Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia - svarbus religinis ir kultūrinis centras, turintis turtingą istoriją, glaudžiai susijusią su miesto ir jo žmonių gyvenimu. Nuo pirmosios paminėtos bažnyčios iki dabartinės šventovės, ji išgyveno gaisrus, karus ir atstatymus, liudydama tikinčiųjų stiprybę ir atsidavimą. Šiandien bažnyčia ne tik tarnauja kaip maldos namai, bet ir yra aktyvus bendruomenės centras, garsėjantis savo choru, festivaliais ir socialine veikla.
Istorijos Kelias: Nuo Pradžių Iki Šių Dienų
Radviliškio bažnyčios istorija siekia tolimą praeitį. Pirmą kartą senoji Radviliškio bažnyčia paminėta 1597 metais. 1619 metais buvo įkurta parapija, žyminti svarbų religinio gyvenimo etapą. 1769 metais kunigas K. Ausėnas, kartu su parapijiečiais, pastatė naują medinę bažnyčią, kuri buvo pašventinta 1789 metais pavyskupio A. Koscia.
Tačiau bažnyčios istorija nebuvo be iššūkių. 1868 metais bažnyčią sunaikino gaisras, kuris buvo toks stiprus, kad ištirpdė net varpus. Nepaisant šios nelaimės, bendruomenė nepasidavė. 1870 metais klebonas kun. Juozapas Bartkevičius pastatė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią.
Senoji Radviliškio bažnyčia neišvengė sunaikinimo per Antrąjį pasaulinį karą, kai sudegė. Dabartinė bažnyčia buvo įrengta 1945 metais vokiečių belaisvių statytame pastate. Perstatyta 1987 metais parapijiečių ir tuometinio klebono, kunigo Liongino Vaičiulionio pastangomis.
Architektūra: Tradicijų ir Naujovių Sandūra
Dabartinės bažnyčios išorinė architektūra nėra nuosaiki, tai tik visokių priestatų ir frontonų mišinys. Vietoj buvusios mūrines šventoriaus sienos užtverta metalinė tvora. Tai atspindi įvairius laikotarpius ir stilius, kurie paliko savo pėdsaką bažnyčios išvaizdoje.
Taip pat skaitykite: Poliklinikos vaikų gydytojų tvarkaraštis
Varpinė: Istorijos ir Tikėjimo Simbolis
Radviliškio Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios varpinė statyta 1878-ais metais. Ji stovi bažnyčios šventoriuje ir pirma pasitinka čia įžengusius, be to, yra net aukštesnė už bažnyčią. Medinė varpinė du kartus degė ir abu kartus buvo atstatyta tikinčiųjų pastangomis bei aukomis. Senosios varpinės bokštą sudaro penki aukštai, dar vadinami tarpsniais. Kylant aukštyn, sulig kiekvienu aukštu bokštas siaurėja. Apatinis aukštas - žemiausias ir plačiausias iš visų, mūrinis, su durimis, langais ir vertikaliomis, sienas ties kampais tarpusavyje sujungiančiomis kolonomis, vadinamomis piliastrais. Rusvas mūras sutvirtintas tamsiais akmenimis, stačiakampių langų sąramoms naudotos oranžinės plytos. Trys aukštesni tarpsniai - mediniai, horizontalių, melsvai dažytų lentų, su baltais, banguotais sienų perimetro apvadais. Jie turi po langą su trikampėmis arkomis kiekvienoje sienelėje. Viršutinis aukštas primena puošnią galeriją ar apžvalgos aikštelę. Bokšte įkurdintas varpas nulietas iš grynos geležies.
1989 metais prie Radviliškio bažnyčios varpinės pastatyti trys kryžiai - paminklas stalinizmo aukoms atminti (paminklą - kompoziciją kūrė V. Vaicekauskas, E. Gaubas ir A Dovydaitis).
Atgimimas ir Dabartis: Bendruomenės Centras
Bažnyčia rūpestingai tvarkoma, joje dabar - nauji presbiterijos baldai, altorius, suolai besimeldžiantiesiems, klausyklos, iš Vokietijos atgabenti ir 2000 metais pastatyti puikūs vargonai. Atliktas kapitalinis varpinės remontas.
Bažnyčia didžiuojasi savo Jaunimo choru, kuris neseniai atšventė savo 10 metų jubiliejų, yra išleidęs savo giesmių plokštelių, pelnęs įvertinimų šalyje bei užsienyje. Radviliškio bažnyčią puošia puikus suaugusiųjų choras, sėkmingai veikia Šeimos centras, „Caritas“, šv. Damijono jaunimo maldos grupelė, Marijos legiono, Katalikių moterų organizacijos. Bažnyčios gyvenime ryškus ir svarus parapijos Pastoracinės tarybos darbas. Bažnyčios ir rajono savivaldybės bendrų pastangų dėka prie bažnyčios prieš 3 metus iškilo Parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras, sudaręs geras sąlygas parapijiečių sielovadinei veiklai.
