Rentgeno spindulių ir radiacijos poveikis nėštumui: rizika ir saugumo priemonės

Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai ji turi būti itin atidi savo sveikatai ir aplinkai. Vienas iš klausimų, neretai kylantis nėščiosioms, yra susijęs su rentgeno spinduliais ir jų galimu poveikiu vaisiui. Šiame straipsnyje aptarsime rentgeno tyrimų riziką nėštumo metu, kada jie yra būtini ir kaip apsisaugoti nuo galimo neigiamo poveikio, taip pat aptarsime kitus aplinkos veiksnius, kurių reikėtų vengti nėštumo metu.

Rentgeno spinduliai: kas tai ir kaip jie veikia?

Rentgeno spinduliai - tai elektromagnetinės bangos, pagal spindulio ilgį patenkančios tarp ultravioletinių ir gama spindulių. Jie pasižymi didele skvarba ir geba praeiti per minkštuosius audinius, tačiau yra absorbuojami tankesnių struktūrų, tokių kaip kaulai. Ši savybė leidžia rentgeno spindulius naudoti medicininėje diagnostikoje, norint vizualizuoti kūno vidų.

Rentgeno spindulių susidarymas pagrįstas reiškiniu, vadinamu bremsstrahlung. Jis vyksta specialiame rentgeno vamzdyje, kuriame susidaro labai stiprus elektrinis laukas tarp katodų ir anodų. Elektronai, spinduliuojami iš įkaitintų katodų ir anodų, yra pagreitinami stiprios įtampos ir trenkiasi į volframo anodą dideliu greičiu. Smūgio metu elektronai staigiai sulėtėja, o jų kinetinė energija virsta rentgeno spinduliuote - fotonais.

Rentgeno spinduliai pasižymi unikaliomis savybėmis. Jie turi labai trumpą bangos ilgį apie 0,01-10 nm ir itin didelę skvarbą, todėl geba praeiti per minkštuosius audinius beveik nesusilpnėję. Taip pat rentgeno spinduliai jonizuoja - išmuša elektronus iš atomų. Šis poveikis gali pažeisti ląsteles, todėl būtina apsisaugoti nuo perteklinės tokios spinduliuotės apšvitos. Kaulai, dantys ir metalai gerai sugeria rentgeno spindulius, todėl ant nuotraukos tampa matomi tamsesne spalva. Riebalinis ir raumenų audiniai praleidžia daugiau spindulių ir todėl atrodo šviesesni.

Rentgeno tyrimai atliekami „Antėja“ diagnostikos ir dienos chirurgijos centre Vilniuje, Lvivo g. 37, taip pat Kaune Savanorių pr. 97, Klaipėdoje Priestočio g. 16, Panevėžyje Klaipėdos g. 75 ir Marijampolėje Kauno g.

Taip pat skaitykite: Rizikos ir rekomendacijos: LSD nėštumo metu

Rentgeno tyrimų tipai ir jų panaudojimas

„Antėja“ diagnostikos centre Vilniuje ir klinikose Kaune (NAUJIENA), Klaipėdoje, Panevėžyje bei Marijampolėje atliekami įvairūs rentgeno tyrimai. Jie gali būti skiriami įvairioms organizmo sistemoms tirti, pavyzdžiui:

• Plaučių rentgenas: nustatant tuberkuliozę, navikus ir kt. Krūtinės ląstos rentgenas parodo širdį, plaučius ir stambiąsias kraujagysles, padeda diagnozuoti tokias ligas kaip plaučių uždegimas, plaučių vėžys ir širdies problemos.
• Urologinis rentgenas: leidžia nustatyti įvairias urologines ligas, tokias kaip akmenligė ir pan.
• Kaulų ir sąnarių rentgenas: įvertinti kaulų ir sąnarių būklę bei nustatyti lūžius, kitas traumas, vystymosi sutrikimus ir pan. Kaulų ir sąnarių rentgeno tyrimas leidžia diagnozuoti lūžius, artritą ar kaulų infekcijas.

Prieš rentgeno tyrimą pacientų paprastai prašoma nusiimti visus papuošalus, metalinius daiktus ir drabužius tiriamoje srityje, kad šie netrukdytų rentgeno nuotraukoms. Kai kurių tyrimų metu gali būti uždedama apsauga nuo apšvitos.

