Lietuvos Šaulių Sąjunga (LŠS) - sukarinta visuomeninė organizacija, kurios šūkis „Mes tarnaujam Lietuvai!“ atspindi jos pagrindinį tikslą - stiprinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę ir rengti piliečius pilietinei savigynai. Organizacija, turinti daugiau nei 11 000 narių, atlieka svarbų vaidmenį ugdant pilietiškumą, puoselėjant tautinę kultūrą ir prisidedant prie šalies saugumo. Šauliais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 12 metų.
Istorija ir Įkūrimas
Lietuvos Šaulių Sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos įkūrimo iniciatoriai, tokie kaip Matas Šalčius ir Vladas Putvinskis-Pūtvis, siekė suburti patriotiškai nusiteikusius piliečius, galinčius prisidėti prie Lietuvos nepriklausomybės gynimo Nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenėmis. 1919-20 m. šauliai dalyvavo kovose su Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenėmis (Nepriklausomybės karas) ir 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime; 81 jų žuvo, 146 buvo sužeisti.
Organizacijos įkūrimas buvo atsakas į sudėtingą geopolitinę situaciją po Pirmojo pasaulinio karo, kai jaunai Lietuvos valstybei grėsė bolševikų, bermontininkų ir lenkų agresija. Diskusijose aktyviai dalyvavo KAM Žvalgybos skyriaus spaudos biuro viršininkas Matas Šalčius. Susirinkimuose aktyvūs buvo iki šių dienų žinomi kultūros ir mokslo veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas ir kt.
Vlado Putvinskio-Pūtvio Indėlis
Vladui Putvinskiui-Pūtviui, paskirtam Sąjungai vadovauti 1919 m. rugsėjį, teko svarbus vaidmuo kuriant organizacijos struktūrą, principus ir ideologiją. Jis įsteigė pirmąjį šaulių būrį Kaune ir inicijavo žurnalo „Trimitas“ leidimą. V. Putvinskis-Pūtvis siekė, kad Šaulių sąjunga būtų ne tik kovinė, bet ir ideologinė organizacija, puoselėjanti patriotiškumą ir tautines vertybes. Jis buvo įsitikinęs, kad Šaulių sąjunga bus ne tik kovinė, bet ir ideologinė organizacija. Tačiau tokiomis idėjomis netikėjo daugybė to meto politikų. Įtarūs politikos veikėjai pradėjo aršias akcijas, kad nuginkluotų Šaulių sąjungą.
Veikla Tarpukario Lietuvoje (1919-1940)
Tarpukario laikotarpiu Šaulių sąjunga vykdė plačią veiklą, apimančią karinį, kultūrinį ir sportinį ugdymą. Šauliai lavino Lietuvos gyventojų karinį ir fizinį pasirengimą, stiprino valstybės gynimo pareigos supratimą. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliai aktyviai dalyvavo visuomenės gyvenime, talkino įveikiant stichines nelaimes, rūpinosi moterų veikla.
Taip pat skaitykite: Dovanos, dovanojančios emocijas
Organizacija turėjo atskirus moterų, moksleivių ir rėmėjų padalinius. Šauliams buvo įteikiami lengvieji ginklai, nupirkti už visuomenės paaukotas lėšas. 20 a. Lietuvos šaulių sąjungai dalį lėšų skyrė valstybė, kitos buvo gaunamos iš nario mokesčio, pajamų iš turimo turto, pramogų pelno ir aukų.
Okupacija ir Pasipriešinimas (1940-1990)
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Šaulių sąjunga buvo uždaryta, o jos nariai represuoti. Apie 90 % vadų ir tūkstančiai narių buvo represuoti. Tačiau šauliai nepasidavė: likę įsitraukė į kovą su okupaciniu režimu, kūrė slaptas organizacijas, platino pogrindžio spaudą ir dalyvavo antisovietiniame pasipriešinime. 1941 m. Birželio sukilime provincijoje šauliai buvo pagrindinė sukilimo jėga. Per nacių okupaciją 1941-44 m. daug šaulių dalyvavo lietuvių antinaciniame pasipriešinime. 1944-53 m. buvusios Lietuvos šaulių sąjungos daug narių įsitraukė į kovą su sovietiniu okupaciniu režimu, vadovavo partizanų būriams, rinktinėms, apygardoms. Į Vakarus pasitraukę šauliai 1954 m. suorganizavo Lietuvos šaulių sąjungą išeivijoje (Čikagoje).
Sąjungos Atkūrimas ir Dabartinė Veikla
Lietuvoje Šaulių sąjunga atkurta 1989 m. birželio 1 d., o rugsėjo 20 d. Sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie V. Putvinskio-Pūtvio kapo. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šauliai aktyviai dalyvavo ginant valstybę nuo SSRS agresijos 1991 m. Sausio 13-osios įvykiuose. Daugelis šaulių perėjo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (nuo 1998 Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos), kuriamą Geležinio Vilko brigadą, Valstybės sienos apsaugos tarnybą.
Šiandien Lietuvos Šaulių Sąjunga yra svarbi visuomeninė organizacija, vienijanti įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Jos veikla apima:
- Karinį ir pilietinį ugdymą: Šauliai mokomi Lietuvos kariuomenės daliniuose, vėliau jie dalyvauja bendruose su kariuomene mokymuose ir pratybose. Šaulių padalinių vadai ir instruktoriai rengiami Puskarininkių mokykloje ir savanorių mokymo centruose. Prie Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos veikia Jaunųjų šaulių vadų ir instruktorių rengimo centras.
