Naujagimių gaivinimas: kvėpavimo takų atvėrimo svarba ir praktiniai patarimai

Šiame straipsnyje aptarsime naujagimių gaivinimo ypatumus, ypatingą dėmesį skirdami kvėpavimo takų atvėrimui ir rekomendacijoms, kaip elgtis kritinėse situacijose.

Įvadas

Vaikai yra ypatinga pacientų grupė, besiskirianti nuo suaugusiųjų anatominiais, fiziologiniais ir psichomotoriniais ypatumais. Tai svarbu suprasti ir atsižvelgti tiriant nukentėjusįjį bei teikiant pagalbą.

Bendrosios nuostatos dėl vaiko gaivinimo

Vaiko gaivinimas skiriasi nuo suaugusiojo, nes vaikai daug dažniau miršta dėl kvėpavimo nei širdies sutrikimo. Vaikų širdis staiga sustoja retai, paprastai tai būna kvėpavimo sutrikimo ar šoko pasekmė, o šios priežastys nulemia bradikardiją, kuri sukelia elektromechaninę disociaciją (EMD) ar asistoliją. Skilvelių tachikardija ar skilvelių virpėjimas sudaro mažiau nei 15 proc. visų atvejų, kai širdis sustoja ikihospitaliniu laikotarpiu.

Gaivinimo veiksmams atlikti vaiko amžius nustatomas pagal anatomijos, fiziologijos ir epidemiologinius požymius:

• Naujagimis - nuo gimimo iki 28 parų
• Kūdikis - nuo 28 parų iki 1 metų
• Vaikas - nuo 1 iki 8 metų
• Vaikas - nuo 8 iki 18 metų

Vaikus mirtis dažniausiai ištinka sutrikus kvėpavimui ir esant hipoksijai bei hiperkarbijai, kurie sukelia asistoliją ir širdies sustojimą. Todėl gaivinant vaikus svarbu nedelsiant pradėti efektyvią oksigenaciją ir ventiliaciją, o ankstyvos defibriliacijos prireikia labai retai.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Vaiko gaivinimo procesą sudaro 3 etapai: pradinis gaivinimas, specialus gaivinimas ir gydymas intensyviosios terapijos skyriuje.

Pradinis gaivinimas

Pradinis gaivinimas apima:

• Kvėpavimo takų atvėrimą
• Dirbtinį kvėpavimą, nustojus kvėpuoti
• Krūtinės kompresijas ir dirbtinį kvėpavimą, sutrikus/sustojus širdies veiklai ir kvėpavimui
• Defibriliaciją, kai yra skilvelių virpėjimas, skilvelių plazdėjimas ar skilvelinė tachikardija
• Užspringimo nustatymą ir svetimkūnio šalinimą iš kvėpavimo takų

Specialusis gaivinimas

Specialusis gaivinimas apima:

• Pradinį gaivinimą
• Kraujotakos ir kvėpavimo atnaujinimą ir palaikymą specialiomis priemonėmis (KKP)
• Elektrokardiogramą, 12 derivacijų elektrokardiogramos interpretavimą, aritmijos diagnostiką
• Venų punkciją ir kateterių įkišimą užtikrinant vaistų sušvirkštimą
• Priežasčių, sukėlusių kvėpavimo ir/ar širdies sustojimą, nustatymą ir gydymą
• Kvėpavimo ir kraujotakos sutrikimų, sukeltų traumos, šoko, kvėpavimo nepakankamumo ir kt., gydymą

Pradinio vaiko gaivinimo veiksmai

Prieš pradėdamas gaivinti, gaivintojas turi labai greitai įvertinti situaciją ir galimus pavojus - transporto judėjimą, krintančias nuolaužas, sklindančius dūmus, ugnį, dujas ir kt., ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.

Patikrinamas gaivinamojo sąmoningumas, paklausiama: „Kaip jaučiatės?“. Greitai įvertinami sužeidimai. Negalima judinti nukentėjusiojo, jei įtariama galvos ar nugaros smegenų trauma.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę

Jeigu vaikas atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia (jei negresia pavojus, pavyzdžiui, dėl automobilių judėjimo, krintančių nuolaužų, toksiškų dūmų ir dujų), įvertinama jo būklė, jei reikia, kviečiama pagalba ir vaikas nuolat stebimas.