Rentgeno spindulių poveikis vaisiui: kokia rizika?

Rentgeno tyrimas nėštumo metu nėra laikomas saugiu. Didelės rentgeno spindulių dozės ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (pirmąsias savaites) gali daryti neigiamą įtaką vaisiui. Visais atvejais vaisiaus apšvita yra vengtina. Gera žinia - jog augantį vaisių nuo spinduliuotės saugo pilvo siena, gimda ir kiti audiniai, tačiau, nepaisant to, dalis spindulių, ypač jei švitinama greta pilvo, vis tiek prasiskverbia.

Didžioji dalis žinių apie radiacijos pavojų vaisiui sukaupta įvertinus Antrojo pasaulinio karo metu įvykusius branduolinius sprogimus. Ištyrus ūmios aukštos apšvitos poveikį nėščioms moterims po atominio Hirosimos ir Nagasakio bombardavimo, nustatyta, jog naujagimiai buvo protiškai atsilikę ir mažesni, nei norma, bei su vystymosi ydomis.

Galimi vaisiaus pažeidimai dėl rentgeno spindulių:

Taip pat skaitykite: Paslėpta alkoholizmo epidemija

• Prenatalinė mirtis
• Augimo sulėtėjimas
• Protinio atsilikimas

Nors mokslininkai nuomonės dėl rentgeno spindulių keliamos rizikos dydžio negimusiam vaikui skiriasi, visi sutinka, kad nėštumo metu nevertėtų rizikuoti, jei ši procedūra nėra būtina.

Periodai, kai vaisius yra jautriausias rentgeno spinduliuotei:

• Pirmoji vystymosi savaitė: dar vadinama „viskas arba nieko“. Šiuo metu rentgeno spinduliuotės poveikis arba sukels embriono žūtį, arba nesukels visiškai jokių pokyčių.
• 3-8 savaitės: Didžiausio jautrumo periodas. Dėl šiuo metu vykstančios organogenezės embrionas yra labiausiai jautrus visų teratogenų poveikiui.
• 9-38 savaitės: Mažo jautrumo periodas. Vaisius mažiau jautrus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui, nes organų sistemos susiformavusios, tačiau jonizuojančių spindulių poveikis gali sukelti organų sistemos sutrikimus. Po 26 nėštumo savaitės vaisius spinduliuotei jautrus analogiškai kaip ir jau gimęs naujagimis, t.y. Nėštumo metu pakankamai saugiais laikomi mamos galūnių, dantų, galvos ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimai. Dubens ar pilvo organų kompiuterinė tomografija pirmosiomis nėštumo savaitėmis taip pat kelia pavojų.

Kada rentgeno tyrimas nėštumo metu yra būtinas?

Nors rentgeno tyrimai nėštumo metu nėra pageidautini, kartais jie yra būtini dėl motinos sveikatos. Pavyzdžiui, jei nėščiajai įvyko trauma ir įtariamas kaulų lūžis, rentgeno tyrimas gali būti reikalingas diagnozei patvirtinti ir tinkamam gydymui paskirti. Taip pat kartais per nėštumą pasitaiko sveikatos sutrikimų, kai būtina persišviesti. Netgi tokiais atvejais yra labai menka tikimybė, kad tyrimas gali padaryti žalos.

Jei tyrimas būtinas ir jo negalima išvengti, geriausia pasirinkti mažiau kenksmingą vaisiui būdą - magnetinio rezonanso tomografiją. Būtent šis metodas dažnai naudojamas ne tik nėščiosios tyrimams, bet ir negimusio kūdikio sklaidos trūkumams ištirti. Moteris tiriama ne rentgeno spinduliais, o patalpinus į stiprų magnetinį lauką. Todėl šis metodas neturi kenksmingo poveikio vaisiaus raidai.

