Odos bėrimai yra dažnas reiškinys vaikams, sukeliantis nerimą tėvams. Atsiradusios raudonos dėmės ant kūno gali būti įvairių ligų ar alerginių reakcijų simptomas. Svarbu atpažinti galimas priežastis ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias raudonų dėmių atsiradimo ant vaiko kūno priežastis, jų simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo būdus.
Dažniausios Raudonų Dėmių Priežastys
Raudonos dėmės ant vaiko kūno gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant infekcinėmis ligomis ir baigiant alerginėmis reakcijomis. Toliau aptarsime dažniausias iš jų:
Virusinės Infekcijos
Daugybė virusų gali sukelti bėrimus vaikams. Karščiuojančio ar sergančio į gripą panašia infekcija vaiko bėrimą dažnai sukelia būtent ši infekcija. Ant peršalimo simptomus patiriančio vaiko kūno atsiradusios patinusios rausvos arba raudonos dėmelės neturi įtakos jo savijautai. Toks bėrimas gali atsirasti ir esant lengvam skrandžio sutrikimui.
Tymai
Tymai yra ūmi užkrečiama liga, kurią sukelia virusai. Sergant tymais, peršalimo požymiai atsiranda dviejomis dienomis anksčiau negu bėrimas. Pradinis - katarinis tymų laikotarpis trunka 3-5 dienas. Liga prasideda staiga: pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys, parausta ir paburksta akių gleivinė, sunku žiūrėti į šviesą, ant paraudusių skruostų ir dantenų gleivinės atsiranda balkšvų dėmelių, ligonis gali vemti, gali sutrikti sąmonė. Baigiantis šiam periodui, temperatūra nukrinta, o antruoju - bėrimo periodu pakyla iki 39-40 laipsnių. Bėrimas iš pradžių atsiranda ant vaiko veiduko ir už ausyčių, kaklo, o vėliau pereina ant nugaros, krūtinės, kojų ir rankų (antruoju ligos periodu). Šiuo ligos periodu katariniai simptomai labai stiprūs. Gali prisidėti konjunktyvitas - akių junginės uždegimas. Vaiką išberia raudonomis dėmėmis nelygiais kraštais, kurios plečiasi ir susilieja į didesnes dėmes. 3-4 bėrimo dieną išbertos odos dėmės tamsėja - šis pigmentacijos laikotarpis trunka maždaug savaitę. Sergant tymais kartais pažeidžiama širdies ir kraujagyslių sistema. Persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o išvengti tymų padeda skiepai. Ligoniukas gydomas namuose, prižiūrimas gydytojo. Vaikas turi gulėti lovoje, reikia suteikti komforto sąlygas, jam duodama paracetamolio, daug skysčių. Tymai dažnai sukelia komplikacijas.
Raudonukė
Raudonukės bėrimas - rausvomis dėmelėmis visame kūne. Jos kiek iškilusios virš odos, bet nesusilieja. Bėrimas išnyksta po 2-3 dienų. Raudonuke paprastai serga maži vaikai. Užsikrečiama nuo į aplinką patekusių virusų ligoniui kalbant ir čiaudint. Liga prasideda staiga. Šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda sloga, ima skaudėti gerklę ir parausta akytės. Ligoniukui gali padidėti kaklo limfmazgiai, ypač - užpakalinės dalies. Nepaisant peršalimo simptomų, vaikas gali gana neblogai jaustis. Iš bėrimų nustatyti raudonukę gali būti sudėtinga. Paprastai šios ligos komplikacijų nebūna, bet paauglėms mergaitėms gali skaudėti sąnariai. Ši liga ypač pavojinga nėščiajai, nes virusai gali pažeisti vaisių. Ja persirgus imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, o apsaugo nuo jos - skiepai.