Jeigu vaikas nereaguoja, reikia kviesti pagalbą. Reikia įsidėmėti, kada pradėta gaivinti. Nustatoma, ar vaikas kvėpuoja. Tai turi trukti ne ilgiau nei 10 sek.

Jeigu kvėpuoja, jį reikia paguldyti ant šono. Įtariant stuburo traumą, to daryti negalima. Stebima vaiko būklė (kvėpavimas ir kraujotaka) ir laukiama atvykstant GMP.

Jeigu vaikas nekvėpuoja, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija iš pradžių atliekant du efektyvius įpūtimus. Jeigu krūtinės ląsta neišsipučia, pakeitus gaivinamojo galvos padėtį, reikia bandyti dar kartą įpūsti oro. Jei krūtinės ląsta vis tiek neišsipučia, gaivinama kaip į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui.

Pradinio kūdikių ir vaikų gaivinimo metu dirbtinė plaučių ventiliacija gali būti atliekama ir savaime prisipildančiais oro maišais (Ambu tipo), pro kaukę. Mokėti naudotis šiais maišais gaivinant vaikus privalo visi medicinos darbuotojai.

Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai

Pagalbos kvietimas

Labai svarbu kiek įmanoma anksčiau kviesti pagalbą. Jeigu gaivintojas vienas, pirmiausia reikia pradėti gaivinti (tęsti maždaug 1 minutę), tada kviesti pagalbą. Šios rekomendacijos reikia laikytis gaivinant kūdikius ir vaikus iki 8 m. Gaivinant paauglius pagalbą rekomenduojama kviestis greičiau.

Kai gaivintojų daugiau, vienas iš jų pradeda gaivinti, kitas kviečia pagalbą. Jeigu paauglys yra nesąmoningas dėl: traumos, skendimo, vaistų perdozavimo ar apsinuodijimo, gaivintojas turi pradėti gaivinti ir tęsti maždaug 1 minutę prieš kviesdamas pagalbą.

Kraujotakos įvertinimas

Įvertinama kraujotaka: stebima…

Naujagimių gaivinimo ypatumai: kvėpavimo takų atvėrimas

Jei naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja, per 30 sekundžių reikia atlikti 20-30 įpūtimų. Paspaudimų ir įpūtimų santykis, nepriklausomai nuo gaivintojų skaičiaus, turi būti 3:1. Per 2 sekundes atliekama 3 paspaudimai ir 1 įpūtimas. Per 1 minutę atliekama 90 paspaudimų ir 30 įpūtimų. Paspaudimai atliekami dviem nykščiais arba dviem pirštais.

Svarbu užtikrinti tinkamą naujagimio padėtį ir temperatūrą gaivinimo metu: naujagimis apšildomas po spinduliniu šildytuvu, nusausinamas vystyklą (ar maistinę plėvelę) ar maišą iki kaklo, nešluostomi.

Pirmieji gaivinimo veiksmai

Pirmieji gaivinimo veiksmai apima:

• Kvėpavimo ir raumenų tonuso įvertinimą.
• Jei naujagimis nekvėpuoja, atliekami pirmieji gaivinimo veiksmai.
• Jei naujagimio ŠSD (širdies susitraukimų dažnis) mažiau kaip 100 k./min., pradedama daryti įpūtimus pro veido kaukę 40-60 k./min. Išnešiotiems naujagimiams įpūtimai atliekami aplinkos oru.
• DPV (dirbtinė plaučių ventiliacija) atliekama 30 sek. Po 30 sek. įvertinama širdies veikla.

Vaistai

Vaistai gaivinimo metu švirkščiami į veną arba į kaulų čiulpus.

Svarbi informacija iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) paslaugų teikimo metu pildoma speciali kortelė, kurioje fiksuojami svarbūs duomenys apie pacientą ir suteiktą pagalbą. Ši kortelė pradedama pildyti gavus kvietimą teikti GMP paslaugą. Kortelės duomenys gali būti tikslinami jos saugojimo laikotarpiu.

Kortelėje nurodoma:

• Duomenys apie įvykio vietą ir pacientą.
• Informacija apie paciento būklę (sąmonės būklė, gyvybinės funkcijos).
• Suteikta pagalba ir panaudoti medikamentai.
• Preliminari diagnozė / vyraujantis sindromas / simptomas.
• Informacija apie tai, kas pradėjo PG (pirmąją pagalbą) iki GMP brigados atvykimo.

