Saulius Pilinkus - menotyrininkas, televizijos laidų vedėjas, diplomatas, galeristas ir Užupio respublikos kūrėjas. Jo gyvenimas - tai įdomių faktų, netikėtų posūkių ir kūrybinių iniciatyvų kupina kelionė. Straipsnyje apžvelgsime S. Pilinkaus biografiją, jo veiklą ir požiūrį į gyvenimą.
Vaikystė ir Jaunystė: Meilė ir Ankstyvas Brandumas
Saulius Pilinkus užaugo mylinčioje šeimoje, kurioje buvo saugomas nuo blogio ir lepinamas. Jis pats save vadina laimės kūdikiu, kuriam visada sekėsi. Nuo vaikystės buvo pravardžiuojamas Seneliu dėl savo polinkio į apmąstymus ir ankstyvą brandumą. Kiekvienoje kiemo gaujoje buvo tokių, kurie nesimuša, daugiau žino, tai jiems buvo leidžiama nedalyvauti peštynėse, man tai patiko. Nors esu kelis kartus gavęs į skudurus ir nesugebėjęs apsiginti.
Tėvai jį labai mylėjo, sakyčiau, liguistai: buvome popinami, lepinami, saugomi nuo visokio blogio, užaugome gerais žmonėmis. Bet gal kiek tingokais.
Studijos ir Karjeros Pradžia: Nuo Dailės iki Menotyros
S. Pilinkus mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje, tačiau suprato, kad nėra ryškus kūrėjas. Bičiulis menotyrininkas Ernestas Parulskis yra sakęs: „Tu esi oralistas.“ Man lengva kalbėti. Grafikas A. Každailis patarė rinktis menotyros studijas. Jis pasirinko menotyros studijas ir vėliau dirbo restauratoriumi. Studijavau vadinamojoje gudručių grupėje. Iš penkto kurso už savo griekus turėjau išeiti į kariuomenę. Po karinės tarnybos grįžau išpirkęs kaltes į penktą kursą, gavau diplomą ir nuėjau ieškoti darbo į tuometinį Paminklų restauravimo trestą. Ten dirbo įvairių asmenybių.
Galerijos "Vartai" ir "Langas": Kūrybinės Erdvės Kūrimas
S. Pilinkus su studijų draugais įkūrė galeriją "Vartai", o vėliau su Valentinu Gyliu - "Lango" galeriją. Buvome jauni ir pasiutę, darėme tai, ką norėjome. Inicijavome paminklų Frankui Zappai, Johnui Lennonui, „Lituanikos sparno“, „Užupio angelo“ ir kitų statybas.
Taip pat skaitykite: Šeimos ir karjeros derinimas: Sauliaus ir Agnės patirtis
"Langas" tapo garsiausia galerija, į kurią rinkosi įvairūs žmonės: nuo dvasininkų iki gangsterių. Tačiau komercinė veikla S. Pilinkui nebuvo prie širdies, jam patiko rengti parodas, bet pardavinėti meno kūrinius jam buvo gėda, todėl jis dažnai kūrinius tiesiog dovanodavo.
Darbas Kultūros Ministerijoje ir Vilniaus Rotušėje: Valstybinės Svarbos Projektai
S. Pilinkus dirbo Kultūros ministerijoje ministro patarėju, vėliau - valstybės programų koordinatoriumi. Signatarų namai, prakalba iš balkono, Liepos 6-osios šventės, gyvosios istorijos programos, Kultūros rėmimo fondas, M. K. Čiurlionio instituto gimimas (buvau jo direktoriumi) - mūsų komandos veiklos vaisiai. Vėliau tapo Vilniaus Rotušės ceremonmeisteriu ir valdytojo pavaduotoju. Buvau tarsi Rotušės veidas, dėl neįprasto pareigų pavadinimo mane vadino koncertmeisteriu, oberkelneriu, kamerdineriu (juokiasi).
Diplomatinė Misija Izraelyje: Kultūrinių Ryšių Stiprinimas
2013 m. S. Pilinkus išvyko dirbti į Izraelį, kur ėjo Lietuvos ambasados kultūros atašė pareigas. Izraelyje man buvo didelis atradimas, kad judėjai nėra tauta. Tai konfesija - religinė grupė, turinti specialių tautinių bruožų. Jis tyrinėjo Izraelio ir Lietuvos kultūrinius ryšius, pasakojo apie tai, kad Izraelio vėliava yra sukurta Darbėnuose. Atradimas, kad name, kuris identifikuojamas kaip Dovydo Volfsono, su bičiuliu Eugenijumi Bunka palėpėje radome krosnies likučių ir koklių, kurių ornamentai yra kitokie nei lietuviški. Vienas iš tokių koklių dabar yra Knesete. Prieš keliolika metų Seimo pirmininkas nuvežė dovanų Kneseto vadovui vieną iš koklių, paimtų iš D. Volfsono namų, to paties, kuris pasiūlė Izraelio vėliavos vaizdą ir piniginį vienetą vadinti šekeliu.
