Geras, smagus ir įdomių žaidimų bei veiklų kupinas vakarėlis - puikus būdas pailsėti, pasidžiaugti ir atitrūkti nuo kasdienybės. Vakarėliai organizuojami įvairiomis progomis, pavyzdžiui, gimtadienio, sugrįžtuvių, universiteto baigimo proga ir t.t. Geras vakarėlis ilgam palieka teigiamų įspūdžių, tačiau kartais, kai vakarėliai vyksta dažnai arba susirenka be veiklos negalintys būti žmonės, būtini yra linksmi žaidimai vakarėliui. Tai būtent jie sukuria smagią aplinką, padeda ne tik smagiai, bet ir įdomiai praleisti laiką. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias žaidimų idėjas, kurios padės paįvairinti tiek vaikų užsiėmimus namuose, tiek vakarėlius.
Žaidimai vakarėliui
"Mafija"
„Mafija“ yra įtraukiantis ir linksmas vakarėlių žaidimas, kuriame dalyviai įsikūnija į miestelėnus arba mafijos narius. Žaidimo tikslas - miestelėnams surasti ir pašalinti mafijos narius, o pastariesiems - išlikti nepastebėtiems ir eliminuoti miestiečius. Kiekviename raunde žaidėjai slapta balsuoja, kurie jų gali būti mafija, ir taip stengiasi išsiaiškinti, kas žaidime meluoja. „Mafija“ puikiai tinka vakarėliams, nes sukuria įtampą, strateginį mąstymą ir daug juoko, kai žmonės bando apgauti vieni kitus.
"Butelis"
Senas, bet geras ir daug kam puikiai žinomas žaidimas. Reikia vos vieno butelio. Žaidėjai turi atsisėsti ratu, o į vidury padėti butelį. Tuomet vienas žmogus užduoda klausimą, o atsakyti privalo tas, ties kuriuo sustos butelio kamštelis. Sukti galima ir lėtai, ir greitai. Tai daro tas, kuris užduoda klausimą. Klausimai gali būti labai įvairūs, kaip sutarsite prieš žaisdami žaidimą arba net neaptarę taisyklių. Bendri, skatinantys geriau pažinti žaidėjus, intymūs, sudėtingi ir t.t. Vietoj klausimų gali būti ir užduotys, kurių metu žmogus turės kažką padaryti. Į šį žaidimą yra panašus dar vienas, kurio pavadinimas „tiesa/drąsa“. Žmogus klausia, ką renkiesi: tiesą ar drąsa? Jeigu tiesą, lauks klausimas, jeigu drąsą - reikės atlikti užduotį, veiksmą.
"Atspėk dainą"
Tai žaidimas, kurio metu paleidžiama daina, o žaidėjai turi atspėti, kokia tai daina - pavadinimas ir atlikėjas. Jeigu norite, jog žaidimas būtų lengvesnis, paleiskite priedainį, jeigu norisi sudėtingiau - paleiskite trumpą dainos ištrauką. Ypač smagu būna, kai leidžiamos dainos, kurios buvo populiarios prieš gerą dešimtmetį, o ne šiais metais.
"Saldainio išvyniojimas"
Visi žaidėjai susiskirsto į poras, tuomet reikia atlikti šią užduotį: be rankų išvynioti ir suvalgyti saldainį, kurį paduos žaidimo vedėjas. Laimi ta pora, kuri greičiausiai susidoros su šia užduotimi.
Taip pat skaitykite: Keksiukai vaikams: Beatos receptas
Stalo žaidimai
Šiais laikais stalo žaidimų yra labai daug ir įvairių, todėl tikrai kažką išsirinksite. Įvairūs lygiai, pagal sugebėjimus, temos. Linksmi, kupini humoro, galvosūkiai, verčiantys gerokai pasukti galvą, kupini pinigų skaičiavimų - pasijuskite tikru bankininku, verslininku. Nors stalo žaidimai nereikalauja ypatingo pasiruošimo, sugebėjimų, tačiau jie taip stipriai įtraukia, užburia, kad būna sunku atsitraukti, žaidžiant, laikas tarsi sustoja.
Karaokė
Ne visai žaidimas, bet turbūt daugumai puikiai žinoma veikla, kuri padės atsipalaiduoti ir puikiai, linksmai praleisti laiką. Jokie dainavimo, klausos ir kiti įgūdžiai čia nereikalingi. Jauskitės drąsiai ir improvizuokite.
