Didžiosios Britanijos karalienės Elžbietos II ir princo Filipo meilės istorija, trukusi septynis dešimtmečius, laikoma viena romantiškiausių pasaulyje. Ši santuoka ne tik išlaikė išbandymus, bet ir davė pradžią keturiems vaikams, kurie tęsia karališkosios šeimos tradicijas ir palikimą. Šiame straipsnyje apžvelgsime princo Filipo ir karalienės Elžbietos II vaikus, jų gyvenimus ir indėlį į Jungtinės Karalystės istoriją.
Karališkosios Poros Meilės Istorija
Princesė Elžbieta su princu Filipu susipažino dar būdama trylikos metų, kai jos šeima lankėsi Karališkojo laivyno koledže. Nors romantiški jausmai užsimezgė kiek vėliau, šis susitikimas tapo lemtingu. Prieš vestuves karalienė motina paklausė būsimojo žento, ar jis brangins jos dukterį, į ką Filipas patvirtino savo jausmus laiške. Pora susituokė 1947 m. lapkričio 20 d. Vestminsterio abatijoje. Karalienė visada garsėjo savo meile šunims ir žirgams, nemažai laisvo laiko ji praleisdavo su veisėjais ir žirgų treneriais.
1997 m., per 50-tąsias poros vestuvių metines, Elžbieta II atidavė pagarbą Edinburgo kunigaikščiui sakydama: „Per visus šiuos metus jis paprasčiausiai buvo mano stiprybė“. Princą ji dar pavadino „savo uola“ ir teigė, kad stiprybės visus tuos metus sėmėsi iš savo šeimos: „Edinburgo hercogo indėlis į mano gyvenimą - neįkainojamas“. Tąkart princas Philipas taip pat atsakė padėka ir šiltais žodžiais: „Manau, didžiausia pamoka, kurią išmokome, kad tolerancija - svarbiausia kiekvienos laimingos santuokos sudėtinė dalis. Tai gali būti ne taip svarbu, kai viskas klostosi sklandžiai, tačiau tampa gyvybiškai būtina, kai ištinka sunkumai“.
Princo Filipo Ir Elžbietos II Vaikai
Karališkoji pora susilaukė keturių vaikų: princo Charleso, princesės Anne, princo Andrew ir princo Edwardo. Kiekvienas iš jų atliko svarbų vaidmenį karališkoje šeimoje ir Didžiosios Britanijos istorijoje.
Princas Charlesas (Karolis)
Princas Charlesas gimė 1948 m., praėjus metams po tėvų vestuvių. Kaip sosto įpėdinis, jis didžiąją savo gyvenimo dalį praleido ruošdamasis karaliaus vaidmeniui. Princas Charlesas yra aktyvus įvairiose labdaros organizacijose ir yra žinomas dėl savo susidomėjimo aplinkosauga. Jo požiūris į aplinkosaugą ir tvarumą padarė jam įtaką visame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Princo Louiso gimimas
Princesė Anne (Ana)
Princesė Anne gimė 1950 m. Ji yra žinoma dėl savo atsidavimo labdaros veiklai ir dalyvavimo sporte, ypač jojime. Princesė Anne yra pirmoji karališkosios šeimos narė, dalyvavusi olimpinėse žaidynėse. Ji taip pat yra aktyvi įvairiose organizacijose, susijusiose su sveikata ir švietimu.
Princas Andrew (Endriu)
Princas Andrew gimė 1960 m. Jis tarnavo Karališkajame laivyne ir dalyvavo Folklando kare. Pastaraisiais metais princas Andrew susidūrė su įvairiais skandalais, kurie paveikė jo reputaciją ir vaidmenį karališkoje šeimoje.
Princas Edwardas (Edvardas)
Princas Edwardas gimė 1964 m. Jis yra žinomas dėl savo darbo teatro ir televizijos srityse. Princas Edwardas taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose labdaros organizacijose, ypač susijusiose su jaunimu ir menu.
