Įgimtos traumos naujagimiams - tai įvairios sveikatos problemos, kurios gali atsirasti dėl genetinių, aplinkos ar gimdymo veiksnių. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas yra labai svarbūs siekiant pagerinti naujagimio prognozę ir sumažinti ilgalaikių komplikacijų riziką. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias įgimtas traumas, jų priežastis, simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes, įskaitant ir klausos sutrikimus bei galvos smegenų vandenę.
Naujagimių Stebėjimas ir Įvertinimas
Naujagimių stebėjimas ir įvertinimas dėl įtariamų nenustatytų būklių yra svarbus procesas, apimantis sistemingą naujagimių sveikatos būklės vertinimą. Tai apima įvairių organų ir sistemų stebėjimą, siekiant nustatyti galimas problemas, kurios gali pasireikšti po gimimo. Pirmiausia, tai apima centrinę nervų sistemą, kuri yra ypač jautri perinatalinei traumai ar infekcijai. Taip pat svarbi yra kvėpavimo sistema, nes naujagimiai gali turėti įvairių kvėpavimo sutrikimų, tokių kaip respiracinis distreso sindromas. Be to, širdies ir kraujagyslių sistema taip pat gali būti paveikta, ypač jei yra įtariamų anomalijų, kurios gali sukelti širdies nepakankamumą ar kitus sutrikimus.
Pagrindinės Įgimtų Traumų Priežastys ir Simptomai
Pagrindinės įgimtų traumų priežastys gali būti labai įvairios ir apima tiek genetinius, tiek aplinkos veiksnius. Genetiniai sutrikimai, tokie kaip chromosomų anomalijos, gali sukelti įvairias įgimtas ligas, o perinataliniai veiksniai, tokie kaip infekcijos ar motinos sveikatos problemos nėštumo metu, gali turėti didelės įtakos naujagimio sveikatai.
Pagrindiniai simptomai gali apimti kvėpavimo sutrikimus, tokius kaip greitas kvėpavimas ar cianozė (mėlyna oda), taip pat širdies ritmo sutrikimus. Naujagimiai gali patirti ir maitinimosi problemas, tokias kaip nenoras valgyti arba vėmimas. Be to, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, tokie kaip letargija, irzlumą ar padidėjusį raumenų tonusą.
Diagnostikos Metodai
Diagnostika apima išsamų fizinį naujagimio įvertinimą, kuris gali būti papildytas laboratoriniais tyrimais, tokiais kaip kraujo tyrimai, šlapimo tyrimai ir, prireikus, vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, ultragarsas ar rentgeno nuotraukos. Neurologiniai tyrimai, tokie kaip elektroencefalograma (EEG), gali būti atlikti, jei yra įtariama neurologinė problema.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Gydymo Galimybės
Gydymo galimybės priklauso nuo nustatytų problemų pobūdžio. Medicininiai sprendimai gali apimti vaistų skyrimą, siekiant kontroliuoti simptomus arba gydyti konkrečias ligas, tokias kaip antibiotikai infekcijoms. Be to, gali būti taikomos terapijos, tokios kaip fizioterapija ar ergoterapija, siekiant padėti naujagimiui prisitaikyti ir vystytis. Nemedicininiai sprendimai gali apimti šeimos ir socialinę paramą, kad būtų užtikrinta, jog tėvai gautų reikiamą informaciją ir pagalbą.
