Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti socialinės globos namų steigimo reikalavimus Lietuvoje. Jame aptariami teisiniai aspektai, licencijavimo tvarka, patalpų reikalavimai, personalo kvalifikacija ir finansavimo galimybės. Straipsnis naudingas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, planuojantiems steigti socialinės globos įstaigą, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas senjorams ir kitiems asmenims, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Teisiniai pagrindai ir licencijavimas
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas reglamentuoja socialinės globos įstaigų licencijavimą. Pagal šį įstatymą, socialinę globą gali teikti tik juridinis asmuo ar kita organizacija, turinti licenciją teikti socialinę globą socialinės globos įstaigoje (institucinė socialinė globa) arba asmens namuose.
Licencijų išdavimo tvarką, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros tvarką ir terminus nustato Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklės. Šios taisyklės nurodo, kad įstaiga ar įmonė, norinti gauti licenciją, turi pateikti Socialinių paslaugų priežiūros departamentui užpildytą paraišką-klausimyną. Šiame dokumente pateikiama rašytinė informacija, įrodanti, kad įstaigos numatoma teikti socialinė globa atitiks Socialinių paslaugų įstatymo ir Socialinės globos normų aprašo reikalavimus. Išsamesnei konsultacijai dėl socialinės globos įstaigų licencijavimo rekomenduojama kreiptis į Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyrių.
Slaugos paslaugų licencijavimas
Jei globos namuose planuojamos teikti slaugos paslaugos (įdarbintas slaugytojas), įstaiga ar įmonė privalo turėti Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Slauga yra licencijuojama ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslauga, todėl įstaiga privalo turėti galiojančią Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išduotą Įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Joje turi būti nurodomos visos įstaigoje teikiamos licencijuojamos paslaugos.
Patalpų ir teritorijos reikalavimai
Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (jei tai vaikų globos namai) arba Lietuvos higienos normos HN 125:2019 „Suaugusių asmenų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Taip pat skaitykite: Darbo galimybės Aukštelkės socialinės globos namuose
Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.
Jei socialinės globos įstaigoje paslaugas gaunančiam asmeniui pasireiškia užkrečiamųjų ligų požymiai (karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), taip pat dėl užkrečiamųjų ligų protrūkio paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, socialinės globos paslaugų teikimas socialinės globos įstaigoje organizuojamas atsižvelgiant į teisės aktų, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą užkrečiamųjų ligų epidemijos metu, reikalavimus.
Pagrindiniai socialinės globos principai
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, būtina vadovautis šiais pagrindiniais principais:
- Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas.
- Dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Siekiant užtikrinti geriausią asmens interesą ir šeimos gerovę, visi socialinės globos organizavimo ir teikimo klausimai sprendžiami dalyvaujant ir bendradarbiaujant pačiam asmeniui, jo globėjui, rūpintojui ar nepilnamečio vaiko tėvams, globėjui, rūpintojui, prireikus - kitiems šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams bei kompetentingų institucijų atstovams.
- Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo užtikrinimas.
- Asmens savarankiškumo ugdymas ir socialinė integracija.
- Nediskriminavimas. Socialinė globa organizuojama ir teikiama pagal įvertintus asmens poreikius, ir tai nepriklauso nuo asmens lyties, negalios, rasės, tautybės, pilietybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, seksualinės orientacijos ir kitų aplinkybių, nesusijusių su socialine globa.
Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga. Visos asmens problemos sprendžiamos su asmeniui rodoma pagarba, supratimu, jautrumu, užtikrinant ir pripažįstant asmens teisę į privatumą.
Socialinės globos atitikties vertinimas
Socialinės globos įstaigos socialinės globos atitiktį Aprašo atitinkamai socialinės globos normų grupei skirtajame priede nustatytiems reikalavimams vertina Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose socialinės globos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Globos namai Visagine: paslaugos ir veikla
Atliekant socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimą ir įsivertinimą, naudojami socialinės globos gavėjų, socialinės globos įstaigos personalo, šeimynos dalyvių grupinės ir individualios apklausos, interviu, stebėjimo, anketavimo, socialinės globos įstaigos dokumentų analizės ir kiti metodai.
Socialinės globos atitikties socialinės globos normoms vertinimo išvadas ir metodines rekomendacijas Socialinių paslaugų priežiūros departamentas raštu pateikia socialinės globos įstaigai. Socialinės globos įstaiga turi sudaryti galimybes susipažinti su vertinimo ir įsivertinimo išvadomis visiems suinteresuotiesiems asmenims, skelbdama šias išvadas savo interneto puslapyje.
Socialinės globos įstaiga, gavusi iš Socialinių paslaugų priežiūros departamento informaciją apie licencijos galiojimo sustabdymą, ar panaikinimą, ar atsisakymą išduoti licenciją, socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų užtikrintas socialinės globos tęstinumas asmeniui kitoje socialinės globos įstaigoje.
Reikalavimai vaikų globos namams
Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeiminiuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams kaupiamoje informacijoje apie vaiką (vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis, sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globos (rūpybos) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai.
Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą užtikrina socialinės globos įstaiga.
Taip pat skaitykite: Kokybiška priežiūra Blinstrubiškėse
Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa ir kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į juos savaitgaliais, atostogų metu ir pan., iki jie baigs bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas.