Princo Filipo Įtaka Vaikams
Princas Philipas turėjo didelę įtaką savo vaikams. Jis buvo griežtas, bet mylintis tėvas, kuris skatino juos būti stiprius ir savarankiškus. Jo patarimai ir parama padėjo jiems įveikti įvairius iššūkius ir pasiekti savo tikslus.
Viena karališkosios šeimos sekretorė yra sakiusi: „Princas Philipas yra vienintelis vyras pasaulyje, kuris su karaliene elgiasi tiesiog kaip paprastas žmogus“. Sarah Campbell tekste BBC rašoma, kad viešumoje karalienė buvo Elžbieta II, o namuose šeimos galvos pareigas perimdavo princas Philipas. Jųdviejų porą užsienio žiniasklaida vadino puikiu tandemu - princas Philipas lydėjo karalienę Elžbietą II į visus renginius, oficialius susitikimus, sukaktis. Jų laimingos santuokos paslaptis buvo ir tai, kad pora retkarčiais trumpam išsiskirdavo ir savo pareigas atlikinėdavo ne drauge, bet atskirai.
Taip pat skaitykite: Princas Williamas: gimimo data ir gyvenimas
1930 m. Endriu ir Alisos santuoka iširo. Pora niekada taip ir neišsiskyrė oficialiai, tačiau 1944 m. kartu su savo meiluže jis pabėgo į Prancūzijos Rivjerą ir ten mirė. Galiausiai Alisa apsigyveno Atėnuose, Graikijoje. 1967 m., pasibaigus kariniam perversmui Graikijoje, Alisos sveikata stipriai pašlijo, todėl prikalbinta sūnaus ji persikėlė gyventi į Bekingemo rūmus su juo ir jo šeima. Prieš jai iškeliaujant anapilin, savo jauniausiam vaikui ji parašė jautrią žinutę: „Brangiausias Filipai, būk drąsus ir atmink, kad niekada tavęs nepaliksiu ir kai tau manęs prireiks, mane visada surasi“.
Sudėtingas charakteris Filipui netrukdė būti rūpestingu tėvu ir seneliu. Būtent jis įkalbėjo princus Viljamą ir Harį per princesės Dianos laidotuves eiti paskui jos karstą, o kad berniukams būtų lengviau, jis ėjo šalia jų, lydėdamas jų motiną į paskutinę kelionę. Beje, būtent Filipas kadaise primygtinai patarė Čarlzui vesti. Nepaisydamas sūnaus pasipriešinimo, Filipas tarsi vienu rankos mostu nutraukė visokius ginčus: Čarlzas turi palikti meilužę Kamilą ir vesti padorią merginą. Praėjus daugeliui metų, netikėtai buvo paskelbtas Filipo susirašinėjimas su Diana, iš kurio tapo aišku - princui Diana Spenser (Diana Spencer) buvo tarsi tikra duktė. Kas jau kas, o jis puikiai žinojo, kaip sunku pasijusti savam karališkojoje šeimoje, ypač kai joje nesi laukiamas. Diana rašė šešurui ilgus emocingus laiškus, Filipas atsakydavo trumpais rašteliais, kurių kopijas išsaugojo.
Princo Filipo Humoras Ir Asmenybė
Princas Philipas pasižymėjo savotišku humoro jausmu, dėl kurio nuolatos patekdavo į keblias situacijas. Aštrialiežuvis princas visada sakydavo tai, ką galvojo, dažniausiai nerinkdamas žodžių, todėl dažnai jo juokeliai balansuodavo ties stačiokiškumo riba. Pavyzdžiui, mergindamas princesę Elizabetą, Filipas Mauntbetenas (Philip Mountbatten) Balmorale, Škotijoje, buvo priverstas dėvėti kiltą. Kai jis buvo pristatytas Jurgiui VI, Filipas ne nusilenkė, o juokais tūptelėjo.