Kaip sumažinti riziką

• Informuokite gydytoją apie nėštumą. Tai leis gydytojui įvertinti tyrimo būtinumą ir pasirinkti tinkamiausią metodą. Jei numatomas bet koks tyrimas, visada gydytojui praneškite, kad esate nėščia arba galite lauktis. Kai kuriose klinikose visos vaisingo amžiaus moterys prieš atliekant rentgeno tyrimus tiriamos ir dėl potencialaus nėštumo. Užsienyje ši praktika - visiškai įprasta.
• Naudokite apsaugines priemones. Jei nėštumo metu jums bus atliekama galūnių, galvos ar kaklo srities rentgenograma, gydymo įstaigos personalas duos švino prijuostę. Svarbiausia, įsitikinkite, kad yra naudojamasi specialiomis apsauginėmis priemonėmis (prijuostės, kepurėlės ar apykaklės su švino tarpsluoksniais), paliekančiomis atidengtą tik tiriamąją vietą.
• Pasirinkite alternatyvius tyrimo metodus. Jei įmanoma, gydytojas gali rekomenduoti kitą diagnostinį metodą. Pavyzdžiui, ultragarsinio ar magnetinio rezonanso tomografinio tyrimo metu nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Saugiausiu tyrimų metodu pripažinta magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
• Atidėkite tyrimą vėlesniam nėštumo laikotarpiui. Medikai teigia, kad geriausia radiologinius tyrimus atlikti bent jau po 25 nėštumo savaitės.

Alternatyvūs tyrimo metodai

Jei įmanoma, vietoj rentgeno tyrimų nėštumo metu reikėtų rinktis alternatyvius metodus, kurie nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės:

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie reklamą ir vaikus

• Ultragarsas (echoskopija): Pavyzdžiui, echoskopija atliekama pasitelkus aukšto dažnio garso bangas. Tai saugus ir plačiai naudojamas metodas nėštumo metu. Echoskopija, dar žinoma kaip ultragarsinis tyrimas, yra vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų. Tai neinvazinis ir plačiai naudojamas metodas nėščiųjų sveikatos priežiūroje, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, taip pat nustatyti galimus nukrypimus nuo įprastos nėštumo eigos.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) - radijo bangas ir stiprų magnetinį lauką. Šis tyrimas yra laikomas visiškai saugiu, tačiau MRT tyrimas gali būti atliekamas su kontrastinėmis medžiagomis, stokojama duomenų apie jų poveikį vaisiui, tad ši tyrimo forma nėštumo metu nerekomenduojama. Jei reikia padaryti organų, kurių sudėtyje yra daug skysčių, bet jie labai apsaugoti kauline medžiaga (galvos, nugaros smegenys, stuburo slankstelių diskai, sąnariai ir mažojo dubens organai) tyrimus, tai tikslesnio tyrimo nei MRT nėra.
• Radionuklidiniai tyrimai: Radionuklidiniai tyrimai, kuriuose naudojami radioaktyvūs izotopai, tinka funkciniams organų tyrimams atlikti vietoj rentgenogramų.

Radiacinė sauga nėštumo metu: pagrindinės normos

Pagrindinės radiacinės saugos normos nėščioms moterims: Lietuvos higienos normos. Nėščiųjų pacienčių ir vaisiaus radiacinės saugos tvarka.

Rekomenduojama, kad medicininė radiacijos apšvita neviršytų 0,6 mSv per metus. Tokią radiacijos dozę gauname atlikę mažiausiai triskrūtinės ląstos rentgenogramas. Jei šviesim dubenį, rentgenogramų galėsim atlikti mažiau, nes gaunama dozė daug didesnė. Kad gautumėte apšvitos dozę, kuri gali sukelti vėžį, per metus jūs turėtumėte atlikti daugiau nei 250krūtinės ląstos rentgenogramų. Būtent ši dozė yra maksimali, ir jos negali viršyti net radiologijos kabineto darbuotojai.

Trys pagrindiniai metodai apsisaugoti nuo rentgeno spinduliavimo

Yra trys metodai apsaugantys nuo rentgeno spinduliavimo. Tai apsauga laiku, atstumu ir ekranu. Tai reiškia, kuo trumpiau jūs būnate rentgeno spindulių poveikio zonoje ir kuo toliau nuo jų - tuo dozė mažesnė. Tokią pat apsauginę funkciją atlieka ir esantis tarp jūsų ir rentgeno vamzdelio apsauginis ekranas. Todėl tyrimo metu būtina naudotis specialiomis apsauginėmis priemonėmis - „prijuoste“, „kepurėle“, „suknele“, ar „apykakle“ su švino tarpsluoksniais. Be to, rentgeno kabinetuose yra specialios judančios širmos ir ekranai. Apšvita rentgenu blogiausią poveikį turi kraujo ir lytinėms ląstelėms. Jauniems žmonėms, kurie ateityje taps tėvais, būtina pridengti pilvo ir lytinių organų sritį. Vaikams ekranu reiktų uždengti visą kūną, paliekant tik tiriamąją vietą. Nors saugi spindulių dozė yra atsakingai apskaičiuojama, tačiau tą pačią dieną nereiktų darytis keleto rentgeno tyrimų (pavyzdžiui, fluorografijos ir mamografijos). Be to, kiekvienas ligonis turi turėti apšvitos dozių pasą (jis pridedamas prie medicininės kortelės), kur gydytojas rentgenologas būtinai turi įrašyti kiekvieno tyrimo metu gautą spindulių dozę.

