Įvadas
Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama socialiniam emociniam ugdymui (SEU) ir jo teigiamai įtakai vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje. Šiame straipsnyje apžvelgiamos socialinio emocinio ugdymo programos, taikomos vaikų darželiuose, jų tikslai, metodai ir reikšmė vaiko asmenybės formavimuisi.
Emocinio intelekto svarba
Emocinis intelektas - tai gebėjimas jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas, arba socialiniai ir emociniai įgūdžiai, yra daug svarbesnis vaiko sėkmei nei kognityvinis intelektas, matuojamas IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Emocinis intelektas ir mokymosi sėkmė
Kaip teigia Lekavičienė R, Antinienė D. (2012), aplinkinių žmonių ir savo emocijų pažinimas ir supratimas, jų valdymas bei kontrolė, empatija ir t.t. skatina efektyvų tarpasmeninį bendravimą, pozityviai veikia individualius sprendimus bei asmens psichologinį funkcionavimą. Todėl teigiama, kad emocinis intelektas yra gana patikimas asmeninio ir profesinio gyvenimo sėkmės rodiklis. Autorių atlikto tyrimo metu nustatyta, kad bendras emocinis intelektas (EQ), adaptyvumas, tarpasmeninių santykių ir asmens vidiniai gebėjimai yra teigiamai statistiškai reikšmingai susiję su geresniais mokymosi laimėjimais.
Sėkmę mokykloje lemia ne tiek vaiko žinios ar ankstyvi skaitymo įgūdžiai, kiek emociniai ir socialiniai įgūdžiai: pasitikėjimas savimi, domėjimasis aplinka, žinojimas, kokio elgesio iš tavęs laukia kiti ir kaip susivaldyti, kai nori pasielgti netinkamai, gebėjimas išlaukti, laikytis nurodymų, kreiptis į mokytojus pagalbos, mokėti išreikšti poreikius ir sutarti su kitais vaikais.
Šeimos vaidmuo
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas, mokymasis ir bendradarbiavimas
Socialinio emocinio ugdymo programos vaikų darželiuose
Įvairūs darželiai taiko skirtingas programas, skirtas socialiniam emociniam ugdymui. Štai keletas pavyzdžių:
„Kimochis“ programa
,,Kimochi“ (japoniškai „kimochi“ reiškia „jausmas“) - tai ikimokyklinio ugdymo programa, kurios pagrindas yra socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimas. „Kimochis“ programa skirta emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti. Tai smagios, įtraukiančios, naujoviškos ir lengvai į bet kokią ugdymo programą integruojamos veiklos, skirtos emociniam intelektui ugdyti, pozityviam elgesiui skatinti, vaiko charakteriui ir bendradarbiavimo įgūdžiams lavinti.
Programa ugdo penkias socialines ir emocines kompetencijas: savęs pažinimą, savęs valdymą, socialinį pažinimą, santykių kūrimo įgūdžius, atsakingų sprendimų priėmimą ir remiasi charakterį ugdančiomis savybėmis: pagarbumu, atsakingumu, atsparumu, atjauta, geranoriškumu.
Socialiniai ir emociniai ikimokyklinio amžiaus vaikų įgūdžiai lavinami žaidžiant su „Kimochis“ žaislais - minkštomis lėlytėmis, turinčiomis skirtingus charakterius: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nedrąsus Vikšrelis, valdinga ir kaprizinga Katė, nerimaujanti Balandė Meilė ir išdykusi Lipšniakojė. Žaislai „Kimochis“ padeda kalbėtis apie jausmus, kuriuos vaikai mokosi pažinti, pavadinti ir valdyti, konstruktyviai bendrauti. „Kimochis“ padeda aptarti įvairias gyvenimiškas situacijas, per kurias jaučiami skirtingi jausmai (pyktis, džiaugsmas, baimė, nusivylimas, pasididžiavimas, kaltė ir kt.). „Kimochis“ žaidimai - tai trumpučiai vaidinimai, leidžiantys vaikams pajausti, ką galvoja, jaučia ir kaip elgiasi kiti.