GMP brigados nariai turi pažymėti atitinkamus langelius, nurodant, kokioje padėtyje pacientas buvo pervežtas (pasirenkamas tik vienas variantas).

Praktiniai patarimai

• Jei esate vienas ir negalite pakviesti pagalbos, iš pradžių 2 min.
• Įvertinkite, ar aplinka saugi nukentėjusiajam ir jums.
• Patikrinkite kvėpavimą. Atverkite kvėpavimo takus, pasilenkite prie burnos ir tuo pat metu bandykite pajusti iškvepiamą orą, išgirsti kvėpavimo garsą.
• Įsiminkite - jei nesate tikras, ar reikia pradėti gaivinti, geriau gaivinti, negu laukti. Kadangi vaikai dažniausia sąmonės netenka dėl kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama pradėti gaivinti nuo 5 įpūtimų, du iš jų turi būti efektyvūs.
• Labai svarbu daryti kokybiškus paspaudimus, kad būtų užtikrinta pakankama kraujotaka.
• Defibriliatorius yra saugus, tikslus ir paprastai naudojamas. Jums tereikia jį įjungti ir toliau klausyti nurodymų. Įjunkite defibriliatorių, paspausdami įjungimo mygtuką arba atidengdami dangtį.
• Padukų pritvirtinimas. Nuimkite nuo padukų apsauginę plėvelę ir uždėkite juos ant apnuogintos krūtinės ląstos - kaip nupiešta ant padukų. Kai užlipdysite padukus ant krūtinės ląstos, įsitikinkite, kad jie neliečia vienas kito.
• Šoko atlikimas. Leiskite defibriliatoriui įvertinti širdies ritmą. Jei defibriliatorius nustato, kad reikia atlikti šoką, pasakys: atsitraukite. Jei šokas nereikalingas, gaivinkite toliau tokiu ritmu, kokiu pypsi defibriliatorius. Po defibriliacijos kuo greičiau vėl pradėkite gaivinti, dalydami krūtinės ląstos paspaudimus.
• Vaikų širdis dažniausiai būna sveika. Paspaudimai labai svarbūs, siekiant užtikrinti kraujo tėkmę. Tai gaivinimo pagrindas. Žmonės dažnai nepradeda gaivinti vaiko, nes bijo sukelti didesnę žalą.

Užspringimas: pirmosios pagalbos ypatumai

Pats svarbiausias skirtumas nuo suaugusiųjų algoritmo yra tas, kad kūdikiams negalima atlikti pilvo spustelėjimų. Nors pilvo spustelėjimai gali sukelti sužalojimų bet kokio amžiaus žmonėms, jie ypatingai pavojingi kūdikiams ir mažiems vaikams. Kadangi tokio amžiaus vaikų šonkaulių padėtis yra horizontali, traumos atveju sužalojami viršutinės pilvo dalies organai.

Kai į kvėpavimo takus patenka svetimkūnis, vaikas iškart pradeda kosėti, kad jį pašalintų. Spontaniškas kosulys yra veiksmingesnis ir saugesnis nei bet koks manevras, kurį gali atlikti teikiantis pagalbą asmuo. Tačiau jei vaikas nekosėja arba kosulys neefektyvus, ir svetimkūnis visiškai užkemša kvėpavimo takus, vaikas gali greitai uždusti. Taigi KTOS atveju aktyvių veiksmų reikia imtis tik tuomet, kai kosulys pasidaro neefektyvus, bet tada jie turi būti atlikti greitai ir užtikrintai.

Dauguma springimo epizodų kūdikiams ir vaikams įvyksta žaidžiant arba valgant, kai šalia būna vaiką prižiūrintis asmuo. Todėl dažniausiai šie atvejai atsitinka liudininkų akivaizdoje ir pagalba pradedama teikti, kol vaikas dar sąmoningas. Kvėpavimo takų obstrukcijai svetimkūniu būdingas staiga atsiradęs kvėpavimo sutrikimas, kai kartu pasireiškia kosulys, žiaukčiojimas ar stridoras. Panašūs požymiai ir simptomai gali būti susiję su kitomis kvėpavimo takų obstrukciją sukeliančiomis priežastimis, pvz., laringitu ar epiglotitu. Šių ligų atveju gydymas skirsis nuo KTOS.