- Jaunimo ugdymą: Jaunieji šauliai (12-18 m.) dalyvauja specializuotose programose, kuriose mokosi išgyvenimo gamtoje, pirmosios pagalbos, topografijos ir kitų naudingų įgūdžių. Jaunųjų šaulių būreliai veikia beveik visose Lietuvos savivaldybėse.
- Pagalbą valstybės institucijoms: Šauliai padeda policijai palaikant viešąją tvarką, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Civilinės saugos valdybai. Padėti policijai palaikyti viešąją tvarką atrinkta apie 1000 Lietuvos šaulių sąjungos narių, dauguma jų baigė specialiuosius mokymus ir tapo policijos rėmėjais.
- Kultūrinę veiklą: Šauliai puoselėja tautinę kultūrą, organizuoja meno saviveiklos kolektyvus, sportines varžybas ir konkursus. Veikia meno saviveiklos kolektyvai (ansambliai, chorai, kapelos), rengiamos sportinės varžybos, konkursai.
- Patriotinį ugdymą: Šauliai aktyviai dalyvauja valstybinėse šventėse, minėjimuose ir kituose renginiuose, skirtuose Lietuvos istorijai ir kultūrai.
Šaulių Sąjungos Struktūra
Sąjungos struktūra pagrįsta Lietuvos Respublikos administraciniu‑teritoriniu suskirstymu - visose buvusiose apskrityse (Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus) yra po vieną rinktinę, kurią sudaro kuopos (98) ir būriai (9, iš jų 8 - atskirieji). Lietuvos šaulių sąjungai vadovauja vadas, kurį krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina jos suvažiavimas. Paskelbus karo padėtį, Sąjungos vadas vadovauja tik nekoviniams padaliniams.
Taip pat skaitykite: Istorija ir veikla
Narystė Šaulių Sąjungoje
Šauliais gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 12 metų. Yra jaunieji (12-18 m.) ir rikiuotės (18-45 m., sudaro atsargos kariai) šauliai. Rikiuotės šaulių didžioji dalis priskirta Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų padaliniams.
Lietuvos šaulių sąjunga yra atvira įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmonėms - nuo vaikų (vyresnių kaip 11 metų) iki senjorų. Beveik 30 proc. organizacijos narių yra moterys. Narystė ir veikla Šaulių sąjungoje yra savanoriška, šauliai patys renkasi jiems tinkančias veiklas pagal savo prioritetus, kompetencijas ir fizinį pasirengimą. Visi Šaulių sąjungos nariai moka vienkartinį 5 eurų stojimo ir metinį 20 eurų narystės mokestį.
Šaulių Sąjunga Šiandien
Šiandien Lietuvos Šaulių Sąjunga yra moderni, dinamiška organizacija, prisitaikanti prie šiuolaikinio pasaulio iššūkių. Ji aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, kitomis valstybės institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis, siekdama stiprinti šalies saugumą ir ugdyti pilietinę visuomenę. Lietuvos šaulių sąjunga yra įtraukta į Lietuvos kariuomenės karinio rengimo planus t.y. ginkluoto pasipriešinimo kelią pasirinkę šauliai dalyvauja bendrose pratybose kartu su Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų kariais.
Pagrindiniai Šaulių Sąjungos Uždaviniai
Šios organizacijos uždaviniai:
- Stiprinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
- Rengtis pilietinei savigynai ir šalies ginkluotai gynybai.
- Visuotiniam pasipriešinimui okupacijos atveju.
- Padėti krašto apsaugos struktūroms rengti mobilizacinį rezervą.
- Teikti pagalbą policijai palaikant viešąją tvarką, kovojant su nusikalstamumu bei stiprinant valstybės sienų apsaugą.
- Padėti civilinės saugos ir gelbėjimo institucijoms.
- Ugdyti pilietiškumą, pagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir pasitikėjimą valstybe.
- Puoselėti lietuvių tautos etninę kultūrą.
Šaulių Vertybės
Kuriant organizaciją didelis dėmesys buvo skiriamas ideologijos formavimui, jos puoselėjimui ir šauliškų vertybių skleidimui. Anot Vlado Putvinskio, „Šaulių darbas turi būti grynai idėjinio visuomeninio pobūdžio. Vadinasi, paprastas šauliškas darbas, kurį kiekvienas šaulys turi dirbti laisvu laiku po porą trejetą valandų savaitėj nemokamai. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų.“
Taip pat skaitykite: Profesinė sąjunga Vilijampolės socialinės globos namuose
Priesakai šauliui:
- Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę.
- Švieskis ir šviesk.
- Stiprink valią ir kūną.
- Būk drausmingas ir mandagus.
- Gerbk ginklą.
- Būk tiesus ir teisingas.
- Tesėk žodį.
- Būk budrus.
- Saugok valstybės turtą.
- Brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę.
Lietuvos Šaulių Sąjunga Užsienyje
Už Lietuvos ribų gyvenantys lietuviai organizuoja informacinę ir politinę paramą Lietuvai: kovoja su priešiška propaganda, atstovauja mūsų šalies interesams bendraudami su vietos žiniasklaida bei politikais ir netgi ruošiasi ginklu ginti Lietuvą, treniruodamiesi kartu su mūsų NATO sąjungininkų ginkluoto rezervo pajėgomis. Šauliai užsienyje įtraukti į bendrus Lietuvos gynybos planus: nuo pagalbos pabėgėliams iki finansinės paramos bei išteklių mobilizavimo.