Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kurį lydi ne tik džiaugsmas, bet ir teisiniai klausimai, ypač susiję su darbo santykiais. Lietuvoje besilaukiančios moterys turi specialią apsaugą, numatytą darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, ar galima atleisti nėščią moterį Lietuvoje, kokios garantijos jai taikomos ir kokie yra darbdavio įsipareigojimai, ypač kai darbo santykiai grindžiami terminuota darbo sutartimi.
Nėščių Moterų Apsauga Darbo Kodekse
Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (LR DK) numato papildomas garantijas ir lengvatas nėščioms moterims. LR DK 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms. Ši garantija galioja, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojai nustatytas išbandymo terminas.
Kada Apsauga Įsigalioja?
Svarbu pabrėžti, kad ši apsauga pradedama taikyti tik nuo tada, kai darbdavys gauna medicinos pažymą, patvirtinančią nėštumą. Todėl, jei darbdavys atleistų moterį, kurios nėštumas akivaizdus, bet ji dar nėra pateikusi pažymos, formaliai jis nepažeistų įstatymo. Tačiau tokie veiksmai gali būti vertinami kaip diskriminacija dėl lyties. Darbuotojos nėštumo faktas yra patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą.
Išimtys: Kada Nėščią Moterį Vis Dėlto Galima Atleisti?
Nors LR DK 132 straipsnio 1 dalis įtvirtina griežtą draudimą atleisti nėščią moterį, yra kelios išimtys:
Šalių susitarimas: Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu (LR DK 125 str.). Tačiau svarbu, kad darbuotojos valia būtų išreikšta laisvai, be jokio darbdavio spaudimo. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu.
Taip pat skaitykite: Pirmieji motinystės metai
Darbuotojos iniciatyva: Darbuotoja pati gali nutraukti darbo sutartį (LR DK 127 str. 1 d.) arba jos iniciatyva išbandymo metu. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu. Pagal 56 DK straipsnį savo noru esant svarbioms, straipsnyje išvardintoms priežastims, įspėjus darbdavį prieš 5 darbo dienas.
Terminuotos darbo sutarties pabaiga: Darbo sutartis gali būti nutraukta, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.
Terminuota Darbo Sutartis ir Nėštumas
Nemažai klausimų kyla, kai nėščia moteris dirba pagal terminuotą darbo sutartį. Nors įprastai tokia sutartis nutraukiama suėjus terminui, nėštumo atveju situacija yra kitokia. Darbo sutartis negali būti nutraukta suėjus terminui visą nėštumo laikotarpį ir vieną mėnesį po jo. Tik pasibaigus šiam garantijos taikymo laikui, darbdavys gali nutraukti terminuotą darbo sutartį.
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta, kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.
LR DL 132 str. įtvirtintos garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus. Ši teisės norma taikoma ir neterminuotoms sutartims ir terminuotoms sutartims. Pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti taikomos mažiau palankios darbo sąlygos negu panašiems nuolatiniams darbuotojams vien dėl to, kad jie sudarė terminuotas darbo sutartis ar palaiko terminuotus darbo santykius, nebent šios nevienodos sąlygos yra objektyviai pagrįstos. Taigi pagal teisės analogiją šis principas taikomas nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaikus, dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis, ir, dirbantiems pagal šias sutartis, darbuotojams negali būti blogesnės sąlygos ar mažesnės garantijos nei dirbantiems pagal neterminuotas sutartis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės atostogas
Darbuotoja nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėn. įspėta apie planuojama atleidimą gali būti tik tuo atveju, jei baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai darbdavys yra įpareigotas atleisti darbuotoją įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, teismo sprendimu).
Darbdavio Įsipareigojimai Sužinojus Apie Nėštumą
Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą, darbdavys privalo imtis tam tikrų veiksmų:
Profesinės rizikos vertinimas: Darbdavys privalo įvertinti galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai (DK 278 str.).
Darbo sąlygų gerinimas: Jei yra pavojingų ar kenksmingų veiksnių, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Nėščioms, žindančioms ir neseniai pagimdžiusioms kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašai yra tvirtinami Vyriausybės.
Perkėlimas į kitą darbą: Jei pakeitus darbo sąlygas neįmanoma pašalinti neigiamo poveikio, darbdavys privalo perkelti darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai darbuotojai mokamas ne mažesnis darbo užmokestis nei iki perkėlimo.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų: Jei nėra galimybės perkelti nėščią darbuotoją į kitą darbą, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis.
Saugios ir sveikos darbo sąlygos: Darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms darbuotojoms. Draudžiama jas skirti dirbti viršvalandžius, švenčių ir poilsio dienomis, naktį bei siųsti į komandiruotes be jų sutikimo.
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą.
Kada Pranešti Darbdaviui Apie Nėštumą?
Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą. Nėščioji pati nusprendžia, kada tai padaryti. Tačiau svarbu žinoti, kad teisė į Darbo kodekse numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Darbuotojos nėštumo faktas yra patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Nuo tada, kai darbdavys sužino apie darbuotojos nėštumą, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais, negu nurodyta aukščiau, pagrindais. Jeigu šiuo laikotarpiu atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie darbo sutarties nutraukimą ar sprendimas nutraukti darbo sutartį gali būti priimtas tik šiam laikotarpiui pasibaigus.
Darbo Saugos Garantijos Nėščioms Moterims
Nėščioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Svarbu, kad nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą.
Nėštumo ir Gimdymo Atostogos
Moterims suteikiamos 126 kalendorinių dienų atostogos (70 dienų iki gimdymo ir 56 dienos po jo). Moterims suteikiamos 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (70 kalendorinių dienų komplikuoto gimdymo atveju arba gimus daugiau nei vienam vaikui) nėštumo ir gimdymo atostogų. Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Už šį laikotarpį „Sodra“ moka motinystės išmoką, kuri sudaro 77,58 % kompensuojamojo uždarbio dydžio. Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka Sodra.
Mama turi teisę išeiti į nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 30 nėštumo savaitės. Jų metu gaunamos motinystės išmokos ilgis priklausys nuo kada gims vaikutis bei gimdymo aplinkybių. Jei vaikutis gimsta nuo 31 savaitės, motinystės išmoka bus mokama už 126 kalendorines dienas. Jei mama nepasinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis ir lieka darbe iki pat gimdymo- išmoka priklauso 56 kalendorines dienas po gimdymo. Jei vaikutis gimsta nuo 22 iki 30 savaitės, motinystės išmoka bus mokama už 28 kalendorines dienas. Išmoka pratęsiama papildomas 98 kalendorines dienas, jei kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau. Jei gimdymas buvo komplikuotas ar gimsta keli vaikai, visais anksčiau minėtais atvejais išmoka prailginama 14 kalendorinių dienų. Naujagimio globėjui motinystės išmoka mokama nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.
Motinystės išmoka yra 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal mamos pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Minimali motinystės išmoka per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Jei nėštumo ir gimdymo atostogų metu yra gaunamos papildomos pajamos (Lietuvoje ar užsienyje), motinystės išmoka yra atitinkamai sumažinama. Išimtis taikoma darbdavio mokamoms vienkartinėms išmokoms (kompensacijoms, premijoms) ir ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams. Jei nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos gaunant ankstesnio vaiko priežiūros išmoką, bendra motinystės išmoka ir ankstesnio vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė kaip 77,58 proc.
Nėštumo ir gimdymo atostogos negali būti imamos dalimis, t.y.
Prižiūrinčiam gydytojui nustačius atostogų pradžios datą (ne anksčiau nei suėjus 30 pilnų nėštumo savaičių), gydytojas išduoda elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą. Gydytojui išdavus pažymėjimą, darbdavys bus informuotas automatiškai.
Tėvystės Atostogos
Tėčiams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės atostogos. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą, t. y. Tėvystės atostogos trunka 30 kalendorinių dienų, yra nepertraukiamos ir jas galima išnaudoti bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo iki tol, kol jam sukanka vieneri metai. Šių atostogų ilgis artimiausioje ateityje keisis į 2 mėnesius, palei naujausią Europos Sąjungos direktyvą.
Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc. nuo atlyginimo “ant popieriaus”. Uždarbio dydis apskaičiuojamas pagal tėvo pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį. Tėvystės išmoka negali būti mažesnė nei 228 Eur ir ne didesnė nei 2026,86 (pagal 2020, I ketv.
Vaiko Priežiūros Atostogos
Suteikiamos, kol vaikui sueis treji metai. Šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus. Visų vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta, tačiau kasmetinės atostogos nesikaupia. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros išmoka yra mokama iki vaikui sueina vieneri arba dveji metai. Tėvai gali pasirinkti, kiek ilgai norės gauti išmoką, nuo ko ir priklausys išmokos dydis: Vienus metus: iki vaikui sukaks vieneri metai, išmokos dydis bus 77.58% nuo gavėjo atlyginimo “ant popieriaus”. Du metus: iki vaikui sueis vieneri metai, išmokos dydis bus 54.31%, o antraisiais metais iki vaikui sueis 2 metai - 31.03% nuo gavėjo atlyginimo “ant popieriaus”. Bet kuriuo atveju, išmokos suma per mėnesį negali būti mažesnė nei 228 Eur. Pasirinkus išmokėjimą per vienerius metus, vaiko priežiūros išmoka negali būti didesnė nei 2026,86 eur. Pasirinkus išmokėjimą per du metus, ji negali būti didesnė nei 1418,9 eur pirmais metais ir 810,69 eur antrais metais (palei 2020, I ketv. rodiklius).* Visos sumos pateiktos ‘ant popieriaus’, t.y. prieš atskaičiavus mokesčius.
