Naglis Šulija - žinomas Lietuvos veidas, meteorologas, astrologas ir televizijos laidų vedėjas, kurio gyvenimas ir karjera apipinti įdomiais faktais ir įvykiais. Ši biografija atskleidžia jo kelią į populiarumą, šeimos įtaką, studijas, karjeros vingius ir požiūrį į astrologiją bei gyvenimą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Šeima
Naglis Šulija kiekvieną vakarą sveikina televizijos žiūrovus. Apie jį kuriami pokštai ir legendos. Jis turi dvejais metais vyresnį brolį, būsimą lakūną. Naglio abu tėvai yra astrologai, nuo jaunystės tuo užsiimdavo laisvalaikiu, domėjosi ir kartu mokėsi. Net ir pasukę skirtingais keliais abu dirba astrologais, šioje srityje yra žinomi žmonės. Tėvams gana anksti išsiskyrus su tėčiu nebegyveno, tad nematė, kaip jis kuria žemėlapius ir prognozuoja žmonėms ateitį.
Naglis teigia, kad norėjo laisvės ir tėvai man visada jos davė labai daug. Leisdavo eksperimentuoti, daryti kartais ir kvailus dalykus. Dabar klausė, kaip jie žiūrėjo į jo kvailiojimus, bastymąsi naktimis, chuliganizmą. O jie atsakė paprastai: „Tu visada to norėjai - būti laisvas ir nepriklausomas. Mes tau tai davėme.“ Ir aš jiems esu labai dėkingas, niekada nebuvau su jais praradęs ryšio, abu tėvai gyvenime man labai reikšmingi. Praėjus paauglystei, kurdamas asmeninį gyvenimą, suprantu, kad šeima yra didelė vertybė. Visuomet džiaugiuosi, kad mano tėtis toks įdomus žmogus, ne dėl to, kad jis yra televizijoje, bet kad su juo bendraudamas galiu kalbėtis įdomiomis temomis, nebanaliai, ir jis gali man patarti. Dabar, kai mokausi žurnalistikos, apie tai mes taip pat diskutuojame.
Šeima ir Astrologijos Įtaka
Abu Naglio tėvai yra astrologai, baigę geografiją ir astrologiją, buvo užsidegę, tačiau gana anksti išsiskyrė, dėl to kasdien nemačiau tėčio dirbančio. Abu mano tėvai yra astrologai, nuo jaunystės tuo užsiimdavo laisvalaikiu, domėjosi ir kartu mokėsi. Net ir pasukę skirtingais keliais abu dirba astrologais, šioje srityje yra žinomi žmonės. Aš niekada to nesupratau, nors ir matydavau labai daug knygų, brėžinių, horoskopų. Žinojau, kad jie tą daro, matydavau, kaip jie bendrauja su žmonėmis, ištroškusiais ateities prognozių, bet tai buvo lyg kitas pasaulis, kurio nesupratau.
Tėvams gana anksti išsiskyrus su tėčiu nebegyveno, tad nemačiau, kaip jis kuria žemėlapius ir prognozuoja žmonėms ateitį. Jau vėliau, paauglystėje, man buvo įdomiau, bet gilintis į astrologiją nejutau paveldėto noro. Net horoskopus skaitydavau tik tuos žurnalų pabaigoje, kuriuos parašydavo žurnalistai. Niekada neprašiau tėvų man sudaryti asmeninį horoskopą, nors tikiu, kad jie patys jį turėjo. Galbūt tai dėl noro atskirti save nuo tėvų, kuo anksčiau tapti savarankiška asmenybe, sugebančia savimi pasirūpinti. Į viską žiūriu individualiai, man svarbiausia viską pasidaryti pačiam.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Atsimenu, anksčiau mėgdavau statyti lažybose ir bandžiau įkalbėti tėtį į lažybas pažiūrėti kaip astrologui. Juokaudami kalbėjome, kad būtų įdomu pažiūrėti, ar tai veikia. Taip ir nepabandėme, gal reikės kada, būtų gana pelninga (juokiasi). Jeigu rimtai, manau, asmeniniai horoskopai tikrai veikia. Kiek mokiausi gilindamasis į istoriją, tai senas dalykas. Valdovai, įtakingi žmonės anksčiau turėdavo astrologą ir su juo konsultuodavosi įvairiais klausimais.