Taip pat skaitykite: Raudonos dėmės ant kūno nėštumo metu
Vėjaraupiai
Vėjaraupius nustatyti lengva. Visą kūną išberia skaidriomis, kaip vandens lašai, pūslelėmis. Po poros dienų jos sprogsta, o jų vietose atsiranda šašai, kurie išdžiūna ir sugyja maždaug per savaitę. Pirmąsias 3-4 dienas atsiranda vis naujų pūslelių, todėl visi šašai išdžiūna maždaug per 10 dienų. Ligoniukui negalima kontaktuoti su sveikais vaikais, nes jie gali užsikrėsti jam čiaudint, kosėjant ar kalbant. Serganti nėščioji gali apkrėsti ir vaisių. Liga prasideda staigiai pakilusia iki 37,5-38,5 laipsnių temperatūra. Kūną pradeda berti rausvomis dėmelėmis, kurios greitai virsta pūslelėmis. Karščiavimui ir galvos skausmui malšinti tinka paracetamolis. Niežuliui slopinti gydytojas gali rekomenduoti antihistamininį preparatą. Svarbu tinkamai prižiūrėti ligoniuką, kad jis nenusikasytų odelės. Reikia trumpai nukirpti nagus, išbertas vietas tepti gydytojo išrašytais tepalais, dezinfekuojamaisiais tirpalais skalauti burnytę.
Vaikų Rozeolė
Vaikų rozeolė - dažnas negalavimas. Vaikas blogai jaučiasi, karščiuoja, jį kankina kiti peršalimo simptomai, po to atsiranda bėrimas. Bėrimas panašus į aukščiau aprašytą virusinį bėrimą be specifinių požymių. Pasirodžius bėrimams, nukrinta ligoniuko temperatūra ir vaiko savijauta pagerėja.
Rankų, Kojų Ir Burnos Liga
Keleto skirtingų virusų sukeliama rankų, kojų ir burnos liga pasireiškia panašiu į vėjaraupių bėrimu, tik šį kartą pastarasis yra lokalizuotas išskirtinai ant paciento galūnių ir aplink burną. Smulkus bėrimas yra skausmingas, neniežtintis.
Bakterinės Infekcijos
Kai kurios bakterinės infekcijos taip pat gali pasireikšti raudonomis dėmėmis ant vaiko kūno.
Skarlatina
Skarlatina - taip pat virusinė infekcija. Ją sukelia streptokoko bakterija, kuri taip pat yra anginos priežastis. Vaikui skauda gerklę, ištinsta tonzilės, ant kurių gali susidaryti pūliai (Gerklės skausmas). Apsikrečiama nuo žmogaus jam kosėjant, čiaudint, kalbant, per apkrėstus daiktus, maisto produktus. Inkubacinis ligos periodas trunka 2-7 dienas. Ant krūtinės, nugaros, kojų, rankų atsiranda mažos raudonos susiliejančios dėmelės, išrausta ir vaiko žandai, o oda aplink burnytę išbąla. Vaiko liežuvį gali iškloti baltos apnašos, išryškėja liežuvio speneliai (liežuvis panašus į avietę). Savijauta gali būti labai prasta. Po 3-7 dienų bėrimas pradeda nykti, pleiskanoja, lupasi oda. Pastebėję ligos požymius, būtinai kreipkitės į gydytoją. Skarlatina gali sukelti komplikacijas: ausies infekcijas, funkcinius inkstų arba širdies sutrikimus. Imunitetas įgyjamas tik tos rūšies streptokoko tipui.
Taip pat skaitykite: Stilius ir patogumas
Alerginės Reakcijos
Alergija - dar viena galima ūmių bėrimų priežastis. Tai gali būti vaiko odos reakcija į tas medžiagas, su kuriomis ji lietėsi. Bėrimai gali atsirasti vienoje ar keliose vietose. Odelę gali išberti nuo drabužio užtrauktuke esančio nikelio arba augalų medžiagų. Kartais išberia didelę kūno dalį, pavyzdžiui, nuo skalbimo miltelių alergijos. Alerginis bėrimas paprastai panašus į nespecifinį, aprašytą pradžioje, bet gali sukelti stiprų niežulį, kaip egzema (Nuolatinis bėrimas). Išberia didelę kūno dalį, paprastai bėrimai išnyksta po kelių dienų, kai pašalinama juos sukėlusi priežastis. Odos paraudimai ir patinimai aplink akis, triukšmingas kvėpavimas arba švokštimas gali būti rimtesnės alergijos požymiai. Todėl reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Nuo bėrimų gydytojas gali išrašyti antihistamininių vaistų.
