Mėnesinės yra natūralus ir svarbus procesas moters organizme, kuris prasideda paauglystėje (menarchė) ir tęsiasi iki menopauzės. Mergaitėms pirmosios mėnesinės (menarchė) paprastai prasideda apie 12 gyvenimo metus, tačiau pradžios laikas gali svyruoti nuo 10 iki 15 metų. Artėjančią menarchę galima nuspėti iš atsirandančių antrinių lytinių požymių. Normalus menstruacijų ciklas trunka 24-38 dienas ir tęsiasi iki 8 dienų. Tačiau daugelis moterų bent kartą gyvenime susiduria su mėnesinių ciklo sutrikimais, kurie neretai kelia nerimą. Sutrikusiu/nereguliariu laikomas mėnesinių ciklas, kai jis trunka ilgiau nei 38 dienas arba trumpiau nei 24 dienas.
Kada mėnesinių ciklas turėtų būti pastovus?
Yra du moters gyvenimo etapai, kai mėnesinių ciklas gali būti nepastovus: tai paauglystė ir laikotarpis apie 10 metų prieš menopauzę (prieš menstruacijoms visai išnykstant). Paauglių atveju, trečiaisiais menstruacijų metais ciklas nusistovi 95 procentams merginų. Menstruacijų pradžioje, pirmaisiais metais, menstruacijų ciklas paprastai būna nereguliarus - tarp menstruacijų gali būti ir 3 mėnesių tarpas, ir ilgesnis, jos gali tęstis tik 2-3 dienas, kraujavimo gausumas gali svyruoti. Taip yra todėl, kad pradžioje ne kiekvieno ciklo metu įvyksta ovuliacija, kūnui reikia laiko prisiderinti prie hormonų pokyčių.
Mėnesinių ciklo reguliacija
Menstruacinio ciklo reguliacijoje dalyvauja daug hormonų. Vienas iš svarbiausių yra lytiniai hormonai estrogenas ir progesteronas, kuriuos gamina kiaušidės. Taip pat dalyvauja penkios reguliacijos grandys: smegenų žievė, pagumburis, posmegeninė liauka, lytinės liaukos - kiaušidės ir gimda. Ciklas gali sutrikti pažeidus bet kurią mėnesinių ciklą reguliuojančią grandį.
Pagrindinės mėnesinių vėlavimo priežastys
Menstruacijų ciklas yra jautrus įvairiems kūno pokyčiams ir aplinkos veiksniams. Štai keletas dažniausių priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti:
- Stresas. Esant stresinėms situacijoms (stresui darbe, valgymo sutrikimams, ypač staigiam svorio netekimui, dažnai ir intensyviai sportuojant), streso hormonai laikinai sutrikdo hormonų gamybą galvos smegenyse, kurie atsakingi už reguliarų mėnesinių ciklą. Stresas, tiek psichologinis, tiek fizinis, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, ypač kortizolio kiekį. Per didelis kortizolio kiekis gali laikinai slopinti lytinius hormonus, atsakingus už menstruacijų ciklą. Be to, intensyvus darbas, nuolatinis miego trūkumas ar emociniai išgyvenimai gali sukelti mėnesinių vėlavimą.
- Hormoniniai svyravimai. Kūnas nuolat palaiko sudėtingą hormonų pusiausvyrą. Menstruacinio ciklo sutrikimai dažnai kyla dėl hormoninių problemų, tokių kaip sutrikusi skydliaukės veikla, policistinių kiaušidžių sindromas (PCOS) ar perimenopauzė. Šie hormoniniai svyravimai gali pakeisti ovuliacijos laiką arba sukelti visišką ovuliacijos nebuvimą, dėl ko mėnesinės gali vėluoti. Esant skydliaukės ligoms, apie 40 % moterų turi nereguliarų mėnesinių ciklą. Priklausomai nuo skydliaukės ligų, mėnesinių ciklai gali būti trumpi arba ilgi, taip pat gali lydėti tokie simptomai kaip svorio pokyčiai, padidėjęs sudirgimas/nervingumas, odos sausumas, nuovargis ar perdėtas energijos antplūdis.
