Žmogaus teisių užtikrinimas yra itin svarbus net ir geopolitinių grėsmių, konfliktų bei politinio nestabilumo metu. Būtent tokiais laikotarpiais žmogaus teisėms ir laisvėms bei teisės viršenybei kyla didžiausias pavojus. Tarptautiniai žmogaus teisių standartai turi būti atsvara, saugiklis, leidžiantis užtikrinti, kad krizių nulemtomis visuomenės baimėmis ir nesaugumo jausmu nebūtų pasinaudota siekiant nepagrįstai suvaržyti žmogaus teises, susilpninti demokratinę valstybę.
Ombudsmenų institucijų esmė ir funkcijos
Ombudsmenų institucijos yra nepriklausomos institucijos, įsteigtos tam, kad prižiūrėtų, ar valstybės ir savivaldos institucijos veikia tinkamai ir nepažeidinėja žmogaus teisių. Jos padeda žmonėms, susidūrusiems su valstybės ar savivaldos institucijų neveikimu, biurokratizmu, piktnaudžiavimu, ir stengiasi atkurti žmonių pasitikėjimą valstybe. Žmonių pasitikėjimas valstybe yra esminė demokratinės santvarkos atrama, nes savo valstybe ir jos institucijomis bei jų priimamais sprendimais nepasitikinti visuomenė tampa pažeidžiama įvairioms antivalstybinėms manipuliacijoms ir populistinėms idėjoms. Atkurdami žmonių pasitikėjimą valstybės institucijomis, ombudsmenai prisideda prie konstitucinės demokratijos stiprinimo.
Ombudsmeno instituto pradžia siekia kiek daugiau nei 200 metų atgal, kai Švedijai pralaimėjus karą su Rusija, siekiant įveikti valstybėje susiklosčiusią krizę, valdininkų korupciją ir savivaliavimą, atsirado poreikis turėti pareigūną, kuris rūpinsis žmonių interesais. Šiandien ombudsmenus arba tiesiog ombuds institucijas papildant klasikinį valdžių padalijimo principą galima laikyti ketvirtąja valstybės valdžios šaka, mokslininkų dar vadinama „sąžiningumo valdžios šaka“, kurios paskirtis yra su šaknimis išrauti biurokratizmą, pasireiškiantį piliečių kasdienėje sąveikoje su valdžios institucijomis.
Seimo kontrolierių įstaigos veikla
Seimo kontrolierių įstaiga nagrinėja gyventojų skundus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų neveikimo ar netinkamo veikimo. Per 30 metų, kuriuos skaičiuoja Seimo kontrolierių įstaiga, išnagrinėta tūkstančiai gyventojų pateiktų skundų. Kasmet jų gaunama virš 1500. Asmenys į šią įstaigą kreipiasi dėl pačių įvairiausių problemų, kurių nepavyksta išspręsti kreipiantis į atitinkamas institucijas: dėl netvarkomos aplinkos, statinių nepriežiūros, kelių tvarkymo, neteisėto valstybinės žemės naudojimo, užsitęsusių biurokratinių procedūrų, kartais - paprasčiausios žmogui reikalingos informacijos nesuteikimo. Tirdami skundus, taip pat atlikdami tyrimus savo iniciatyva aiškinamasi, ką iš tiesų turėjo daryti institucijos, dėl kokių priežasčių jos nevykdo joms priskirtų funkcijų. Galiausiai, nustačius jų veiklos ar teisės aktų trūkumus, teikiamos rekomendacijos dėl trūkumų pašalinimo, kad panašių situacijų būtų išvengta ateityje.
Šiuolaikinėje praktikoje atvejai, kai ombuds institucijos įgyvendina tik vieną mandatą, tai yra nagrinėja gyventojų skundus dėl valstybės institucijų biurokratizmo ir gina teisę į gerą viešą administravimą, yra gana reti. Neretai jos yra akredituotos ir kaip nacionalinės žmogaus teisių institucijos - tokia įstaiga esame ir mes. Tai įpareigoja mus dirbti laikantis besivystančių žmogaus teisių apsaugos standartų ir savo veikloje individualų teisingumą susieti su sisteminių reformų siekiu. Šiuo metu Seimo kontrolierių įstaiga iš viso įgyvendina keturis jai priskirtus mandatus.