Klausos Sutrikimai Naujagimiams
Klausos pažeidimas yra dažniausia įgimta naujagimių patologija: nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta su įgimtu klausos sutrikimu. Dėl to, kad dažna patologija - įgimtas ar ankstyvame amžiuje įgytas bet kokio laipsnio klausos pažeidimas - sutrikdo vaiko kalbos, emocinę, protinę ir socialinę raidą, visi naujagimiai nuo 2004 m. Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse per pirmas kelias dienas nuo gimimo yra tikrinami dėl galimų klausos sutrikimų. Tam yra naudojamas otoakustinės emisijos metodas: nesudėtingas, miegančiam vaikui galimas atlikti vidinės ausies sraigės ir išorinių plaukuotųjų klausos ląstelių, reaguojančiųjų į garsą, būklės tyrimas. Jis išmatuoja atsakus į pateiktą garsą, kurie susiformuoja vidinėje ausyje. Nedidelis daviklis, įdėtas į ausies landą, pateikia garsinius spragtukus, o paskui išmatuoja vidinės ausies skleidžiamą aidą, kuris kyla joje išgirdus skleidžiamą garsą. Šis tyrimas yra greitas, visiškai neskausmingas, bet jam reikia visiškos tylos. Dėl šios priežasties jį rekomenduojama atlikti kūdikiui miegant.
Kurtumas ir Klausos Pažeidimai: Tipai ir Priežastys
Kurtumas, arba klausos pažeidimas, gali būti dviejų rūšių: įgimtas ar anksti įgytas arba vėlyvesniame amžiuje atsiradęs neprigirdėjimas (šis dažniausiai atsiranda dėl slogos, ausų uždegimo ir yra pagydomas). Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl vidinės ausies (sraigės) neuroepitelinių ląstelių pažeidimo, t.y. neurosensorinis. Jis gali būti silpnas, vidutinis, stiprus arba visiškas. Priklausomai, kokia klausos pažeidimo kilmė, vieni jų yra sėkmingai gydomi, o kiti, nei vaistais, nei chirurginiu būdu klausos atstatymo negarantuoja. Pagrindinė įgimto neprigirdėjimo priežastis - paveldėjimas. Žinoma, kad nuo pusės iki dviejų trečdalių įgimto klausos sutrikimo atvejų lemia pakitę genai. Paprastai tie kūdikiai, kurie gimsta su klausos sutrikimais, neturi jokių rizikos veiksnių: nei jų tėvai, nei seneliai neturi jokių klausos sutrikimų. Patologiją lemia recesyvinis genas, sukeliantis klausos sutrikimą, kuris tiesiog klajoja per kartas. Susitikus dviems tokiems pakitusiems genams vaikas gimsta su klausos sutrikimu.
Įgimta citomegalo viruso (ĮCMV) infekcija yra antra pagal dažnį įgimto klausos sutrikimo priežastis ir lemia apie 10-30 proc. atvejų. ĮCMV paplitimas yra 0,58 proc. naujagimių išsivysčiusiose šalyse ir 1-5 proc. visų gimusių naujagimių besivystančiose šalyse. Dažniausiai įgimta CMV infekcija yra besimptomė, todėl specifiniai tyrimai infekcijai aptikti naujagimiams neatliekami, o klausos sutrikimas gali išsivystyti ir vėliau. Klausos patologija yra labiausiai paplitęs ilgalaikis ĮCMV infekcijos padarinys. Esant simptominei ĮCMV infekcijos formai klausos sutrikimas atsiranda 1 iš 3, esant besimptomei - 1 iš 10 vaikų. Besimptomės ĮCMV infekcijos atveju klausa gali sutrikti per 6 metus nuo gimimo, tačiau dažniausiai tai atsitinka per pirmuosius gyvenimo metus. Būtent dėl vėlai pasireiškiančio klausos sutrikimo, net pusės ĮCMV infekcijos sukeltos klausos patologijos atvejų nepavyksta nustatyti visuotinės naujagimių klausos patikros metu.