Žinoma, tai, ką skaitome žurnalo pabaigoje, nėra astrologija, daugiau reklama. Mačiau, kad daug žmonių ateina pas mano tėvą konsultuotis asmeniškai ir jiems tai yra svarbu, ta informacija jiems kažkaip padeda. Aš ir dabar pagalvoju, kad negalėčiau domėtis astrologija, nes tai labai sudėtinga. Abu tėvai tuo užsiima ilgus metus, dėl to turi pakankamai praktikos, o aš esu tik kartą tėčiui paskambinęs: „Žiūrėk, tėti, man šiuo metu prastai, rašau bibliotekoje bakalauro darbą ir galvoju, kad čia nieko nebus, nematau šviesos tunelio gale.“ O jis sako: nesijaudink, iki lapkričio bus blogiau, o vėliau ateis tavo sėkmės laikas.
Studijos ir Karjeros Pradžia
Šiuo metu studijuoji žurnalistiką magistrantūroje. Vilniaus universitete baigiau kultūros istoriją ir antropologiją, o šiuo metu studijuoju analitinės žurnalistikos magistrantūroje. Apie žurnalistiką galvojau dar mokykloje, buvau net įstojęs, bet paskutinę minutę apsigalvojau. O tėtis, nors dirba televizijoje, buvo vienas iš tų, kurie tikėjosi, kad ten nesimokysiu. Jis niekada nesakė to tiesiogiai, bet buvo įsitikinęs, kad norint būti žurnalistu reikia turėti išsilavinimą, šį tą išmanyti. Dėl to pasirinkau istoriją ir dabar labai džiaugiuosi.
Man patiko, kad tai toks neapibrėžtas, nepopuliarus dalykas, atrodė, kad tai labai kieta. Mano svajonė visada buvo karo žurnalistika, tad nemačiau perspektyvų to daryti Lietuvoje, pas mus nėra tokių reporterių. Žiniasklaidos priemonės nesiunčia žurnalistų į karštus taškus, tiesiog pasiima pranešimą spaudai ir jį publikuoja. Labai anksti, nuolat dirbu nuo antro kurso pradžios. Iš tiesų praradau daug brangaus laiko, kurį galėjau skirti mokslams, bet taip jau išėjo, aš labai norėjau nepriklausomybės, siekiau savarankiškumo.
Kai baigiau mokslus, įstojau į Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centrą, tokią profesinę mokyklą, krimtau teksto maketavimo mokslus. Labai to nesureikšminau, mat kaip tik tuo metu išėjau iš darbo, kur dirbau barmenu, nežinojau, ką toliau daryti. Ketinau išvažiuoti į Kanadą, o tam reikėjo metų, dėl to, kad netinginiaučiau, įstojau mokytis. Tiesa, kai radau darbą, nebepajėgiau jo suderinti su paskaitomis, pirmais metais mokyklą mečiau. Praėjusį rudenį netikėtai gavau darbą ir planai išvažiuoti buvo atidėti, vasarą dar mąsčiau stoti į magistrantūrą JAV, bet studijos ten labai brangios.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Nuo Meteorologo iki Orų Pranešėjo: Kelias į Televiziją
Baigęs studijas, N. Šulija dirbo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje budinčiu sinoptiku. Darbas kaip darbas, bet kartu jis pradėjo rašyti orų prognozes į įvairius laikraščius - tų leidinių prašymu. „Vienas rašinėlis, kitas rašinėlis, vienas tekstas, kitas tekstas ir vieną gražią dieną mane pasikvietė „Lietuvos rytas“, - pasakoja meteorologas.
Anot N. Šulijos, atėjus į „Lietuvos rytą“ atlėkė tuometinis redaktorius Gedvydas Vainauskas ir pasakė, kad nori tokių orų prognozių, kaip visam pasaulyje - tuo metu buvo tokia visuotinė praktika, kad paskutinis dienraščio puslapis yra skiriamas orams. N. Šulija išdėstė savo viziją ir iškart buvo pakviestas dirbti ten, kur dirbo ganėtinai ilgai, kaip pats skaičiuoja, apie 16 metų.