- Kūno svorio pokyčiai. Staigus svorio sumažėjimas ar priaugimas taip pat gali paveikti mėnesinių ciklą. Kūno riebalų procentas daro tiesioginę įtaką estrogenų gamybai, kurie būtini normaliam ciklui palaikyti. Pavyzdžiui, didelis kūno riebalų sumažėjimas gali slopinti estrogenų gamybą ir prailginti menstruacijų tarpą. Tuo tarpu spartus svorio priaugimas gali išbalansuoti hormonų lygį, dėl ko taip pat vėluoja mėnesinės.
- Ligos. Tam tikros sveikatos būklės, kaip endometriozė ar cukrinis diabetas, gali paveikti mėnesinių ciklą. Be to, bet kokia sunki liga ar infekcija gali laikinai sutrikdyti ciklą, nes kūnas sutelkia resursus į bendrą sveikatos palaikymą. O ilgalaikės sveikatos problemos, tokios kaip PCOS ar endometriozė, reikalauja specialisto priežiūros ir gali būti dažna mėnesinių vėlavimo priežastis.
- Amžius. Perimenopauzė - tai laikas prieš menopauzę, kuris prasideda maždaug 40 metais ir gali trukti iki 10 metų.
- Nėštumas. Nėštumas yra viena iš dažniausių mėnesinių vėlavimo priežasčių. Jei įtariate nėštumą, rekomenduojama atlikti nėštumo testą arba kreiptis į gydytoją nėštumo nustatymui.
- Medikamentų vartojimas.
Kiek dienų gali vėluoti mėnesinės be jokios priežasties?
Pastoviausia moterų ciklo trukmė yra 20-40 metų amžiaus, tada ciklas būna 28 (+-7) dienos. Taigi, tas vėlavimas „be priežasties”, „saugus” dažniausiai yra apie 7 dienas. Ciklas neturėtų būti ilgesnis nei 35 dienos. Jei ciklas nuolatos yra ilgesnis, reiktų kreiptis į specialistą. Taip pat ciklas neturėtų būti trumpesnis nei 21 diena.
Taip pat skaitykite: Dermoidinės cistos simptomai kūdikiams
Normalus ciklo svyravimas gali būti nuo 2 iki 7 dienų. Jei mėnesinės vėluoja ilgiau nei savaitę arba ciklas tampa nepastovus ir netolygus, o taip pat jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Mėnesinių ciklo sutrikimų tipai
Ciklas sutrikti gali įvairiais moters gyvenimo laikotarpiais, ir to pasekmės būna įvairios, o gydymas priklauso nuo to, kokia grandis pažeista. Dažniausi mėnesinių ciklo sutrikimų tipai:
- Amenorėja - tai yra mėnesinių nebuvimas. Tai laikoma sutrikimu tuomet, kai mėnesinės dingsta ilgiau nei 6 mėnesiams.
- Hipomenstruacinis sindromas - kai mėnesinės būna ypač negausios, trunka tik iki 48 valandų.
- Skausmingos mėnesinės - kai moteris kamuoja skausmas, dėl kurio ji gali būti net nedarbinga.
- Labai retos mėnesinės - jeigu jos būna ne dažniau kaip kas 35 dienas. Dažniausios priežastys būna įvairūs stresai, stiprūs išgyvenimai. Praėjus tokiam gyvenimo momentui, paprastai jos vėl susireguliuoja.
- Dažnos mėnesinės - kai kraujuojama dažniau nei kas 24 dienas. Tai atsitinka dažniausiai dėl netaisyklingai subręstančio folikulo (kiaušinėlio).
- Mėnesinės neįprastai gausios.
Kaip paskatinti ar atitolinti mėnesines?
Būna situacijų, kai moterys nori pagreitinti arba atitolinti mėnesines, pavyzdžiui, dėl asmeninių planų, atostogų ar kitų priežasčių.
Kaip paskatinti mėnesines?