Klausos sutrikimo veiksniais taip pat laikomi: tokie hipoksijos (deguonies trūkumo) rodikliai, kaip APGAR skalėje gauti 0-6 balai 5 min. po gimimo, gydymas reanimacijoje daugiau nei 5 dienas ir dirbtinė plaučių ventiliacija ilgiau kaip 48 val. Ototoksinių vaistų vartojimas nėštumo metu, naujagimystėje ar kūdikystėje gali pažeisti klausos ir pusiausvyros organus. Dažniausiai tai antibiotikai - aminoglikozidai ir vankomicinas, kilpiniai diuretikai. Nustatyta, kad aminoglikozidų sukeltas ototoksiškumas yra nulemtas genetiškai.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Visuotinė Naujagimių Klausos Patikra
Visuotinė naujagimių klausos patikra - tai visų naujagimių klausos patikrinimas dar gimdymo namuose, siekiant kuo anksčiau aptikti įgimtą klausos sutrikimą turinčiuosius ir jiems padėti. Nuo nuo 1 iki 3 vaikų iš 1000 gimsta turėdami didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Tokia klausos patikra yra vienintelis būdas nustatyti ar įtarti klausos sutrikimus pirmaisiais žmogaus gyvenimo mėnesiais: maždaug pusė vaikų, turinčių klausos sutrikimų, gimsta neturėdami jokių neprigirdėjimo rizikos veiksnių. Jei atlikus patikrą yra įtariamas klausos sutrikimas, atliekami kiti, sudėtingesni klausos tyrimai.
Ką Daryti, Jei Vaiko Klausos Patikros Atsakymas Neigiamas?
Išsivysčiusių šalių sveikatos apsaugos standartai reikalauja, kad kiekvienam naujagimiui būtų atlikta klausos patikra, klausos pažeidimas kūdikiui būtų nustatytas iki 3 mėn. amžiaus, o klausos reabilitacija būtų pradėta iki vaikui sukaks 6 mėn. Jei vaiko otoakustinės emisijos tyrimo rezultatai yra neigiami, tai dar nereiškia, jog vaiko klausa yra sutrikusi. Pakartojus tyrimą, daliai vaikų, kuriems patikros rezultatai pirmą kartą būna neigiami, antruoju bandymu gaunami teigiami rezultatai. Neigiamą atsakymą gali lemti ir klausos sutrikimas, ir tam tikros tyrimo sąlygos, pavyzdžiui, aplinkos triukšmas, maža ausies landa ar sekretas ausies landoje. Todėl tam, kad būtumėte tikri, ar kūdikio klausa yra gera, kartais gali tekti klausos patikros tyrimą pakartoti.
Gydymo ir Reabilitacijos Galimybės
Įgimtas klausos sutrikimas dažniausiai būna dėl neuroepitelinių ląstelių pažeidimo. Šis sutrikimo tipas yra nepagydomas. Pacientams, kuriems diagnozuotas būtent toks klausos pažeidimo tipas, yra taikoma reabilitacija klausos aparatais, kurie gali būti skiriami kūdikiui nuo 3-6 mėn. Daugumoje atvejų klausos aparatų skyrimas yra efektyvus, tačiau jeigu sutrikimas yra sunkus arba ypač sunkus, deja klausos aparatai nėra veiksmingi ir vaikui atliekama operacija - kochlearinė implantacija.
Kochlearinis implantas - tai elektroninis medicininis prietaisas, kuriuo kurtiesiems grąžinama klausa. Procesorius transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, operacijos metu pritvirtintas vidinės ausies sraigėje, perduoda šį signalą klausos nervui, kur toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi.