„Kimochis“ programos įgyvendinimas
Vienos darželio grupės auklėtoja Jelena Kovalevskaja pasidalino patirtimi, kaip ji įgyvendina „Kimochis“ ugdymo programą savo grupėje. Ji pradėjo dirbti su šia programa 2019 m. spalį su ankstyvojo ikimokyklinio amžiaus vaikais ir ikimokyklinio amžiaus vaikais (2-4 metų).
Taip pat skaitykite: Darbo galimybės Aukštelkės socialinės globos namuose
„Kimochio“ žaislai labai patinka mažiesiems, ypač mieli „Kimochio“ personažai, kurie padėjo vaikams adaptacijos darželyje laikotarpiu: apkabinę minkštą žaislą, kuris pasakoja apie save įdomią istoriją ir moko kaip elgtis, sutarti tarpusavyje, vaikai greičiau nusiramina. Visi „Kimochio“ personažai apsigyveno, tam sukurtame medyje, grupėje. Papuoštas metų laikui būdinga atributika, jis tapo puikiu grupės simboliu.
Užsiėmimus su „Kimochiu“ organizuojami 1-2 kartus per savaitę, jie trunka neilgai, 10-15 min., tačiau per tą laiką vaikai įgyją naudingų, pozityvaus elgesio įgūdžių, kurie vis tobulinami kitų užsiėmimų metu. Kiekvieno „Kimochis“ rato metu aptariamas naujas jausmas, kad pasiektume užsibrėžtus tikslus. „Kimochis“ žaislai moko užmegzti draugišką kontaktą, dalytis žaislais, išlaukti savo eilės, pakviesti į žaidimą draugus, suprasti kaip jaučiasi kitas.
Pozityvaus elgesio mokoma ne tik per šiuos trumpučius užsiėmimus, bet ir visą dieną susidarius vienokiai ar kitokia situacijai, kai prisimenama, ko mus moko „Kimochis“ ir jei reikia, ištaisome klaidas. Dirbant su „Kimochio“ programa, pastebėta, kad veikloms pritrūksta vaizdinių priemonių, todėl papildomai pasigamintos įvairių jausmų kortelės, su vaikais padarytos popierinės jausmų kaladėlės, sukurtas spalvotas plakatas „Dalinamės žaislais“, kurie ypač pamėgo vaikai.
Vaikų tėveliams buvo trumpai pristatyti programos tikslai, reikšmė vaikų socialiniam ir emociniam ugdymuisi, atskleisti pagrindiniai 5 programos personažai, kuriuos pažinę tėveliai bandė save ir savo vaiką priskirti atitinkamam personažo charakteriui. Ateityje siekiama, kad programa būtų taikoma ir namuose, kūrybinės užduotys ir pokalbiai apie jausmus vaikams padės visapusiškai ugdytis socialinius ir emocinius įgūdžius.
Dirbant su „Kimochio“ programa pastebėta, kad vaikai žino, kaip elgtis, kai nori kartu žaisti, kaip elgtis, kai juos erzina žodžiais ar veiksmais, į netinkamą elgesį stengiasi atsakyti maloniai ir pagarbiai. Vis daugiau geba kalbėti, kaip jaučiasi, nurodydami tikras priežastis. „Kimochis“ programa padeda vaikams suprasti savo emocijas, vystyti pozityvius santykius, suvaldyti konfliktines situacijas.
Taip pat skaitykite: Globos namai Visagine: paslaugos ir veikla
„Zipio draugai“ programa
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti. Moko vaikus empatijos, susirasti draugų, kreiptis paramos ir ją priimti bei padėti aplinkiniams. Programoje gali dalyvauti visi vaikai, turintys ne mažiau kaip pilnus 5 metus. Programa „Zipio draugai“ Lietuvoje vykdoma nuo 2000 metų ikimokyklinėse grupėse ir pirmosiose klasėse.
Programa „Siautukai“
Socialinio emocinio ugdymo programa „Siautukai“ - tai į vaiką orientuota programa, skirta ugdyti 3-6 metų vaikų socialinius emocinius įgūdžius. Programoje pateiktos edukacinės veiklos padeda vaikams suprasti ir ugdyti savo emocijas, elgesį, kurti draugiškus tarpusavio santykius, mokytis empatijos ir tolerancijos bei priimti atsakingus sprendimus.
Kitos iniciatyvos
- „Mažieji jausmų tyrinėtojai“: Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pasakaitė“ sukurta bendrystės ir socialinio emocinio ugdymo programa 3-6 metų amžiaus vaikams.