Veiksmai užspringus

1. Jei vaikas efektyviai kosėja, nereikia jokių išorinių manevrų. Paskatinkite vaiką kosėti ir stebėkite jo būklę.
2. Jei smūgiai į tarpumentę nepalengvina KTOS, atlikite krūtinės ląstos spūstelėjimus kūdikiui arba pilvo spūstelėjimus vyresniems vaikams. Jei tai neįmanoma, prilaikykite vaiką, kad jis būtų palinkęs į priekį ir suduokite smūgius į tarpumentę iš nugaros. Jei smūgiai į tarpumentę nepadėjo pašalinti svetimkūnio, ir vaikas vis dar yra sąmoningas, atlikite krūtinės ląstos spūstelėjimus kūdikiams arba pilvo spūstelėjimus vaikams. Paguldykite kūdikį ant nugaros galva žemyn. Nespauskite kardinės ataugos ar šonkaulių, nes taip galite sužaloti pilvo organus. Atlikę krūtinės ląstos ar pilvo spustelėjimus, pakartotinai yra sąmoningas, tęskite smūgius į tarpumentę ir krūtinės ląstos (kūdikiui) ar pilvo (vaikams) spūstelėjimus. Šaukitės pagalbos arba paprašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko. Šiame etape nepalikite vaiko vieno. Jei svetimkūnį pavyko sėkmingai pašalinti, įvertinkite vaiko klinikinę būklę. Dalis svetimkūnio gali likti kvėpavimo takuose ir sukelti komplikacijų. Jei kyla abejonių, kreipkitės į medikus.
3. Jei vaikas, kuriam įvyko KTOS, yra nesąmoningas arba prarado sąmonę, paguldykite jį ant kieto, lygaus paviršiaus. Šaukitės pagalbos arba paprašykite, kad kas nors pakviestų pagalbą, jei ji dar neatvyko. Kvėpavimo takų atvėrimas. Pražiodykite ir pažiūrėkite, ar nieko nesimato burnoje. Jei ką nors matote, pabandykite svetimkūnį pašalinti vienu piršto judesiu. Įpūtimai. Atverkite kvėpavimo takus atlošdami galvą ir pakeldami smakrą, tada atlikite penkis įpūtimus. Atlikite penkis įpūtimus ir jei nėra reakcijos (vaikas nepradedam judėti, kosėti, pats kvėpuoti), pereikite prie krūtinės ląstos paspaudimų nevertindami kraujotakos. Jei kliūtį pavyko pašalinti, atverkite ir patikrinkite kvėpavimo takus taip, kaip aprašyta aukščiau.

Gaivinimo svarba ir apgaulingas krūtinės skausmas: asmeninė patirtis

Sveikatos mokymo specialistai primena, kad, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2-3 kartus. Svarbiausia pradėti gaivinti kuo greičiau. Tai galima padaryti paprasčiau, nei daugelis įsivaizduoja, - išmokti gaivinti gali kiekvienas, net vaikai.

Vienos Kauno bendrovės vadovas Valdemaras Filipavičius visą gyvenimą prisimins ne tik savo gimimo dieną, bet ir 2010 gegužės 17-ąją. Jos išvakarėse vyriškis prastai jautėsi, skaudėjo maždaug ties krūtinės duobute. Kadangi jį neretai kamuodavo virškinimo sutrikimai, vyriškis pamanė, kad tai dėl skrandžio, ir išgėrė įprastų virškinimą gerinančių vaistų. Laukiamo pagerėjimo nebuvo.

Suabejojęs, ar blogos savijautos priežastis yra būtent ši, anksti ryte paskambino savo šeimos gydytojai, pasitarė, kokių tyrimų reikėtų, ir pasiryžo tą pačią dieną visus juos atlikti. Pirmiausia nuvažiavo į darbą, kaip vadovas sutvarkė kai kuriuos reikalus, tada pasuko į polikliniką. Pakeliui užvažiavo į vaistinę nusipirkti nitroglicerino - tai padaryti patarė gydytoja. Tačiau įsigyti šių vaistų vyriškis nespėjo - staiga sukniubo gatvėje prie vaistinės laiptų.

Gaivino atsitiktinis praeivis

Tada viskas vyko kaip kokiame filme: kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir ten pat, vietoje, pradėjo jį gaivinti. Greitosios medicinos pagalbos automobilis atvyko per 3-5 minutes.