Vaikas su įgimtu klausos sutrikimu ankstyvos diagnostikos ir intervencijos bei aukštųjų technologijų dėka gali turėti tokias pačias galimybės išmokti kalbėti, skaityti ir mokytis, kaip ir girdintis vaikas. Tačiau tokius vaikus auginančioms šeimoms rekomenduojama pasitelkti ir papildomus prieinamus pagalbos būdus: pavyzdžiui, lankyti klausos ir kalbos lavinimo užsiėmimus pas specialųjį pedagogą - surdopedagogą. Tokių užsiėmimų metu kūdikiai mokomi išgirsti ir kalbėti, o aktyvus tėvų dalyvavimas klausos ir kalbos lavinime lemia sėkmingus reabilitacijos rezultatus.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Galvos Smegenų Vandenė (Hidrocefalija)
Galvos smegenų vandenė, arba hidrocefalija - tai patologinis galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio. Skiriamos įgimta ir įgyta hidrocefalija. Įgimta hidrocefalija pasireiškia kūdikiams iki gimimo. Ją gali sukelti įskilas stuburas su įgimtu plyšiu (Spina bifida), mamos nėštumo metu persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė arba raudonukė. Įgyta hidrocefalija išsivysto po gimimo ir gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Hidrocefalija diagnozuojama, kai smegenų skystis kaupiasi vidinėse smegenų ertmėse - skilveliuose. Smegenų skystis apsaugo smegenis ir stuburą. Įprastai organizmas tiek pat skysčio ir pagamina, ir absorbuoja. Tačiau kai smegenų skysčio srautas arba absorbcija yra užblokuojami, skystis gali kauptis ir sukelti spaudimą smegenyse. Kūdikių, vaikų hidrocefalija dažnai yra kitos sveikatos problemos padarinys. Jeigu kūdikis gimė neišnešiotas, jam gresia smegenų kraujavimas ir vandenė.
Kūdikiai, kuriems diagnozuota smegenų vandenė, dažnai turi neįprastai dideles galvas. Pediatrai kūdikių galvos apimtį matuoja neatsitiktinai: tai padeda diagnozuoti smegenų vandenę. Ultragarsinis tyrimas nėštumo metu taip pat gali padėti pastebėti padidėjusius vaisiaus skilvelius.
Gydymo Būdai
Yra du pagrindiniai hidrocefalijos gydymo būdai:
- Medikamentinis gydymas: Kai kuriems kūdikiams skiriami vaistai - diuretikai, padedantys pašalinti iš organizmo skysčių perteklių.
- Operacinis gydymas: Daugeliui kūdikių gali prireikti operacijos. Viena iš alternatyvų - trečiojo galvos smegenų skilvelio endoskopinė ventrikulostomija. Šios operacijos metu naudojant endoskopą smegenų skilvelio sienoje padaroma anga smegenų skysčiui pratekėti. Dažniausiai ši operacija atliekama vaikams nuo 2 m. Dažniausiai paplitęs smegenų vandenės gydymo būdas yra gydymas implantuojant šuntą. Vaikų neurochirurgas į smegenis implantuoja šuntą. Jei liga nedidelio laipsnio, gydymas padeda ją kontroliuoti, tad intelektas gali ir nenukentėti. Normaliai mokyklą lankyti ir gerai mokytis gali apie 40-60 proc. gydomų pacientų.
Įgimtos Medžiagų Apykaitos Ligos
Paveldimosios medžiagų apykaitos ligos atsiranda dėl genų pakitimų (mutacijų). Dalis tokių ligų perduodamos iš kartos į kartą, tačiau kitų įgimtų sutrikimų priežastys nėra iki galo aiškios. Jie gali atsirasti ankstyvo nėštumo metu, kai formuojasi mažylio organai, - maždaug 8-12 nėštumo savaitę. Pakitus genams, pakinta baltymų sudėtis, sutrinka fermentų veikla, tam tikrų cheminių medžiagų gamyba ir virtimas kitomis medžiagomis. Dėl to sutrinka angliavandenių, aminorūgščių, organinių rūgščių, mukopolisacharidų, riebalų, vitaminų, purinų ir pirimidinų, porfirinų bei kitų medžiagų apykaita.
Šioms ligoms būdinga tai, kad ligos požymiai gali reikštis įvairiu amžiaus laikotarpiu - nuo gimimo iki senatvės. Pirmuosius medžiagų apykaitos sutrikimų požymius neretai pastebi tėveliai. Sutrikimų vystymasis priklauso nuo konkrečios ligos. Kitos ligos pasireiškia tik po kelių mėnesių ar net metų.
