervinga aktoriaus faktūra, natūralus jausmingumas ir trapumas daro personažą sudėtingesnį ir subtilesnį, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Karinėje Nolano dramoje „Diunkerkas“ („Dunkirk“, 2017) Murphy - bevardis kareivis, per stebuklą išgyvenęs laivo katastrofą ir sergantis potrauminio streso sindromu. Tačiau tikroji režisūrinio ir aktoriaus dueto šlovė dar prieš akis.
Kiti projektai
Šmaikščioje Beno Wheatley kriminalinėje komedijoje „Spausk gaiduką!“ („Free Fire“, 2016) Murphy įgavo 7-ojo dešimtmečio IRA kovotojo pavidalą. Savitas akcentas, vešlūs ūsai ir odinė striukė ant languotų marškinių papildė aktoriaus airiškų personažų galeriją. Režisierės Sally Potter politinė satyra, kurią galima pavadinti ir pokalbių drama, „Vakarėlis“ („The Party“, 2017) pasakoja apie o…
Taip pat skaitykite: Filmo „Taip gimė žvaigždė“ analizė