Grįžimas į Lietuvą po ilgos emigracijos neretai žymi naujo gyvenimo pradžią. Vis daugiau tautiečių grįžta į Lietuvą po ilgesnio gyvenimo svetur. Tačiau, džiaugsmą dėl naujų galimybių tėvynėje kartais temdo klausimai apie finansinį stabilumą, ypač susiję su motinyste. Įvairiais skaičiavimais Didžiojoje Britanijoje gali dirbti ir gyventi apie 200 tūkst. Lietuvos piliečių. Norime suteikti informaciją apie išmokas, kurios priklauso iki šiol Jungtinėje Karalystėje dirbusiems Lietuvos piliečiams ar Lietuvoje įsikūrusiems britams.
Iššūkiai ir Lūkesčiai Grįžus
Grįžusi į Lietuvą po ilgos emigracijos, moteris netikėtai sužinojo džiugią naujieną - ji laukiasi. Norėdama pasiruošti ateičiai, tautietė kreipėsi į „Sodrą“, kur gavo informacijos apie motinystės išmokas. Deja, ne visada viskas būna taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Gintarei, grįžusiai po ilgos emigracijos, džiaugsmą dėl netikėtos žinios apie nėštumą temdė klausimai apie finansinį stabilumą. Deja, moteris sužinojo, kad valstybės išmokos jai nepriklauso. Ji kėlė klausimą, ar Lietuvoje iš tiesų sudaromos sąlygos emigrantams grįžti. Ji pabrėžė, kad valstybė, skatindama grįžti, nutyli svarbias detales. „Reklamuojama tik gražioji situacijos pusė, kai žmonės jau turi sukaupę stažą Lietuvoje.
Pagrindiniai Aspektai, Norint Gauti Motinystės Išmokas Lietuvoje
Svarbu suprasti, kokios išmokos priklauso Lietuvoje ir kokie yra reikalavimai joms gauti. Pagal interneto puslapio renkuosilietuva.lt pateiktą informaciją, vaiko besilaukiantiems ir sulaukusiems asmenims gali būti skiriamas visas pluoštas išmokų Lietuvoje.
Motinystės Išmoka
Jai gauti gali būti priskaičiuotas kitoje ES valstybėje įgytas socialinio draudimo stažas, tačiau paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Nurodoma, kad nėštumo ir gimdymo atostogų galima išeiti ne anksčiau kaip suėjus 30 nėštumo savaičių, atostogų laikotarpis - 126 kalendorinės dienos. Motinystės išmokos siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 eurai.
Tėvystės Išmoka
Gali būti skiriama tėčiui išėjus mėnesio atostogų gimus vaikui. Šias atostogas galima pasiimti bet kada, kol vaikui sukaks trys mėnesiai. Norint gauti šią išmoką taip pat reikia turėti būtinąjį vadinamąjį motinystės draudimo stažą ir paskutinė darbovietė turi būti Lietuvoje. Išmokos dydis taip pat siekia 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio (ne mažiau nei 288 eurai).
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Vaiko Priežiūros Išmoka
Mokama vienam iš tėvų, kol vaikui sukaks vieneri ar dveji metai. Maksimalus vaiko priežiūros atostogų laikas - treji metai, tačiau paskutiniais metais išmoka nebebus mokama. Jei prižiūrėti vaiko išeinama vieneriems metams, mokama 100 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei dvejiems - pirmaisiais metais mokama 70 proc., antraisiais - 40 proc. Minimali vaiko priežiūros išmoka šiuo metu Lietuvoje siekia 228 eurus, maksimali - 1837,6 euro. Jei vaiko priežiūros atostogų einama dvejiems metams, tuomet pirmaisiais metais maksimali suma - 1286,32 euro, o antraisiais - 735,04 euro.
Vaiko Pinigai
Nuo šių metų kiekvienam vaikui Lietuvoje skiriami 30 eurų vaiko pinigai nevertinant šeimos gaunamų pajamų. Nuo kitų metų vaiko pinigai sieks 50 eurų. Vaiko pinigai priklauso ne tik Lietuvos piliečiams, bet ir Lietuvoje teisėtai gyvenantiems užsieniečiams.
Vienkartinė Išmoka Gimus Vaikui
Kiekvienam gimusiam ir Lietuvoje deklaruotam vaikui taip pat mokama 418 eurų vienkartinė išmoka vienam iš tėvų. Norint gauti šią išmoką nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas turi būti Lietuvoje nuolat gyvenantys asmenys.