Jei norite, kad mėnesinės prasidėtų greičiau, jums gali padėti didesnis vitamino C vartojimas, kofeinas ar imbiero arbatos gėrimas. Šie metodai iš tiesų gali būti veiksmingi, tačiau jų efektyvumas nėra garantuotas, todėl prieš bandant natūralias priemones, verta pasitarti su gydytoju. Be to, lengvi fiziniai pratimai, masažas ar šilti kompresai pilvo srityje gali padėti skatinti kraujotaką ir šiek tiek pagreitinti menstruacijų pradžią.
Kaip atitolinti mėnesines?
Šiuo atveju padėti gali medikamentinės priemonės. Hormoniniai kontraceptikai yra vienas iš būdų reguliuoti ciklą, ir kai kuriais atvejais jie gali būti paskirti norint atitolinti mėnesines. Tačiau svarbu atminti, kad tokių priemonių vartojimą būtina aptarti su gydytoju, kad būtų išvengta galimų šalutinių poveikių.
Taip pat skaitykite: 5 cm cistos sumažėjimas
Užsitęsusių mėnesinių priežastys ir sprendimai
Kartais mėnesinės užsitęsia ilgiau nei įprastai, tai gali sukelti diskomfortą, o taip pat ir nerimą. Užsitęsusios mėnesinės gali būti susijusios su hormoniniais pokyčiais, kontraceptikų vartojimu arba tam tikromis lytinės sveikatos problemomis. Hormoniniai sutrikimai, pavyzdžiui, estrogenų perteklius ar progesterono trūkumas, gali sukelti ilgesnį kraujavimą. Tam tikri kontraceptikai, tokie kaip hormoninė spiralė ar kai kurios kontraceptinės tabletės, taip pat gali turėti įtakos menstruacijų trukmei. Be to, tokios būklės kaip endometriozė, gimdos polipai ar kitos ginekologinės ligos taip pat gali būti užsitęsusio kraujavimo priežastis.
Jei mėnesinės užsitęsia daugiau nei savaitę, rekomenduojama kreiptis į ginekologą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Gydytojas gali atlikti tyrimus ir paskirti gydymą, pavyzdžiui, hormoninius preparatus, jei kraujavimas susijęs su hormoniniais pokyčiais.
Kaip rūpintis savimi mėnesinių metu
- Higienos priemonės. Galima rinktis iš įvairiausių tamponų, paketų, o taip pat ir menstruacinių taurelių. Kiekvienas produktas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl tinkamiausias higienos priemones mėnesinių metu reikėtų pasirinkti pagal savo kūno poreikius ir menstruacijų intensyvumą. Tamponus ir paketus rekomenduojama keisti kas 4-6 valandas, siekiant išvengti infekcijų. Tuo tarpu menstruacinė taurelė yra ekologiška alternatyva, kuri gali būti naudojama ilgiau, tačiau taip pat reikalauja tinkamos priežiūros ir valymo.
- Apsauga nuo nėštumo mėnesinių metu. Nors tikimybė pastoti menstruacijų metu yra itin maža, vis dėlto tam tikrais atvejais tokia galimybė išlieka. Jei norima išvengti nėštumo, rekomenduojama naudoti patikimas apsisaugojimo priemones, tokias kaip prezervatyvai. Be to, prezervatyvai ne tik apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, bet ir sumažina lytiškai plintančių infekcijų riziką.
- Papildomos priemonės komfortui užtikrinti. Sumažinti pilvo skausmą gali padėti šilti kompresai. Taip pat lengva mankšta ar pasivaikščiojimai gali padėti jaustis geriau, tačiau svarbu vengti per daug intensyvaus fizinio krūvio. O stipresniam skausmui ir diskomfortui malšinti moterys dažnai renkasi nereceptinius vaistus nuo skausmo. Be to, menstruacijų metu labai svarbu palaikyti tinkamą higieną. Tam galite naudoti specialius intymios higienos prausiklius.
Ko negalima daryti per mėnesines?
