Naujagimio šlapinimasis ir verkimas: priežastys ir sprendimai

Susilaukus kūdikio, tėvams kyla daugybė klausimų, susijusių su jo fiziologija ir elgesiu. Vienas iš dažniausių klausimų - kodėl naujagimis verkia ir kaip tai susiję su šlapinimusi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines naujagimių verkimo ir šlapinimosi priežastis, pateiksime patarimų, kaip atpažinti problemą ir kaip ją spręsti.

Naujagimio šlapinimasis: kas yra normalu?

Daugelis tėvų nerimauja dėl to, kiek kartų per dieną turėtų šlapintis naujagimis, kokia turėtų būti šlapimo spalva ir kvapas. Štai keletas pagrindinių dalykų, kuriuos verta žinoti:

  • Šlapimo pūslės dydis: Naujagimių šlapimo pūslė yra labai maža, joje telpa vos apie 15 ml šlapimo. Dėl šios priežasties naujagimis gali šlapintis beveik kas valandą.
  • Šlapių sauskelnių kiekis: Visiškai normalu, jei naujagimiui per dieną pakeičiate 4-6 šlapias sauskelnes, nors kartais gali tekti keisti sauskelnes ir kas valandą ar vos kas tris valandas. Žindomų kūdikių šlapių sauskelnių kiekis pirmąją gyvenimo savaitę keičiasi kasdien. Pirmosiomis dienomis naujagimis negaus daug motinos pieno, todėl natūralu, kad gali užtekti pakeisti vos vienas ar dvejas sauskelnes. 3-5 dienomis krūtys prisipildys pieno, naujagimis daugiau ir dažniau žįs, tad dažniau teks keisti ir sauskelnes. 6 ir vėlesnėmis dienomis naujagimiui per 24 valandas turėtų prireikti maždaug 6 šlapių sauskelnių.
  • Šlapimo spalva ir kvapas: Naujagimio šlapimas turėtų būti bespalvis arba šviesiai gelsvas. Tačiau jei žindote, kartais galite pastebėti nežymius spalvos pokyčius. Motinos pieno spalvą gali pakeisti tam tikri maisto produktai, maistiniai dažai, papildai ir kt. Koncentruotas šlapimas būna labai tamsiai geltonos spalvos ir skleidžia intensyvų kvapą. Labai koncentruotame šlapime pirmosiomis gyvenimo dienomis gali būti uratų kristalų (šlapimo rūgšties kristalų).
  • Kraujas vystykluose: Tiek berniukų, tiek mergaičių vystykluose gali būti šiek tiek kraujo, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Pirmosiomis gyvenimo dienomis dėl hormonų įtakos naujagimėms mergaitėms gali atsirasti kraujo atspalvio makšties išskyrų (pseudomėnesinės). Po apipjaustymo berniukų vystykluose gali būti šiek tiek kraujo.

Jei kūdikis šlapinasi rečiau nei įprastai, šlapimas yra tamsios spalvos arba turi stiprų kvapą, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Pagrindinės naujagimių verkimo priežastys

Verksmas yra pagrindinis naujagimio bendravimo būdas, kuriuo jis praneša apie savo poreikius ir diskomfortą. Štai keletas pagrindinių priežasčių, kodėl naujagimiai verkia:

  • Alkis: Tai viena iš dažniausių kūdikio verkimo priežasčių. Alkano kūdikio verksmas išskirtinis: jis iš pradžių knerksi, tyliai burba, po to ima verkti vis garsiau ir reikliau. Paprastai kūdikis šį savo norą išreiškia čiulpiamaisiais lūpų judesiais, čepsėjimu, krūtinės „gaudymu“. Svarbu atpažinti alkio požymius ir pamaitinti kūdikį pagal poreikį.
  • Nešvarios sauskelnės: Jeigu kūdikis ištisai verkia, nors požymių, kad yra alkanas, nėra, ir neįmanoma nukreipti jo dėmesio, veikiausiai jam nepatogu gulėti, kas nors jį erzina. Galbūt - šlapios sauskelnės. Pirmuoju gyvenimo mėnesiu kūdikiai šlapinasi iki 20 kartų per parą. Nešvarias sauskelnes reikia keisti iš karto ir po to pasirūpinti kūdikio odele.
  • Dėmesio trūkumas: Kūdikis gali verkti todėl, kad pasijuto vienišas ir trokšta mamos šilumos, švelnumo ir meilės. Paimkite jį ant rankų, pamyluokite. Kartais kūdikiui nusiraminti pakanka tik pamatyti šalia mamą, išgirsti jos balsą. Svarbu, kad mažylis jaustųsi jūsų saugomas ir globojamas.
  • Pilvuko problemos: Pilvo diegliai paprastai prasideda maitinimo metu arba praėjus pusvalandžiui ar valandai po jo, ypač vakare arba naktį. Tai žarnyno darbo persitvarkymo rezultatas, kai laikinai išskiriama nepakankamai fermentų, reikalingų suvirškinti padidėjusį maisto kiekį. Pilvo dieglius skatina ir maitinimo metu į skrandį patenkantis oras bei besikaupiančios dujos.
  • Karštis ir šaltis: Kūdikiams patinka būti aprengtiems šiltai, bet ne per šiltai. Kai kūdikiui pasidaro šalta, kai nuimate jo rūbelius, kad pakeistumėte jo sauskelnes jis gali pradėti prieš tai protestuoti verkimu. Kūdikis rodo mažiau nepasitenkinimo, kai jam yra šilta, nei tada kai jis jaučiasi šaltai, todėl jis nepradės taip dažnai verkti.
  • Diskomfortas: Kūdikio verkimo priežastis gali būti įvairi: sauskelnių krašteliai dirgina kūdikio odelę, jis jaučiasi suvaržytas dėl netinkamų rūbelių (dažnai per mažas rūbelių dydis, nes kūdikis nemėgsta aptemptų ir verženčių rūbelių), nepatogi gulėjimo padėtis ir panašiai.
  • Dygsta dantukai: Dygstantys dantukai - neišvengiama vaiko nerimo priežastis. Kai dantukai jau kalasi, problema tėvams aiški. Bet dantukai pradeda dygti maždaug trečiąjį kūdikio gyvenimo mėnesį, tuomet net ir išalkęs vaikas garsiai verkdamas ir šaukdamas atsisako maisto.
  • Skausmas: Kai vaikui skauda, jis verkia garsiai, čaižiai, veriamai, kūkčiodamas. Deja, kūdikis nepasakys, ką jam skauda, taigi belieka stebėti jo elgesį. Jeigu įtariate, kad kūdikis susirgo, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją.
  • Troškulys: Pakankamai pieno turinti mama maitindama kūdikį kartu suteikia jam pakankamą skysčių kiekį. Bet karštą vasaros dieną, jei vaikas per šiltai aprengtas ar stipriai prakaituoja, jam reikia virinto vandens. Maitinant dirbtiniais mišiniais, sureguliuoti vandens kiekio praktiškai neįmanoma.