Kontaktinis Dermatitas
Kontaktinė alergija, dar minima kaip kontaktinis alerginis bėrimas, tai odos, burnos gleivinės arba/ir genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginio kontaktinio dermatito sukėlėjai - cheminės medžiagos, kurios būdamos grynos ar įvairių gaminių sudėtyje (kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužių medžiagoje) kontaktuoja su oda. Ilgainiui, jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, simptomai stiprėja, tinimas pasidaro ryškus, raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno gali virsti skausmingomis, atviromis žaizdomis. Vienas ryškiausių alerginio kontaktinio dermatito požymių yra tas, kad bėrimas atsiranda išskirtinai tik kontakto su alergenu vietoje, pvz., ties žiedo ar laikrodžio nešiojimo vieta. Jei alerginį kontaktinį dermatitą sukelia medžiagos esančios kremuose, alerginiai spuogai pasireiškia tik kremo tepimo vietoje.
Alergija Maistui
Vienas iš gretutinių alergijos maistui simptomų (dažniausiai alergija maistui sukelia virškinamojo trakto ir/ar sistemines reakcijas) yra ir raudoni niežtintys spuogeliai ant kūno. Dažniausi maisto alergenai - pienas, kiaušinis, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai. Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus vos kelioms minutėms iki kelių valandų po maisto suvalgymo. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams. Pagrindiniai sukėlėjai - pienas ir kiaušiniai. Šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus.
Dilgėlinė
Kiekvieną kartą skirtingose kūno vietose staiga atsirandantis bei greitai išnykstantis ir niežtintis bėrimas paprastai yra dilgėlinės požymis (Įvairių kūno vietų niežulys). Dilgėlinės bėrimas - niežtinčios pūkšlės (niežtintis paraudęs odos pabrinkimas) arba (ir) angioedema. Pūkšlės linkusios plisti, nyksta pamažu. Angioedema - gali būti labai skausminga. Tai - gilesnių odos sluoksnių pabrinkimas. Patinsta, vokai, lūpos, ausys, prisideda niežėjimas ir deginimas. Vaikų dilgėlinė dažnai būna kartu su angioedema. Ūmi dilgėlinė trunka iki 6 savaičių, o lėtinė - tęsiasi ilgiau. Ūmios dilgėlinės priežastis pavyksta nustatyti dažniau negu lėtinės. 80 proc. lėtinių dilgėlinių priežasčių - nežinomos. Pastebėjus ligos požymius, reikia kreiptis į gydytoją. Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais.
Niežai
Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai - užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė. Patalynėje ir drabužiuose ši erkė gali išgyventi maždaug savaitę. Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 3 iki 30 dienų. Staiga pradeda niežėti oda, dažniausiai - šonų, vidinių rankų paviršių, šlaunų. Pasirodo mazgelių bėrimai, gali atsirasti pūlinėlių ar šašų. Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, tepama visa kūno oda. Būtina pasitikrinti visiems šeimos nariams, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia iš karto pradėti gydytis, nes pradėję sirgti šeimos nariai gali užkrėsti jau išsigydžiusius.
Taip pat skaitykite: Raudonos MMA pirštinės
Grybelinės Infekcijos
Kai kurios grybelinės infekcijos taip pat gali pasireikšti raudonomis dėmėmis ant odos.
Įvairiaspalvė Dedervinė
Įvairiaspalvė dedervinė (tinea versicolor; pityriasis versicolor) - tai gana dažnai pasitaikanti paviršinė odos grybelinė infekcija, kuriai būdinga hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar raudonos dėmės odoje. Ligą sukelia Malassezia (dar žinomos kaip Pityropsorum) genčiai priklausantis grybelis. Dažniausiai serga paaugliai ir jauni suaugę žmonės. Išoriniai faktoriai, kurie skatina Pityrosporum transformaciją į patogeninę formą yra šilta ir drėgna aplinka, padidėjęs prakaitavimas, odos tepimas aliejais. Dažniausiai pacientai nejaučia jokių simptomų, tačiau kartais gali atsirasti nestiprus niežulys. Ligai būdinga, kad odoje atsiranda hipopigmentinės, hiperpigmentinės ar švelniai raudonos spalvos dėmės. Ant pažeistos odos dažnai būna pleiskanų, kurios akivaizdžiau pastebimos pagramdžius odą.