Nepriklausomai nuo pasirinkto varianto, jei pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais išmokos gavėjas gaus papildomų pajamų, išmoka bus atitinkamai mažinama. Jei pasirenki išmoką gauti du metus, papildomos pajamos antraisiais vaiko auginimo metais išmokos dydžiui įtakos neturi - 31.03% dydžio išmoka bus mokama bet kokiu atveju.
Vaiko priežiūros išmoką galima susiskaičiuoti pasinaudojus šia Sodros skaičiuokle. Dauguma mamų pasirenka antrąjį variantą, ir naudoja antruosius metus pakeisti darbo sritį bei pradėti kažką mielą širdžiai: savo verslą ar ieškoti darbo nuotoliniu būdu, kuris suteiktų daugiau laisvės dirbti iš namų.
Taip. Visi minėti asmenys turi galimybę išmoką gauti pakaitomis. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos skyrimo ir ilgio, reikia nurodyti jos gavėją. Jei kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų ar senelių vėliau kreipiasi dėl išmokos už tą patį vaiką, ši jam bus išduodama pagal pirmojo gavėjo pasirinkimą. Pavyzdžiui, jei mama pateikė paraišką, jog būtų gauta vaiko priežiūros išmoka dvejus metus ir po pusmečio nusprendė grįžti į darbą, vaiko priežiūros atostogos ir atitinkama išmokama gali būti perleista tėčiui.
Svarbu paminėti, jog tėvystės atostogų metu gaunant tėvystės išmoką, vaiko priežiūros išmoka nebus mokama. Atsižvelgiant į naują ES direktyvą, prabilta apie neperleidžiamas vaiko priežiūros atostogas abiems tėvams. Tai reikštų, jei vienas iš tėvų nuspręstų nepasinaudoti savo atostogų dalimi, jis jų netektų.
Prašymą darbdaviui dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo būtina pateikti ne vėliau kaip 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Įvaikinimo atveju - ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą SODRAI dėl išmokos skyrimo būtina pateikti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko priežiūros išmokų pabaigos.
Papildomos Poilsio Dienos
Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį. Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius).
Pailgintos Kasmetinės Atostogos
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, priklauso 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m. - suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 d. per savaitę).
Grįžimas Į Darbą Po Vaiko Priežiūros Atostogų
Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą.
Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.
Paminėtina, jog per nėštumo ir gimdymo atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti ir kitų atostogų laikotarpį darbuotojui turi būti paliekama darbo vieta (pareigos).
Darbuotojas, ketinantis grįžti į darbą iš vaiko priežiūros atostogų joms nepasibaigus, t.y. anksčiau, nei buvo iš pradžių planavęs ir teikęs prašymą, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Paminėtina, jog darbdavys negali daryti įtakos darbuotojo pasirinkimo iš šių atostogų grįžti anksčiau. Darbuotojui tik numatomas reikalavimas apie tai darbdavį raštu informuoti prieš 14 kalendorinių dienų.
Darbo Laiko Režimas ir Lengvatos Grįžus Po Atostogų
Darbo sutartyje sutartos darbo sąlygos (tarp jų ir darbo laiko trukmė) gali būti pakeistos tik abiejų šalių sutarimu. Yra numatyta darbo sąlygų keitimo darbdavio iniciatyva tvarka - pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos. Darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis, gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Be to, darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo, o darbuotojai, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė.
Darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Todėl darbuotojui priklauso šios lengvatos:
Galimybė sulygti su darbdaviu dėl darbo ne visu darbo laiku, sugrįžti į visą darbo laiką. Galimybė susitarti dėl nuotolinio darbo.
Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų amžiaus, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų amžiaus, jei yra tokia galimybė.
Didesnė vaikus auginančių darbuotojų apsauga atleidimo atveju ir ilgesni įspėjimo terminai.
Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau. Minėti darbuotojai gali būti skiriami dirbti viršvalandžius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėti arba būti siunčiami į tarnybines komandiruotes tik jų sutikimu.
Nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, pareikalavus dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį viso darbo laiko normos, jei neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, o tokį darbdavio atsisakymą galima ginčyti darbo ginčų komisijoje.
Diskriminacijos Draudimas
Pagal Moterų ir vyrų lygų galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių, privatų gyvenimą ar šeimos planus. Tad nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastis atleidimui, darbo sąlygų ar rėžimo pabloginimui ir panašiai.
Nuotolinis Darbas
Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms moterims turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, įskaitant galimybę dirbti nuotoliniu būdu, jei tai įmanoma atsižvelgiant į darbo pobūdį.
tags: #motinystes #atostogos #pagal #terminuota #darbo #sutarti