- „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ projektas: Daugelis mokyklų ir darželių dalyvauja projekte „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“, kurio tikslas - stiprinti vaikų psichinę sveikatą, emocinę gerovę, sudaryti sąlygas kokybiškam emociniam ugdymui. Projekto metu įsigyjamos įvairios priemonės, tokios kaip interaktyvios grindys, sėdmaišiai, veidrodėliai, dėlionės, kortelių žaidimai ir kt.
Socialinio emocinio ugdymo metodai
Socialinis emocinis ugdymas apima įvairius metodus, skirtus vaikų socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymui:
- Žaidimai: Žaidimai yra puikus būdas mokyti vaikus bendradarbiauti, dalintis, spręsti konfliktus ir suprasti kitų jausmus.
- Diskusijos: Diskusijos padeda vaikams išreikšti savo jausmus, išklausyti kitų nuomones ir mokytis empatijos.
- Vaidinimai: Vaidinimai leidžia vaikams įsijausti į skirtingus vaidmenis ir patirti įvairias emocijas.
- Kūrybinės užduotys: Piešimas, lipdymas, dainavimas ir kitos kūrybinės užduotys padeda vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas.
- Vaizdinės priemonės: Kortelės su emocijų išraiškomis, plakatai, knygos ir kitos vaizdinės priemonės padeda vaikams atpažinti ir įvardinti emocijas.
- Meditacija ir atsipalaidavimo pratimai: Padeda vaikams nusiraminti, atsipalaiduoti ir susikaupti.
Pavyzdžiai iš ugdymo įstaigų
- Veidrodėliai: Vaikai žiūri į veidrodėlius ir bando atkartoti skirtingas emocijas. Tai padeda jiems atpažinti ir įvardinti jausmus.
- Dėlionės: Dėlionės lavina komandinio darbo įgūdžius, mažina stresą ir padeda atsipalaiduoti.
- Interaktyvios grindys: Interaktyvios grindys su sensorinių ir judriųjų žaidimų programa stimuliuoja regos ir klausos pojūčius, palengvina darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais.
- Sėdmaišiai: Sėdmaišiai sukuria jaukią ir patogią aplinką, kurioje vaikai gali atsipalaiduoti ir susikaupti.
- Smėlio terapija: Smėlio dėžė leidžia projektuoti vaizdus ant smėlio, lavinant taktilinę stimuliaciją.
Pedagogų vaidmuo
Pedagogai atlieka svarbų vaidmenį ugdant vaikų socialinius ir emocinius įgūdžius. Jie turi būti empatiški, supratingi ir gebėti sukurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai išreikšti savo jausmus. Taip pat svarbu, kad pedagogai patys turėtų gerus socialinius ir emocinius įgūdžius, kad galėtų būti pavyzdžiu vaikams.
Gero mokytojo bruožai
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas:
- Patinka mokyti vaikus - daug džiaugsmo ir pasitenkinimo savo darbu teikianti profesinės karjeros sritis, nors drauge tai taip pat daug pastangų reikalaujanti bei sekinanti veikla.
- Nulemia pokyčius - leidžia vaikams pasijusti klasėje ypatingiems, saugiems ir užtikrintiems.
- Skleidžia pozityvią energiją - stengiasi nuolatos būti teigiamai nusiteikę, laimingi ir besišypsantys.
- Geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius - pažįsta savo mokinius, žino, kuo jie domisi ir užmezga su jais ryšį.
- Dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu - dirba tobulėdami patys ir įkvepia kitus.
- Geba organizuotai dirbti - paskirsto darbus.
- Neturi išankstinio nusistatymo - priima konstruktyvią kritiką be išankstinio nusistatymo ir kuria veiksmų planus.
- Kelia reikalavimus - pats mokytojas elgiasi taip, kaip moko kitus.
- Ieško įkvėpimo ir jį randa - nestokoja kūrybiškumo.
- Nevengia pokyčių - yra lankstūs, nesiskundžia dėl pasikeitimų mokykloje.
- Reflektuoja - siekia tobulėti kaip specialistas, apmąsto, kaip jis dirba mokytojo darbą.
tags: #socialiniai #emociniai #igudziai #vaiku #darzelyje