Kortų žaidimai
Nereikėtų pamiršti ir seniai žinomų kortų žaidimų, kurių pasirinkimas taip pat platus. Kvailys, girtuoklis, kiaulė ir t.t. Taip pat žaidimai, kurie reikalauja specialių kortų, pvz. Uno. Labai smagus žaidimas, tinkantis įvairaus amžiaus žmonėms.
"Saldainių medžioklė"
Užriškite ant siūlo saldainį ir pakabinkite jį kur nors Jūsų akių lygyje. Pakabinkite jų maždaug 5-10. Tuomet kiekvienas žaidėjas užrištomis akimis turės nukirpti kuo daugiau siūlų ir tokiu būdu surinkti kuo daugiau saldainių. Laiką fiksuokite ir nustatykite jo limitą, pavyzdžiui, minutė.
"Sugedęs telefonas"
Žaidimas, kurį žino skirtingo amžiaus žmonės. Visi turi susėsti į eilutę ir pirmasis turi sugalvoti žodį ar žodžių junginį, o jei norisi sudėtingiau - visą sakinį. Tuomet šie žodžiai yra perduodami iš eilės vienas kitam, tyliai, šnabždant į ausį. Na, o paskutinis žmogus pasako, ką išgirdo.
Taip pat skaitykite: Idėjos Kalėdoms su vaikais
"Vištų gaudymas"
Žaidimas linksmas ir įdomus, nuspręskite (kokiu norite būdu), kuris gaudys vištas. Tas žmogus turi būti užrištomis akimis, o aplinkui jį žaidėjai laksto, vaikšto, bėgioja ir skleidžia įvairius garsus, pavyzdžiui, ploja, dainuoja, kalba ir liečia vištų gaudytoją rankomis. Kai gaudytojas kurį nors sugaus, tada gaudo sugautasis. Jei gaudytojas prisiartina prie kokio nors kieto daikto arba labai nutolsta nuo žaidėjų, tada jį perspėja sakydami „Ugnis!”.
"Atsispaudimai su staigmena"
Vyrai būna užrištomis akimis ir turi padaryti kuo daugiau atsispaudimų, tačiau po kurio laiko žaidimo vedėjas pasako, jog siūlo patiesti ant grindų popierių, mat grindys labai purvinos. Vyrai nieko neįtardami toliau daro atsispaudimus, o tuo tarpu po jais buvo patiestas ne kilimėlis ar popierius, o nuogų moterų atvaizdai ant popieriaus ar medžiagos.
"Pantomima"
Žaidėjai yra padalinami į komandas, o kiekviena komanda išsirenka po vieną atstovą. Jam vedėjas pasako frazę ar žodį, gyvūną. Žaidėjas jį turi pavaizduoti savo komandos nariams, kad atspėtų, tačiau žaidimo metu negalima naudoti žodžių ar kitų garsų.
Slėpynės
Kas sakė, jog slėpynės tik vaikams? O prisiminkite vaikystę ir pažaiskite tikras slėpynes, kurių nevaržo jokios taisyklės ir tėvų sudrausminimas.
"Šokis ant laikraščio"
Žaidėjai susiskirsto poromis, kiekvienai porai duodama po vienodo dydžio laikrašti. Prasidėjus muzikai poros pasidėjusios laikraščius ant žemės pradeda ant jų šokti, tačiau pagrindinė užduotis - išbūti ant laikraščio, kaip tai padarysite - Jūsų fantazija. Muzikai nustojus groti visos poros perlenkia laikraščius per pusę, tuomet užduotis pasunkėja. Laimi ilgiausiai ant laikraščio išbuvusi pora.
Taip pat skaitykite: Linksmi piešimo žaidimai
Žaidimai vaikams namuose
Ne visada, ypač rudenį, galima išeiti pažaisti į lauką. O ką veikti su mažyliais namie? Štai keli žaidimai, kuriuos, tikimės, pamėgsite.