- Pernelyg intensyvus fizinis aktyvumas. Nors lengva mankšta gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pagerinti nuotaiką, pernelyg intensyvūs pratimai per menstruacijas gali sukelti papildomą diskomfortą ar net padidinti kraujavimo intensyvumą. Ypač intensyvias treniruotes geriau atidėti iki menstruacijų pabaigos arba pasirinkti lengvesnius pratimus, tokius kaip joga ar lengvas tempimas.
- Per daug kofeino ir cukraus. Kofeinas ir cukrus gali pabloginti menstruacijų simptomus, nes jie gali sukelti skysčių susilaikymą ir padidinti dirglumą. Menstruacijų metu verčiau gerkite daugiau vandens, žolelių arbatų ir valgykite sveikų užkandžių, kurie padės išvengti staigių energijos šuolių ir nuosmukių.
- Venkite pirties ar labai karštų vonių. Nors šiluma gali padėti sumažinti pilvo skausmą, per ilgas buvimas karštoje pirtyje ar labai karštoje vonioje gali padidinti kraujavimo intensyvumą.
- Intymūs santykiai be apsaugos. Mėnesinių metu imuninė sistema yra šiek tiek labiau pažeidžiama, todėl svarbu atkreipti dėmesį į apsaugos priemones. Nesaugūs intymūs santykiai gali padidinti infekcijų riziką. Tad prezervatyvai, kurie ne tik apsaugo nuo galimo nėštumo, bet ir nuo infekcijų - menstruacijų metu yra tiesiog būtini.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jeigu nereguliarus ciklas kartojasi dažnai arba tęsiasi kurį laiką, labai gausiai ir ilgai kraujuojama, arba jeigu ciklas nepasirodo kelis mėnesius, jeigu įtariate, jog galėjote pastoti, nedelskite ir kreipkitės pas ginekologę. Taip pat, jei kartu su ciklo svyravimais pasireiškia ir kiti simptomai, pavyzdžiui, nepakeliami pilvo skausmai ar gausus kraujavimas, verta kuo greičiau pasitarti su gydytoju. Kartais per didelis arba labai mažas tarpas tarp menstruacijų gali rodyti hormonų disbalansą ar kitą sveikatos problemą, kurią reikėtų išsamiau ištirti.
Nėštumas ir neigiamas nėštumo testas
Planuojančios nėštumą (arba atvirkščiai, jo nesitikinčios) moterys stebi savo kūno pokyčius ir laukia pirmųjų nėštumo požymių:
- Vėluojančios mėnesinės. Mėnesinės gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių - pavyzdžiui, dėl streso, ligos ar vaistų vartojimo.
- Kraujavimas ar tepimas. Kai kurios moterys pastebi nedidelį kraujavimą, rusvą ar rudai raudoną tepimą kelias dienas prieš pasirodant mėnesinėms (t.y. apie 4 nėštumo savaitę). Tai yra implantacinis kraujavimas.
- Pabrinkusios ir skausmingos krūtys. Jautrūs speneliai. Nėštumo metu speneliai tampa itin jautrūs - tai gali nutikti jau apie 4-6 nėštumo savaitę.
- Patamsėję išoriniai lytiniai organai. Dėl didesnio kraujoplūdžio į lytinius organus, nėštumo metu jų gleivinė patamsėja, jos spalva iš rausvos keičiasi į raudonai violetinę.
- Gausios makšties išskyros. Dėl hormonų poveikio ir suintensyvėjusios kraujotakos, nėštumo metu makšties išskyros tampa gausesnės. Šios balkšvos bekvapės išskyros vadinamos leukorėja.
- Rytinis pykinimas ar vėmimas. Dažniausiai rytinis pykinimas prasideda apie 6-7 nėštumo savaitę, bet kai kurias moteris jis vargina vos pastojus.
- Dažnas šlapinimasis. Dažnesnis šlapinimasis (ypač naktinis) paprastai pradeda reikštis apie 6 nėštumo savaitę ir vargina iki pat nėštumo pabaigos.
- Nuovargis, silpnumas.
- Irzlumas ir nuotaikų kaita.