Ką daryti, jei naujagimis verkia ir šlapinasi dažniau nei įprastai?

Jei pastebėjote, kad jūsų naujagimis verkia ir šlapinasi dažniau nei įprastai, svarbu išsiaiškinti priežastį. Štai keletas patarimų:

Taip pat skaitykite: Priežiūra nuo pat pradžių

  1. Stebėkite kūdikio elgesį: Atkreipkite dėmesį į tai, kada kūdikis verkia, kaip jis verkia, ar yra kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, išbėrimas ar vėmimas.
  2. Patikrinkite sauskelnes: Įsitikinkite, kad sauskelnės nėra per daug pripildytos ir kad jos nespaudžia kūdikio odos.
  3. Pamaitinkite kūdikį: Įsitikinkite, kad kūdikis gauna pakankamai pieno. Jei žindote, pasiūlykite krūtį dažniau. Jei maitinate mišinuku, įsitikinkite, kad paruošiate jį pagal instrukcijas.
  4. Palaikykite kūdikį: Paimkite kūdikį ant rankų, pamyluokite, pakalbinkite. Kartais kūdikiui tiesiog reikia mamos artumo.
  5. Atkreipkite dėmesį į aplinką: Įsitikinkite, kad kūdikiui nėra per karšta ar per šalta, kad kambaryje yra pakankamai gryno oro ir kad nėra stiprių kvapų ar garsų.
  6. Pasitarkite su gydytoju: Jei kūdikio verkimas ir dažnas šlapinimasis tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, jei kūdikis turi kitų simptomų arba jei esate susirūpinę, pasitarkite su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai kūdikio verkimas ir šlapinimasis yra normalus reiškinys, kartais tai gali būti rimtesnės problemos požymis. Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

  • Kūdikis karščiuoja (daugiau nei 38 °C).
  • Kūdikis vemia.
  • Kūdikis viduriuoja.
  • Kūdikis turi išbėrimą.
  • Kūdikis sunkiai kvėpuoja.
  • Kūdikis yra labai mieguistas arba apatiškas.
  • Kūdikis atsisako valgyti.
  • Kūdikio šlapimas yra tamsios spalvos arba turi stiprų kvapą.
  • Kūdikio vystykluose yra kraujo.

Karščiavimas naujagimiams ir kūdikiams

Karščiavimas yra dažna priežastis, dėl kurios tėvai kreipiasi į gydytojus. Nors karščiavimas gali kelti nerimą, svarbu atsiminti, kad tai nėra liga, o tik simptomas, rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija.

Normali kūno temperatūra skiriasi priklausomai nuo amžiaus, paros laiko ir matavimo vietos. Paprastai karščiavimas reiškia aukštesnę nei 38 °C temperatūrą.

Jei kūdikis karščiuoja, svarbu:

  • Stebėti jo būklę.
  • Duoti karščiavimą mažinančių vaistų (tik pasitarus su gydytoju).
  • Užtikrinti, kad kūdikis gertų pakankamai skysčių.
  • Kreiptis į gydytoją, jei kūdikio būklė blogėja arba jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas.

Taip pat skaitykite: Svorio augimo rekomendacijos naujagimiams

Taip pat skaitykite: Kūdikio raida: galvos laikymas

tags: #naujagimis #slapinasi #ir #verkia