"Karšta - šalta"
Vienas vaikas turi trumpam išeiti iš kambario, o kiti paslepia kokį nors daiktą. Sugrįžęs mažylis turi jį surasti. Kai ieško toli nuo tos vietos, kur daiktas paslėptas, kiti garsiai šaukia: „Šalta.“ O kai artėja prie jo, sako: „Karšta, karšta.“
"Buriuok vandenyne"
Pripūskite čiužinį ir patieskite jį ant grindų, pasiimkite du kastuvėlius ir jau esate sudužusio laivo keleiviai. Grindys yra vandenynas, čiužinys - valtis, kastuvėliai - irklai. Kai vandenynas yra ramus, dairotės, ar netoliese nepraplaukia laivai, akimis ieškokite tariamų žuvėdrų ir vandenyje šokinėjančių delfinų. O kai vandenyne kils audra, stipriai vienas kitą laikykite, kad neiškristumėte iš valties ir nepatektumėte rykliui tiesiai į nasrus. Iš pradžių, ko gero, jums teks vadovauti žaidimui, bet netrukus kapitono vaidmenį perims mažylis.
"Be rankų"
Reikia nedidelio medžiaginio kamuoliuko, kurį vienas vaikų laiko prispaudęs po smakru. Žaidimo taisyklės paprastos: tereikia perduoti kamuoliuką kaimynui. Rankomis jo liesti negalima.
"Persikelk per upę"
Upė, aišku, yra menama, kaip ir per ją nutiestas tiltelis. Kiekvienas žaidėjas privalo jį pereiti. Iš pažiūros žaidimas paprastas, bet kiekvienas dalyvis privalo kitokiu būdu įveikti tiltelį. Pirmam lengviausia. Antram jau reikia pasukti galvą, kaip tai padaryti (pavyzdžiui, peršokti upę arba pereiti atbulom). Trečiam dar kitaip, pavyzdžiui, pereiti keturiom. Ketvirtam užduotis jau labai sudėtinga, mat negalima eiti taip, kaip ėjo ankstesni žaidėjai. Šis žaidimas bus linksmesnis, jeigu dalyvaus daugiau žaidėjų.
"Kas čia šnypščia?"
Įsirašykite įvairių garsų: siurblio, atidaromos gėrimų skardinės, tualete nuleidžiamo vandens, katino kniaukimą, musės zvimbimą. Kartu su vaikais jų klausykitės ir spėliokite, ką reiškia koks garsas. Aišku, laimi tas mažylis, kuris pirmasis atspės.
"Vaikščiok lynu"
Ant grindų priklijuokite ilgą kelių metrų lipnią juostą, kad vaikas pasimokytų vaikščioti lynu. Pati taip pat pamėginkite. Jei pavyko išsilaikyti, pabandykite eiti šonu, užsimerkusi arba atsitūpusi.
"Simas sako"
Simas paliepia, ką kiti žaidėjai privalo daryti. Pavyzdžiui, „Simas sako: palieskite savo nosį“, „Simas sako: atsistokite ant vienos kojos“, „Simas sako: pašokinėkite viena koja.“ Kai vienu metu ištarsite „O dabar atsisėskite“ arba „Pasivaišinkite sausainiais“ ir nepridursite: „Simas sako“, vaikai jūsų paliepimo neturi vykdyti. Kas suklysta, iškrinta iš žaidimo.
"Šokantys veidrodžiai"
Reikės įsirašyti įvairių trumpų melodijų. Gali būti trumpi roko, džiazo, repo, klasikinės muzikos ir t. t. gabaliukai. Žaidėjai suskirstomi į šokėjus ir „veidrodžius“. Įjungus muziką jie ima šokti. Šokėjas stengiasi šokti muzikos ritmu, o „veidrodis“ kartoti kiekvieną jo judesį. Po minutės pasikeičiate vaidmenimis.
"Matau, matau … kažką žalio"
Arba raudono, arba trikampį, arba prasidedančio raide A. Minčių gali būti daug. Šis žaidimas moko vaikus pažinti spalvas, formas, medžiagas ir raides. Galima jį pritaikyti prie vaikų amžiaus. Jis tinka ir dvejų metų mažyliams, ir šešiamečiams. Jūs sakykite: „Matau, matau kažką žalio. Kas gi tai?“, o vaikas turi atspėti, ką pamatėte.
"Sugedęs telefonas"
Susėskite su vaikais ratu ir mažyliui, sėdinčiam iš dešinės, tyliai į ausį pašnabždėkite sakinį, pavyzdžiui, „Magdai patinka raudona spalva.“ Dabar mažylis šiuos žodžius į ausytę pašnibžda savo kaimynui, o šis dar kitam. Kas žino, ar paskutinis vaikas neišgirs, kad Agnei patinka spalvotas ruduo?
