Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji atsakinga ne tik už savo, bet ir už būsimo kūdikio sveikatą. Dėl šios priežasties nėščiosios dažnai tampa atsargesnės ir atidesnės savo gyvenimo būdui, mitybai bei savijautai. Vienas iš klausimų, kuris kyla nėščiosioms, yra soliariumų lankymas. Šiame straipsnyje aptarsime soliariumų keliamus pavojus nėštumo metu, taip pat pateiksime kitų svarbių rekomendacijų nėščiosioms.
Odos vėžys ir soliariumai
Soliariumai kelia didelį pavojų susirgti odos vėžiu. Kasmet pasaulyje melanoma suserga apie 160 tūkst. žmonių. Lietuvoje sergančiųjų šia liga padvigubėja kas 6-10 metų. Melanoma - tai piktybinis melanocitų auglys. Melanocitai - ląstelės, gaminančios tamsų pigmentą melaniną, nuo kurio priklauso odos spalva. Nors melanoma serga tik 11 proc. turinčiųjų piktybinius odos navikus, tačiau nuo jos miršta iki 75 proc. pacientų.
Jaunos moterys, reguliariai lankydamosi soliariume, rizikuoja susirgti vadinamuoju juoduoju odos vėžiu. Moterys ir vyrai iki 35 metų, reguliariai lankydamiesi soliariume, piktybine melanoma gali susirgti du kartus greičiau.
Soliariumų poveikis nėštumo metu
Nėštumo metu moterų norai ir pageidavimai keičiasi dažniau nei orai rudenį. Kai kurios moterys soliariumą laiko pirmu vaistu nuo depresijos. Tačiau, ar soliariumas tikrai saugus nėštumo metu?
Nėščiosioms kategoriškai draudžiama eiti į soliariumus. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Soliariume net sveiki žmonės kartais nualpsta, tad laukiantis vaikelio neverta rizikuoti.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Alternatyvos soliariumams
Norint turėti gražų bronzinį įdegį, nebūtina kankinti savęs ilgomis natūralios saulės voniomis ar lankytis soliariume. Šiandien yra daugybė alternatyvų, kurios leidžia džiaugtis gražiu įdegiu bet kuriuo metų laiku:
- Savaiminio įdegio kremai ir losjonai: Šios priemonės suteikia odai natūraliai atrodantį įdegį be UV spindulių poveikio.
- Purškiamas įdegis: Ši procedūra atliekama specialiu aparatu, kuris purškia įdegio skystį ant odos. Įdegis išlieka kelias dienas.
Mityba nėštumo metu
Mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau valgyti už du taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui.
Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Vitaminai nėštumo metu
Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas.
Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz., brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali smarkiai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą. Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą.
Fizinė veikla nėštumo metu
Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes.
Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.
Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms.
Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, leistis į ją tikrai nepatartina.
Kaitinimasis saulėje, pirtis ir baseinas nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens.
Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių.
Bet galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miego sutrikimai nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Miegą trikdo dažnas šlapinimasis, pykinimas, vėmimas, nugaros skausmai, krūtų jautrumas, padidėjusio pilvo diskomfortas, kojų mėšlungis, rėmuo, dėl pakitusios medžiagų apykaitos, hormonų ir padidėjusio svorio išpilantis prakaitas.
Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
Grožio procedūros nėštumo metu
Nėštumas įpareigoja pasitempti, nes į būsimą mamą krypsta aplinkinių akys. Paprastos kosmetinės procedūros - manikiūras ir pedikiūras jums nekenkia. Tačiau nutarusi nusipirkti nagų lako, pasidomėkite jo sudėtimi (informaciją rasite ant kiekvieno lako buteliuko). Rinkitės be formaldehido, toluolo ir kitų kenksmingų medžiagų. Laką nuvalykite švelniu valikliu be acetono.