Kiti aplinkos veiksniai, kurių reikėtų vengti nėštumo metu

Daugiausia rūpesčių pirmaisiais nėštumo mėnesiais kelia aplinkoje tykantys pavojai, kai sparčiai vystosi svarbiausi būsimo kūdikio organai ir jų sistemos. Įvairios toksiškos medžiagos ir pavojingi aplinkos veiksniai nėščiąsias gali paveikti skirtingai.

• Cheminės medžiagos: Visiškai išvengti kontakto su cheminėmis medžiagomis beveik neįmanoma, tačiau reikėtų pasistengti kuo labiau sumažinti jų poveikį savo organizmui. Venkite įkvėpti benzino, klijų, valiklių ir ploviklių garų, buityje naudojamų aerozolių. Atidžiai perskaitykite buityje naudojamų cheminių priemonių etiketes, o jeigu vis tiek abejojate, ar jas saugu naudoti, geriau nenaudokite. Jeigu namie grandote senus dažus ir naujai dažote, vėdinkite kambarius. Jeigu įtariate, kad senuose dažuose, kuriuos grandote, gali būti švino, šį darbą paveskite atlikti kitiems.
• Alkoholis, rūkymas ir narkotikai: Tikriausiai nė nereikia priminti, kad nėščiosioms pavojų kelia ir alkoholis, rūkymas (taip pat ir pasyvus), tam tikri vaistai bei narkotikai.
• Organiniai tirpikliai: Organiniai tirpikliai - tai skaidrūs, bespalviai, specifinį kvapą turintys, lengvai garuojantys bei degūs skysčiai. Nėščiosioms reikėtų rinktis ekologiškus arba netoksiškus natūralius valiklius, pavyzdžiui, valgomąją sodą ar actą.
• Apsinuodijimas nitratais: Apsinuodijimas nitratais įvyksta gaunant šių medžiagų su vandeniu arba maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. amžiaus. Rekomenduojama, visų pirma, įsitikinti, kad geriamasis vanduo yra saugus vartoti, t.y. atlikti jo tyrimus.
• Pesticidai: Pesticidai (herbicidai, arboricidai, fungicidai ir kt.) - cheminės medžiagos, naudojamos naikinti įvairius kenkėjus (daugiausia vabzdžius), naminių gyvūnų parazitus, augalų ligų sukėlėjus, piktžoles, pelėsius, grybelį ir kt. Šias priemones nėštumo metu reikėtų vengti naudoti tiek namuose, tiek ir kieme, sode.
• Švinas: Rūpinantis žmonių sveikata, pastaraisiais metais švino kiekis dažuose smarkiai sumažintas, tačiau vis dar galima įsigyti dažų, kuriuose yra švino. Jeigu nėščiajai prireikė dažyti, tai daryti būtina gerai vėdinamoje patalpoje, būtina ir dėvėti apsauginę kaukę.
• Gyvsidabris: Gyvsidabris yra aplinkoje nesuyranti toksiška medžiaga. Maisto grandinė yra gana paprasta: gyvsidabris į paviršinius vandenis patenka su nuotekomis, jūriniai augalai gyvsidabrį sugeria. Žuvys, mintančios dumbliais, gauna nedidelius kiekius gyvsidabrio, o daug didesnius jo kiekius sukaupia plėšriosios žuvys, mintančios smulkiomis žuvimis.
• Asbestas: Asbestas - pluoštinis mineralas, pasižymintis neblogomis izoliacinėmis savybėmis, todėl plačiai naudotas gaminant stogo dangą - šiferį. Nėščiosioms moterims nerekomenduojama atlikti remonto darbų, šalinti senų apdailos medžiagų.
• Repelentai: Labai dažnai repelentų sudėtyje būna DEET (N,N-dietil-meta-toluamido).
• Ftalatai ir bisfenolis A (BPA): Ftalatai ir bisfenolis A (BPA) - tai endokrininę sistemą ardančios ir neigiamai hormonų balansą galinčios paveikti medžiagos.