- Paaštrėjusi uoslė. Dauguma nėščiųjų pastebi, kad jų uoslė tampa labai jautri.
- Skonio pasikeitimas. Pakitę maisto pomėgiai yra net labiau įprastas dalykas, nei momentinės specifinio maisto užgaidos nėštumo metu.
- Pilvo pūtimas ir dujų susikaupimas.
- Bazinė kūno temperatūra išlieka aukšta.
Jei jaučiate bent keletą iš šių nėštumo požymių, tikimybė, kad laukiatės yra didelė.
Taip pat skaitykite: Priežastys, simptomai ir gydymas
Nėštumo testas
Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo. Daugelis nėštumo testų gamintojų teigia, kad jų produktų tikslumas yra apie 99 proc. Dažniausiai nėštumo testas klaidingai neigiamą atsakymą (t.y. testas neigiamas, bet moteris iš tiesų laukiasi) parodo, nes jis yra atliekamas nesilaikant gamintojo rekomendacijų. Klaidingai teigiamą rezultatą (t.y. testas teigiamas, bet moteris iš tiesų nesilaukia) nėštumo testas parodo labai retai. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus. hCG kraujo tyrimas atliekamas ankstyvam nėštumui nustatyti. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos (ji įvyksta maždaug 6-12 dienų po apvaisinimo). Nėštumą galima nustatyti ir atlikus ankstyvąją echoskopiją.
Ką daryti, jei jaučiate nėštumo simptomus, bet testas neigiamas?
Pasitaiko, kad moterys jaučia nėštumo požymius, nors nėštumo nėra, t. y. buitiniai nėštumo testai, kraujo tyrimas, gimdos echoskopija nerodo nėštumo. Psichologinio nėštumo požymiai atsiranda dėl pakitusio hormonų balanso, t. y. gausesnės jų gamybos, būdingos ir tikram nėštumui.
Kaip skaičiuoti mėnesinių ciklą?
Anksčiau moterys žymėdavosi menstruacijas sąsiuvinyje arba kišeniniame kalendoriuje. Dabar sukurta įvairių programėlių, kuriose sekti savo mėnesinių ciklą labai patogu ir paprasta. Tereikia išsirinkti, atsisiųsti ir naudoti. Galima instaliuoti kelias ir išbandyti, kuri labiau patinka. Įvedusi „period tracker apps“, pamatysi populiariausias programėles - „Flo”, „Clue” ir kitas. Prasidėjus menstruacijoms, programėlėje pažymima pirmoji normalaus kraujavimo diena ir kokio tipo kraujavimas būdingas (gausus, vidutiniškas ir pan.). Jei tik šiek tiek teplioja, tai nelaikoma pirmąja mėnesinių diena. Kitomis dienomis sužymimos likusios dienos. Kas mėnesį pildant duomenis, programėlė vis geriau „susipažįsta su tavimi“ ir praneša, kada artėja menstruacijos. Programėlėse galima pažymėti ir skausmą, emocijas, miegą, energiją, makšties gleives. Tokiu būdu fiksuojami požymiai ir pojūčiai leis geriau pažinti save bei pastebėti sutrikimus jiems atsiradus.
Prevencija
Nuo kai kurių menstruacinių sutrikimų tikrai įmanoma apsisaugoti, ypač nuo tų, kurie būna susiję su stresais, emocijomis, išgyvenimais, nuovargiu, netaisyklinga mityba, vitaminų stoka, narkotinėmis medžiagomis. Mėnesinių funkcijai labai svarbi yra vaikystė, todėl šiuo laikotarpiu reikia labai saugotis infekcinių ligų, o, jomis susirgus, - tinkamai gydytis. Brendimo laikotarpiu labai svarbus sveikas gyvenimo būdas, racionali mityba, stresinių situacijų ir kenksmingų medikamentų, toksinių ir cheminių medžiagų vengimas. Bręstančiai moteriai privalu visiškai išgydyti lytinių organų uždegimus, vengti nutraukti nėštumą, vartoti tik gydytojo paskirtų hormoninių preparatų.