Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji rūpinasi ne tik savo, bet ir būsimo kūdikio sveikata. Besilaukiančioms moterims atliekama daugybė įvairių tyrimų, skirtų užtikrinti sklandų nėštumo eigą ir kūdikio gerovę. Vienas iš tokių tyrimų - B grupės streptokoko (BGS) tyrimas. BGS yra natūraliai net ir sveikų žmonių organizme aptinkama bakterija. Tai žmogaus storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis, galinti lengvai patekti į makštį ar šlapimo takus. Tačiau nėštumo laikotarpiu šios bakterijos gali kelti pavojų naujagimiui ir gimdyvei. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime BGS infekciją nėštumo metu, jos simptomus, rizikos veiksnius, galimas komplikacijas, gydymo būdus ir prevencines priemones. Taip pat paliesime ir kitas nėštumo metu pasitaikančias infekcijas.
Kas yra streptokokas A?
Streptokokai yra bakterijų gentis, apimanti įvairias bakterijų rūšis. Dauguma streptokokų yra nekenksmingi ir yra natūrali žmogaus organizmo floros dalis. Tačiau kai kurie streptokokai gali sukelti ligas, įskaitant nuo nedidelių ir lengvai gydomų iki rimtų ir potencialiai pavojingų būklių. Streptokokai dažnai skirstomi į keletą grupių, priklausomai nuo jų savybių ir gebėjimo sudaryti tam tikras medžiagas. Vienas iš gerai žinomų streptokokų tipų yra Streptococcus pyogenes, kitais žodžiais, streptokokas A, kuris gali sukelti rimtesnes komplikacijas ir yra vienas iš dažniausių tipų.
Kaip užsikrečiama streptokoko A bakterija?
Streptokokas A, arba Streptococcus pyogenes, yra bakterija, kuri dažniausiai perduodama iš žmogaus į žmogų oro lašeliais. Tai gali įvykti kalbant, čiaudint, kosint arba tiesiog bendraujant bei kontaktuojant su sergančiu asmeniu. Lengviausia streptokoku A užsikrėsti patalpose, kuriose buriuojasi daug žmonių, ar jos yra pakankamai uždaros, pvz.: mokyklos, darbo vietos ir t.t. Kaip ir daugelis bakterijų, streptokokas A taip pat gali plisti, jei yra tam palankios sąlygos, tokios kaip nepakankama higiena arba susilpnėjęs imunitetas.
Ar streptokoko A infekcija pavojinga?
Streptokoko A infekcija gali būti potencialiai pavojinga. Ji gali sukelti įvairias ligas nuo lengvų iki sunkių. Dažnos infekcijos, kurių priežastis yra streptokokas A, apima gerklės bei odos infekcijas. Tačiau gali atsirasti rimtesnių būklių, tokių kaip skarlatina, reumatinė širdies liga, plaučių uždegimas, sepsis, ir kitos komplikacijos.
Streptokoko simptomai
Streptokoko infekcijos gali pasireikšti įvairiais simptomais, priklausomai nuo to, kurioje kūno dalyje bakterija sukelia infekciją:
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir B grupės streptokoko infekcija
- Karščiavimas.
- Gerklės skausmas.
- Nuovargis.
- Bėrimas.
- Raudonos dėmelės.
- Patinusios arba paraudonavusios tonzilės.
- Vėmimas (dažniausiai pasitaiko vaikams).
Svarbu pažymėti, kad ne visi, kurie užsikrėtę streptokoku, patirs visus šiuos simptomus, ir kai kurie gali patirti tik dalį jų. Jei įtariate streptokokinę infekciją arba turite stiprius simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris gali atlikti atitinkamus tyrimus ir paskirti gydymą antibiotikais.
Kokias rimtas ligas (komplikacijas) sukelia streptokokas?
Streptokokas gali sukelti įvairias rimtas ligas ir komplikacijas:
- Reumatinė širdies liga - kai streptokokinė infekcija nėra tinkamai gydoma antibiotikais, gali atsirasti reumatinė širdies liga.
- Pneumonija (plaučių uždegimas) - streptokokas gali sukelti plaučių uždegimą, vadinamą pneumonija. Tai yra rimta būklė, kuri pasižymi plaučių audinio uždegimu ir gali būti sukelta virusų, bakterijų bei grybelių.