"Pusryčiai ant grindų"
Jei mažylis nelabai valgus, galite pabandyti tokį žaidimą. Ant grindų pasitieskite antklodę, į kelioninį krepšelį įsidėkite maisto ir žaiskite iškylą. Galima prisisodinti meškiukų ir lėlių. O kai jau būsite „gamtoje“, apetitas turėtų atsirasti.
"Gyvūnai"
Kiekvieną mažylį paverskite kokiu nors gyvūnu ir pradėkite sekti pasaką apie gyvūnus. Veiksmas gali vykti Afrikoje, džiunglėse arba kaime. Kaskart, kai pasakysite kokio nors gyvūno pavadinimą, mažylis turi pavaizduoti, kaip jis riaumoja, kvaksi, amsi ir t. t. Kuo dažniau sekdama pasakėlę minite gyvūnus, tuo linksmiau.
"Juda - nejuda"
Paleiskite muziką ir pakvieskite vaikus šokti. Kol muzika groja, jie šoka, o kai nutyla, privalo sustingti vietoje. Judėti negalima, kol muzika pradeda groti. Kamuolį turintis vaikas pasako kito žaidėjo vardą ir meta jam kamuolį.
Kiti žaidimai lauke
Ilgos virvės ar kaspino galai surišami, virvininkas stoja į rato vidurį. Virvininkas vaikšto ar bėgioja ir siekia švelniai delnu trinktelėti per žaidėjo ranką. Paimami du didesni akmenys, plytgaliai, keletas viena ant kitos sudėtų knygų ar bet kokie kiti paaukštinimai ir sudedami dviejų ištiestų delnų atstumu vienas nuo kito. Paskiriamas žaidėjas, kuris bus muštuku, jis gauna ilgesnę lazdą. Mušimo metu kiti žaidėjai stovi per 5 žingsnius (ar kitokį sutartą atstumą) nuo sudėtų paaukštinimų, o muštukui trenkus skuba prie nusviestos lazdelės. Vienas žaidėjas paskiriamas šuniu. Visi žaidėjai, išskyrus vieną, paskirtą gaisrininku, sode ar miškelyje pasirenka savo medžius. Vienas žaidėjas paskiriamas katyte, o likusieji yra katytės ieškotojai. Vienas iš ieškotojų sako: „Katyte, kur tu? Kss Kss!“ Katytė atsako: „Miau! Miau! Šitaip žaidžiama iki kol katytė bus sugauta ar bent jau paliesta rankomis. Visi žaidėjai pasirenka po kuo skirtingesnį akmenuką (prieš tai kiekvienas savo akmenuką gali pasispalvinti, užklijuoti lipduką ar kitaip papuošti). Norimu atstumu padedamas didelis akmuo. Kiekvienam paeiliui numetus akmenuką skaičiuojami taškai - arčiau didžiojo akmens savo akmenėlį numetęs žmogus gauna 2 taškus, o visi kiti - po vieną. Vienas žaidėjas išrenkamas pagrindiniu sargu, o likusieji atsistoja į sargybos postus, kurie pažymimi į žemę įsmeigiant pagaliuką, pasidėjus akmenį, kankorėžį ar pan. Pagrindinis sargas eina ir už rankos paima vieną iš žaidėjų, tuomet - kitą ir tokiu būdu susidaro visa sargų vorelė. Pagrindinis sargas kurį laiką vedžioja vorelę, papildomai visi gali ant vienos kojos pašokinėti ar dainelę sudainuoti. Vienas žaidėjas paskiriamas gaudytoju, jis atsistoja prie nustatytos sienos, medžio ar pan. ir užsidengęs akis skaičiuoja iki 50 ar iki 100. Likusieji tuo tarpu pasislepia. Suskaičiavęs ieškotojas vaikšto ir ieško pasislėpusiųjų. Pamatęs pasislėpusį žmogų ieškotojas turi kuo skubiau bėgti prie nustatytos sienos, medžio ar pan. Žaidimo pabaigoje gaudytojas iš tų, kuriuos jis „užtukutukino“ išrenka naują gaudytoją.