Po laikraščių atsirado ir televizija. „Man pradėjo nepatikti, erzinti, kaip orai buvo pristatomi per televiziją. Dabar žinios trunka valandą, o tada 15 minučių ir viskas“, - orams būdavo skiriamas vadinamas užkadrinis skaitymas, kai prie Lietuvos žemėlapio buvo pateikiama formali prognozė, ir tik tiek. „Rytoj Lietuvoje kai kur truputį palis, temperatūra tokia ir tokia. Man taip nei tiko, nei patiko, nes ką reiškia kai kur? Kur tas kai kur? Jeigu žmonėms šieną reikia ten pjauti, vežti, tai gal čia tiktai vienoje Lietuvos vietoje palis, o kitose ten to „kai kur“ nebus? Gal ten galima dirbti ramiai ir gražiai. Na, ir su ta idėja aš pradėjau vaikščioti po kanalus, bet visur į mane žiūrėjo ganėtinai skeptiškai“, - teigia N. Šulija.
Meteorologas pasakoja, kad per tą laiką dar buvo atsiradęs orų mergaičių fenomenas, bet po jo TV3 žinios pakvietė jį pasimėginti vesti orus. Iš pradžių jis dirbdavo sekmadieniais: „Aš ateidavau ir pasakodavau būsimos savaitės orų prognozę, kas bus tą kitą savaitę. Žiūrovams patiko, reitingai buvo geri ir tada jau kitą sezoną buvo nebe viena diena, o 5 dienos per savaitę. Na, ir galiausiai visai į televiziją perėjau. Tai tuoj bus kiek? 20 metų.“
Tuometinis Sinoptikų Darbas
Tuometinį sinoptikų darbą N. Šulija įvardija kaip intelektualų užsiėmimą, tai buvo duomenų dorojimas ir analizavimas. „Stebėjimų duomenys ateidavo kas 3 valandas iš visos Lietuvos 20 stočių. Dabar jau nebėra tokio prietaiso - teletaipo. Teletaipų salėje jie pradėdavo tarškėti ir atspausdindavo juostelę popieriaus, ant kurios būdavo skaičių grupės, kurios reikšdavo orus - laipsnius, metrus per sekundę, kitus orų parametrus. Toliau sekdavo meteorologiniai žemėlapiai, kuriuos reikėdavo apdoroti, tai yra nupiešti kritulių laukus, sužymėti slėgio tendencijas, išvesti atmosferos frontus, nusipiešti zobaras - viskas ranka. Du kartus per parą gaudavome atmosferos zondavimo duomenis“, - pasakoja sinoptikas ir priduria, kad iš viso šito ir gimdavo orų prognozės.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
Paskui atsirado daugiau - palydovo nuotraukos: „Buvo didelis stebuklas, kad jos apskritai atsirado, nes dar net nebuvo kompiuterių. Palydovo nuotraukos buvo spausdinamos ant fotopopieriaus, tam reikėjo dabar pamirštų dalykų - tamsaus kambario, ryškalų, fiksažo. Aš pats prisimenu, kaip Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba gavo du kompiuterius, kurių kietojo disko atmintis buvo po 80 megabaitų, ir buvo neaišku, ką į tą prarają mesti, nes gi visi galvojo, kad tiek duomenų pasaulyje nebūna. O po 3 ar 5 metų metų kišenėje jau nešiojomės vieną gigabaitą - pažanga lėkė šuoliais.“
Kurioziškos Situacijos ir Pirmieji Televizijos Metai
Televizijos pradžioje neapsieita ir be kurioziškų situacijų. Tuo metu LRT „Panoramoje“ dar nebuvo suflerio, todėl viską reikėjo mokėti mintinai. „Pamėginkite pasakyti pusantros minutės tekstą neužsikirsdami, sklandžiai, pamatysite, kad tai yra be galo sunku“, - sako N. Šulija.