- Angina (tonzilitas) - tai uždegiminė būklė, sukelianti tonzilių uždegimą. Bakterinės kilmės atveju gydytojas gali paskirti antibiotikus, o virusinės kilmės atvejais paprastai gydomi simptomai (karščiavimas, skausmas) ir suteikiama laiko organizmui atsigauti. Sunkesniais atvejais, kai tonzilitas tampa lėtinis arba dažnai kartojasi, gali būti apsvarstytas tonzilių šalinimas chirurginiu būdu.
Svarbu pabrėžti, kad šios komplikacijos yra retos, ypač jei streptokokas yra tinkamai ir laiku gydomas antibiotikais.
Kaip atliekamas streptokoko tyrimas?
Streptokoko tyrimas gali būti atliekamas keliais būdais, priklausomai nuo to, kokie simptomai pasireiškia ir kokį streptokoko tipą (A, B, C, G ir kt.) gydytojas nori patikrinti. Štai keletas būdų, kaip atliekamas streptokoko tyrimas:
- Greitas streptokoko testas - tai yra greitas ir paprastas būdas nustatyti streptokokų buvimą. Tepinėlis šiuo atveju imamas iš ryklės naudojant specialią juostelę su reagavimo medžiaga.
- Antistreptolizino-O tyrimas (ASO) - kraujo tyrimas, skirtas nustatyti antikūnus, vadinamus antistreptolizinais, kurie kyla dėl streptokokinės infekcijos organizme.
- ADB tyrimas (DNRazės B) - yra kraujo tyrimas, kuris taip pat naudojamas vertinant streptokokų infekcijos buvimą arba buvusį buvimą organizme. Šis tyrimas nustato antikūnus, vadinamus antideoksiribonukleazės B antikūnais, kurie susidaro kaip organizmo atsakas į streptokokų bakterijų buvimą. Antideoksiribonukleazė B (ADB) yra fermentas, kuris aktyvuojamas streptokokų bakterijų buvimu ir sukelia antikūnų susidarymą. Panašiai kaip ASO tyrimas, ADB tyrimas taip pat gali rodyti ankstesnę streptokokinę infekciją.
Dažniausiai, siekiant išgauti tiksliausius rezultatus, naudojami ASO ir ADB tyrimai kartu. Greitas nustatymas ir gydymas yra svarbus, ypač jei tai yra streptokoko A tipas, kuris gali sukelti įvairias ligas, įskaitant gerklės infekcijas ir kitas komplikacijas.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir B grupės streptokokas: ką reikia žinoti
Streptokokas A - gydymas ir profilaktika
Streptokokų A bakterijų sukeltos infekcijos gydymas ir profilaktika priklauso nuo konkrečios ligos, kurią sukelia šios bakterijos. Dažniausiai naudojami antibiotikai, o profilaktikos priemonės gali apimti higienos taisyklių laikymąsi ir tinkamą imuninės sistemos palaikymą.
Gydymas
- Antibiotikai - dažniausiai streptokokų A bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti naudojami antibiotikai. Svarbu baigti visą antibiotikų kursą, net jei simptomai jau išnyko, norint užtikrinti visišką bakterijų pašalinimą.
- Simptominis gydymas - gydant ligą taip pat gali būti taikomas simptominis gydymas, kuris palengvina paciento būklę. Tai gali apimti karščiavimą mažinančius vaistus, skausmą malšinančius vaistus ir kitus simptomus mažinančius preparatus.
Profilaktika
- Asmeninės higienos priemonės - siekiant užkirsti kelią streptokokų plitimui, svarbu laikytis geros asmeninės higienos.
- Sergančių asmenų izoliacija - sergantys žmonės turėtų būti izoliuoti, kad būtų užkirstas kelias bakterijų perdavimui kitiems.
- Antibiotikų profilaktika - tam tikroms pacientų grupėms, kurios yra labiau linkusios į streptokokų sukeltas komplikacijas, gali būti skiriamos antibiotikų profilaktikos priemonės.
Svarbu pabrėžti, kad gydymą ir profilaktiką turi nustatyti gydytojas atsižvelgdamas į specifinius paciento poreikius ir ligos eigą. Visada svarbu laiku kreiptis į medicinos specialistą dėl tikslios diagnozės ir gydymo planavimo.