Papildoma Parama Nėštumo Metu
Motinystės socialiniu draudimu neapdraustam žmogui, t. y. „Jeigu stažo skaičiuojamuoju laikotarpiu, t. y. Ši išmoka skiriama iki numatytos gimdymo datos likus 70 kalendorinių dienų ir yra 6,43 bazinės socialinės išmokos dydžio (nuo 2025 m. sausio 1 d.
"Brexit" Įtaka Socialinėms Garantijoms: Du Galimi Scenarijai
Atsižvelgiant į tai, kad nemažai Lietuvos piliečių dirba Jungtinėje Karalystėje, svarbu aptarti, kaip "Brexit" gali paveikti socialines garantijas, įskaitant motinystės išmokas. Yra du galimi scenarijai: švelnus "Brexit" (su sutartimi) ir kietas "Brexit" (be sutarties).
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Švelnus „Brexit“
Jeigu Londonas pasitrauks su Išstojimo sutartimi, tuomet iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Tai reiškia, kad:
- Senatvės socialinio draudimo pensijos: Kai Lietuvos pilietis jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus ir gyvendamas bei dirbdamas Jungtinėje Karalystėje užsitarnavo britišką pensiją, tuomet po „Brexit“ grįžus į Lietuvą britiškos pensijos mokėjimas bus tęsiamas.
- Senatvės pensijos stažas: Iki 2020 metų tęsis pereinamasis laikotarpis, kurio metu Europos Sąjungos valstybėse ir Jungtinėje Karalystėje įgytas stažas bus sumuojamas - bet kiekviena valstybė mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą.
- Ligos ir motinystės išmokos: Nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.
- Nedarbo išmokos: Nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas. Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje.
- Išmoka vaikui: Jei mama su vaiku grįžta gyventi į Lietuvą ir įsidarbina Lietuvoje, o vaiko tėvas lieka dirbti Jungtinėje Karalystėje, šiuo atveju Lietuva mokės viso dydžio išmokas vaikui, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o Jungtinė Karalystė mokės išmokų skirtumą. Jei mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti Jungtinėje Karalystėje, tai Londonas mokės viso dydžio išmokas vaikui - Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jei lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški.
Kietas „Brexit“
Jeigu Londonas pasitrauks be Išstojimo sutarties:
- Senatvės socialinio draudimo pensijos: Jungtinėje Karalystėje paskirta pensija bus mokama arba nemokama, priklausomai nuo nacionalinių britų teisės aktų. Planuojama atitinkamai pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kad Jungtinėje Karalystėje iki išstojimo iš Europos Sąjungos įgytas stažas būtų sumuojamas.
- Ligos ir motinystės išmokos: Planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą. Abiem atvejais išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.
- Nedarbo išmokos: Planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą. Tačiau dėl Jungtinėje Karalystėje paskirtų nedarbo išmokų mokėjimo į Lietuvą bus sprendžiama pagal nacionalinius britų įstatymus.
- Išmoka vaikui: Išmokos bus mokamos pagal šalių nacionalinius teisės aktus.
Svarbu: Po kieto „Brexit“ nebegalios europiniai teisės aktai, kuriuose apibrėžiama, kaip keičiamasi informacija socialinės apsaugos srityje tarp valstybių narių, todėl planuojantiems grįžti į Lietuvą patariama kreiptis į Jungtinės Karalystės institucijas ir gauti dokumentus, patvirtinančius šioje šalyje įgytą stažą.
Patirtis Vokietijoje: Alternatyvus Požiūris į Socialinę Apsaugą
Norint geriau suprasti, kokios galimybės egzistuoja, verta pažvelgti į kitų šalių patirtį. Vilnietė Eglė, gyvenanti Vokietijoje, pasidalijo savo patirtimi, kaip veikia socialinės išmokos šioje šalyje.