Kartą dėl jaudulio jis sugalvojo prisisegti vieną švarko rankovę prie kelnių, kad fiksuotų nevalingai judančią ranką, o su kita įprastai rodyti į orų prognozes. „Stoviu prieš kamerą, aišku, jaudulys yra. Ir ką dabar daryti? Tai sakau operatoriams: vyrai, gal turit žiogelį? Vis tiek rodot mane iki pusės, tai aš rankovę švarko prisisegsiu prie kelnių. Operatoriai atsako - tai tu į kišenę įsikišk, mes vis tiek iki pusės tave rodome, tai ir nesimatys. Bet kūno kalba juk matosi, žiūrovai suprato. Visi nematė, bet suprato, kad viena ranka kišenėje, o su kita aš kažką rodau. Ir kitą dieną Algelės Žukauskienės telefonas buvo raudonas. Jis sprogo nuo skambučių. Viena pusė skambinusiųjų klykė nesavu balsu: „Piemuo! Ką jis sau leidžia Lietuvos televizijoje, ranka kišenėje, kaip jis drįso?“ O kita pusė skambinusiųjų džiūgavo: „Pagaliau pirmas laisvas žmogus jūsų sustabarėjusioje televizijoje, žinokite, reikia į jį lygiuotis, kad visi tokie būtų, tai būtų daug geriau.“
TV3 žiniose situacija buvo kitokia. „Čia jau kažkaip viskas daug profesionaliau, viskas užrašyta, sukirčiuota ir į suflerį sukišta“, - teigia jis. N. Šulija stebi, kaip dirba kiti „orininkai“ - labiausiai jam patiko Karolinos Liukaitytės ir Silvestro Dikčiaus (kol jis dar dirbo) darbas. N. Šulija sako, kad visi orų pranešėjai turi skirtingą „braižą“, tačiau neigiamo pavyzdžio meteorologas neturi.
Pavardės Įtaka
Anksčiau Šulijos pavardė nieko nesakė, tačiau dabar tavo tėtis yra visų žinomas ir mylimas astrologas. Kai dabar galvoju, labai seniai. Ir dėl orų, ir dėl astrologijos. Jei kalbame apie jo žinomumą, aš mokiausi mokykloje, kurią baigė ir jis, tad ten jį visi puikiai atsiminė. Nuolat sakydavo, kad tavo tėtis buvo toks geras mokinys, o tu toks neklaužada. Tėtis tuomet juokdavosi, nes buvo lygiai toks pat. Žinomumas sekiojo visą laiką, nes draugai mokykloje ir universitete mane vadino tik pavarde.
Nepajutau didelio skirtumo, kai jis pradėjo dirbti televizijoje. Pripratau prie klausimo: „Ar tu to Šulijos sūnus?“ Sulaukę teigiamo atsakymo jie nusistebydavo, pajuokaudavo, paklausdavo, koks bus rytoj oras. Taip pat mano brolis lakūnas, giminėje yra garsių teisininkų, tad būna, kad supainioja su jais. Aš pats ne taip seniai juos pažinau, skaičiau Vikipedijoje. Vieną kartą pasų poskyryje išgirdę mano pavardę praleido be eilės. Didžiausias pliusas, kurį esu laimėjęs (juokiasi). Kai kur nors įsidarbindavau ar pradėdavau mokytis, laukdavau, kada šitas klausimas taps aktualus.
Nemanau, kad tai mane paveikė tiesiogiai. Galbūt pavardė keldavo susidomėjimą, bet tikrai negaudavau konkrečios naudos ar nuolaidų asmeniškai, kaip jo sūnus. Tai aš jausdavau didesnę atsakomybę dėl to, kad esu Šulija. Nenorėčiau, jog neblaivų mane parodytų per televiziją ir pasakytų: va, čia Šulijos sūnus.
Dažnai būna, kad išgirstu anekdotą apie tėvą darbe. Aš mielai jam papasakoju. Šiaip įdomu girdėti žmones šnekant apie Šuliją. Kartą sporto klube girdėjau, kaip du vyrukai kalbėjo, kad irgi norėtų nieko neveikti, tik rašyti prognozes, kurios niekada nepasitvirtina. Buvo pikta, nes žinau, kad tėtis labai daug dirba. Visą vaikystę jis dirbo šešias dienas per savaitę, dėl to labai mažai jį matydavau. Tai bene vienintelis kartas, kai apie tėvą kažkas atsiliepė neigiamai.
Mano tėtis yra labai pozityvus žmogus, dėl to tikrai nemanau, kad pavardė galėtų pakenkti. Jeigu nueičiau dirbti į televiziją, tikiu, kad tokių kalbų, jog Šulijos sūnelis lengviau gavo darbo, būtų, bet tada stengčiausi savo motyvacija ir darbais parodyti, jog galiu dar daugiau nei jis. Iš tiesų žinomos pavardės naštos nejaučiu, gal kartą yra pasiūlę primušti dėl blogo oro, bet žinojau, jog rimtai to nepadarys. Ir mokykloje vienas bendraklasis kasdien klausinėdavo, tai koks bus oras. Kartą jam daviau telefoną, sakau: imk, paskambink ir paklausk. Tai supanikavo, paskambino ir daugiau nė karto nesidomėjo rytojaus orų prognoze.