Eksperimentai sužadins vaikų smalsumą
Dabartinė vaikų karta mieliau sėdi šiltuose namuose ir žaidžia kompiuterinius žaidimus, o ne pramogauja lauke. Edukologė Lina Bakšytė įsitikinusi, kad tai galima lengvai pakeisti. Specialistės teigimu, žiemą lauke įmanoma atlikti daugybę eksperimentų ir jais sužadinti vaikų smalsumą.„Tik žiemą lauke galima pamatyti užšalusias balas ir ledą, pažinti purų, tižų, minkštą ar kietą sniegą, atrasti ir net nulaužti nutįsusius varveklius. Žiemą taip pat galima atlikti daugybę kūrybinių tiriamųjų veiklų su sniegu ir ledu.Pavyzdžiui, ant siūlo specialiai užšaldyti ledo gabaliukus su šakelėmis, spygliukais ar kitais lauko radiniais ir juos nudažyti, nuraižyti ar pakabinti lauko aplinkoje“, - pasakoja L. Bakšytė.Jei žaidimų idėjų pristinga, edukologė siūlo tiesiog sekti paskui vaikus, nes jie - tikri atradėjai. Anot L. Bakšytės, lauke vaikai atsiskleidžia labiausiai, nes tai pati laisviausia bei daugiausia įkvėpimo teikianti aplinka.„Su vaikais lauke būkite drąsiai, nebijokite kartu padūkti ir pamatysite, kiek daug jie gali mus išmokyti. Rekomenduoju skatinti vaiką rinkti jam įdomias gamtos medžiagas, leisti viską vėliau atsinešti ir į kambarį. Tegul atsineštus iš lauko daiktus vaikas sudėlioja į dėžutes bei surūšiuoja - tai lavins ne tik mažylio kūrybiškumą, bet ir pojūčius. Leiskite vaikui liesti spyglius, kankorėžius, šakas, varveklius ir kitus dalykus. Pavyzdžiui, vaikams, kuriems sunkiau vystosi smulkioji motorika, netgi patariama kartkartėmis delnuose patyrinėti įvairias gamtos medžiagas“, - sako L. Bakšytė.
Žaidimai lauke - ligų prevencija
Pasak „Šiaurės licėjaus“ pedagogės R. Abraitytės, planuojant veiklas lauke svarbu ne tik žinoti jų pobūdį, bet ir suprasti koks yra tų veiklų tikslas.„Jei veiklos metu yra numatyta ugdyti fizinį aktyvumą ir judėjimą, labai svarbu tikslingai to laikytis. Į šį procesą reikėtų žiūrėti kūrybiškai - sniego tvirtovės, pilių, sniego senių statyba gali padėti ugdant ne tik vaikų judėjimo įgūdžius, bet ir loginį mąstymą, strategijų kūrimą, konstravimą. Pastebėjome, kad viskas, ką pasiūlome daryti mokiniams lauke yra įdomiau, geriau ir linksmiau nei siūlant idėjas klasėje. Net jei tai - sudėtingų matematinių užduočių atlikimas. Tad veiklos lauke gali būti tęsinys to, ką vaikai veikia pamokų metu“, - sako R. Abraitytė.Edukologės L. Bakšytės teigimu, šaltuoju metų laiku vaikams verta išbandyti visas šėliojimo, bėgiojimo, laipiojimo ir judėjimo veiklas, nes jos neleidžia mažyliams sušalti, skatina jų fizinę ištvermę, stiprina bei neleidžia susirgti. Pasak specialistės, tinkamai apsirengus, buvimas lauke žiemą neprailgsta, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kokia temperatūra vyrauja ir ar už lango tuo metu nestūgauja vėjas.„Vaikai žiemą patys renkasi ilgas valandas čiuožinėjimo nuo kalno, mėtosi sniego gniūžtėmis, lipa, ropoja ir reikalauja judesio. Net jei sniego ir nėra, tačiau įvairūs judrūs žaidimai vis tiek gali tapti linksma pramoga. Paprasčiausias žaidimas - bėgioti taip, kaip bėgioja pingvinai. Galima netgi jais apsimesti ir krypuoti suglaudus kojas ar gaudant vienas kitą“, - pasakoja L. Bakšytė.„Šiaurės licėjaus“ pedagogė K. Raudytė sako, kad dauguma mokytojų prisibijo šalčio ir sniego, todėl neretai lieka klasėse. Tačiau pedagogė įsitikinusi, kad žiemą visų svarbiausia - nebijoti išeiti į lauką.„Žiemą labai smagu išeiti ne tik į kiemą, esantį mokyklos teritorijoje, bet ir į artimiausią mišką. Ten vaikai gali patyrinėti gyvūnų paliktus pėdsakus, pagaminti lesyklėlę, stebėti ir fiksuoti atskrendančius paukščius. Jei lauke yra sniego, smagu užsiimti menine veikla - nulipdyti skulptūrą ir ją papuošti gamtinėmis medžiagomis arba dažais. Vaikai yra idėjų bankas, todėl tėvams ir pedagogams tereikia tas idėjas skatinti“, - įsitikinusi K. Raudytė.
