Įvadas
Vaikų globa Lietuvoje yra nuolat kintantis ir tobulėjantis procesas, siekiantis užtikrinti kiekvieno vaiko teisę augti saugioje ir darnioje aplinkoje. Šiame straipsnyje aptarsime dabartinę situaciją, iššūkius, su kuriais susiduria vaikai ir šeimos, bei perspektyvas, susijusias su vaikų globos sistemos pertvarka. Atsižvelgsime į nevyriausybinių organizacijų (NVO) vaidmenį, savivaldybių įsitraukimą ir valstybės politiką šioje srityje. Taip pat palyginsime Lietuvos situaciją su kitų šalių, pavyzdžiui, Norvegijos, patirtimi.
Dabartinė Situacija ir Iššūkiai
Vertindami vaikų ir šeimų padėtį Lietuvoje, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ ekspertai atkreipia dėmesį į vis dar esančias paramos vaikams ir šeimai sistemos spragas. Vis dar turime penkis kūdikių globos namus, o keli tūkstančiai vaikų auga vaikų globos namuose. Vaikų teisių padėtis socializacijos centruose dažnai kritinė: užuot koregavus vaikų elgesį ir pasitelkus pažangius vaikų auklėjimo metodus, šiuose centruose vaikai vis dar neretai „tramdomi“ guminėmis lazdomis, ašarinėmis dujomis ir uždaromi į karcerius primenančias vienutes. Daugybė šeimų ir vaikų gyvena skurde, nesulaukia tinkamos specialistų paramos. Stinga kompleksinių paslaugų vaikams ir šeimoms, paramos globėjų ir įtėvių šeimoms.
Institucinė Globa ir Deinstitucionalizacija
Lietuvoje vis dar veikia kūdikių globos namai, kuriuose auga tūkstančiai vaikų. Tai rodo, kad institucinė globa vis dar yra reikšminga problema Lietuvoje. Tačiau šiais metais Lietuvoje prasideda deinstitucionalizacijos procesas: suformuota deinstitucionalizacijos darbo grupė prie Įvaikinimo tarnybos bei Neįgaliųjų reikalų departamento, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ narės jau keletą metų vykdo pilotinius projektus, kuriančius sisteminius pokyčius įvairiuose Lietuvos regionuose, užtikrinančius kompleksinę paramą vaikams, šeimoms ir kuriančius alternatyvas vaikų institucinei globai. Tai reiškia, kad siekiama mažinti vaikų skaičių globos namuose ir užtikrinti jiems galimybę augti šeimose ar šeimai artimoje aplinkoje.
Savivaldybių Rolė ir Iššūkiai
Nevyriausybinės organizacijos susirūpinusios, kad savivaldybės neskatina vaikų globos šeimose. Tokią išvadą anksčiau paskelbė Valstybės kontrolė, šalies globos namuose atlikusi auditą. Iki spalio mėnesio savivaldybės buvo supažindinamos su globos sistemos pertvarkomis. Nevyriausybininkai teigia, kad dauguma savivaldybių nėra suinteresuotos vaikų globos namų pertvarka. Į vaiko įvaikinimo skatinimą savivaldybės įsitraukia vangiai, nes dauguma globos namų priklauso savivaldybėms. Spaudimas yra iš pačių darbuotojų, kad neprarastų darbo vietų. Kai kuriose savivaldybėse nėra teikiama jokių paslaugų ar mokymų įvaikintojams, reikia važiuoti į kitas savivaldybes. Auditą globos namuose atlikusi Valstybės kontrolė teigia, kad trūksta specialistų, kurie tinkamai paruoštų vaikus ir įtėvius įvaikinimo procesui bei juos vėliau konsultuotų. Be kita ko, nustatyta, jog du trečdaliai savivaldybių paskutiniais metais neskatino globos šeimose modelio.
Paramos Šeimoms Trūkumas
Daugybė šeimų ir vaikų gyvena skurde, nesulaukia tinkamos specialistų paramos. Stinga kompleksinių paslaugų vaikams ir šeimoms, paramos globėjų ir įtėvių šeimoms. Tai reiškia, kad būtina stiprinti socialinę paramą šeimoms, kad jos galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
Taip pat skaitykite: Teisiniai vaiko globos aspektai
Vaikų Teisės Socializacijos Centruose
Vaikų teisių padėtis socializacijos centruose dažnai kritinė: užuot koregavus vaikų elgesį ir pasitelkus pažangius vaikų auklėjimo metodus, šiuose centruose vaikai vis dar neretai „tramdomi“ guminėmis lazdomis, ašarinėmis dujomis ir uždaromi į karcerius primenančias vienutes. Tai rodo, kad būtina užtikrinti, jog vaikų teisės būtų gerbiamos visose institucijose, ir naudoti tik humaniškus auklėjimo metodus.
