Oskaras Koršunovas - vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių, kurio kūryba pripažinta visoje Europoje. Jo biografija - tai kelias į modernų, netradicinį teatrą, paženklintas įsimintinais spektakliais, novatoriškais sprendimais ir nuolatiniu kūrybiniu ieškojimu.
Ankstyvieji Metai ir Studijos
Oskaras Koršunovas gimė 1969 m. kovo 6 d. Vilniuje, inteligentų šeimoje. Jo mama Edita buvo ekonomistė, dirbusi įvairiose srityse, o tėvas Vladimiras - žemės ūkio inžinierius, sukūręs daugiau nei 60 atradimų. Iš pradžių šeima gyveno Naujojoje Vilnioje, mažame bute.
1988-1993 m. O. Koršunovas studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, kur mokėsi pas režisierių Joną Vaitkų. Mokykloje jam sekėsi įvairiai, tačiau jis išsiskyrė kūrybiškumu ir originalumu.
Lemtingas įvykis, nulėmęs O. Koršunovo kelią į teatrą, buvo pedagogės Violetos Tapinienės pastūmėjimas į sceną. Pirmą kartą užlipęs ant scenos, jis patyrė jausmą, tarsi siela atsiskirtų nuo kūno, ir pajuto scenos magiją.
Kūrybinės Veiklos Pradžia ir OKT Įkūrimas
1990-1998 m. Oskaras Koršunovas dirbo Lietuvos nacionaliniame dramos teatre režisieriumi. Šiuo laikotarpiu jis išgarsėjo savo novatoriškais spektakliais, kurie sulaukė didelio pasisekimo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
1998 m. O. Koršunovas kartu su bendraminčiais įkūrė nepriklausomą teatrą OKT (Oskaro Koršunovo teatras), kuris 2004 m. tapo OKT / Vilniaus miesto teatru. OKT tapo platforma, kurioje O. Koršunovas galėjo įgyvendinti savo kūrybines idėjas, eksperimentuoti su teatro formomis ir kalbėti apie jam svarbias temas.
Reikšmingi Spektakliai
Per savo karjerą O. Koršunovas režisavo daugiau nei 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio teatruose. Jo kūryboje galima išskirti kelis svarbius etapus, kuriems būdingi tam tikri stiliaus bruožai ir temos.
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu O. Koršunovas daug dėmesio skyrė absurdo dramai, ypač rusų oberiutų kūrybai. Šiuo laikotarpiu sukurti spektakliai „Ten būti čia“ (1990), „Senė“ (1992) ir „Labas Sonia Nauji Metai“ (1994) išsiskyrė juodu humoru, ironija ir netradiciniu scenos sprendimu.
Vėlesniuose spektakliuose O. Koršunovas pradėjo nagrinėti sudėtingas socialines ir psichologines temas. Tarp reikšmingiausių šio laikotarpio darbų galima paminėti:
- Roberto Zucco (1998, pagal Bernard’o‑Marie Koltèsą)
- Shopping and Fucking (1999, pagal Marko Ravenhillo)
- Ugnies veidas (2000, pagal Mariuso von Mayenburgo)
- Žiema (2003, pagal J. Fosse)
- Apvalytieji (2003, pagal Sarah Kane)
- Vaidinant auką (2005, pagal Vladimiro ir Olego Presniakovų)
- Mūsų klasė (2015, pagal Tadeuszo Słobodzianeko)
- Išvarymas (2011, pagal M. Ivaškevičių)
- Katedra (2012, pagal Just. Marcinkevičiaus)
- Pašaliniams draudžiama (2016, pagal G. Grajausko)
O. Koršunovas taip pat režisavo operų, tarp kurių:
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
- R. Wagnerio Skrajojantis olandas (1995)
- V. Baltako Cantio (2004)
- W. A. Mozarto Užburtoji fleita (2006)
- G. Donizetti Meilės eliksyras (2008)
- L. van Beethoveno Fidelijus (2015)
- G. Sodeikos Post Futurum (2018)
Be to, jis sukūrė parodą Vilniaus pokeris MO muziejuje Vilniuje (2023-24).
O. Koršunovo spektakliai išsiskiria modernumu, netradiciniu pastatymu ir giliu žmogaus psichologijos supratimu. Režisierius teigia, kad teatras privalo būti modernus, eiti koja kojon su pasauliu ir kalbėti apie tai, ką jaučiame, bet dar nemokame įvardinti.
Gastrolės ir Festivaliai
O. Koršunovo teatras aktyviai gastroliuoja ir dalyvauja tarptautiniuose teatro festivaliuose. Jo spektakliai buvo parodyti daugelyje Europos šalių, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pietų Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Spektaklis „Miranda“ buvo vežtas į Lenkiją, Vengriją, Rusiją, Baltarusiją, Armėniją, Ispaniją, Italiją, Švediją, Norvegiją, Vokietiją, Prancūziją, Slovėniją ir Kroatiją, o 2013 m. pelnė pagrindinius prizus Rijekos tarptautiniame mažosios scenos festivalyje Kroatijoje.
Apdovanojimai ir Įvertinimai
Oskaras Koršunovas yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir įvertinimų už savo kūrybą:
- Kristoforas (1995, 2000)
- Auksinis scenos kryžius (2004, 2011, 2012)
- Lietuvos nacionalinė premija (2002)
- Europos teatro premija Už naująsias teatro realybes (2006)
- Gedimino ordino Karininko kryžius (2003)
- Lenkijos prezidento Auksinis kryžius (2006)
- Prancūzijos Menų ir literatūros ordino karininkas (2009)
- V. Mejerholdo prizas (2010)
Koršunovo Įtaka Teatrui
Oskaras Koršunovas reikšmingai prisidėjo prie lietuvių teatro modernizavimo, įnešdamas naujų formų, idėjų ir išraiškos priemonių. Jo spektakliai dažnai išsiskiria netradiciniu pastatymu, psichologiniu gilumu ir socialine refleksija. Jis padarė įtaką jaunajai teatro kūrėjų kartai, įkvėpdamas juos ieškoti naujų kelių ir eksperimentuoti su teatro kalba.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
Asmeninis Požiūris Į Teatrą
Oskaras Koršunovas teigia, kad teatras jam yra daugiau nei tik darbas - tai gyvenimo būdas. Jis mėgsta būti teatre, nes čia jaučiasi gyvesnis nei realiame gyvenime. Teatras jam padeda suprasti save, kitus žmones ir pasaulį.
Režisierius mano, kad teatras turi kalbėti apie tai, kas mums svarbu, įspėti, pranešti kažką svarbaus, supurtyti žiūrovą. Jis stengiasi įlįsti į žmogaus vidų, atskleisti jo psichologiją ir parodyti esminius, giliausius jausmus, kurių negali įvardyti nei filosofija, nei psichologija, nei matematinės formulės, nei žodžiai - tik menas.