Dažniausios Medžiagų Apykaitos Ligos
- Fenilketonurija: Tai paveldima liga, kai sutrinka aminorūgšties fenilalanino apykaita, todėl žmogaus organizmas negali įsisavinti baltymų. Negydoma arba pradėta gydyti per vėlai fenilketonurija lemia sunkų sergančiųjų protinį atsilikimą ir fizinės raidos sutrikimus.
- Įgimta hipotirozė: Tai įgimta skydliaukės hormonų stoka. Nustatyti šio susirgimo diagnozės pirmosiomis savaitėmis be specialaus patikrinimo neįmanoma, tik 50 proc. atvejų ligos požymiai atsiranda iki 3-jų mėnesių amžiaus.
- Mukoviscidozė: Paveldima liga - kasos cistinė fibrozė, pasireiškianti sunkiu kvėpavimo organų pažeidimu, kuris gana dažnai būna susijęs su įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais.
- Adrenogenitalinis sindromas: Tai įgimtas antinkščių žievės funkcijos sutrikimas, kai sutrinka hormono kortizolio gamyba. Kortizolio stoka sukelia antinksčių žievės išvešėjimą ir padidėjusią hormonų androgenų gamybą.
- Galaktozemija: Tai paveldima angliavandenių apykaitos sutikimo liga. Jos metu mažylio kraujyje kaupiasi galaktozė.
Diagnostika ir Gydymas
Įgimtos medžiagų apykaitos ligos nustatomos atliekant kraujo tyrimus. Kartais reikia tirti ne tik kraują, bet ir šlapimą, smegenų skystį, tuomet nustatoma įtariamų medžiagų koncentracija juose. Taip pat reikia atlikti krūtinės ląstos rentgenologinį tyrimą, ultragarsinį širdies, kepenų, inkstų, blužnies, galvos smegenų tyrimą. Jei reikia, imamas kepenų, raumenų, odos gabaliukas diagnozei patikslinti.
Jei įgimtos medžiagų apykaitos ligos laiku nepastebimos ir negydomos, jos gali tapti vaiko psichinio ir fizinio atsilikimo priežastimi. Protinis atsilikimas - viena rimčiausių įgimtų medžiagų apykaitos ligų pasekmių. Kitos komplikacijos: kepenų veiklos sutrikimas, kepenų cirozė, skysčio kaupimasis pilvo ertmėje, širdies padidėjimas, polinkis kraujuoti. Dėl šios priežasties svarbu laiku atlikti tyrimus ir pradėti gydyti. Jei liga laiku pastebima ir suteikiama medikų pagalba, vaikas išauga sveikas ir protiškai, ir fiziškai.
Nuo 1975 m. Lietuvoje vykdoma Visuotinio naujagimių tikrinimo fenilketonurijai nustatyti programa, o nuo 1993 m. - ir visuotinis naujagimių tikrinimas, norint nustatyti įgimtą hipotirozę.
Deguonies Trūkumas Gimdymo Metu (Hipoksija/Asfiksija)
Deguonies stoka iki gimimo, gimstant ir po gimimo gali sutrikdyti visų organizmo sistemų funkcijas, o ypač - centrinės nervų sistemos. Literatūros šaltinių duomenimis, asfiksiją patiria 0,3-2,8 proc. naujagimių. Mamos dažniausiai dėl deguonies trūkumo kaltina apsisukusią virkštelę, užsitęsusį gimdymą. Tačiau deguonies trūkti gali gerokai anksčiau - vaisiui augant įsčiose.
Priežastys
Deguonies trūkumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Deguonies trūkumas dėl mamos negalavimų.
- Deguonies trūkumas dėl vaisiaus negalavimų.
- Deguonies trūkumas dėl komplikuoto gimdymo.
Pasekmės
Trūkstant deguonies, retėja širdies veikla, mažėja arterinis kraujo spaudimas, blogėja smegenų kraujotaka. Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijosi cerebrinio paralyžiaus. Tačiau paskutiniai moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 proc. išnešiotų ir 25 proc. neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu.