Astrologija: Atsitiktinumas ar Likimas?
„Aš kartais galvoju, ar aš pasirinkau astrologiją, ar astrologija susirado mane? Man vis dažniau atrodo, kad čia ji mane surado. Tai įvyko 1990 ar 1991 metais, kai sutikau žmogų, kuris tuo metu jau domėjosi astrologija. Pradėjo domėtis dar sovietmečiu, bet tada tokių besidominčių žmonių buvo labai mažai. Bet mes kažkaip išsikalbėjom ir nuo to susitikimo viskas ir prasidėjo. Aš taip supratau, kad sistema veikia, tiktai reikia į ją gerai pasigilinti“, - tikina N. Šulija, besidomintis astrologija jau daugiau kaip 30 metų bei priduria, kad dar liko daugybė neatrastų dalykų.
Šiais laikais nemaža žmonių dalis kas skeptiškai žiūri į astrologiją, tačiau N. Šulija net nenori įrodinėti jos vertės. „Viskas priklauso nuo to, kokiame pasaulyje žmogus gyvena. Jeigu jis gyvena prie staklių ar betono maišyklės, vakare pasižiūri televizoriaus žinias ir eina išgėręs butelį alaus miegoti, tai visas jo pasaulis yra toks. Ir ten viską lemia įmonės buhalterija ir apylinkės gydytojas poliklinikoje. Astrologijos tokiam žmogui nereikia, nes jo gyvenimas yra paprastas ir aiškus. Bet jeigu žmogus gyvena pasaulyje, kuris yra sudėtingesnis, kur sąveikų, sąryšių yra daug daugiau, tada astrologija gali rasti savo vietą“, - dalinasi mintimis TV3 orų vedėjas.
Astrologija jį žavi tuo, kad padeda atsakyti į klausimą: „Kaip viskas veikia mane dominančiose srityse ir kaip viskas bus ateityje? Astrologija nėra savaime pati sau, ji yra taikomoji disciplina. Astrologija yra ne vietoj kažko, o į pagalbą kažkam. Kaip sakė viena ponia iš Kauno, jeigu kepdamas kiaušinienę kiaušinį muši ne į keptuvės kraštą, o į keptuvės kotą, jokia astrologija nepadės.“
Astrologija Interjere
Apie tai, kad žmogaus horoskopas gali turėti didelę įtaką renkantis interjero detales ir įrengiant būstą, ne kartą jau yra užsiminę architektai, interjero dizaineriai ir konsultantai. Kad zodiako ženklai lemia ne tik mūsų asmenybės bruožus, bet ir estetinį skonį bei poreikius namų aplinkai, tvirtina ir astrologas N. Šulija. „Kiekvienas zodiako ženklas turi savitą stilių ir estetinę viziją, todėl horoskopas gali būti puikus vadovas, renkantis interjero detales,“ - teigia „Namų idėjų centras“ (NIC) Nekilnojamojo turto vystymo vadovė Rasa Vileikytė.
Ji pastebi, kad žmonės dažnai nesąmoningai renkasi elementus, kurie atitinka jų zodiako ženklo charakteristikas. „Horoskopai yra populiari tema geriant kavą. Negalime neatsižvelgti į tai, jog, tarkim, vieni klientai labai laukia specialisto rekomendacijos, o kiti ateina tiksliai žinodami, ką nori įsigyti“, - sako pašnekovė, pastebinti, jog namų idėjų centrų, įkurtų keliuose mūsų šalies miestuose, paslaugos kai kam yra itin aktualios. Juose galite pasikonsultuoti dėl grindų dangos, baldinių plokščių, apšvietimo, kilimų, išsirinkti išskirtinius tapetus bei plyteles, pasitarti dėl kondicionierių ir pasisemti kitų idėjų namams, kurios padės įsimylėti namus iš naujo.