Kitos Priežastys
Be jau minėtų priežasčių, raudonos dėmės ant vaiko kūno gali atsirasti ir dėl kitų veiksnių:
- Blusų įkandimai: Blusų įkandimai nėra bėrimas, tačiau atrodo labai panašiai, tad neretai yra palaikomi bėrimu. Blusų įkandimų „bėrimas“ dažniausiai aptinkamas ant kojų ir pėdų.
- Laimo liga: Laimo ligos bėrimas, sukeltas erkių įkandimo metu perduodamos Borellia bakterijos. Skiriamieji bruožai - raudona dėmė, apsupta raudonos „aureolės“, kitaip vadinama „buliaus akimi“. Prilietus vieta gali pasirodyti šilta, bet nebūtinai. Negydant ši dėmė gana sparčiai plečiasi, gali pasiekti ir plaštakos dydžio dėmę.
- Mažos violetinės arba raudonos dėmelės: Mažos violetinės arba raudonos dėmelės aplink akis arba visame veide gali būti ilgai trunkančių sunkių kosulio priepuolių pasekmė arba dėl įtampos užkietėjus viduriams. Tai trūkusių kapiliarų pėdsakai. Kapiliarai gali trūkti dėl didelės įtampos.
Bėrimai ant kūdikio pilvo
Išbertas vaiko pilvas dažnai yra pirmasis alergijos požymis. Tačiau tai ne vienintelė tokio odos pokyčio priežastis. Kūdikių oda labai gležna ir ją gali lengvai paveikti odos pokyčius sukeliančios medžiagos. Pagrindinė kūdikio pilvo išbėrimo priežastis yra alergija.Tokie mažyliai dažnai kenčia nuo alergijos maisto baltymams. Alergiją sukelia ir augalų žiedadulkės bei namų dulkių erkutės.Spuogeliai ant kūdikio pilvo gali reikšti atopinį bėrimą - reakciją į tam tikrus alergenus. Dažnas kūdikio odos pokytis - karštas pilvo bėrimas. Išbėrimų ant kūdikio pilvuko atsiranda per trijų dienų karštinę.
Vaiko pilvo ir nugaros išbėrimas
Alerginių vaikų odos pokyčių atsiranda įvairiose kūno vietose. Kūdikių pilvo ir nugaros išbėrimai - būdingi naujagimių ir kūdikių sukaitimo požymiai. Raudonukė pasireiškia raudonomis dėmėmis, tačiau ligai progresuojant alergija leidžiasi į apačią, bėrimų atsiranda ant kūdikio pilvuko ir kojų. Kai nėra kitų bendrų požymių, vaiko šašelius ant pilvo ir nugaros pakanka iš pradžių tik stebėti. Jeigu pakitimai neišnyksta ir atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, negalavimas, kosulys, būtina kreiptis į gydytoją.
Dėmės ant vaiko pilvo
Negalima nuvertinti odos pokyčių, ypač vaikų, nes jie ne visada gali tiksliai pasakyti, kaip jaučiasi. Raudonos dėmės ant vaiko pilvo yra ne tik dermatologinė problema, tai ir daugelio ligų simptomas. Dažniausiai jų atsiranda nuo alergijos ar infekcinių ligų. Raudonos dėmelės ant kūdikio pilvuko, kurios atrodo kaip į kerpes panašūs sausi pažeidimai, yra būdingas atopinio dermatito simptomas. Dėmelės ant vaiko pilvo taip pat gali būti ūmios dilgėlinės simptomas. Tada dėmės tampa ryškiai raudonos spalvos, jos plačiai išplinta.
Alergija ant vaiko pilvo
Raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie: karvės pieno baltymai, glitimas (grūdų baltymai), vištos kiaušinių baltymai, pomidorai, salierai, riešutai. Niežtintis bėrimas ant vaiko pilvo dažnai yra reakcija į naudojamą kosmetiką ar skalbimo miltelius.
Diagnostika
Norint nustatyti tikslią raudonų dėmių atsiradimo ant vaiko kūno priežastį, būtina kreiptis į gydytoją. Gydytojas apžiūrės bėrimus, įvertins kitus simptomus ir, jei reikia, paskirs papildomus tyrimus.
Anamnezė Ir Fizinis Patikrinimas
Gydytojas išsamiai apklaus apie vaiko ligos istoriją, alergijas, naudojamus vaistus ir kitus svarbius veiksnius. Fizinio patikrinimo metu bus įvertintas bėrimų pobūdis, lokalizacija ir paplitimas.