V.Filipavičius sakė, kad jį saugojo apvaizda: jis sukniubo sankryžoje, kuri nuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų tėra maždaug už 3 kilometrų, kažkas tą pat akimirką pradėjo jį gaivinti. Labai greitai vyras pateko į klinikų reanimacijos skyrių.

Kone po pusmetį trukusio gydymo ligoninėje ir reabilitacijos vyriškis grįžo į darbą.

„Įmonės vadovų darbas toks, kad negali leisti sau atsipalaiduoti. Kai kuriuos reikalus teko tvarkyti ir gydantis“, - sakė 36-metis.

Ką liga pakeitė jo gyvenime? Kiek pasvarstęs, Voldemaras ištarė, kad tokia patirtis labai aiškiai parodė, jog darbas nėra svarbiausia vertybė, nors jis dažnai nustumia šalin kitus, svarbesnius dalykus. Reikia daugiau skirti dėmesio savo sveikatai, artimiems žmonėms, draugams.

Laimingų sutapimų virtinė

Vyriškis nesitiki tokios optimistinės infarkto baigties, jeigu jis būtų ištikęs namuose ar darbe, - jis gyvena miesto pakraštyje, greitoji taip greitai nebūtų atlėkusi, jo butas 8 aukšte, pakilti ir nusileisti į jį užtrunka pakankamai ilgai, su neštuvais į liftą žmogaus neįneši, be to, namiškiai nemoka gaivinti, atlikti dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies masažo. Darbovietėje irgi kiltų panašių keblumų. Laimingų sutapimų virtinė ir judri sankryža tąkart jam buvo didžiausias šansas išgyventi ir įveikti infarktą.

V.Filipavičius neabejojo, kad, ištikus infarktui prie vaistinės, jį gaivinti puolėsi būtent vaistininkės. Tačiau, kai pasveikinęs su gėlėmis rankose atėjo į vaistinę padėkoti už skubiai suteiktą pirmąją pagalbą, sužinojo, kad jį gaivinti puolėsi ne jos, o kažkas iš atsitiktinių praeivių. Net neaišku, kas būtent kas tai padarė: atliko dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, o, atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, tyliai nuėjo į šalį, smarkiai padidinęs šansą žmogui išgyventi.

Būna ir gaivinimo naujovių

V.Filipavičius savo sėkmingo gaivinimo istoriją papasakojo konferencijoje „Gaivinimo ir skubiosios medicinos naujovės - 2010 m. rekomendacijos“. Joje su daugiau kaip 1800 susirinkusių įvairių specialybių gydytojų, slaugytojų, susiduriančių su gaivinimu savo darbe, aptartos skubiosios pagalbos rekomendacijos, kurias 2010 m. gruodį pateikė Tarptautinis gaivinimo komitetas (ILCOR. Jį sudaro Amerikos širdies asociacija, Europos gaivinimo taryba ir kitų šalių medikų organizacijos).

Kas penkerius metus jis atnaujina suaugusiojo, vaiko ir naujagimio gaivinimo standartą, atsižvelgdamas į naujausių mokslinių tyrimų duomenis.

Paklausti, kodėl gaivinimo standartai atnaujinami kas 5 metus, nors žmogaus fiziologija nesikeičia, garbūs šalies medikai nusišypsoję pastebėjo, kad dabartiniai rekomendacijų pakeitimai apima visų pirma gaivinimo technikos naujoves, pavyzdžiui, defibiliatorių naudojimą viešose vietose, ir yra kiek palengvinti, skirti tam, kad kuo daugiau visuomenės narių ryžtųsi teikti skubią pirmąją pagalbą. Esminė 2010-ųjų naujovė yra ta, jog įprastą gaivinimo seką: kvėpavimo takų atvėrimas - oro įpūtimas -krūtinės paspaudimai - keičia nauja, kur pirmoje vietoje yra krūtinės paspaudimai. Teigiama, kad jei žmogus nemoka, negali ar nenori dėl kokių nors priežasčių atlikti oro įpūtimų, vien krūtinės paspaudimai gali padėti išsaugoti gyvybę iki atvyks greitoji medicinos pagalba.

Vaikų ir suaugusiųjų gaivinimo principai skiriasi, mat, skirtingai nei suaugusiesiems, dėl fiziologinių savybių vaikams dažniausiai pirma sustoja kvėpavimas, ne širdis. Todėl ir vaiko gaivinimas pradedamas nuo kvėpavimo takų atvėrimo ir oro įpūtimo. Oro įpūtus du kartus, krūtinės ląsta turi būti spaudžiama 15 kartų.