NIC esantys salonai taip pat siūlo alternatyvios energijos įrangos - šilumos siurblių, saulės elektrinių, židinių, krosnelių, dūmtraukių bei virtuvės ir vonios kambario įrangos sprendimus, platų kokybiškų, išskirtinių vidaus ir lauko durų pasirinkimą. „Zodiako ženklai turi įtakos žmogaus interjero pasirinkimams, atskleidžiant individualius stiliaus pageidavimus ir poreikius. Horoskopai gali padėti nustatyti interjero dizaino kryptį, atspindinčią asmenybę ir namų komfortą, o išpildyti kiekvieno lūkesčius, be abejonės, gali savo veiklos sritis puikiai išmanantys namų idėjų centrų profesionalai“, - neabejoja R. Vileikytė. „Būtų pernelyg didelis supaprastinimas sakyti, kad to paties Zodiako ženklo žmonės turi, ar būtinai turi turėti tam tikrą estetinių suvokimą ir stilių. Iš tiesų yra priešingai - kiek to paties ženklo žmonių pažįstame, tiek jie visi skirtingi - skirtingai elgiasi, skirtingai gyvena. Visgi užsidėjus Zodiako filtrą galima rasti ir tai, kas juos vienija. Pritaikant interjerui, pamėginkime. Žinoma, su sąlyga, kad savo interjerą asmuo puria pac.“, - sako astrologas N. Šulija.
Zodiako Ženklų Įtaka Interjerui (pagal N. Šuliją)
- Avinas: Lubos baltos, grindys tamsios. Svarbi gera buitinė technika.
- Jautis: Komfortas, minkšti baldai, lenktos linijos, ryškios spalvos, erdvė. Gerai įrengta virtuvė.
- Dvyniai: Eklektiškas stilius, suneštinis sukrėstinis. Vieta kaupti žinias.
- Vėžys: Dukslios spalvos, prislopintas apšvietimas, protėvių nuotraukos, banguotos užuolaidos.
- Liūtas: Teatrališkas interjeras, sunkios draperijos, bronzos arba auksinės spalvos elementai, barokiniai baldai, prabangūs šviestuvai. Veidrodžiai.
- Mergelė: Lakonizmas, kataloginis stilius, sveikuoliškas gyvenimo būdas.
- Svarstyklės: Stilingi namai, skoninga, rafinuota, patogu.
- Skorpionas: Sodrios tamsios spalvos, erotizmo akcentas, patogumas, kokybė.
- Šaulys: Erdvė, atviras plotas, Tikrosios Vertybės - šeima, jos istorija, Dievas.
- Ožiaragis: Pilis arba sumažintas jos analogas: grindys - marmuras arba granitas, televizorius - teniso stalo dydžio.
Šeima ir Laisvalaikis
N. Šulija didžiuojasi savo vaikais. Jo vyriausias sūnus Kristupas yra lėktuvo pilotas, kitas sūnus Augustinas yra žurnalistas, o dukra kol kas moksleivė, kuriai labai patinka baletas. „Jeigu kartais išgirsite kada nors, kad jus skraidina Kristupas Šulija, tai čia mano sūnus. Jis dar ne orlaivio kapitonas, bet tikisi juo būti ir tikiu, kad kada nors bus tikrai. Augustinas Šulija - puikus žurnalistas, labai sėkmingas, beje, ir manau, kad šitame kelyje jis tikrai turi šansų nueiti daug ir toli. Na, ir dukra, ji dar moksleivė, jai 14 metų, be mokyklos, pagrindinis užsiėmimas - baletas, jai labai patinka“, - šneka N. Šulija.
Kalbėdamas apie laisvalaikį, jis mini, kad pomėgiai bėgant metams keitėsi: „Vienu metu labai patiko keliauti pėsčiomis, dabar labiausiai buriavimas ir eketės maudynės. Čia gal pirmiausia dėl sveikatos, nes tas žiemos grūdinimasis labai daug reiškia sveikatai ir mane veikia pozityviai.“
Netektis Šeimoje
Širdį veriančia žinia žinomas vyras pasidalijo socialinio tinklo paskyroje.Įrašu apie netektį jis sutiko pasidalyti ir su lrytas.lt skaitytojais.„Šiandien, einančią 85-uosius metus, Viešpats pasišaukė mūsų mylimą mamą ir močiutę Ritą Liudviką Šulijienę.Apie atsisveikinimo vietą ir laiką bus pranešta vėliau“, - feisbuke nedaugžodžiavo meteorologas.
