Kraujo tyrimas yra vienas iš pagrindinių diagnostinių metodų, leidžiančių įvertinti bendrą organizmo būklę ir nustatyti galimas ligas. Nėštumo metu kraujo tyrimų rezultatai turi būti interpretuojami atsižvelgiant į fiziologinius pokyčius, būdingus šiam laikotarpiui. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami leukocitų ir limfocitų rodikliai nėštumo metu, jų normos, galimos padidėjimo priežastys ir klinikinė reikšmė.
Kraujo tyrimo svarba ir interpretavimo ypatumai
Kraujo tyrimas - vienas dažniausiai pasitaikančių tyrimų, kurį būtina atlikti ne tik sergant, bet ir tam tikrais atvejais profilaktiškai. Kraujo tyrimą geriau atlikti ryte, nevalgius, praėjus 8-12 valandų po paskutinio valgymo. Jei vaikas neištvėrė ir kažką suvalgė, kraujo tyrimą galima atlikti praėjus dviem valandoms po valgio.
Bendras kraujo tyrimas leidžia diagnozuoti daugybę įvairiausių ligų. Be įvairių kraujo ląstelių kiekio apskaičiavimo, gydytojai nustato jų formą, dydžius, eritrocitų brandumą ir juose esančias įvairias daleles. Labai svarbus rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) - tai ant mėgintuvėlio dugno per valandą nusėdusių eritrocitų kiekis. Taip pat tam, kad išsiaiškintų problemą, gydytojams svarbu žinoti ir trombocitų kiekį. Trombocitai yra ląstelės, atsakingo už kraujo krešėjimą.
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai, kurie veikia ir kraujo rodiklius. Dėl padidėjusio kraujo plazmos tūrio (apie 45-50 proc., o laukiantis dvynukų - iki 60 proc.) ir eritrocitų kiekio (apie 20-30 proc.) gali atsirasti fiziologinė anemija (mažesnė hemoglobino koncentracija) ir sumažėti kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija). Todėl, vertinant kraujo tyrimų rezultatus nėštumo metu, būtina atsižvelgti į šiuos pokyčius. Laboratorijos nepateikia nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, todėl kyla klausimas, kaip tinkamai interpretuoti nėščios moters kraujo tyrimų rezultatus.
Leukocitai nėštumo metu
Leukocitai, arba baltieji kraujo kūneliai, yra imuninės sistemos ląstelės, atsakingos už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir uždegimų. Leukocitai skirstomi į penkias pagrindines grupes: neutrofilus, limfocitus, monocitus, eozinofilus ir bazofilus. Kiekviena iš šių grupių atlieka specifines funkcijas imuninėje sistemoje.
Taip pat skaitykite: Nėštumas ir padidėję limfmazgiai pažastyje
Nėštumo metu leukocitų kiekis fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą.
Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 4,0-9,0x109/l. Nėštumo metu šis rodiklis gali būti didesnis. Nuolat padidėjęs leukocitų kiekis gali būti ūmios ar lėtinės infekcijos požymis. Jei leukocitų kiekis sumažėjęs, galima įtarti mažą arterinį spaudimą, ilgalaikį nuovargį, nepilnavertę mitybą ar infekcijas.
Leukocitų atmainos ir jų reikšmė
- Neutrofilai: Perspėja apie bakterinį uždegimą. Jų padidėjimas gali rodyti bakterinę infekciją, piktybinę arba jungiamojo audinio ligą, infarktą, įspėti apie audinių traumas, apsinuodijimą sunkiaisiais metalais.
- Limfocitai: Atskleidžia virusinį uždegimą arba tuberkuliozę.
- Monocitai: Taip pat gali rodyti virusinį uždegimą, tačiau jų gali padaugėti sveikstant po ligos - tuomet jie rodo organizmo atsaką į ligą.
- Eozinofilai: Įprastai atskleidžia alergines organizmo reakcijas.
- Bazofilai: Kiekio pokytis dažniausiai pastebimas sergant retesnėmis ligomis.
Limfocitai nėštumo metu
Limfocitai yra viena iš leukocitų rūšių, atliekanti svarbų vaidmenį imuniniame atsake. Limfocitai skirstomi į B limfocitus, T limfocitus ir natūralias žudikės ląsteles (NK ląsteles). B limfocitai gamina antikūnus, T limfocitai naikina virusais užkrėstas ląsteles, parazitus, organizme atsiradusias vėžines ląsteles, o NK ląstelės veikia kaip greitojo reagavimo būrys, gebantis sunaikinti pakitusias ląsteles be išankstinio „supažindinimo“ su priešu.
Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs. Dažniausiai limfocitų kiekis padidėja dėl virusinės infekcijos, kokliušo, lėtinių infekcijų (tuberkuliozės, bruceliozės, sifilio).
Limfocitai virš normos: priežastys ir interpretavimas
Gavus bendrojo kraujo tyrimo rezultatus, akys dažnai krypsta į skaičius ir trumpinius, kurie mums, ne medikams, gali atrodyti kaip painus kodas. Vienas iš rodiklių, kuris gali sukelti nerimą, yra „limfocitai virš normos“. Šis įrašas iškart kelia klausimų: ar tai pavojinga? Kokia to priežastis? Ar man rimta liga? Nors suprantamas nerimas yra natūrali reakcija, svarbu žinoti, kad padidėjęs limfocitų kiekis, mediciniškai vadinamas limfocitoze, ne visada signalizuoja apie grėsmingą būklę. Dažniausiai tai tėra normali ir laikina organizmo imuninės sistemos reakcija į iššūkį.