Princas taip pat prisipažino, kad vaikystėje niekada negalėdavo rimtai žiūrėti į nacių pasisveikinimo gestą, nes „jis buvo lygiai toks pat, kaip mokinio, rodančio mokytojui, kad nori į tualetą“. O viešėdamas pas tetą Filipas kartą išleido iš aptvaro kiaulių bandą, ir dar taip, kad jos prabėgtų pro vietą, kur vyko oficiali popiečio arbatėlė. Kai per priėmimą Romoje jam buvo pasiūlyta pasirinkti vyną, jis pertraukė vynus liaupsinusį siūlytoją: „Man tas pats, koks jis, geriau atneškite man alaus“.
Linkęs į pykčio protrūkius Filipas užgyveno nemažai priešų, o už kai kuriuos pasisakymus mūsų dienomis jis būtų išvadintas rasistu ir moterų nekentėju. Jis yra pareiškęs, kad „britės nemoka gaminti“. Per vizitą Kenijoje, priimdamas iš šios šalies gyventojos rankų statulėlę, jis pasitikslino: „Jūs juk moteris, aš neklystu?“. Kalbėdamasis su studentu, keliavusiu po Papua-Naująją Gvinėją, paklausė: „Vadinasi, jums pasisekė likti nesuvalgytam?“.
Taip pat skaitykite: Nuo rūmų iki naujo gyvenimo: Harry istorija
Savo jausmų karališkoji pora viešai nedemonstravo, bet Bakingemo rūmų darbuotojai teigia, kad asmeniniame gyvenime sutuoktiniai buvo labai artimi ir mėgdavo bet kokia proga geraširdiškai vienas iš kito pasišaipyti. Pavyzdžiui, kelionės po Kanadą metu traukinyje karalienė Elžbieta bėgiojo nuo princo Filipo, kuris ją vaikėsi, įsistatęs netikrą dirbtinį žandikaulį. Elžbieta II ne kartą yra sakiusi, kad namuose šeimos galva yra būtent vyras.
Princo Filipo Gyvenimo Iššūkiai Ir Pasiekimai
Būsimasis princas gimė 1921 m. birželio 10-ąją Graikijos karaliaus Konstantino I brolio, Graikijos princo Andrew ir princesės Alice šeimoje. 1919-1923 m. Graikijos ir Turkijos karas monarchų šeimai būtų buvęs pražūtingas, jei 1922 m. gruodį britų fregata princo Andrew su žmona, keturiomis dukromis ir vieninteliu sūnumi nebūtų iš Korfu salos išgabenęs į saugią vietą.
Anksti namų ir tėvų globos netekęs Philipas buvo blaškomas tarp Londone gyvenančių giminaičių, mokyklų Vokietijoje, Škotijoje tarsi, kaip sykį rašė jo pusseserė Jugoslavijos princesė Alexandra, šuo, ieškantis savo guolio. Galiausiai jį globoti apsiėmė motinos brolis britų karinio jūrų laivyno admirolas lordas Louisas Mountbattenas. Jo rūpesčiu Philipas mokėsi, be kita ko, ir pas garsųjį patyrimo pedagogikos kūrėją Kurtą Hahną, nuo nacių persekiojimo persikrausčiusį į Škotiją.
Tai įvyko 1939-ųjų liepą, kai princesė, tuomet tik trylikametė paauglė, lydėdama tėvą, apsilankė Dartmuto karinio jūrų laivyno koledže, kur mokėsi aštuoniolikmetis Philipas Mountbattenas. Pažintį su būsimąja žmona jis palaikė laiškais. Antrasis jų susitikimas įvyko 1943 m. Jo senelį, Zonderburgo-Gliuksburgo dinastijos atžalą, 1863 m. Graikijos parlamentas pasikvietė iš Danijos - Danijos karaliaus Kristijono IX sūnus tapo Graikijos karaliumi Jurgiu I.
Šiandien neabejodami galime teigti, kad Edinburgo hercogas atstovavo jau beveik išmirusiai kartai, kuriai būdingas ypatingas pareigos jausmas. Nesunku įsivaizduoti, ką galėjo jausti ambicingas jaunas žmogus, priverstas pasiaukoti svetimai karūnai. Ypač kad tai XX a. pradžios patriarchaline dvasia auklėtas, karjerą kariniame jūrų laivyne vos pradėjęs daryti kilmingų giminių atstovas.