Santykiai su Edita Mildažyte: Meilė ir Kūrybinis Bendradarbiavimas
Po skyrybų su pirmąja žmona, S. Pilinkaus gyvenime atsirado Edita Mildažytė. Jų draugystė sustiprėjo po S. Pilinkaus grįžimo iš Izraelio. Mažose grupėse, kai jau esi be įsipareigojimų, kai susiduri su stebuklingu žmogumi, įvyksta ir kitokių nuostabių dalykų. Edita jau buvo našlė. Jie ne tik tapo artimais žmonėmis, bet ir pradėjo kūrybiškai bendradarbiauti. Edita man daug padeda: ji ir prodiuserė, ir redaktorė, ir vairuotoja, kartais ir operatorė. Ką tik grįžome iš Balio. Ten Edita filmavo žvejus, kitus mums tiksiančius epizodus.
S. Pilinkus teigia, kad jam labai pasisekė, jog Edita taip pat yra tikinti. Tikėjimas - protingų, žmonijos patikrintų elgsenos būdų visuma.
Taip pat skaitykite: Partizanų vadas
"Daiktų Istorijos": Pasakojimai Per Daiktus
S. Pilinkus veda LRT laidą "Daiktų istorijos", kurioje per įvairius daiktus pasakoja įdomias istorijas. Sakote, televizijos laidos „Daiktų istorijos“ nebūtų, jeigu nebūtų Editos. Kodėl? Ji privertė mane. Buvau laisvuoju redaktoriumi jos įdomioje laidoje „Lietuvos kolumbai“. Dirbdamas pamačiau, kad Edita yra nuostabus žmogus. Ji patarė: „Daryk savo laidą, esi geras pasakotojas.“ Laida tapo populiari dėl S. Pilinkaus gebėjimo įdomiai pasakoti ir atskleisti netikėtus faktus.
Užupio Respublika: Idėjos Įgyvendinimas ir Rajono Pokyčiai
S. Pilinkus yra vienas iš Užupio respublikos kūrėjų. Ten gyvenote? Ne, negyvenau, dabar gyvenu. Užupyje atsiradau 1974 metais. Su Vilmantu Adomoniu (skulptoriumi) draugavome, tai ten dažnai lankydavausi. Užupis tais laikais buvo visai kitoks… Dabar gyvenu Užupyje, šalia gimnazijos. Prieš ketvirtį amžiaus susipažinęs su režisieriumi, dainų autoriumi Romu Lileikiu įsitraukiau į užupiečių veiklą, statėme Angelą, įkūrėme Užupio respubliką. Jis įsimylėjęs šį rajoną ir stebėjo jo pokyčius. S. Pilinkaus nuomone, Užupis pamažu virsta pragmatišku rajonu, skirtu turistams.
Pomėgiai ir Kolekcijos: Istorijos Paieška Daiktuose
S. Pilinkus domisi istorija ir renka įvairius daiktus, pavyzdžiui, senus saldainių popierėlius. Esu daiktų rinkėjas. Kaupiku mane vadina Edita. Nuostabu, kad yra laida „Daiktų istorijos“. Nes įdomesnė - pasakomoji, o ne materialioji dalis. Studijavau menotyrą, mačiau nuostabių dailės, istorinių artefaktų rinkinių. Tapo aišku: dabar asmeninis kolekcionavimas - beprasmis užsiėmimas. Todėl aš į tai žiūriu rimtai! Žinote trolio Mumio istoriją? Jis rinko savo pasaulio pašto ženklus. Surinko visus. Ir gyvenimas tapo beprasmis. Tada juos sunaikino ir pradėjo rinkti gėles. Rinkimo procesas yra nuostabus, bet jei jis baigtinis? Kas toliau? Jam įdomi ne tiek materialinė daiktų vertė, kiek istorijos, slypinčios už jų.
Požiūris į Gyvenimą: Pozityvumas ir Meilė
S. Pilinkus save vadina laimės kūdikiu ir džiaugiasi gyvenimu. Jis vertina meilę, šeimą ir galimybę daryti tai, kas jam įdomu. Kalbėdamas apie vertybes, būsiu labai banalus ir į klausimą atsakysiu kaip kokia merga - svarbiausia yra meilė. Meilė vaikams, Tėvynei, moteriai. Tai - pozityvi emocija. Juk tik mylint norisi ką nors daryti, kurti. Jis teigia, kad svarbiausia yra gyventi įdomiai ir būti apsuptam gerų žmonių.
Taip pat skaitykite: Išsamus Sauliaus Skambino portretas