Echoskopija nėštumo metu

Echoskopija, dar žinoma kaip ultragarsinis tyrimas, yra vienas dažniausiai nėštumo metu atliekamų tyrimų. Tai neinvazinis ir plačiai naudojamas metodas nėščiųjų sveikatos priežiūroje, leidžiantis įvertinti vaisiaus raidą, augimą ir būklę, taip pat nustatyti galimus nukrypimus nuo įprastos nėštumo eigos.

Kas yra echoskopija ir kaip ji veikia?

Echoskopija - tai vaizdinis tyrimas, paremtas nebevienodų bangų atsispindėjimu nuo įvairaus tankio audinių. Tyrimo metu naudojamos aukšto dažnio garso bangos, kurios sklinda per audinius - odą, raumenis ir makšties gleivinę. Dalis bangų atsispindi, o kita dalis yra sugeriama motinos ir vaisiaus audinių. Atsispindėjusios bangos yra fiksuojamos specialiu davikliu ir paverčiamos vaizdu, kuris atvaizduojamas ekrane. Echoskopijos metu radiacijos poveikio nėra, todėl tyrimas laikomas saugiu nėštumo metu.

Echoskopijos tipai nėštumo metu

Yra keletas skirtingų echoskopijos tipų, kurie gali būti atliekami nėštumo metu:

• Transvaginalinė (vaginalinė) echoskopija: Šio tipo echoskopijos metu daviklis įvedamas į nėščiosios makštį. Tyrimas padeda nuodugniai apžiūrėti gimdą ir kiaušides. Paprastai transvaginalinė echoskopija atliekama tik nėštumo pradžioje (iki 12 savaičių).
• Transabdominalinė echoskopija: Tai echoskopija, atliekama per nėščiosios pilvo sieną.
• 2D echoskopija: Tai paprasčiausia echoskopija, atliekama daugelyje klinikų diagnostikos tikslais.
• 3D echoskopija: Ši echoskopija ypatinga tuo, kad spalvotas vaizdas matomas trimatėje erdvėje ir yra kur kas aiškesnis bei ryškesnis, lyginant su tradicine 2D echoskopija. 3D ultragarso tyrimu aiškiai matomi realūs vaikelio veido bruožai, daromos 3D nuotraukos ir video įrašai. Tokie pasimatymai sukelia mamai ir šeimos nariams ypatingą artumo ir susipažinimo jausmą.
• 4D echoskopija: 4D echoskopijos metu kadrai, gauti iš 3D echoskopijos, sujungiami į vientisą klipą, todėl galima matyti, kaip vaisius gimdoje juda.
• Doplerinis tyrimas: Tai atskira echoskopijos rūšis, kurios metu stebima tam tikros srities kraujotaka, pavyzdžiui, smegenų ar virkštelės.

Pagal LR sveikatos apsaugos ministerijos informaciją, echoskopija nėštumo metu rekomenduojama bent du kartus:

• Pirmasis trimestras (11-13 savaitę): Šios echoskopijos metu nustatoma gimdymo data, įvertinama chromosomų anomalijų rizika pagal ultragarsinius žymenis, nustatoma placentos vieta, išmatuojamas vaisiaus dydis, įvertinami vaisiaus gyvybingumo ženklai ir vaisių skaičius. Geriausia, kai ultragarsinis tyrimas yra atliekamas iškart - 5-7 nėštumo savaitę. Tai leidžia įsitikinti, jog gemalinė pūslytė yra gimdoje ir joje užsimezgęs embrionas, galime matyti pulsuojančią širdelę, nes pasitaiko atvejų, kai pūslytė, deja, būna tuščia.
• Antrasis trimestras (18-20 savaitę): Šios echoskopijos metu vertinama vaisiaus vidaus organų anatomija, matuojamos atskiros kūno dalys (tarpsmilkininis matmuo, galvos bei pilvo apimtis, šlaunikaulio ilgis), įvertinamas vaisiaus augimas ir organų vystymasis, placentos prisitvirtinimo vieta, vaisiaus vandenys ir raidos sutrikimai. Esant poreikiui, echoskopija gali būti atliekama ir dažniau, pavyzdžiui, jei gydytojui kyla įtarimų dėl vaisiaus augimo, būklės ar kitų komplikacijų. Taip pat echoskopiją ankstyvuoju nėštumo periodu reikėtų atlikti ir pastebėjus kraujo iš makšties bei pajutus skausmą pilvo apačioje.