1953-iaisiais Edinburgo hercogas baigė karinę karjerą turėdamas karo laivyno admirolo, feldmaršalo ir karinės aviacijos maršalo laipsnius. Savo malonumui princas Filipas pasinėrė į kitą stichiją - dangų: 1959 m. Sutuoktinei tapus karaliene, princas Philipas tapo jos privačiu patarėju ir ėmėsi veiklos, kurią šiandien jau laikome savaime suprantama ir neatskiriama nuo monarchų antrųjų pusių gyvenimo.
Princo pasididžiavimas - kartu su savo mokytoju K.Hahnu sukurta asmeninio tobulėjimo programa, kurioje nuo 1956-ųjų jau yra dalyvavę 4 mln. Nuo 1952-ųjų lydėdamas sutuoktinę beveik visų jos vizitų metu Edinburgo hercogas aplankė daugiau kaip 140 šalių, nors nedarė viešų pareiškimų ir retai davė interviu. Britų žiniasklaida skaičiuoja, kad 1952-2017 m. laikotarpiu jis dalyvavo daugiau nei 22 tūkst.
Biografai sako, kad princas Philipas ne tik domėjosi technikos naujovėmis, bet ir tapo ekologinio mąstymo pirmtaku šalyje, nuoširdžiai besidominčiu aplinka ir gamta. Charakteriu tėvui artimesnė buvo princesė Anne, tačiau hercogas bandė savo keliu vesti vyriausiąjį sūnų. Vėliau biografijų puslapiuose įrašytas iš sūnaus lūpų prasiveržusias detales apie tėvą hercogas yra bandęs sušvelninti.
Princas Philipas buvo tikra atsvara viešumoje matomai karalienei, niekada nedemonstruojančiai savo emocijų. Formalumų ir asmeninių savybių varžoma sutuoktinė nuolat buvo santūri, o jis meistriškai skleidė britiško humoro žiežirbas.
Santuoka Su Karaliene Elžbieta II
1947 m. liepos 9 d. rūmai oficialiai paskelbė apie princesės Elžbietos sužadėtuves. Elžbieta ir Filipas susituokė praėjus keturiems mėnesiams po sužadėtuvių, 1947 m. lapkričio 20 d. Karalienės Elžbietos II ir jos vyro santuoka, trukusi ilgiau, negu daugelio žmonių gyvenimai, buvo pavyzdys visoms šeimoms.
Jaunoji princesė, kuriai tuomet buvo 21 metai ir kurios vardas buvo Elizabeth Alexandra Mary, ištekėjo už princo Filipo. Princesės tėvas, karalius Jurgis V, buvo labai nepatenkintas tokiu pasirinkimu, tačiau Elžbieta užsispyrė ir pasielgė taip, kaip jai norėjosi.
Princo Filipo Paskutinės Dienos
Pastaraisiais metais Filipas vienas leisdavo laiką Sandringemo rezidencijoje Norfolke, tačiau prasidėjus pandemijai dėl karantino apribojimų persikėlė į Vindzorą, kad galėtų ten gyventi kartu su žmona. Ten jie praleido ir Kalėdas - be vaikų, anūkų ir proanūkių, nuo kurių atskyrė pandemija.
Dar būdamas gyvas princas Filipas pareiškė nepageidaujantis prašmatnių laidotuvių. Jam mirus, pradedama vykdyti suplanuota laidotuvių operacija, kodiniu pavadinimu Forth Bridge, atitinkanti dabar jau velionio hercogo pageidavimą dėl „minimalaus triukšmo“. Nors buvo apsuptas neišvengiamų protokolinių ritualų, princas Philipas niekada nemėgo pompastikos - nekarališkai kuklios bus ir jo laidotuvės, kurių, sako, labai nenorėjęs iškilmingų.