Socialinės Išmokos Vokietijoje
Nors Eglė Vokietijoje nedirbo, ji gavo tam tikras išmokas, nes jos vyras buvo apdraustas socialiniu draudimu. Vokietijoje pirmiems dviem vaikams mokami 194 eurų dydžio vaiko pinigai, trečiam ir ketvirtam - išmokos dar didesnės. Taip pat galima vieneriems metams išeiti vaiko priežiūros atostogų, o šeimai skiriama iš viso 14 mėnesių apmokamų vaiko priežiūros atostogų, kuriuos tėvai gali pasidalinti tarpusavyje. Maksimali mėnesinė išmoka siekia 1800 eurų arba 65-67 proc. atlyginimo „į rankas“. Eglei, kaip nedirbusiai, priklausė po 300 eurų už pirmą vaiką vienerius metus.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Išmokų Palyginimas Lietuvoje ir Vokietijoje (Eglės Patirtis)
| Išmoka | Lietuva | Vokietija (Eglės patirtis) |
|---|---|---|
| Vaiko pinigai (2 vaikams) | ~400 EUR (preliminarus) | 194 EUR vienam vaikui |
| Vaiko priežiūros atostogos | Iki 3 metų (su išmokomis iki 2 metų) | 14 mėnesių (apmokamos) |
| Maksimali vaiko priežiūros išmoka | 1837,6 EUR (priklauso nuo laikotarpio) | 1800 EUR (65-67% atlyginimo) |
| Papildomos išmokos (nedirbus) | Nėra duomenų | 300 EUR/mėn. |
Kitos Svarbios Išmokos ir Paramos Formos
Be jau minėtų išmokų, Lietuvoje yra ir kitų paramos formų, kurios gali būti aktualios grįžusiems iš užsienio:
- Socialinės pašalpos ir kompensacijos: Socialinės pašalpos Lietuvoje yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurių vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 122 eurai ir kurių turtas neviršija nustatytų normatyvų. Būsto, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacija skiriama nepasiturintiems žmonėms įvertinant pajamų ir išlaidų skirtumą bei valdomą turtą. Teisę į socialines pašalpas bei šilumos, karšto ir geriamojo vandens kompensaciją turi tik Lietuvoje gyvenantys žmonės. Kadangi piniginė socialinė parama skiriama tikrinant pajamas, turtą bei priklauso nuo asmens gyvenamosios vietos, tai Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos niekaip nepaveiks pašalpų ir kompensacijų skyrimo Lietuvoje.
- Parama būstui: Jaunos šeimos gali pretenduoti į subsidijas būsto įsigijimui regionuose.
Praktiniai Patarimai Grįžtantiems
- Kreipkitės į "Sodrą" iš anksto: Dar prieš grįžtant į Lietuvą, susisiekite su "Sodra" ir išsiaiškinkite, kokie dokumentai reikalingi, kad galėtumėte gauti išmokas.
- Surinkite reikiamus dokumentus: Pasirūpinkite, kad turėtumėte visus dokumentus, įrodančius jūsų darbo stažą užsienyje.
- Įvertinkite "Brexit" įtaką: Jei dirbote Jungtinėje Karalystėje, atidžiai išanalizuokite, kaip "Brexit" gali paveikti jūsų teises į socialines išmokas.
- Domėkitės paramos galimybėmis: Išsiaiškinkite, kokios kitos paramos formos yra prieinamos grįžusiems iš užsienio.
Lietuvos Piliečiams, Pasilikusiems Jungtinėje Karalystėje
Svarbu žinoti, kokios išmokos ir socialinės garantijos priklauso Lietuvos piliečiams, kurie pasilieka Jungtinėje Karalystėje.
Senatvės Socialinio Draudimo Pensijos ir Stažas
- Švelnus „Brexit“: Jeigu britai iš Europos Sąjungos pasitrauks su Išstojimo sutartimi, tuomet Lietuvoje paskirtos senatvės socialinio draudimo pensijos mokėjimas bus tęsiamas žmogui nusprendus gyventi Jungtinėje Karalystėje. Po pereinamojo laikotarpio bus inicijuojama tarptautinė sutartis su Jungtine Karalyste socialinės apsaugos srityje
- Kietas „Brexit“: Tuo atveju, jei Londonas pasirinks trauktis be sutarties, Lietuvoje paskirtos senatvės pensijos mokėjimas bus tęsiamas, tačiau žmogus turi būti įgijęs bent minimalų 15 metų darbo stažą Lietuvoje arba būti reabilituotas politinis kalinys, tremtinys, įgijęs dalį stažo kalinimo metu ar tremtyje. Jeigu senjoras yra įgijęs bent minimalų stažą Lietuvoje, tačiau į stažą taip pat buvo įskaityti darbo laikotarpiai užsienio valstybėse, pensija bus perskaičiuojama tik pagal stažą, įgytą dirbant Lietuvoje.
Ligos ir Motinystės Išmokos
- Švelnus „Brexit“: Jeigu britai nutars pasitraukti su Išstojimo sutartimi, nustatant teisę į ligos ar motinystės išmokas Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas.
- Kietas „Brexit“: Britams nutarus iš Europos Sąjungos pasitraukti be sutarties, išmokos bus mokamos pagal nacionalinius Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Nedarbo Išmokos
- Švelnus „Brexit“: Jeigu Londonas iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bus sumuojamas Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas. Be to, asmuo, gaunantis nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, galės vykti ieškoti darbo Lietuvoje ir toliau gauti nedarbo išmoką. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje.