Rita Liudvika Šulijienė gimė 1938 m. rugsėjo 11 d. Kaune. 1956 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1962 m. baigė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą, įgijo biologės-zoologės, vidurinės mokyklos biologijos ir chemijos mokytojos specialybę.1970-2005 m. - Lietuvos MA Botanikos instituto Hidrobotanikos laboratorijos aspirantė, mokslo darbuotoja.1990 m. apgynė mokslų kandidato disertaciją „Fitoplanktono pirminė produkcija Lietuvos vandens telkiniuose antropogeninės veiklos sąlygomis“. 1990 m. suteiktas mokslų kandidato laipsnis. 1993 m. nostrifikuotas daktaro laipsnis.
Disertaciniame darbe pateikė 1971-1987 m. duomenis apie fitoplanktono pirminę produkciją devyniuose skirtingo antropogeninio poveikio vandens telkiniuose, nustatė metinius dydžius ir jų svyravimo ribas.
Naglis Bierancas (Naglimantas): Kitas Naglis Lietuvos Scenoje
Naglis Bierancas, kitaip dar žinomas kaip Naglimantas, yra ryški ir išskirtinė asmenybė, kurią socialiniuose tinkluose seka tūkstančiai gerbėjų. Šiandien Naglis yra vienas žinomiausių Lietuvos nuomonės formuotojų, fotografas, šokėjas bei televizijos projektų dalyvis.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Vaikystė
Naglis Bierancas gimė 1987 metais Visagine. Visagine gimęs Naglis užaugo Žygaičių kaime, troboje be patogumų, tualetas buvo lauke, o prausėsi tik kartą per savaitę. Vis tik skurdas spaudė Naglio šeimą, mama vaiką augino viena, mat Naglį tėvas paliko jam dar negimus.
Kaip sako Naglio mama: „Kaip sako visos mamos apie savo vaikus, jis buvo pats geriausias, gražiausias ir talentingiausias vaikas. Aš visada tikėjau ir žinojau, kad Naglis nebus eilinis žmogus.“ Nuo pat mažens Naglis buvo kūrybiškas. Būdamas trejų, jis pradėjo labai gražiai piešti, skaityti išmoko pats ir visada siuvo drabužius lėlėms. Pradinę mokyklą baigė labai gerai. Viskas sekėsi.
Išskirtinį vardą Naglis pasiskolino iš sesės. Sesė gimdė metais anksčiau. Ir visa jos giminė pradėjo prieštarauti, kad kas čia per vardas bus. Ji pakrikštijo savo sūnų Ignu. Aš taip apsidžiaugiau. Kai man gimė sūnus, pavadinau jį Nagliu. Norėjau, kad mano vaikas būtų su kitokiu vardu, nes žinojau, kad bus kitoks.
Siekdama geresnio gyvenimo sau ir savo vaikui, Naglio mama buvo priversta trejiems metams palikti Lietuvą, dirbo Maskvoje. Grįžusi pastebėjo sūnaus talentą šokti, išleido mokytis į Vilniaus M.K.Čiurlionio menų gimnaziją, kur berniukas nuo 10 metų buvo priverstas gyventi savarankiškai.
Studijos ir Karjeros Pradžia
Būdamas vaikas, Naglis ant pirštų galų šokdavo ir klausdavo manęs, ar būna berniukai baleto šokėjais. Tada ir supratau, kad jis to nori. Ir išvežiau vaiką į Vilnių. Taip išėjo.
1998 - 2007 m. Naglis mokėsi Nacionalinėj Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choreografijos skyriuje, įgijo profesionalaus baleto artisto kvalifikaciją. Tačiau baigęs baleto mokyklą Naglis nepasuko baleto keliu. Jis ten gavo visus pradmenis. Paskui galėjo rinktis, kur ir ką šokti.
Vos baigęs mokslus, pradėjo šokti Gyčio Ivanausko, Anželikos Cholinos spektakliuose, netrukus tapo TV šokių projekto dalyviu ir užėmė prizinę vietą, o kai vyko atranka į garsaus didžėjaus Armino Van Buureno šokėjų atranką, Naglis pateko pirmuoju numeriu ir viso koncertinio turo metu keliavo kartu su dar septyniais lietuviais po visą pasaulį, skraidė verslo klase ir gyveno brangiausiuose viešbučiuose.
Karjeros Etapai
- Nuo 2007 m. dirbo Gyčio Ivanausko teatre.
- 2010 - 2011 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
- Nuo 2011 m. priklauso valstybiniam dainų ir šokių ansambliui „Lietuva“ bei „Baltijos baleto grupei“.
#