Makiažas turėtų būti saikingas, galima naudoti tik dermatologų patikrintą dekoratyviąją kosmetiką. Jei iki nėštumo tokios neturėjote, nusipirkite skirto jautrioms akims, nealergizuojančio tušo, šešėlių. Ir jokio permanentinio makiažo per nėštumą ir žindant! Kiekvienas dūris yra susijęs su krauju, taigi ir infekcijos, alerginės reakcijos rizika.
Per nėštumą dėl hormonų pokyčių pakinta plaukų struktūra, pailgėja augimo ciklas ir jų išslenka daug mažiau. Tad dabar galite puikuotis vešlesniais plaukais. Nėštumo metu geriau rinktis neutralius, dermatologų patikrintus ar kūdikiui skirtus plaukų šampūnus. Pakanka vengti šampūnų su bioaktyviomis, įsiskverbiančiomis į galvos odą medžiagomis, stipraus kvapo plaukų lako, putų ar želė. Būsimos mamos plaukai ir taip stipriau žvilga, yra vešlesni. Tad labai gražinti jų nereikia, nebent labai atauga ankstesnė spalva. Galima nudažyti kelias sruogeles, rinktis dažomąjį šampūną, augalinius ar kitus švelnius dažus be amoniako. Tačiau prieš tai pasitepkite truputį dažų prie ausies ar dilbio ir patikrinkite, ar nesukelia alergijos.
Soliariume net sveiki žmonės kartais nualpsta, tad laukiantis vaikelio neverta rizikuoti.
Suprantama, pastojus tatuiruotės geriau nedaryti. Jei salonas turi licenciją atlikti šią procedūrą, jis gali garantuoti paslaugos kokybę, neužkrėsti per kraują plintančiu hepatitu ar AIDS, nes darbuotojai dirba su vienkartinėmis priemonėmis, mūvi pirštines, naudoja dezinfekcines priemones. Bet neįmanoma numatyti jūsų organizmo reakcijos į dažus, visiškai išvengti dūrio skausmo, nemalonių pojūčių, šašiukų gyjant. Be to, ilgokai užtrunka odos priežiūra (3-4 sav.). Jei oda supūliuos, infekcija gali patekti į kraują.
Venkite depiliuoti kojas karštu vašku ar elektriniais prietaisais, ypač jei yra išsiplėtusios kojų venos. Geriau rinktis specialius skutimosi peiliukus nereikalingiems plaukeliams pašalinti.
Jei jums knieti prasidurti ausis ar auskarais padabinti kitą vietą, per nėštumą geriau to nedaryti. Jei organizmas nepriima svetimkūnio, žaizdelė ilgai gija, pūliuoja, atsiras randelis (bambos dūris gyja apie 2-9 mėn.).
Kūno higiena nėštumo metu
Tereikia ryte ir vakare palįsti po dušu. Juolab kad kontrastinis šilto ir drungno vandens dušas ne tik gerina savijautą, bet ir grūdina odą. Nesugalvokite kasdien pliuškentis vonioje ar odą šiūruoti kempine (pakanka kūno prausiklių). Maudantis vonioje gali pasidaryti bloga, silpna ir jei namie būsite viena, negalėsite prisišaukti pagalbos. Ryte ir vakare rūpestingiau nei įprasta valykite dantis, naudokite specialius burnos skalavimo skysčius, paskalaukite po valgio, nes pastojus keičiasi seilių sudėtis ir gali atsirasti ėduonis.
Pastojus oda gali tapti labai sausa, niežėti, pleiskanoti. Paglobokite save, patausokite odą ir rinkitės kuo natūralesnes ir neutralesnes, bekvapes higienos bei kosmetikos priemones (muilą, kūno aliejuką, losjoną, kremą ir kt.), kurios tinka net ir kūdikių odelei. Nepirkite kremų su biologiškai aktyviomis medžiagomis. Per nėštumą jos nepatartinos, nes patekusios į kraujotaką gali alergizuoti. Jei baiminatės strijų, po kiekvieno dušo jau nuo pirmo nėštumo mėnesio patepkite šlakeliu aliejaus pilvo, krūtų, šlaunų odą. Kai ji jau labai išsitempia (8-9 mėn.), priežiūra neveiksminga.