Taip pat skaitykite: Kontroversijos, susijusios su Remigijumi Žemaitaičiu
Be jau minėtų dviejų, įstaiga taip pat vykdo nacionalinio kankinimų prevencijos mechanizmo funkciją, kuomet lankomasi uždaro tipo institucijose. Šis mandatas apima lankymąsi ne tik įkalinimo įstaigose, bet ir socialinės globos namuose, psichiatrinėse ligoninėse, siekiant įsitikinti, kad jose esančių asmenų gyvenimo ar laikymo sąlygos atitinka tarptautinius standartus, nepažeidžia jų orumo. Įstaigai priskirtos ir nacionalinio pranešėjo kovai su prekyba žmonėmis funkcijos. Įgyvendinant šį mandatą stebima, kokių priemonių imamasi, siekiant užkirsti kelią ir kovoti su šio nusikaltimu, teikiamos rekomendacijos dėl prevencijos priemonių ir pagalbos prekybos žmonėmis aukoms tobulinimo.
Visas ombuds institucijas tikrai sieja skundų nagrinėjimo mandatas, bet kiti įgaliojimai gali skirtis priklausomai nuo šalies. Pavyzdžiui, Estijos teisingumo kanclerio įstaiga turi net septynis mandatus. Kitose valstybėse, kaip ir Lietuvoje, kai kurioms funkcijoms vykdyti yra įsteigtos atskiros ombudsmeno tipo institucijos - vaiko teisių, lygių galimybių. Tuo tarpu Ukrainos ombudsmenams, kaip, beje, ir daugelyje kitų Europos šalių, yra suteikta teisė ne tik prižiūrėti valstybės institucijų veikimą, bet ir inicijuoti bylas Konstituciniame Teisme. Tai leidžia efektyviau ginti žmogaus teises. Antai, būtent ombudsmeno kreipimosi pagrindu Ukrainos Konstitucinis Teismas nagrinėjo bylą dėl referendumų Kryme teisėtumo ir nepripažinimo. Lietuvoje Seimo kontrolieriai gali kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ginčydami ministerijų, savivaldos lygmens teisės aktų konstitucingumą, tačiau esminiai žmogaus teisių apsaugos elementai yra reglamentuojami būtent įstatymais, kurių teisėtumo patikra yra priskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai.
Galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą labai sustiprintų Seimo kontrolierių galimybes ginti žmogaus teises ir norėtųsi tikėti, kad vieną dieną tokia galimybė atsiras. Tačiau ir dabar Seimo kontrolieriai tikrai turi poveikio priemonių. Visų pirma tai - dialogas ir susitikimai su valstybės institucijomis, siekiant spręsti nustatytas problemas, įskaitant nulemtas painių teisės aktų, kai neaišku, kuri institucija atsakinga už problemos sprendimą. Taip pat teikiami siūlymai Seimui dėl įstatymų tobulinimo bei pastabos svarstomiems įstatymų projektams, apie rimčiausias problemas informuojamos tarptautinės organizacijos. Galimybėms veiksmingai reaguoti į sistemines problemas labai pasitarnauja skirtingų įstaigos mandatų sąveika. Visų mandatų bendras tikslas yra žmogaus teisių apsaugos stiprinimas vadovaujantis nacionaliniais, tarptautiniais bei Europos Sąjungos teisės aktais. Nagrinėjant skundus, vykdant patikrinimus, atliekant tyrimus dėl esminių žmogaus teisių problemų, bendraujant su nevyriausybinėmis organizacijomis, profsąjungomis, profesiniais susivienijimais ir nepriklausomais ekspertais gautos informacijos integravimas pasitarnauja holistiniam požiūriui į problemines žmogaus teisių užtikrinimo sritis, leidžia pasitelkti skirtingus instrumentus ir padeda formuluoti kokybiškesnes, tikslesnes rekomendacijas sprendimų priėmėjams.