Odos Lopo Testas
Alerginio kontaktinio dermatito diagnozė nustatoma ir patvirtinama tik gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo konsultacijos metu. Alerginis bėrimas yra atidžiai apžiūrimas gydytojo, o diagnozės nustatymui atliekamas odos lopo tyrimas. Tyrimo metu ant sveikos, nepažeistos odos (dažniausiai nugaros) klijuojami pleistrai su specialiomis kameromis. Kiekviena iš kamerų prieš užklijuojant ant nugaros yra pripildoma skirtingo potencialaus alergijos sukėlėjo. Pleistrai su kameromis ir alergenais nuo odos nuimami praėjus 2 dienoms nuo užklijavimo. Būtent tada atliekamas pirminis odos lopo testo vertinimas. Jei vienoje iš alergenų buvimo vietų stebimas uždegimas (alerginiai spuogai, paraudimas, patinimas) reakcija vertinama kaip teigiama.
Kraujo Tyrimai
Alergijos maistui atveju atliekamas serologinis (IgE antikūnų) kraujo tyrimas. Vienas tiksliausių šio tipo alergijų diagnostikos algoritmų - išsamus specifinių IgE kraujo tyrimas + diagnozės patvirtinimas gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete, atliekant provokacinius mėginius. Šiuo metu tiksliausiai tą padaryti leidžia alergijų diagnostika molekuliniame lygmenyje (tiriant įsijautrinimą ne tik alergenų ekstraktams, bet ir atskiroms molekulėms, sudarančioms kiekvieną alergeną).
Odos Nuogramdų Tyrimas
Tikslesnei įvairiaspalvės dedervinės diagnozei reiktų atlikti odos nuogramdų (pleiskanų) mikroskopinį tyrimą, nudažius mėginėlį 10- 15 proc. kalio hidroksidu. Mikroskopinio tyrimo metu matomos storomis sienelėmis, ovalios ar sferinės formos sporos, kurios dažniausiai išsidėsto grupelėmis, ir grybelių hifai, kurie paprastai būna sutrūkę į trumpus filamentus.
Vudo Lempos Tyrimas
Apžiūrint bėrimus su Vudo lempa, maždaug trečdaliui ligonių galima pamatyti geltoną ar geltonai žalią švytėjimą.
Gydymas
Gydymas priklauso nuo raudonų dėmių atsiradimo priežasties.
Virusinės Infekcijos
Sergant virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip tymai, raudonukė ar vėjaraupiai, dažniausiai skiriamas simptominis gydymas:
- Karščiavimą mažinantys vaistai: Paracetamolis arba ibuprofenas.
- Niežulį mažinantys vaistai: Antihistamininiai preparatai.
- Lovos režimas ir poilsis.
- Gausus skysčių vartojimas.
Specifinio gydymo nuo šių virusinių infekcijų nėra, tačiau svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų ir vengti komplikacijų.
Bakterinės Infekcijos
Sergant skarlatina, skiriami antibiotikai, kurie padeda sunaikinti streptokoko bakterijas. Taip pat rekomenduojamas lovos režimas, gausus skysčių vartojimas ir karščiavimą mažinantys vaistai.
Alerginės Reakcijos
Alerginių reakcijų atveju svarbu nustatyti alergeną ir vengti kontakto su juo. Gydymui gali būti naudojami:
- Antihistamininiai vaistai: Mažina niežulį ir uždegimą.
- Kortikosteroidiniai tepalai: Stipresnio poveikio vaistai, skirti uždegimui mažinti.
- Emolientai: Drėkina ir minkština odą.
- Eliminacinė dieta: Jei įtariama alergija maistui. Pacientams rekomenduojama vengti ne tik paties maisto produkto, bet ir bet kokių jo pėdsakų, o maistą gamintis ir valgyti tik iš asmeninių indų, taip užtikrinant, kad pastarieji nėra turėję nei menkiausio kontakto su alergenu.
Dilgėlinė
Dilgėlinė paprastai gydoma neslopinamaisiais antihistamininiais vaistais.