Radviliškio bažnyčioje nuo 2003 metų rengiami tradiciniai Tarptautiniai jaunųjų atlikėjų „Polifonija ir aš“ festivaliai, kuriuose groja vargonais jaunieji pianistai iš Lietuvos muzikos ir meno mokyklų, bei atlikėjai iš Estijos ir Latvijos, vyksta vargonų muzikos festivaliai „Vargonų legendos“- pirmieji tokie visame regione. Čia dažnai rengiami kiti sakralinės muzikos koncertai, vyksta teminės literatūrinės kompozicijos, piligriminės išvykos, tikinčiojo jaunimo renginiai.
Taip pat skaitykite: "Kregždutės" veikla
Nauji Varpai: Garso ir Vilties Simbolis
2014 m. baigtas įgyvendinti šios bažnyčios naujų varpų gamybos projektas. Geranoriškai padedant parapijiečiams, savivaldybei ir kitiems rėmėjams, beveik per dvejus metus suprojektuota ir atlikta netgi daugiau darbų, negu iš pradžių planuota: Lenkijoje, brolių Kruševskių manufaktūroje, iš tauraus metalo nulieti trys didingi varpai, rekonstruota bažnyčios varpinė, įrengtas jos apšvietimas, atnaujintos bažnyčios durys. Ir rugpjūčio 24-ąją, Jo Ekscelencija Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis iškilmingai pašventino Švč. Mergelės Marijos, Šv. Jono Pauliaus II ir Šv. Kazimiero vardais tituluotus varpus. Tai buvo išlauktas įvykis parapijos ir viso Radviliškio gyvenime.
2014 m. liepos 18 d. į rekonstruotą bažnyčios bokštą įkelti trys iš vario, alavo ir bronzos lydinio išlieti varpai. Kaip įprasta, kiekvienam suteiktas vardas, iškaltas varpo šone. Didžiausias, 500 kilogramų sveriantis varpas, pavadintas bažnyčios globėjos Švč. Mergelės Marijos Gimimo vardu. Šiek tiek mažesniam, 300 kilogramų varpui suteiktas gailestingumo popiežiaus Šv. Jono Pauliaus II vardas. 150 kilogramų sveriančiam varpui išrinktas Lietuvos jaunimo globėjo Šv. Kazimiero vardas.
Asmenvardžiai Radviliškio Metrikų Knygose: Žvilgsnis į Praeitį
Įdomu pažvelgti į Radviliškio parapijos gyventojų vardus ir pavardes XVIII ir XIX amžiuose, remiantis gimimo metrikų knygų įrašais. Tyrimui pasirinkti Radviliškio parapijos 1786-1788 m. ir 1813-1814 m. gimimo metrikų knygų įrašai. 1786-1788 m. išrinkta 150 berniukų, 292 tėvų, 302 krikštatėvių vardai ir 588 vyrų pavardės; 1813-1814 m. - 199 berniukų, 281 tėvo, 307 krikštatėvių vardai ir 581 suaugusių vyrų pavardė.
Analizuojant 1786-1798 m. laikotarpį, nustatyta, kad suaugusieji buvo identifikuojami pagal dvinarį asmenvardį, susidedantį iš vardo ir pavardės. Vyrų vardai buvo lotyniškos, slaviškos, germaniškos, graikiškos, hebrajų, egiptiečių, latvių ir keltų kilmės. Krikšto metu berniukams dažniausiai buvo suteikiami lotyniškos kilmės vardai. Jų tėvai dažniausiai turėjo hebrajų kilmės vardus, o krikštatėviai - lotyniškos kilmės vardus. Išanalizuotos 588 vyrų pavardės: 103 pavardės turėjo slaviškus patroniminius priesagas, 28 pavardės - lietuviškas priesagas, o 307 pavardės neturėjo aiškių priesagų, todėl jų nebuvo galima priskirti jokiai iš anksčiau minėtų kategorijų.
1813-1814 m. laikotarpio analizė parodė, kad suaugusieji buvo identifikuojami pagal dvinarį asmenvardį - vardą ir pavardę. Krikštytiems vaikams buvo duodami vienanariai vardai. Šaltinyje rasti 44 skirtingi berniukų vardai, 48 skirtingi tėvų vardai ir 47 skirtingi krikštatėvių vardai, kurie buvo suskirstyti pagal kilmę. Didžiausią vyrų vardų dalį sudarė lotyniški vardai. Taip pat rasta daug graikų, hebrajų ir germanų kilmės vardų. 588 pavardės buvo suskirstytos pagal priesagas: 158 pavardės turėjo lietuviškas priesagas, 118 pavardžių turėjo slavišką priesagą -sk, o 86 pavardės turėjo slaviškas patronimines priesagas -owicz, -ewicz; 186 pavardės neturėjo priesagų.
Taip pat skaitykite: Nuo globos ištakų iki šių dienų: Radviliškio vaikų namai
tags: #radviliskio #svc #mergeles #marijos #gimimo #baznycia