Taip pat skaitykite: Simptomai: padidėję limfmazgiai ir dantų dygimas
Norint suprasti, kodėl limfocitų kiekis kraujyje gali kisti, pirmiausia reikia suvokti jų esmę. Limfocitai yra viena iš baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų) rūšių. Jie - mūsų imuninės sistemos kariai, atliekantys kertinį vaidmenį ginant organizmą nuo įvairiausių svetimkūnių: virusų, bakterijų, grybelių, parazitų, ir netgi nuo pakitusių, vėžinėmis tampančių, savų ląstelių. Jie gaminami kaulų čiulpuose, bręsta įvairiuose organuose (užkrūčio liaukoje, blužnyje, limfmazgiuose) ir cirkuliuoja kraujyje bei limfinėje sistemoje, nuolat patruliuodami ir ieškodami potencialių grėsmių.
Bendrojo kraujo tyrimo rezultatuose limfocitų kiekis paprastai nurodomas dviem būdais: absoliutus limfocitų skaičius (ABS LYMPH) ir procentinė limfocitų dalis (LYMPH %). Suaugusio žmogaus kraujyje normalus absoliutus limfocitų skaičius svyruoja maždaug nuo 1,0 iki 4,8 x 10⁹/L. Tačiau šios ribos gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo laboratorijos, amžiaus (vaikams normos yra gerokai didesnės) ir net paros meto. Limfocitozė diagnozuojama, kai absoliutus limfocitų skaičius viršija normos ribas.
Limfocitozė skirstoma į du pagrindinius tipus:
- Reliatyvioji (santykinė) limfocitozė: Tai situacija, kai padidėja tik procentinė limfocitų dalis, o absoliutus jų skaičius lieka normos ribose. Ši būklė dažniausiai neturi didelės klinikinės reikšmės.
- Absoliuti limfocitozė: Būtent ši būklė yra kliniškai reikšminga. Ji reiškia, kad bendras, absoliutus limfocitų skaičius kraujyje yra realiai padidėjęs.
Dažniausios ūminės priežastys, sukeliančios reaktyviąją (laikiną) limfocitozę:
- Virusinės infekcijos (infekcinė mononukleozė, citomegalo virusas, ūminės kvėpavimo takų infekcijos, vėjaraupiai, tymai, raudonukė, hepatito virusai).
- Bakterinės infekcijos (kokliušas, tuberkuliozė).
- Toksoplazmozė.
Kitos, retesnės, bet svarbios priežastys:
Taip pat skaitykite: Limfmazgių padidėjimas: priežastys ir gydymo būdai
- Lėtinės uždegiminės ir autoimuninės ligos (reumatoidinis artritas, opinis kolitas arba Krono liga, sarkoidozė, sisteminė raudonoji vilkligė).
- Stresas ir fizinis krūvis.
- Vaistai.
- Endokrininės sistemos sutrikimai (Adisono liga, tireotoksikozė).
Onkologinės ligos, kurioms būdinga limfocitozė:
- Lėtinė limfoleukemija (LLL).
- Ūminė limfoblastinė leukemija (ŪLL).
- Limfomos.
Svarbu suprasti, kad onkologinėms ligoms būdinga ne tik limfocitozė. Paprastai stebimi ir kiti kraujo pokyčiai (anemija, trombocitopenija), taip pat būdingi simptomai: didelis nuovargis, svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, padidėję limfmazgiai, blužnis. Be to, limfocitų skaičius tokiu atveju būna ne šiek tiek, o ženkliai padidėjęs (pvz., > 20-30 x 10⁹/L) ir laikui bėgant nuolat didėja.
Kada kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją kreiptis būtina, jei:
- Limfocitozė yra didelė ir/arba nustatyta pakartotiniuose tyrimuose.
- Jaučiate bendrinius, nepaaiškinamus simptomus: didelį ir nuolatinį nuovargį, nepaaiškinamą svorio kritimą, gausų prakaitavimą naktį, ilgalaikį karščiavimą.
- Apčiuopiate padidėjusius, neskausmingus limfmazgius kakle, pažastyse ar kirkšnyse.
- Pastebite dažnas kraujosruvas arba neįprastą kraujavimą.
- Jaučiate pilnumo jausmą po šonkaulių lanku kairėje pusėje (tai gali būti padidėjusios blužnies požymis).
Kiti svarbūs kraujo rodikliai nėštumo metu
Be leukocitų ir limfocitų, nėštumo metu svarbu stebėti ir kitus kraujo rodiklius, tokius kaip:
- Eritrocitai ir hemoglobinas: Sumažėjęs eritrocitų ir hemoglobino skaičius rodo anemiją. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre - mažesnė nei 105 g/l.
- Trombocitai: Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėjimas yra retas. Norma - 140-300x10e9/l.
- Gliukozė: Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje signalizuoja apie cukrinio diabeto ligą.
- Kepenų fermentai (AST, ALT, ŠF): Padidėję kepenų fermentai gali rodyti kepenų pažeidimą.
- C reaktyvusis baltymas (CRB): Padidėjęs CRB kiekis rodo uždegimą organizme.
tags: #padideje #leukocitai #ir #limfocitai #nestumo #metu