Stebėjimas ir Priežiūra
Kai gydytojai išleidžia iš gimdymo namų vaikelį, kuris gimė „pridusęs“, papasakoja tėvams, kaip toliau elgtis, kada pasirodyti vaikų neurologui. Priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, naujagimio būklė gali greitai atsistatyti arba lieka nervų sistemos pažeidimų, lemiančių raidos sutrikimus, vandenę ar kitas problemas. Neretai net gerai „susitvarkius“ su kitomis bėdomis, lieka padidėjęs dirglumas, jautrumas, miego, elgesio, dėmesio sutrikimai. Gimę „pridusę“ ar su kitais sutrikimais kūdikiai turi būti akylai stebimi.
Galvos Formos Deformacijos (Plagiocefalija, Brachicefalija)
Galvos formos deformacijos, tokios kaip plagiocefalija ir brachicefalija, gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant raumenų įtempimo sutrikimus, gimdymo traumas ar padėties gimdoje.
Brachicefalija
Brachicefalija - tai kūdikio galvytės deformacija, vizualiai sukurianti platesnės, apvalesnės ir trumpesnės galvos formos santykį. Šiai deformacijai būdingas platus, plokščias, vienodai simetriškas pakaušis ir praplatėjimas šonuose. Brachicefalijos deformacija dažniausiai pasireiškia pirmųjų trijų mėnesių kūdikio gyvenimo metu po gimimo, jos kilmė klinikinėje praktikoje traktuojama kaip pozicinė brachicefalija. Ji gali išsivystyti, jei jūsų kūdikis daug laiko praleidžia gulėdamas ant nugaros. Tėvai ir globėjai turėtų visada guldyti kūdikius miegoti ant nugaros, kad būtų išvengta staigaus kūdikių mirties sindromo.
Plagiocefalija
Raumeninio tipo sutrikimo priežastis galinti sukelti plagiocefalijos deformacijos tipą - kreivakaklystė (tortikolis).
Diagnostika ir Korekcija
Klinikinėje pratikoje kūdikiu kaukoliu deformaciju (ne sinostozės tipo) didžioji dalis koreguojamos iki 12-20 mėnesiu amžiaus, kol neužsiveria visi šeši kaukolės momenėliai.
Kvėpavimo Sutrikimo Sindromas (KSS)
Kvėpavimo sutrikimo sindromas (KSS) - tai dažniausia neišnešiotų naujagimių plaučių liga, kurią sąlygoja plaučių nesubrendimas ir nepakankamas jų susiformavimas. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo labiau tikėtina, kad jis sirgs KSS.
Gydymas
Kvėpavimo sutrikimo sindromu sergančiam naujagimiui papildomai skiriama deguonies, kuris, sumaišytas su kambario oru, gali būti tiekiamas įvairiais būdais: tiesiog į inkubatorių, pro kaukę, pro nosies kaniules (mažyčius ūsiukus). Jei papildomo deguonies nepakanka, kvėpavimo takuose sudaromas nuolatinis teigiamas slėgis. Tai daroma per nosį įkišus specialias kaniules (ūsiukus). Jei mažylio kvėpavimas yra ypač apsunkintas ir CPAP gydymas neefektyvus, tada į vaikučio trachėją įkišamas specialus vamzdelis. Tai - dirbtinis kvėpavimas: naujagimis prijungiamas prie aparato, kuris iš dalies arba visiškai pakeičia mažylio kvėpavimą.
Apnėjos
Apnėjos dažniausiai atsiranda 1-2 gyvenimo savaitę ir gali tęstis net 2-3 mėnesius po gimimo. O galiausiai išnyksta. Kuo labiau neišnešiotas naujagimis, tuo apnėjos dažnesnės. Apnėjoms gydyti, skatinant naujagimio kvėpavimo centrą, skiriamas medikamentas kofeinas, kuris gali būti vartojamas per burną arba suleidžiant į veną.