Vaiko pojūčiai - pasaulio pažinimo vartai
L. Bakšytė įsitikinusi, kad žiema yra itin dėkinga tuo, kad vaikai gali lengvai įgyvendinti komandinius projektus.„Dar prieš einant į lauką vaikams galima duoti paveiksliukus, kur būtų nupieštos skirtingos tvirtovės ir jie patys mažose grupelėse nutartų, kurias tvirtoves jie statys. Pedagogams ar tėvams svarbiausia būtų tiesiog stebėti, kaip vaikams savarankiškai pavykta paskirstyti kas ką daro, aptarti ar visi jautėsi gerai statydami savo statinius, ar pavyko pastatyti kas nupiešta, o jei ne - kas tam sutrukdė“, - pasakoja L. Bakšytė.„Šiaurės licėjaus“ pedagogė R. Trumpokais sako, kad būnant lauke reikia leisti vaikams tyrinėti aplinką.„Tapimas jaunaisiais mokslininkais skatina vaiką domėtis ir pažinti supančią aplinką. Kartu jūs galite tyrinėti sniegą, jo tirpimo greitį arba išsiaiškinti kaip susidaro snaigės. Tokios veiklos ugdo vaiko nuolatinį domėjimąsi supančia aplinka, moko ieškoti informacijos šaltinių bei formuoja gamtosaugos suvokimą. Tyrinėjimas - laisvo pobūdžio veikla, kuri gali nuvesti vaiką į neatrastą pasaulį“, - sako R. Trumpokais.Edukologės L. Bakšytės teigimu, vaikai žiemą su mielu noru lipdo, stato ir piešia ant sniego, todėl rekomenduojama kartu su jais pasinerti į pojūčius lavinančias veiklas.„Kartu su vaiku išsiaiškinkite kuo kvepia žiema, vaikščiodami ir bandydami uostyti viską, kas vaikui yra įdomu. Kalbėkite apie tai, koks kvapas jam yra ryškiausias, maloniausias, o ką - sunkiau užuosti. Tą patį galima daryti ir su garsais. Tokie pasivaikščiojimai ir žaidimai lavina vaikų pojūčius, sutelkia jų dėmesingumą, skatina savęs pažinimą, teikia terapinį ir raminantį poveikį. Be to, įkvėpę gryno oro vaikai tampa ramesni, lengviau bendrauja tarpusavyje, tačiau svarbiausia - geriau susikoncentruoja veiklai ir patalpos viduje“, - sako L.
Žaidimai, kai lauke lyja
Idėjomis, ką smagaus nuveikti namuose, mielai pasidalijo Šauniausio Lietuvos mokytojo rinkimų nugalėtoja Miglė Janušauskienė ir etnologas Libertas Klimka. Kaip sako etnologas, tradiciniai mūsų žaidimai leidžia vaikams išgyventi bendrystės su kitais džiaugsmą: „Vaikai susirenka į būrį ir bendrauja žaisdami kartu. Jiems smagu, nes tradiciniuose žaidimuose yra ir judrumo elementų, ir sportiškumo, ir juoko.“ Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja M.Janušauskienė antrina etnologui pabrėždama, kad kūrybiškumas, pasitelkiamas žaidžiant žaidimus namuose, ne tik išlaisvina fantaziją, bet ir padeda rasti netradicinių sprendimų realiame gyvenime. Projekto „Žingsniai“ dalyvė Miglė Janušauskienė įsitikinusi: „Aišku, galima nuvažiuoti į specialų žaidimų kambarį, nueiti pas draugus, bet ir namuose sugalvojama įvairi veikla gali pasitarnauti ateičiai“.