Išties, nors buvimas akredituota nacionaline žmogaus teisių institucija leidžia ombuds institucijai būti vienu pagrindinių veikėjų žmogaus teisių institucijų žemėlapyje, kartu egzistuoja ir nuolatinis poreikis ieškoti pusiausvyros su klasikiniu ombudsmeno mandatu. Turime atliepti lūkestį dėl proaktyvios veiklos žmogaus teisių srityje, įskaitant tais klausimais, kurie laikomi „politiškai jautriais“ ir tuo pačiu išlaikyti klasikiniam ombudsmeno mandatui būdingą griežtą neutralumą. Abiem atvejais tikslas yra apginti žmogaus orumą, jo ar jos teises, išsaugant politinį ir kitokį neutralumą. Tačiau poliarizuotos visuomenės sąlygomis įtampa kyla dėl to, kad nemažai žmogaus teisių klausimų, tokių kaip smurtas prieš moteris, LGBTI+ žmonių teisės, tautinių mažumų ar migrantų teisės, pradedami vertinti kaip politiškai angažuoti. Be to, veikla jautriose temose yra daug plačiau nušviečiama žiniasklaidos nei kasdienė ombudsmeno veikla tiriant skundus, kurių tematika dažniausiai nėra tokia patraukli arba tyrimų detalės pernelyg sudėtingos, ypač teritorijų planavimo, statybos leidimų išdavimo, kelių priežiūros ir panašiose srityse. Dėl šios priežasties ombudsmenas gali būti viešai matomas labiau kaip žmogaus teisių aktyvistas, o ne neutralus vertintojas. Kalbėjimas apie „nepatogias“ temas, bendradarbiavimas su šiose srityse veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis kartais kritikuojamas kaip įsitraukimas į „ideologinius karus“, prioriteto konkrečios politinės partijos darbotvarkei teikimą ir panašiai. Visgi norisi pabrėžti, kad pozicija labiau pažeidžiamų visuomenės grupių padėties klausimais yra grindžiama konstituciniais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais, įskaitant Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Todėl siekiame nuoseklaus jų įgyvendinimo arba perkėlimo į nacionalinę teisę, jei tai dar nėra padaryta, kaip antai tos pačios lyties porų santykių reglamentavimo atveju.
Seimo kontrolierės yra tarpinė grandis tarp pažeidžiamų visuomenės grupių, gyventojų, kurių problemos nesprendžiamos valstybės ar savivaldos institucijose ir tų pačių institucijų, atsakingų už tinkamą gyventojų reikalų tvarkymą. Todėl keliamas lūkestis, kad vis daugiau įstaigų bei institucijų matytų, kad dirbame kartu su jomis, o ne prieš jas. Mūsų tikslas yra bendras - Lietuvos gyventojų gerovė. Labiausiai padeda prioriteto teikimas dialogui, bendrai sprendimų paieškai, o ne konfrontacijai. Ne mažiau svarbu, kad ombuds institucijos būtų įtraukiamos į sprendimų priėmimą, kai kalbama apie naujų mandatų ar papildomų funkcijų suteikimą. Deja, kartais iki galo nesuprantama, ką šie mandatai iš tiesų reiškia ir kokių standartų jie reikalauja laikytis. Kartais naujos atsakomybės pavedamos neskiriant reikiamų papildomų išteklių - vien tam, kad būtų formaliai atitikti ES ar tarptautiniai reikalavimai, taip galbūt tyliai tikintis išvengti nepatogumų, kuriuos sukeltų tikras, veiksmingas priskirtų funkcijų įgyvendinimas. Ombudsmenų institucijos kuria ir perkuria savo tapatybę kartu su priskiriamais naujais vaidmenimis ir visuomenės aktualijomis. Todėl mūsų tikslas būti reikšminga tarpinstitucinio dialogo ir viešojo diskurso dalimi.
Taip pat skaitykite: Diskusijos dėl vaiko teisių apsaugos
Seimo kontrolierių patikrinimai globos įstaigose
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos (SADM) specialistai, Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas bei Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pristatė savivaldybių atstovams pernai 29-iose globos institucijose atliktų patikrinimų rezultatus. Patikrinimai globos įstaigose atlikti vertinant žmogaus teisių apsaugos ir kankinimų prevencijos aspektus. Buvo pažymėta, kad senelių globos namuose rasta nemažai higienos, žmogaus teisių pažeidimų, kurių sprendimai dažnai priklauso ne tiek nuo įstaigose turimų finansinių išteklių, kiek nuo darbuotojų profesionalumo ir požiūrio į įstaigos gyventojus.
Nustatyti pažeidimai
Kai kuriose globos įstaigose buvo nustatyta tuzinas žmogaus teisių pažeidimų. Suvaržymas gali būti naudojamas tik kraštutiniais atvejais, tokių priemonių naudojimas turi būti išimtis, o ne kasdienybė. Be kita ko, globos įstaigose ne visuomet vykdomos savarankiškumo skatinimo programos motyvuojant sunkia gyventojų sveikatos būkle. Pastebėta, kad ne visose įstaigose organizuojamos gyventojų užimtumo programos: būreliai, lavinamieji užsiėmimai, nėra žaidimų, neorganizuojama fizinė veikla, skatinanti juos judėti. Kai kuriose įstaigose drabužiai skalbiami rečiau nei vieną kartą per savaitę. Taip pat yra įstaigų, kur gyventojų drabužiai apiplyšę ir murzini. Taip pat pažymima, kad globos įstaigose ne visai tinkamai tvarkomos asmeninės gyventojų lėšos.
