Įvadas
Abortas yra viena opiausių ir labiausiai ginčytinų šių dienų problemų. Tai ne tik užsimezgusios gyvybės nutraukimas, bet ir potencialus pavojus moters fizinei bei psichinei sveikatai. Lietuvoje abortų skaičius kelia didelį susirūpinimą, o šio reiškinio priežastys ir pasekmės reikalauja nuodugnios analizės.
Abortas: apibrėžimas ir rūšys
Žodis "abortas" kilęs iš lotynų kalbos žodžio "aboriri", reiškiančio persileidimą arba išsimetimą. Tačiau abortas gali būti tiek savaiminis (persileidimas), tiek dirbtinis (sukeltas).
Spontaniški (savaiminiai) abortai
Persileidimas - tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 22 nėštumo savaitės. Persileidimą gali sukelti įvairios priežastys:
- Genetiniai vaisiaus sutrikimai.
- Hormoniniai sutrikimai.
- Infekcijos (pvz., sifilis, AIDS).
- Gimdos uždegimai.
- Gimdos kaklelio ligos.
- Traumos.
- Stiprus nervinis stresas.
Dažnai (apie 60% atvejų) persileidimo priežastys lieka nenustatytos. Persileidimo metu gemalas atsiskiria nuo gimdos sienelių ir, susitraukiant gimdos raumenims, yra išstumiamas. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, prasideda kraujavimas iš lytinių organų. Kartais gemalas žūva anksčiau, o kraujavimas būna ilgas, bet negausus.
Dirbtiniai abortai
Dirbtiniai abortai žinomi nuo seno. Senovės Graikijoje ir Romoje vaisiaus gyvybė nebuvo saugoma. Hipokratas smerkė vaisiaus pašalinimą, tačiau už tai nebuvo baudžiama. Stoikai teigė, kad vaisius yra tik motinos kūno dalis. Padėtis pasikeitė Romos imperijoje, kai dėl karų reikėjo daugiau karių ir vergų. Imperatorius Ciceronas reikalavo bausti moteris, kurios atlikdavo abortus, nes jos "vogdavo" iš respublikos jai skirtą pilietį.
Taip pat skaitykite: Neteisėtas abortas: teismų perspektyva
Šiandien daugelyje šalių abortai tebėra draudžiami. Lietuvoje abortai yra legalizuoti iki 12 nėštumo savaitės, jei moteris neserga infekcinėmis ligomis, ūminiu mažojo dubens organų uždegimu, o makšties švarumas yra 1-ojo arba 2-ojo laipsnio, ir jei po paskutinio nėštumo nutraukimo praėjo daugiau nei šeši mėnesiai.
Kriminaliniai abortai
Kriminalinis abortas - tai nėštumo nutraukimas įstatymų nenumatytu būdu. Tokį abortą gali atlikti ir gydytojas. Kriminaliniai abortai sukeliami į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų arba mechaniškai dirginant gimdą. Šie būdai yra labai pavojingi, nes į gimdą gali patekti infekcija, sukelianti sepsį ar ūminį inkstų nepakankamumą. Be to, galima sužaloti gimdą ar pilvo ertmės organus. Po kriminalinio aborto apžiūrint galima pamatyti sužalotą gimdos kaklelį, žnyplių žymes, nudegintą makštį, kartais aptinkama svetimkūnių.
Neteisėtas abortas: teisiniai aspektai
Žmogaus gyvybės teisinė apsauga siejama su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Lietuvoje žmogaus teisė į gyvybę saugoma įstatymu (Konstitucijos 19 straipsnis). Baudžiamojo kodekso (BK) 124 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aborto padarymą, t.y. žmogaus gemalo (vaisiaus) sunaikinimą.
Šiuo metu Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtinta nėštumo operacijos atlikimo tvarka. Pagal ją, aborto operacijas gali atlikti tik gydytojas akušeris-ginekologas gydymo įstaigose, laikantis nustatytų sąlygų. Nėštumas negali būti nutrauktas, kai vaisiui daugiau nei 12 savaičių arba esama kitų kontraindikacijų. Vėliau nėštumą nutraukti galima tik tuomet, kai jis kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai.
Istoriškai požiūris į abortus įvairiose šalyse skyrėsi. XVI a. kai kuriose šalyse už aborto darymą buvo baudžiama mirtimi. Rusijoje mirties bausmę įteisino caras Aleksandras Michailovičius Romanovas. Iki XIX a. pabaigos Rusijoje už negimusių kūdikių sunaikinimą buvo baudžiama kalėjimu arba išsiuntimu į Sibirą. Nepriklausomoje Lietuvoje iki II pasaulinio karo abortas buvo laikomas nusikaltimu ir už jo padarymą buvo skiriamos gana sunkios bausmės.