Kaip pasiruošti echoskopijai?

Egzistuoja įsitikinimas, kad siekiant kuo aiškesnio vaizdo ekrane, iki echoskopijos likus 2-3 d. reikėtų gerti daugiau nei įprasta skysčių. Manoma, kad tuomet amniono skystis pašviesės, taps skaidresnis, taigi bus matomas aiškesnis vaizdas. Prieš transabdominalinę echoskopiją rekomenduojama būti prisipildžius šlapimo pūslę, nes tai padeda geriau matyti vaisių. Prieš transvaginalinę echoskopiją, priešingai, rekomenduojama ištuštinti šlapimo pūslę.

Kaip atliekama echoskopija?

Nėštumo echoskopijos metu reikės nusirengti iki pusės ir atsigulti ant tyrimo stalo. Gydytojas padės jums įsitaisyti tinkamiausioje padėtyje ir naudodamas specialų skaidrų vandens pagrindo gelį, pradės echoskopiją per pilvo sieną daviklio pagalba, kuris perkels visus vaizdus ant echoskopo ekrano. Gydytojas gali išsaugoti vaizdus ir, esant poreikiui, atspausdinti. Transvaginalinės echoskopijos metu daviklis įvedamas į makštį. Tyrimo trukmė - apie 15-30 min.

Ką galima pamatyti echoskopijos metu?

Echoskopijos metu galima pamatyti įvairius dalykus, priklausomai nuo nėštumo trukmės:

• Nėštumo patvirtinimas (ar nėštumas gimdoje).
• Vaisiaus gyvybingumas (širdies plakimas).
• Vaisių skaičius (vienas ar daugiavaisis nėštumas).
• Gimdymo data.
• Vaisiaus dydis ir augimas.
• Vaisiaus vidaus organų struktūra.
• Placentos vieta ir būklė.
• Vaisiaus vandenų kiekis.
• Galimi vaisiaus apsigimimai.
• Vaisiaus lytis (paprastai nustatoma 18-20 nėštumo savaitę).
• Negimdinis nėštumas.

Echoskopijos nuotraukose paprastai būna surašyti tam tikri skaičiai ir raidės, kurie nurodo vaisiaus dydį:

• CRL (vaisiaus ilgis): Jis gali būti matuojamas maždaug iki 13 nėštumo savaitės. Sumažinus vaizdą, visą vaisių dar galima matyti ir 18 savaitę.
• FL (šlaunikaulio ilgis).

Ar echoskopija yra saugi?

Tyrimais įrodyta, kad echoskopija nėštumo metu yra saugi. Echoskopija yra paremta nebevienodų bangų atsispindėjimu nuo įvairaus tankio audinių, todėl radiacijos poveikio nėra.

Nors echoskopija atliekama jau pusšimtį metų ir tarp atliktų tyrimų nepasitaikė įrodžiusių žalingą poveikį vaisiui, tačiau vis tik rekomenduojama echoskopijas atlikti laikantis ALARA principo (angl. As Low As reasonably achievable), t. y. kai tam yra būtinybė. Kai kuriuose moksliniuose tyrimuose prieita prie išvados, kad echoskopija didesnį pavojų gali kelti nėštumo pradžioje, ilgėjant tyrimo trukmei.

Echoskopijos patikimumas

Ultragarso įranga vis tobulėja, o ir ekrane matomas vaizdas tampa vis ryškesnis, tačiau echoskopija nėra 100 proc. patikimas tyrimo metodas. Pastebėję tam tikrus nuokrypius nuo standartų, gydytojai pasiūlys atlikti pakartotinį ultragarso tyrimą ar kitokio pobūdžio tyrimus infekcinėms ar genetinėms ligoms diagnozuoti.