Po to, kai Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuras Skemų socialinės globos namuose rado už grotų užrakintą vyrą ir buvo paviešinti kiti pažeidimai, globos namų profesinė sąjunga parašė skundą, kuriame teigiama, kad biuro vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais, juos žemino. LRT.lt primena, kad Skemų socialinės globos namuose, skirtuose sunkią proto ir psichikos negalią turintiems žmonėms, rugsėjo pabaigoje buvo rastas už grotų užrakintas vyras.
Skemų socialinės globos namų darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su skundu „Dėl Žmogaus teisių biuro vadovo Vytauto Valentinavičiaus elgesio“. Skunde teigiama, kad atvykęs tikrinti globos namų V. Valentinavičius darbuotojus užgauliojo, žemino, šaukė girdint gyventojams. „Toks žmogaus teisių gynėjo neetiškas elgesys sukėlė didelį stresą ne tik darbuotojams, bet ir gyventojams. Viename iš darbuotojų kreipimųsi rašoma, kad „Valentinavičius daužė duris, žemino, vadino durnėmis (…), liepė tylėti, neleido ištarti žodžio“. „Reikalaudami administracijos darbuotojų pateikti jiems reikalingus dokumentus, juos nuolat skubino ir ragino. Šiek tiek užtrukus prie dokumentų skenavimo ar kopijavimo, tuoj kaltino trukdymu tyrimui ir dokumentų klastojimu.
Pažymima ir tai, kad apie galimą nusikalstamą veiką buvo informuotas Policijos departamentas, pagal Žmogaus teisių biuro darbuotojų pranešimą pradėti du ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto laisvės atėmimo bei dokumentų suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo arba realizavimo pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Seimo kontrolierė E. Leonaitė pažymėjo, kad bet kuriuo atveju - ar toks elgesys buvo, ar nebuvo - tai vis tiek nenubraukia tų pažeidimų, kurie buvo nustatyti Skemų socialinės globos namuose.
LRT.lt primena, kad rugsėjo pradžioje Žmogaus teisių biuras Skemų socialinės globos namuose rado už grotų užrakintą vyrą. Manoma, kad už šių grotų žmogus praleido dvi savaites, jis buvo apgyvendintas nedidelėje patalpoje, grotos - su užraktu. Vietoj tualeto - kėdė su skyle, po ja - kibiras. Vėliau buvo paviešinta Socialinių paslaugų priežiūros departamento Įstaigų priežiūros skyriaus pažyma, o rugsėjo pabaigoje - Seimo kontrolierių įstaigos ataskaita. Ataskaitoje rašoma, kad globos namuose neužtikrinamas aplinkos ir informacijos pritaikymas asmenims su negalia, nustatytos prielaidos pažeisti gyventojų privatumą. Pavyzdžiui, prieš įeidamas į kambarį personalas nesibeldžia, nesudaromos sąlygos saugiai laikyti daiktus savo atskiroje rakinamoje vietoje, rakinti savo gyvenamąsias patalpas. Taip pat teigiama, kad gyventojų judėjimas yra ribojamas - už savadarbių metalinių grotų patalpintam asmeniui neteisėtai atimta laisvė, nuolat rakinamuose stebėjimo kambariuose apgyvendinti gyventojai nėra išleidžiami į bendrąsias erdves, asmenys su sunkia negalia rakinami gyvenamuosiuose kambariuose dienos ir nakties metu. Kaip rašoma ataskaitoje, globos namuose taip pat nėra nustatomi žmonių poreikiai, nėra tinkamai organizuojamas užimtumas, gyventojai, dėl sveikatos būklės negalintys pakilti iš lovos, nevežami į lauką. Viena aktualiausių problemų patikrintose globos įstaigose - būtent privatumo užtikrinimas.
Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas su komanda atliko patikrinimus dešimtyje Šiaulių ir Klaipėdos apskričių suaugusiųjų globos įstaigose.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė, reaguodama į pastabas, kad apžiūros metu neturėtų dalyvauti bendruomenės slaugytojas, nebent to prašo pats gyventojas, stebėjosi, kad situacija pas juos yra labai gera, palyginus su kitomis įstaigomis.