"Akla višta"
Pirmą garbingą visų laikų žaidimo vietą L.Klimka atidavė tradicinei „Aklai vištai“. Prisimenate, kaip išsiskaičiuodavome, kam bus užrištos akys? Tai su šypsena prisimena ir etnologas: „Ir tų skaičiuočių, garsažodžių buvo pačių įvairiausių - nuo „eni beni, diki taki“ iki „aus baus, bus medaus“. O kai išsiskaičiuojama, prasideda vadinamosios gūžynės (gaudynės užrištomis akimis). Visi išsilaksto, o tas, kuris tapo akla višta, pagal garsą stengiasi ieškoti, kas ir kokioje vietoje krebžda, slepiasi, ir pagauti. Toks vienas iš populiarių žaidimų.“ Kuo mažesnis kambarys ir daugiau vaikų, tuo smagiau žaisti. Pagautajam tapus kita „akla višta“ gaudynės kartojasi iš naujo.
"Pele, pele, pas ką žiedas žydi?"
Etnologas pasakoja ir apie kiek ramesnį žaidimą „Pele, pele, pas ką žiedas žydi?“ Beje, žiedelis nebūtinas, jį gali pakeisti bet koks po ranka pasitaikęs daiktas, svarbu, kad tilptų delne. „Visi susėda ratu, vienas iš vaikų paskiriamas stebėtoju, o kitas - „žiedo“ dalintoju. Eidamas ratu visiems į suglaustus delnus jis tarsi įdeda „žiedelį“, o iš tiesų - paslapčia tik vienam. Stebėtojas spėlioja, pas ką „žiedas žydi“. Vaikas, pas kurį buvo rastas žiedas, tampa dalintoju, paskiriamas kitas spėliotojas ir „žiedas“ dalijamas toliau. Kad būtų sunkiau atspėti, pas ką tikrai yra „žiedas“, dalintojas ir kiti vaikai sugalvoja ieškantįjį visaip klaidinti. Tad, kaip sako etnologas, ieškant „žiedo“ svarbu pasitelkti įžvalgumą.
"Sugedęs telefonas"
„Šakos? Balos? Salos?“ - iš eilės klausia žaidimo „Sugedęs telefonas“ dalyviai, iki kurių akivaizdžiai neatėjo teisingas žodis. L.Klimka juokiasi, kad dažniausiai tas teisingas žodis niekada taip ir nepasiekia tikslo. „Pagrindinį žodį reikia tyliai pasakyti kaimynui į ausį, tas sako kitam ir taip ratu iki paskutinio vaiko, kuris turi pasakyti, koks buvo žodis. „Ir visada tas žodis išsikreipia, tad paskutiniam pasakius, ką išgirdo, visi ima juoktis“, - prisiminimais, kaip žaidė „sugedusį telefoną“, dalijosi etnologas.
Eksperimentai su namų priemonėmis
Mokytojos M.Janušauskienės šeimoje žaidimų dvasią palaiko šeštą klasę baigusi dukra ir mažylė darželinukė dukra. Ir nors jų namuose apstu stalo žaidimų, Miglė mėgsta įvairovę, kūrybiškumą, tad lietui lyjant sugalvoja paeksperimentuoti su spalvomis, dažais ar kitomis namuose esančiomis priemonėmis. „Pradedame piešti, bet ne ant paprasto popieriaus lapo, o ant plėvelės, folijos. Jas išsitiesiame ant grindų ir piešiame pirštais, su indų plovikliu, soda, actu ir tuo, ką randame“, - neįprastą būdą žaisti atskleidžia dviejų mažamečių mama ir mokytoja Miglė.
"Atspėk, ką aš matau"
Prie mėgstamiausių žaidimų mokytoja priskiria ir „Atspėk, ką aš matau“. Šis žaidimas ypač lavina vaizduotę - kiekvienas šeimos narys turi vis kitaip apibūdinti matomą daiktą. Pavyzdžiui, vienas iš žaidimo dalyvių žodžiais turi apibūdinti televizorių, į jį nerodydamas ir netgi nežiūrėdamas į jo pusę, o kiti turi atspėti. „Kartais toje pačioje namų aplinkoje atrandi nepaprastų dalykų ir ieškai būdų, kaip kitaip juos įvardyti. Svarbu, kad to nesuprastų priešininkas. Šis žaidimas lavina kalbą, kūrybiškumą. Ir išjudina tiek keturmetį, tiek vyresnio amžiaus vaiką, kurį sunku sudominti kuo nors kitu, o ne tik telefonu“, - pastebi Miglė.