Pirmųjų sekundžių svarba

Kaip minėta, ištikus staigiai mirčiai, įvykio liudininkams nedelsiant pradėjus gaivinti žmogų, jo šansai išgyventi padidėja 2-3 kartus.

„Ištikus nelaimei, greta esantis žmogaus gali išgelbėti gyvybę. Didžiausia klaida yra nieko nedaryti ir pasyviai laukti medikų pagalbos“, - akcentavo Lietuvos Skubiosios medicinos draugijos pirmininkas Dinas Vaitkaitis.

Lietuvos kardiologijos draugijos prezidentas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius prof. Remigijus Žaliūnas teigė, kad kraujagyslių ligos - vienos iš pagrindinių mirties priežasčių. Europos Sąjungoje dėl jų kasmet miršta apie du milijonus žmonių. Neretai šios ligos prasideda staiga, mirtis paprastai ištinka per kelias valandas nuo simptomų pradžios. Nustatyta, jog, ištikus staigiai mirčiai, 30 proc. atvejų greitoji medicinos pagalba yra sunkiai prieinama, geriausiai gali padėti aplinkiniai. Lietuvoje, ištikus staigiai mirčiai, atgaivinama tik apie 5 proc. ligonių, šis skaičius gerokai padidėtų, jei visuomenė būtų pasirengusi suteikti pirmąją pagalbą.

Lietuvos širdies asociacijos vadovas doc. dr. Pranas Šerpytis pastebėjo, kad Lietuvoje kasmet per tūkstantį žmonių nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta, net nepasiekę ligoninių. Jei visuomenė būtų geriau pasirengusi suteikti skubią pagalbą, būtų atgaivinta gerokai daugiau nei 5 proc. ligonių.

P. Šerpyčio nuomone, visose masinio žmonių susidūrimo vietose, pavyzdžiui, didžiuosiuose prekybos centruose, sporto ir pramogų arenose turėtų būti defibriliatoriai, kaip įprasta Vakarų šalyse. „Žinoma, ne visus žmones įmanoma išgelbėti, bet tada gyvybių būtų išsaugota daug daugiau“,- sakė Lietuvos širdies asociacijos vadovas.

Negalima delsti

Medikai ir klinikinę mirtį išgyvenę žmonės, likę gyvi tik dėl laiku ir teisingai suteiktos skubiosios pagalbos, akcentuoja tą patį - rizikos susižaloti ar būti sužalotam, susirgti ar patirti nelaimingą atsitikimą yra kasdien, o mokėjimas suteikti pirmąją pagalbą gali išgelbėti gyvybę, sumažinti kančias. Todėl kiekvienas privalėtų mokėti ją teikti.

Beje, pastebėta ir tai, kad pirmosios medicinos pagalbos teikimo įgūdžius būtina atnaujinti kas dvejus trejus metus, antraip jie paprasčiausiai primirštami.

Vis dėlto kas lemia, kad vieni pirmosios medicinos pagalbos kursus išklausę žmonės drįsta padėti nelaimės ištiktam, o kiti - ne? Matyt, žmogaus charakteris, temperamentas, altruizmas, gebėjimas įveikti baimę. Tačiau, ištikus nelaimei, dažnai greta būna artimųjų, o prisišaukti medikų per kelias minutes paprasčiausiai neįmanoma, tad nelieka ir tos galimybės dvejoti, būtina padėti. Juk užspringusiam žmogui būtina padėti per 3, klinikinės mirties ištiktam asmeniui - per 7 minutes. Todėl neprofesionalios pirmosios pagalbos suteikimas ypač svarbu.

Mokymai ir kvalifikacijos kėlimas

Šių teorinių-praktinių mokymų metu bus keliama tikslinių klausytojų grupių kvalifikacija, atnaujinant I -os pagalbos žinias medicinos specialistams. Dalyviai mokymosi metu atnaujina teorines žinias apie kritines būkles: kraujavimą, anafilaksinį šoką, springimą, lūžius ir pagalbą jų metu. Atnaujina žinias apie staigią mirtį, klinikinę mirtį ir jos diagnozavimą, pakartoja gaivinimo algoritmą.

tags: #naujagimio #kvepavimo #taku #atverimas