Po patikrinimų buvo nustatyta, kad keliose globos įstaigų saugomuose asmenų sveikatos kortelėse nebuvo gyventojų parašų, kuriais būtų patvirtintas asmens sutikimas dėl gydytojo skiriamo gydymo. Štai tuose pačiuose Aukštelkės globos namuose, kaip pažymima ataskaitoje, kelios gyventojos skundėsi, kad gydytojas, skirdamas kontraceptines priemones, neatsižvelgia į jų pageidavimus: nėra galimybės atsisakyti kontraceptikų ir pasirinkti alternatyvias kontraceptines priemones. Tiesiog būna paaiškinama, kad taip reikia…
Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos globos namų direktorė paaiškino, kad vaistus vakarui paskiria gydytojas, o jau nekvalifikuotas darbuotojas juos išdalina ir sugirdo gyventojams. Ne slaugytojos, o jų padėjėjos budi naktį.
Nuo 2015 metų visos socialinės globos įstaigos privalo turėti licenciją socialinei globai teikti. Vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymu, Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie SADM yra suteikti įgaliojimai išduoti, stabdyti ir naikinti licencijų galiojimą bei vertinti socialinės globos kokybę. Minėtas departamentas nuo 2015 metų atitikties licencijavimo sąlygoms vertinamą atlieka nuvykus į vietą, taip pat atlieka planinius bei neplaninius Lietuvoje veikiančių socialinės globos įstaigų tikrinimus. Nustačius trūkumų, socialinės globos įstaigos yra įpareigojamos per nustatytą terminą juos pašalinti. Neatitikimų nepašalinus imamasi sankcijų - būna stabdomas licencijos galiojimas ir nustatomas terminas neatitikimams šalinti. Socialinės globos įstaigos privalo užtikrinti gyventojams reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teisės aktų nustatyta tvarka organizuodamos ir (ar) teikdamos šias paslaugas.
Vaikų globos įstaigų patikrinimai
Vaikų globos įstaigas tikrinęs Seimo kontrolierius nustatė, kad vaikai drausminami neproporcingomis priemonėmis, trūksta higienos priemonių, jas kai kur vaikams tenka pirkti iš savo kišenpinigių. Patikrinimai atlikti Valkininkų vaikų globos namuose „Spengla“, Alytaus vaikų globos namuose, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namuose, Visagino paramos vaikui centre ir Zarasų rajono Antazavės vaikų globos namuose.
Alytaus, Molėtų vaikų globos namuose bei Visagino paramos vaikui centre kaip drausminimo priemonė vis dar numatytas kišenpinigių mokėjimo stabdymas arba jų sumos mažinimas, o Antazavės vaikų globos namuose vaikai nuo dešimties metų už gaunamus kišenpinigius patys perkasi būtiniausias higienos prekes. Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atkreipė dėmesį, kad visose aplankytose Alytaus ir Utenos apskričių vaikų globos įstaigose drausminių priemonių taikymo vaikams tvarkose nenumatyti priemonių taikymo terminai ir proporcingumo reikalavimai.
Tyrimo duomenimis, Antazavės vaikų globos namuose, vaikų globos namuose „Spengla“ bei Visagino paramos vaikui centre vaikai nėra individualiai aprūpinami patalyne, rankšluosčiais, o daugelyje aplankytų įstaigų asmens higienos priemonių centralizuotas pirkimas ne visada atitinka vaikų individualius poreikius, auklėtiniai neturi galimybės pareikšti savo nuomonės. Kai kurios higienos priemonės (dantų šepetėliai) Molėtų ir Alytaus vaikų globos namuose buvo nusidėvėję.
Seimo kontrolierių įstaigos patarėjai bei patikrinimuose dalyvavusi vaiko teisių kontrolierės patarėja ataskaitoje, be kita ko, teigia, kad ne visiems vaikams Alytaus, Molėtų, Antazavės globos namuose ir Visagino pagalbos vaikui centre sudarytos tinkamos sąlygos ruošti namų darbus. Alytaus, Molėtų vaikų globos namuose bei vaikų globos namuose „Spengla“ taip pat nepakankamai efektyvi rūkymo prevencija. Vaikų globos namuose „Spengla“ bei Alytaus vaikų globos namuose vaikams, turintiems klausos sutrikimų, neužtikrinamas tinkamas bendravimas su globos įstaigų darbuotojais ir kitais auklėtiniais. Anot jų, nepakanka socialinį darbą dirbančio personalo tose šeimynose, kuriose globojami vaikai su negalia, specialiųjų poreikių arba emocijų ir elgesio sutrikimų turintys vaikai.
tags: #seimo #kontrolieriu #tikrinimai #globos #istaigose