Taip pat skaitykite: Globos ginčai ir tarptautinis vaikų grobimas
Abortų priežastys
Abortų priežastys yra įvairios ir sudėtingos. Jas galima suskirstyti į kelias grupes:
Socialinės ir ekonominės priežastys
- Ekonominė padėtis: bloga ekonominė padėtis, mažas pragyvenimo lygis, nedarbas.
- Būsto problema: būsto neturėjimas ar blogos gyvenimo sąlygos.
- Šeimos problemos: nepilnos šeimos, skurstančios šeimos, ypač auginančios vaikus.
- Jaunų šeimų problemos: sunkumai įsigyjant būstą, mažas gimstamumas.
- Socialinė parama: nepakankama valstybės parama šeimoms, auginančioms vaikus.
- Nežinomas rytojus: baimė dėl ateities, skurdžios ateities vizija.
Lietuvoje pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, nedarbas ir smunkantis gyvenimo lygis atsispindi šeimose. Daugėja socialiai silpnų ir skurstančių šeimų, ypač auginančių vaikus. Mažėjantis gimstamumas neužtikrina kartų kaitos ir lemia depopuliaciją. Didėjant turtinei diferenciacijai, tarp sunkiausiai besiverčiančių atsiduria nepilnos šeimos, šeimos su mažamečiais vaikais, daugiavaikės šeimos, šeimos, kuriose yra neįgalių asmenų, bei kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančios šeimos.
Informacijos trūkumas
- Žinios apie kontracepciją: moterų žinios apie kontraceptines priemones neretai neobjektyvios ir net klaidingos.
- Informacijos stoka: dėl informacijos stokos daugėja nėštumo nutraukimų iki 18 metų.
Psichologinės priežastys
- Baimė: gimdymo baimė, baimė dėl aplinkinių reakcijos.
- Gyvenimo tikslai: individualus juslinis pasitenkinimas, karjeros siekimas.
- Nelaukiamas vaikas: manoma, kad jei vaikas nelaukiamas, jis negalės būti laimingas gyvenime.
Medicininės priežastys
- Vaisiaus apsigimimai: baimė susilaukti vaiko su gimimo defektais.
- Pavojus motinos sveikatai: nėštumas kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai.
Abortų pasekmės
Abortas turi neigiamų pasekmių tiek moters sveikatai, tiek visuomenei.
Pasekmės moters sveikatai
- Fizinės pasekmės:
- Uždegiminės ligos (gali tapti nevaisingumo priežastimi).
- Komplikacijos kitų nėštumų metu (dėl gimdos kaklelio pažeidimų).
- Nevaisingumas (Lietuvoje po abortų kasmet apie 2 tūkstančiai moterų tampa iš dalies arba visiškai nevaisingos).
- Psichologinės pasekmės:
- Psichologinė trauma.
- Kaltės jausmas.
- Depresija.
Pasekmės visuomenei
- Demografinė krizė: mažas gimstamumas, senstanti visuomenė.
- Tautos nykimas: jei gimstamumas išliks mažas, gali išnykti lietuvių tauta.
- Moralinės vertybės: abortų legalizavimas gali neigiamai paveikti visuomenės moralines vertybes.
Situacija Lietuvoje
Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal abortų skaičių. Nors pastaraisiais metais abortų skaičius mažėja, ši problema tebėra aktuali.
- 1999 m. buvo atlikta 18.846 abortų.
- 2000 m. - 21.503 abortų.
Maqnoma, kad Lietuvoje po abortų kasmet apie 2 tūkstančiai moterų tampa iš dalies arba visiškai nevaisingos.
Taip pat skaitykite: Abortų prieinamumas Lietuvoje
Sprendimo būdai
Sprendžiant abortų problemą, būtina imtis kompleksinių priemonių:
- Švietimas:
- Seksualinis švietimas jaunimui.
- Informacijos apie kontraceptines priemones teikimas.
- Socialinė parama:
- Valstybės parama šeimoms, auginančioms vaikus.
- Būsto problemos sprendimas.
- Nedarbo mažinimas.
- Psichologinė pagalba:
- Konsultacijos moterims, svarstančioms apie abortą.
- Pagalba moterims po aborto.
- Moralinės vertybės:
- Gyvybės vertės puoselėjimas.
- Atsakingo tėvystės skatinimas.
Svarbus vaidmuo tenka socialiniams darbuotojams, akušerėms ir slaugytojoms, kurie teikia informaciją apie šeimos planavimo metodus ir padeda pasirinkti tinkamiausią. Geriausia, kai darbuotoja konsultuoja abu partnerius, nes renkantis kontraceptinę priemonę lemiamos reikšmės turi poros sprendimas.
Bažnyčios pozicija
Bažnyčia gina gyvybės neliečiamumo principą nuo pat pradėjimo momento. Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje "Evangelium Vitae" smerkia abortus ir eutanaziją, teigdamas, kad kiekvienas žmogus turi teisę į gyvybę nuo pat prasidėjimo iki natūralios mirties.
tags: #neteisetas #abortas #reiskinys