Niežai
Niežai gydomi erkes naikinančiais preparatais, tepama visa kūno oda. Būtina pasitikrinti visiems šeimos nariams, o pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia iš karto pradėti gydytis, nes pradėję sirgti šeimos nariai gali užkrėsti jau išsigydžiusius.
Grybelinės Infekcijos
Sergant įvairiaspalve dedervine, kai odos pažeidimas yra nedidelis, ribotas, pirmiausia turėtų būti skiriamas vietinis gydymas. Gydymas sisteminiais vaistais taikomas, jei nėra efekto gydant vietiškai, jei įvairiaspalvė dedervinė stipriai išplitusi ar liga dažnai pasikartoja. Dažniausiai vietiniam gydymui naudojami įvairūs priešgrybeliai preparatai ( pvz.: 2 proc. Ketokonazolio kremas, šampūnas, Terbinafinas ir kt.), 2,5 proc. seleno sulfidas. Sisteminiam įvairiaspalvės dedervinės gydymui efektyvūs geriamieji priešgrybeliniai vaistai, kaip Ketokonazolis, Itrakonazolis, Flukonazolis.
Profilaktika
Nors ne visų raudonų dėmių atsiradimo priežasčių galima išvengti, yra keletas profilaktikos priemonių, kurios gali padėti sumažinti riziką:
- Skiepai: Vakcinacija nuo tymų, raudonukės ir vėjaraupių padeda apsaugoti vaiką nuo šių ligų.
- Higiena: Reguliarus rankų plovimas padeda išvengti infekcinių ligų plitimo.
- Alergenų vengimas: Jei vaikas alergiškas tam tikriems produktams ar medžiagoms, svarbu vengti kontakto su jais.
- Odos priežiūra: Reguliarus odos drėkinimas padeda išlaikyti jos barjerinę funkciją ir apsaugoti nuo išorinių dirgiklių.
- Pacientai, kuriems įvairiaspalvė dedervinė dažnai kartojasi, ypač turintys imuninės sistemos sutrikimų, gali išvengti ligos paūmėjimo naudodami vietinius ar geriamuosius preparatus (ypač karštuoju metų laiku). Ligos pasikartojimo padeda išvengti 2,5proc. seleno sulfido ar 2 proc. ketokonazolio turintis šampūnas ( pvz.: Nizoral). Šampūnas naudojamas visam kūnui 1 kartą per mėnesį 10 minučių. Profilaktikai taip pat gali būti naudojamas geriamieji vaistai, kaip Itrakonazolis ar Ketokonazolis vienkartinai 1 kartą per mėnėsį šiltuoju metų laiku.
Egzema
Paraudusi, išsausėjusi, niežtinti oda gali reikšti ir vieną iš dažniausiai pasitaikančių odos ligų - egzemą. Ji gali pasireikšti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Manoma, kad egzema pasireiškia maždaug 17 proc. Egzema - tai liga, kurią kūdikiai ir vaikai gali išaugti: dažniausia tai nutinka iki pradedant lankyti mokyklą. Iki šiol medikai ir mokslininkai vis dar nenustatė, kas konkrečiai sukelia egzemą kūdikiams. Egzemos simptomai, priklausomai nuo kiekvieno atvejo, skiriasi. Dažnai tėvai ant kūdikio odos pirmiausia pastebi raudonus lopus. Gydymo tikslas - ne tik pagerinti odos būklę, bet ir neleisti ligai paūmėti. Todėl egzemą svarbu gydyti ne tik išoriškai - naudoti drėkinamuosius bei apsauginius kremus, tačiau ir tirti, kam kūdikis yra alergiškas (dažniausiai egzema siejama su pieno produktų, kiaušinių, kviečių ir kt. Pagrindinis egzemos gydymo būdas - odos drėkinimas. Puikus pasirinkimas - kremai su keramidais, emolientai. Tinka bekvapiai kremai, tepalai, pavyzdžiui, vazelinas. Tinka ir kai kurie nereceptiniai produktai, kaip, pavyzdžiui, hidrokortizono tepalas, mažinantis niežulį ir uždegimą. Maudynių metu naudokite ne karštą, bet drungną vandenį. Maudynės drungname vandenyje taip pat padeda drėkinti ir vėsina odą, gali palengvinti niežulį. Pasistenkite stebėti ir reguliuoti drėgmės lygį namuose.