Visas kosmetikos ir higienos priemones pirkite vaistinėje ar prekybos centre, kuriame prekiaujama patikrinta ir patikima produkcija, galima pasiklausti, ar ji tinka nėščiajai.
Daug higienišiau ir smagiau dėvėti natūralių medžiagų, pvz., medvilnės, apatinius drabužius. Po sintetiniais oda labiau prakaituoja. Pagausėjus išskyrų iš makšties kelnaites reikia keisti dažniau - ryte ir vakare. Kad ir kokie apatiniai būtų - prabangūs ar paprasti, pirmiausia jie turi būti švarūs.
Vandens kokybė nėštumo metu
Vanduo nėštumo laikotarpiu ypač svarbus. Jis palaiko reikiamą amniono skysčio kiekį, gerina kraujotaką, padeda transportuoti deguonį ir kitas maistines medžiagas vaisiui. Jei nėščioji geria pakankamai vandens, gerėja virškinimas, mažėja vidurių užkietėjimo rizika. Paprastai rekomenduojama per dieną išgerti 8-10 stiklinių vandens. Svarbu, kad geriamas vanduo būtų švarus. Nitritais ir nitratais užterštas vanduo sukelia hemoglobino problemas: kenksmingos medžiagos jam trukdo prisijungti deguonį, tad nutrūksta jo tiekimas. Pernai danų atliktame tyrime nustatyta, kad nitritais ir nitratais užterštas vanduo lemia įvairius naujagimių defektus. Organizmui kenksmingi ne tik nitritai ir nitratai, bet ir bakterijos, pirmuonys, sunkieji metalai.
Odos problemos nėštumo metu
Nėštumo metu kinta imuninė būklė, todėl galite pasidaryti jautri, alergiška toms medžiagoms, kurioms anksčiau nebuvote alergiška. Jei nėštumo metu paūmėjo odos problemos, būtina kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.
Plaukus dažyti galite, tik reiktų žinoti, kad nėštumo metu kinta imuninė būklė. Tai reiškia, kad galite pasidaryti jautri, alergiška toms medžiagoms, kurioms anksčiau nebuvote alergiška.
Prietarai ir mitai apie nėštumą
Nėštumo metu apstu prietarų ir mitų, kuriais neretai tiki būsimos mamos. Aptarkime keletą iš jų:
- Prietaras: Niekas neturi žinoti, kad laukiesi, kol to nematyti.
- Prietaras: Negalima kirpti plaukų ir nagų, kerpant būsimam vaikučiui taip pat galima ką nors „nukirpti“.
- Prietaras: Būsimosios mamos negali siūti ir megzti.
- Prietaras: Jei mama sunkiai gimdė, tai ir dukrai taip pat bus.
- Prietaras: Negalima iš anksto kūdikiui pirkti daiktų.
- Prietaras: Būsimos mamos negali glostyti kačių.
- Prietaras: Mergaitę išnešioti sunkiau nei berniuką.
- Prietaras: Paskutiniais nėštumo mėnesiais negalima rankų kelti virš galvos, negalima kabinti užuolaidų ar džiauti išplautų drabužių.
- Mitas: Įmanoma suplanuoti vaiko lytį.
- Mitas: Pagal nustatytas normas nėščioji kasdien privalo gauti 400-600 TV vitamino D.
- Mitas: Norisi sūraus - berniukas, norisi saldaus - mergaitė.
- Mitas: Pilvuko forma parodo vaiko lytį.
- Mitas: Vaisiaus širdutės plakimo dažnis rodo lytį.
- Mitas: Gimdymą galima paskatinti.
- Mitas: Seksas gali būti žalingas kūdikiui.
- Mitas: Nėštukė turi valgyti už du.
tags: #soliariumas #nestumo #metu