B grupės streptokokas (BGS) nėštumo metu
B grupės streptokokas (BGS) yra bakterija, kurią turi daugelis žmonių. Dažniausiai ji gyvena žmogaus žarnyne ir yra nekenksminga. Tačiau nėštumo metu ši bakterija gali kelti riziką kūdikiui. BGS tyrimas nėštumo metu padeda nustatyti, ar moteris yra šios bakterijos nešiotoja.
Tyrimų duomenimis, BGS bakterijų aptinkama maždaug apie 20 proc. nėščiųjų (įvairių tyrimų duomenimis - nuo 6 iki 36 proc.) makštyje. Bakterijomis užkrečiamas maždaug vienas iš dviejų naujagimių. Ankstyvąja BGS sukelta infekcija suserga mažiau nei 1 proc. Apskritai tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14 proc. (1 atvejis iš 700 gimdymų). Taigi, nors infekcija kyla santykinai nedidelei daliai naujagimių, tačiau komplikacijos - labai grėsmingos, todėl prasidėjus aktyviai gimdymo veiklai nėščiosioms leidžiama antibiotikų.
BGS tyrimas nėštumo metu
BGS tyrimas atliekamas 35-37 (+6 dienos) nėštumo savaitę. Šis tyrimas yra kompensuojamas teritorinių ligonių kasų. Tyrimo metu iš makšties ir išangės imamas tepinėlis. Iš jo bandoma auginti bakterijų koloniją. Tam sukuriama palanki terpė. Bakterijos paprastai išauga per kelias dienas.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Dar vienas kontrargumentas prieš šį tyrimą - jog nežinia, ar ši bakterija makštyje vis dar bus gimdymo metu, o gal kaip tik atliekant tyrimą bakterijos nebus, tačiau ji atsiras vėliau, visai prieš pat gimdymą. Kaip minėta, gimdyvei leidžiami antibiotikai padeda užtikrinti, kad infekcija naujagimiui nepasireikš tik per 3 pirmąsias gyvenimo dienas. Praėjus 72 val.
Jeigu gavote atsakymą, kad mėginyje rasta bakterija, į paniką pulti tikrai nereikėtų. Tiesiog tokiu atveju prevencijai gimdymo metu į veną per kateterį bus leidžiami antibiotikai. Dėl to nėščiosioms, kurioms aptiktas BGS, rekomenduojama į gimdymo namus vykti skubiau, kad būtų spėta sulašinti kuo daugiau antibiotikų.
Komplikacijos naujagimiams
Jei gimdymo metu BGS bakterijos patenka į naujagimio organizmą, gali išsivystyti įvairios komplikacijos:
- Sepsis (kraujo užkrėtimas).
- Meningitas (smegenų dangalų uždegimas).
- Pneumonija (plaučių uždegimas).
Šios komplikacijos gali būti labai sunkios ir netgi mirtinos.
Komplikacijos nėščiosioms ir gimdyvėms
BGS infekcija taip pat gali sukelti komplikacijų nėščiosioms ir gimdyvėms:
- Šlapimo takų infekcijos.
- Endometritas (gimdos gleivinės uždegimas).
- Po gimdymo karščiavimas.
Antibiotikų naudojimas
Antibiotikai 80-90 proc. sumažina riziką naujagimiui susirgti BGS infekcija. Tiesa, svarbu žinoti, kad antibiotikai neapsaugo nuo vėlyvosios BGS infekcijos, pasireiškiančios po gimimo praėjus 72 val.
Antibiotikai veikia ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas. Jie geba prasiskverbti pro placentą, tad dažnai sutrikdoma naujagimio žarnyno mikroflora ir dėl to naujagimiui pasireiškia pilvo skausmai, viduriavimas ar pienligė. Gimdymo metu nuolat prijungtos lašinės sukelia judėjimo per sąrėmius apribojimus ir gali sulėtinti bei apsunkinti gimdymo veiklą. Nejudant sunkiau ištverti sąrėmių skausmą, dažniau prašoma nuskausminimo.
Alternatyvūs požiūriai į BGS tyrimą ir gydymą
Kai kurios moterys renkasi atsisakyti BGS tyrimo arba antibiotikų profilaktikos. Šis sprendimas turi būti priimamas pasikonsultavus su gydytoju ir įvertinus visas galimas rizikas ir naudą.