- Kietas „Brexit“: Tuo atveju, jeigu britai pasitrauks be Išstojimo sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą. Tačiau dėl Jungtinėje Karalystėje paskirtų nedarbo išmokų mokėjimo į Lietuvą bus sprendžiama pagal nacionalinius britų įstatymus.
Socialinės Pašalpos ir Kompensacijos
Socialinės pašalpos ir kompensacijos Didžiojoje Britanijoje ir toliau bus mokamos pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Išmoka Vaikui
Visai Lietuvos piliečių šeimai, gyvenančiai Jungtinėje Karalystėje, išmoka vaikui bus mokama pagal Jungtinės Karalystės teisės aktus.
Jungtinės Karalystės Piliečiams, Pasilikusiems Lietuvoje
Taip pat svarbu aptarti, kokios socialinės garantijos priklauso Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie pasilieka gyventi Lietuvoje.
Senatvės Socialinio Draudimo Pensijos ir Stažas
- Švelnus „Brexit“: Jeigu britai iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet pereinamuoju laikotarpiu bus toliau taikomi šiuo metu galiojantys Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Jungtinėje Karalystėje paskirtos pensijos bus mokamos Lietuvoje gyvenantiems Jungtinės Karalystės piliečiams. Nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje ir Jungtinėje Karalystėje įgytas darbo stažas, bet kiekviena šalis mokės pensijos dalį už joje įgytą stažą.
- Kietas „Brexit“: Jeigu Londonas pasitrauks be Išstojimo sutarties, tuomet Jungtinėje Karalystėje paskirta pensija bus mokama arba nemokama, priklausomai nuo nacionalinių britų teisės aktų. Lietuvoje planuojama atitinkamai pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą, kad Jungtinėje Karalystėje iki išstojimo iš Europos Sąjungos įgytas stažas būtų sumuojamas.
Ligos ir Motinystės Išmokos
Lietuvoje skiriant ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas svarbu būti sukaupus ligos arba motinystės socialinio draudimo stažą.
- Švelnus „Brexit“: Jeigu britai nutars pasitraukti su Išstojimo sutartimi, tuomet nustatant teisę į ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje įgytas socialinio draudimo stažas bus sumuojamas.
- Kietas „Brexit“: Britams nutarus iš Europos Sąjungos pasitraukti be sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad bus atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą. Abiem atvejais išmoka bus skiriama, jei asmuo atitiks visas Lietuvos įstatymuose nustatytas sąlygas.
Nedarbo Išmokos
Lietuvoje gauti nedarbo išmoką galima, jeigu žmogus yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas.
- Švelnus „Brexit“: Jeigu Londonas iš Europos Sąjungos pasitrauks su sutartimi, tuomet vis dar galios Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai ir nustatant teisę į nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje įgytas stažas bus sumuojamas. Vis tik būtina žinoti, kad stažas nedarbo išmokai bus sumuojamas tik tada, kai paskutinis darbo laikotarpis įgytas Lietuvoje. Pavyzdžiui, žmogus 5 metus dirbo Jungtinėje Karalystėje, atvyko į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po kurio laiko neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Bet galima ir išimtis - ji taikoma žmonėms, kurie dirbo kitoje Europos Sąjungos valstybėje, bet išsaugojo glaudų ryšį su Lietuva. Tarkim, jei asmuo gyveno ir dirbo Lietuvoje, tuomet 5 mėnesiams įsidarbino Jungtinėje Karalystėje ir pasibaigus darbo sutarties terminui grįžo į Lietuvą bei kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Beje, Londonui traukiantis su Išstojimo sutartimi pereinamuoju laikotarpiu bus galimybė gauti nedarbo išmoką Jungtinėje Karalystėje, bet darbo ieškotis Lietuvoje. Būtinos sąlygos: bedarbis iki išvykimo į Lietuvą turi būti bent 4 savaites registruotas Jungtinės Karalystės užimtumo tarnyboje ir gauti išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo Jungtinėje Karalystėje.
- Kietas „Brexit“: Tuo atveju, jeigu britai pasitrauks be Išstojimo sutarties, planuojama atitinkamai pakeisti Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir nustatyti, kad būtų atsižvelgiama į Jungtinėje Karalystėje iki „Brexit“ įgytą stažą.
tags: #motinystes #pasalpa #grizus #is #uzsienio