Geroji Patirtis ir Alternatyvos
Norvegijos Pavyzdys
Norvegijos vaiko teisių apsaugos sistema vadovaujasi ta pačia JT Vaiko teisių konvencija, kurią ratifikavusi ir Lietuva, todėl pirmiausia siekia užtikrinti vaiko teisę saugiai ir laimingai augti savo šeimoje. Tik tuo atveju, jei turima pagrįstų įtarimų, kad vaikui kyla pavojus, kai paslaugos ir parama šeimai neduoda rezultato, tuomet vaikai apgyvendinami globėjų šeimose ar mažuose šeimyniniuose globos namuose. Kūdikių namų Norvegijoje apskritai nėra, kai tuo tarpu Lietuvoje jų turime net penkis, o įstaigose gyvena keli tūkstančiai vaikų. Vaiko teisių apsaugos sistema Norvegijoje tobulinama jau daugybę dešimtmečių. Vaiko teisių apsaugos įstatymas šioje šalyje priimtas dar 1953-aisiais. Nuo tada spėjo užaugti trys žmonių kartos, giliai suvokiančios vaiko poreikius bei teises. Norvegijoje yra teikiamos kompleksinės paslaugos vaikams bei šeimoms, kurios gerokai padidina vaikų galimybes augti saugioje, darnioje šeimoje. Iškilus sunkumams šeimoje, šioje šalyje dedamos visos įmanomos profesionalų pastangos, siekiant padėti šeimai. Vidutinėje norvegų šeimoje auga daugiau vaikų nei vidutinėje lietuvių šeimoje, ir vaikų norvegams tikrai netrūksta.
Vaikų Dienos Centrai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje pristatyti šalyje veikiančių Vaikų dienos centrų (VDC) veiklos, juose teikiamų socialinių paslaugų įvertinimo ir plėtojimo galimybių tyrimo rezultatai - 8 iš 10 tėvų, kurių vaikai lanko vaikų dienos centrus, yra patenkinti jų veikla ir net 97 proc. respondentų nurodė, jog jų vaikai vaikų dienos centrus lanko labai noriai. Faktiškai visi (95 ir daugiau proc.) apklausti VDC lankančių vaikų tėvai nurodė, kad centre teikiama pagalba yra lengvai prieinama, atitinkanti vaiko poreikius, savalaikė ir ją teikia kvalifikuoti specialistai. Dažniausiai vaikų dienos centre lankosi 7-11 metų amžiaus vaikai, ne maža dalis (32 %) ir šiek tiek vyresnių - 12-15 metų lankytojų. Daugiausia Vaikų dienos centrų veikia yra Kazlų Rūdos, Kauno miesto, Panevėžio miesto, Visagino, Druskininkų, Marijampolės ir Biržų rajono savivaldybėse. Čia 100-ui socialinės rizikos šeimose augančių vaikų tenka ne mažiau kaip 70 vaikų, lankančių vaikų dienos centrus. Labiausiai šiuo metu vaikų dienos centrų trūksta Palangos miesto, Panevėžio rajono, Šilutės rajono, Šilalės rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse.
Pertvarkos Ir Ateities Vizija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiryžusi per artimiausius šešerius metus iš esmės pertvarkyti vaikų globos sistemą. Pasak „Žiburio“ fondo generalinės direktorės Kristinos Stepanovos, atliekant pertvarkas vaikų globos sistemoje, institucinių, didelių vaikų globos namų panaikinimas tėra vienas iš paskutinių žingsnių. Pasak jo, ministerija yra pasirinkusi 27 didžiausias globos įstaigas visose savivaldybėse, kuriose bus atliktos vaikų ir darbuotojų apklausos, bus aiškinamasi, kokių pokyčių reikia vaikams ir kaip juos geriausiai atlikti, bei kokių kompetencijų trūksta darbuotojams, kokių mokymų ar pagalbos jiems reikėtų. Jis teigė, kad kompleksinės paslaugų sistemos poreikis yra akivaizdus.
Kompleksinės Paslaugos
E.Urbonienė, teigė, kad Lietuvoje tarp institucijų ir specialistų yra didelis nesusikalbėjimas. Už vaikų gerovę atsakingos penkios ministerijos, savivaldybių specialistai iki galo nesupranta, ko iš jų norima. Pasak jos, nevyriausybinės organizacijos galėtų būti labai naudingos, sprendžiant įvairias problemas ir teikiant paslaugas. Jos teigimu, konkurencija valstybinėms institucijoms paslaugų teikime būtų labai naudinga, nes tik esant konkurencijai tobulėjama ir geriau atliekamas darbas.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai laikinosios globos
Specialistų Paruošimas ir Mokymai
Auditą globos namuose atlikusi Valstybės kontrolė teigia, kad trūksta specialistų, kurie tinkamai paruoštų vaikus ir įtėvius įvaikinimo procesui bei juos vėliau konsultuotų. Todėl būtina investuoti į specialistų paruošimą ir mokymus, kad jie galėtų teikti kokybiškas paslaugas vaikams ir šeimoms.
Bendruomenės Įtraukimas
Pasak Kristinos Stepanovos, labai svarbu, kad ir bendruomenės, kuriose apsigyvens vaikai iš globos namų, šalia gyvenantys žmonės, kaimynai būtų teisingai paruošiami ir šviečiami. Tai padėtų užtikrinti, kad vaikai jaustųsi priimti ir integruoti į bendruomenę.
Praktiniai Aspektai
Prašymai Dėl Laikinosios Priežiūros
Vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą prašymą dėl vaiko laikinosios priežiūros gali pildyti Socialinių paslaugų skyriuje (Tilžės g. 170, Šiauliai),siųsti paštu el. paštu arba siųsti paštu (Tilžės g. 170, Šiauliai). Prašymas turėtų būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo nustatyta laikinoji priežiūra ar pasibaigus jos terminui, vaiko tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas informuoti savivaldybės administraciją. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. Socialinių paslaugų skyriaus vyr. +370 41 386 464, el. Paslaugos suteikimo trukmė: 5 darbo dienos.
Taip pat skaitykite: Socialinė globa Lietuvoje