Svarbu suvokti, kad antibiotikai veikia ne tik potencialų infekcijos sukėlėją, kurį norima sunaikinti, bet ir visus organizme esančius mikroorganizmus. Gerosios bakterijos, palaikančios natūralią organizmo terpę ir saugančios mus nuo ligų taip pat susiduria su naikinančiu antibiotikų poveikiu. Kadangi antibiotikai per placentą patenka į kūdikio kraujotaką - jie gali sutrikdyti naujagimio žarnyno mikroflorą ir atverti kelią grybeliniams susirgimams burnytėje, pilvelyje ar aplink išangę. Tokie žarnyno mikrofloros pokyčiai gali pasireikšti pienlige, viduriavimu ar pilvuko skausmais.
Nepriklausomai nuo to, ar jums nėštumo metu buvo rastas BGS ir ar jums gimdymo metu buvo leidžiami antibiotikai, jūsų naujagimis gali užsikrėsti BGS ir gali susirgti BGS sukelta infekcine liga. 98-99 kūdikiams iš 100 užsikrėtusiųjų BGS nebus nieko.
Kitos infekcijos nėštumo metu
Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims.
Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.
Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)
Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
Raudonukė
Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija
Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc.visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Piriminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
Hepatitas B
Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai
Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
Lytiškai plintančios infekcijos
- Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija. Šia liga sergančios moterys skundžiasi išskyromis iš makšties.
- Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų. Būdinga jauniems, lytiškai aktyviems asmenims, ypač 16 - 24 metų moterims ir 18 -29 metų vyrams, tačiau serga ir lytiškai aktyvūs vyresnio amžiaus asmenys. Kadangi dauguma atvejų būna besimptominiai, didžioji dalis pacientų lieka nediagnozuoti.
- B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
- Ureaplasma urealyticum: Ureaplazmozė - bakterinės kilmės lytiškai plintanti liga, sukeliama Ureaplasma urealyticum bakterijos. Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
- Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Lytiškai plintančių ligų sukėlėjai laboratorijoje nustatomi moderniu molekulinės biologijos metodu - PGR (polimerazės grandininė reakcija). Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
- RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
- Tyrimas dėl ŽIV: Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.
Kiti tyrimai nėštumo metu
- Kraujo grupė: Kraujo tipavimo tyrimai atliekami siekiant nustatyti ABO ir Rh grupės antigenus esančius ant paciento raudonųjų kraujo kūnelių. Kiekvienas žmogus gimsta turėdamas tam tikrą kraujo grupę, (O, A, B, AB ). Ši kraujo grupė priklauso nuo to, koks antigenas yra arba kokio antigeno nėra ant jo eritrocitų.
- Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+): Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
- Bendras kraujo tyrimas: Automatizuotas kraujo ląstelių tyrimas / bendras kraujo tyrimas - pats pirminis profilaktinis laboratorinis kraujo tyrimas, rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
- Glikemijos tyrimas: Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpiu.
- Gliukozės tolerancijos mėginys: Gliukozės toleravimo tyrimas yra labai svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
- ENG (eritrocitų nusėdimo greitis): ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.
- Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
- PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
- Skydliaukės funkcijos tyrimai: Skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė. Šiandien pagalba nėščiosioms Lietuvoje yra pakankamai aukšto lygio.
Kaip apsisaugoti nuo infekcijų nėštumo metu?
Nors visiškai išvengti infekcijų nėštumo metu neįmanoma, tačiau galima žymiai sumažinti riziką taikant prevencines priemones:
- Laikykitės asmens higienos: dažnai plaukite rankas, ypač po viešų vietų lankymo, prieš valgį ir po tualeto.
- Venkite kontakto su sergančiais žmonėmis: stenkitės atsiriboti nuo asmenų, kurie serga peršalimo ligomis, gripu ar kitomis infekcijomis.
- Vakcinuokitės: pasitarkite su gydytoju dėl vakcinų, kurios yra saugios ir rekomenduojamos nėštumo metu.
- Saugus maistas: venkite neapdoroto pieno, žalios mėsos ir žuvies, neplautų vaisių ir daržovių.
- Saugus seksas: naudokite prezervatyvus, jei nesate tikri dėl savo partnerio sveikatos.
- Reguliari nėštumo priežiūra: lankykitės pas gydytoją pagal numatytą grafiką ir atlikite visus rekomenduojamus tyrimus.
- Sveikas gyvenimo būdas: valgykite sveiką maistą, pakankamai ilsėkitės ir venkite streso.
tags: #streptokokas #nestumo #pradzioje