Lyties nustatymas ultragarsinio tyrimo metu priklauso nuo įvairių sąlygų: ją pamatyti žymiai lengviau, jeigu yra vaisiaus galvutės pirmeiga, yra pakankamai vaisiaus vandenų, nes vaizdą gali užstoti virkštelė ar uždėta rankytė, suspaustos kojytės ir pan. Kiekvienas atvejis skirtingas ir pasitaiko, jog net nėštumo pabaigoje negalime matyti ir žinoti, kokia bus vaikelio lytis.

Ką daryti sužinojus apie nėštumą?

Sužinojusi apie nėštumą moteris turėtų peržiūrėti savo elgsenos ir gyvenimo įpročius - vengti kontakto su sergančiais, karščiuojančiais žmonėmis, kurie turi infekcijų, atsisakyti bet kokių žalingų įpročių - beje, jų atsisakyti turėtų ne tik būsima mama, bet ir ją supantys artimiausi žmonės. Taip pat svarbu nepamiršti pradėti vartoti folio rūgštį (vitaminą B9), kuris yra skiriamas profilaktiškai dėl nervinio vamzdelio raidos defektų, siekiant sumažinti apsigimimų riziką. Kitas svarbus veiksmas - vizitas pas savo akušerį-ginekologą, tačiau to nereikia daryti tik pastojus - užtenka užsiregistruoti apsilankymui 10-11 nėštumo savaitę, kai yra reikalinga atlikti tam tikrus tyrimus. Vis dėlto, šios taisyklės galioja tik visiškai sveikoms, neturėjusioms jokių komplikuotų nėštumų moterims. Jeigu moteris yra sveika, neturi jokių gretutinių ligų ir jaučiasi gerai, ją prižiūrėti gali ir patyrusi akušerė arba šeimos gydytojas. Reikėtų nepamiršti, jog jeigu turite jau anksčiau diagnozuotų ligų, vertėtų apsilankyti pas jus gydančius specialistus, informuoti juos, jog esate nėščia.

Tai, ką skyrė gydytojas

Į klausimą „Ar žmogui pavojingas rentgenas?” gydytojai rentgenologai pasipiktinę atsako, kad toks tyrimas pavojingas tik tiems, kas jį daro be medicininių rekomendacijų - tai yra nesikreipdami į gydytoją. Profilaktiniais tikslais mums būtini tik du rentgeno tyrimai:krūtinės ląstos nuotrauka ir mamografija. Pirmoji - visiems, vyresniems kaip 15 metų, kasmet, antroji - tik moterims, vyresnėms kaip 40 metų, kartą į du metus. Visi kiti paskyrimai - tik gydytojo nuožiūra.

Šiuolaikiniai skaitmeniniai rentgeno aparatai nuo savo pirmtakų skiriasi kaip žemė ir dangus: tiek išore, tiek ir gaunamų duomenų kokybe. Naujuose aparatuose apšvitos dozė yra šiek tiek mažesnė. Kaip atsiranda rentgenograma? Rentgeno spinduliai, nesutikę jokios kliūties, pereina minkštuosius audinius ir paveikia fotojuostelę taip, kad ryškinant ji tampa juoda. Tuo tarpu kaulas spindulių nepraleidžia ir juos sugeria, todėl tose vietose, kur yra kaulas, išryškėja baltos dėmės. Nuotrauka patenka į gydytojo kompiuterio monitorių, kur jis ją gali įdėmiai apžiūrėti, todėl ligonis išvengia papildomos spindulių dozės. Tai gi jei gydytojas skyrė tyrimus rentgenu, juos geriau atlikti geroje klinikoje, kur yra kokybiški ir saugūs įrengimai.

Ribos, kokia dozė pacientui yra leidžiama, nėra. Rentgeno tyrimai atliekami griežtai pagal medicininius parodymus. Tai gi, jei kalba eina apie žmogaus gyvybę, tai ligoniui bus atliekama tiek procedūrų, kiek reikės. Beje, rentgeno nuotraukos apšvitos dozė mažesnė, nei fluorografija. O darant stomatologinę nuotrauką apšvita tėra iš vis nedidelė. Žinoma, niekas nesiims tvirtinti, kad rentgeno poveikis yra naudingas organizmui, bet kartais tai vienintelė galimybė išvengti dar didesnio blogio, kuris gali pakenkti sveikatai, o gal ir gyvybei.

tags: #radiacijos #poveikis #nestumui