Socialinės globos įstaigoje apgyvendinami vaikai, turintys pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančio gydytojo (šeimos ar vaikų ligų gydytojo) arba gydančio gydytojo išduotą išrašą iš medicininių dokumentų, įrodantį, kad vaikas neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir kad jam nediagnozuota ūmi psichozė, išskyrus atvejus, kai socialinės globos įstaigoje laikinai apgyvendinami vaikai, paimti iš jiems nesaugios aplinkos.
Individualus socialinės globos planas (ISGP)
Socialinei globai vaikui teikti socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka yra sudarytas ISGP, kuriame numatyta, kokie tikslai yra siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas ir jame vaiko ir kitų asmenų duomenys nurodomi vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais.
Sudarant ISPG yra įvertinti visi vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialieji ir kiti poreikiai, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, ypatumus, susijusius su amžiumi, branda, etnine kilme, kalba, religija, lytimi, rasine priklausomybe ir kita.
ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose vaikas yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatyta vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę.
ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui, vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui.
Finansavimo galimybės ir iškylančios problemos
Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad senatvėje žmonės įprastai krenta į finansinę duobę, nes pensijų sistema Lietuvoje išties kukli. Net jeigu pensijos šalies senjorams bent iš dalies leidžia patenkinti įprastus poreikius, globos poreikį patenkinti yra sunku, nes tai - brangi paslauga. Tam, kad Lietuvoje senjorai galėtų patekti į globos namus ir kad paslaugos juose būtų kokybiškos, reikėtų didesnio valstybės finansavimo.
Jam pritaria ir Pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas. Savivaldybių finansavimo trūkumas yra viena iš opiausių problemų.
Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, šiandieniniams senelių globos namams pirmiausia reikėtų didesnio finansavimo, kad būtų galima ne tik išlaikyti tinkamas sąlygas, bet ir mokėti atlyginimus darbuotojams, kurių gaunamas uždarbis šiuo metu yra menkas.
Kalbėdamas apie problemas, su kuriomis šiuo metu susiduria Lietuvoje veikiantys globos namai, V. Bagdonas taip pat teigia, kad pagrindinė problema - globos namų finansavimas. Šiuo metu vidutinė gyvenimo globos namuose kaina mėnesiui siekia apie 1300 eurų, tačiau tokios sumos nepakanka, kad globos namuose būtų užtikrintos ir kokybiškos paslaugos, ir darbuotojams sumokėti atlyginimai. Ypač sunku yra šalies regionuose, kur darbuotojų ieškoma net po pusę metų dėl nepatrauklių sąlygų, pavyzdžiui, važinėjimo į darbą, ir mažo atlyginimo.
V. Bagdonas teigia, kad globos paslaugų prieinamumas savivaldybėse yra skirtingas. Vienose savivaldybėse eilių nėra ir į globos namus gali patekti visi norintys senjorai, o štai kitose savivaldybėse formuojasi eilės.
„Pastaruoju metu mes susiduriame su situacija, kai savivaldybės pritrūksta lėšų, globos įstaigoms tenka laukti, nes vėluoja atsiskaitymai iš savivaldybių. Privačios globos namų įstaigos neturi didelio finansinio rezervo, todėl mėnesį ar du vėluojantys savivaldybių atsiskaitymai globos namams gali tapti kritine situacija“, - komentuoja V. Bagdonas. Jis mano, kad ateityje vėluojančių atsiskaitymų vis daugės, tačiau augant globos namų skaičiui, šią problemą bus privalu spręsti.
Globos namų steigimo bumas
Ekonomistas R. Lazutka teigia, jog Lietuvoje globos paslaugoms yra skiriamas vienas procentas BVP, kai kitose šalyse minėtoms paslaugoms yra skiriami du trys procentai BVP. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje visuomenė sensta, globos namų finansavimas turėtų didėti, nes vis daugiau žmonių bus reikalingi globos paslaugų.
Kalbėdamas apie globos namų finansavimo problemą, V. Bagdonas sako, kad verslas jos neišspręs. Šioje vietoje reikėtų centrinės valdžios ir ministerijos įsitraukimo. Teisinė bazė, pagal kurią reguliuojamas globos namų finansavimas, yra pasenusi, kardinalių pakeitimų nebuvo jau ilgus metus.
„Manau, kad dabar yra lūžio taškas. Kadangi yra jaučiamas globos namų steigimo bumas, tikiuosi, kad tos problemos darysis vis aktualesnės, ateina laikas sistemą peržiūrėti“, - sako V. Bagdonas. Jis papildo, kad jo minėtas globos namų steigimo bumas jaučiamas jau penkerius metus, o šiam procesui įtakos turi padidėjusi paklausa. Nors verslas šią nišą tikrai pastebėjo, jį gali atgrasyti kylantys neaiškumai, kuriuos net ir ministerija ne visuomet gali išspręsti.
Klaipėdos miesto savivaldybės pavyzdys
V. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu, globos namų savininkė yra Klaipėdos miesto savivaldybė. Globos namams vadovauja direktorius, o jam laikinai nesant, direktoriaus pareigas laikinai eina direktoriaus pavaduotojas. Globos namai patikėjimo teise perduotą Savivaldybės tarybos sprendimu Savivaldybės turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo įstatymų nustatyta tvarka.
tags: #socialiniai #globos #namai #str