Mokyklos vaikams su elgesio sutrikimais Lietuvoje: ugdymas, integracija ir pagalba

Įvadas

Elgesio ir emocijų sutrikimai yra viena didžiausių problemų Lietuvoje, darančių įtaką vaikų raidai, mokymosi rezultatams ir socialinei integracijai. Lietuvos visuomenės psichologinė sveikata nėra gera (didelis savižudybių skaičius, patyčių problemos mokyklose, rizikos šeimų skaičius ir kt.), todėl svarbu užtikrinti tinkamą pagalbą vaikams, patiriantiems elgesio ir emocijų sunkumus. Šiame straipsnyje aptariami elgesio ir emocijų sutrikimų turinčių vaikų ugdymo, integracijos ir pagalbos būdai, remiantis VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro patirtimi bei kitų organizacijų metodinėmis rekomendacijomis.

Elgesio ir emocijų sutrikimų požymiai ir iššūkiai

Vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, patiria daug iššūkių mokykloje ir namuose. Tai veikia jų kasdienybę. Šie sutrikimai pasireiškia labai įvairiai: nuo sunkumų valdant emocijas iki agresyvaus elgesio, nuo dėmesio nesukaupimo iki užsidarymo savyje. Svarbu atpažinti šiuos požymius ir suprasti, kad vaikams reikia specializuotos pagalbos.

Elgesio ir emocijų sutrikimų tipai, požymiai, apraiškos ir formavimosi istorija

Norint veiksmingai padėti vaikams, būtina suprasti elgesio ir emocijų sutrikimų tipus, jų požymius ir priežastis. Tai apima supratimą apie:

• Dėmesio sutrikimą ir hiperaktyvumą (ADHD)
• Opozicinį neklusnumo sutrikimą (ODD)
• Elgesio sutrikimus (CD)
• Nerimo sutrikimus
• Depresiją

Supratimas apie šių sutrikimų formavimosi istoriją ir galimas priežastis padeda specialistams ir tėvams parinkti tinkamiausias intervencijas.

Pagalba vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais Lietuvoje

Lietuvoje veikia įvairios organizacijos ir įstaigos, teikiančios pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų. Tai apima:

Taip pat skaitykite: Viskas apie Aleksandro Stulginskio mokyklą-darželį

• Švietimo įstaigas: Mokyklos, kuriose dirba specialieji pedagogai, psichologai ir socialiniai darbuotojai, teikiantys pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sunkumų.
• Socialinių paslaugų centrus: Centrai, teikiantys socialinę, psichologinę ir konsultacinę pagalbą vaikams ir jų šeimoms.
• Psichologinės pagalbos centrus: Įstaigos, teikiančios psichoterapines konsultacijas ir psichologinę pagalbą vaikams ir paaugliams.
• Nevyriausybines organizacijas: Organizacijos, teikiančios specializuotą pagalbą vaikams, turintiems specifinių elgesio ir emocijų sutrikimų.

Naujas centras Kaune

Šalia Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro įkurtas naujas centras, kuris veiks kaip šio centro padalinys. Šis centras sukurtas remiantis Pagalbos emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems vaikams koncepcija - visiškai nauja, su kitokiu požiūriu į vaikus, kurie turi problemų ir kuriems reikia padėti jas spręsti. Čia bus ugdomi mergaitės ir berniukai, jie gyvens šeimynos principu - po vieną ar du kambariuose. Naujojo centro auklėtiniai lankys bendrojo ugdymo mokyklą, esančią Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre. Švietimo ir mokslo ministerija šio centro statyboms iš Valstybės investicijų programos iš viso skyrė 1 mln. eurų.

Namų projektą sudaro keturi individualūs vienaaukščiai namai. Kiekvieno namelio plotas siekia beveik 100 kv. m ploto. Juose įrengta po keturis gyvenamuosius kambarius: trys skirti vaikams, likęs - aptarnaujančiam personalui. Kartu gyvenantis socialinis darbuotojas visą parą rūpinsis globotiniais, lydės juos į sporto salę, valgyklą, pamokas ir kitus renginius, vykstančius šalia esančiame mokymo centre.

Centras padės vaikams atgauti pasitikėjimą savimi, ugdys savęs pažinimo ir savikontrolės įgūdžius. Čia jie galės praleisti ne ilgiau kaip iki 2 metų, nes centro paskirtis - padėti vaikui sustiprėti ir grįžti į įprastinę jam mokyklą bei aplinką. Lietuvoje planuojama pastatyti keletą tokių centrų, skirtų vaikams su įvairiais sutrikimais.

Intensyvios integracijos modelis

VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms. Centro veikimo laikotarpiu specialistai adaptavo, išbandė ir išleido įvairias praktines-mokslines metodikas, paremtas naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais.

Projekto „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ įgyvendinimas

2021-2024 m. įgyvendinant projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus. Projektui finansuoti skirta 275 914 Eur.

Taip pat skaitykite: Muzikos mokyklos nauda kūdikiams

Konsultacijose taikytas „Intensyvios integracijos modelis“, kuris apima tris etapus:

• I etapas: Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas. Šis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Siekiama pirminiam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą, trunkančią dvi dienas (pvz.: terapinius savaitgalius) su dviem psichoterapeutais. Jų metu vyko šeimos situacijos, vaiko/jaunuolių esamų sutrikimų/sunkumų detalus įvertinimas.
• II etapas: Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas (vykdė šeimos konsultantas) bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
• III etapas: Giluminis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudojantis norvegų terapeutų patirtimi, siekiama antriniam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.

Mokymai specialistams ir bendruomenėms

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) vesti mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai“. Tikslinė grupė - specialistai, teikiantys paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus. Mokymų metu suteiktos teorinės bei praktinės žinios, aptarti sunkūs atvejai.

Taip pat vyko mokyklų bendruomenėms skirti mokymai „Vaikų elgesio problemos ir pagalbos jiems būdai“ bei „Elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų priėmimas ir integravimas į mokymo procesą: šiluma ir ribos“, ir mokymai skirti šeimos vietos bendruomenei „Pagalba sunkumų turinčiam vaikui - kuo mes galime padėti“.

Įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai

Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai. Juose dalyvavo tėveliai iš Kauno raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Elektrėnų bei Marijampolės savivaldybių.

Tarptautinis bendradarbiavimas

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto partneriai Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas, konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbančiais specialistams.

Taip pat skaitykite: Sąlygos ir gairės: Vokietijos mokykla

Projekto rezultatų pristatymas

Gruodžio mėn. ir kovo mėn. vyko nuotolinė praktinė konferencija „Psichologinė-socialinė pagalba sunkumų turinčiai šeimai“, skirta projekto „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ pasiektų rezultatų pristatymui. Dalyviai turėjo galimybę giliau susipažinti su projekto įgyvendinimo procesu ir jo poveikiu šeimoms, kurioms tenka susidurti su vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis.

Projekto efektyvumo vertinimas

Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio“ kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.

Švietimo pagalbos galimybės ir būdai vaikui namuose

Elgesio ar (ir) emocijų grupės specialioji pedagogė Neringa Kaminskienė pristato elgesio ir emocijų sutrikimų požymius ir patiriamus iššūkius, tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje.

Siūlomos priemonės:

• MANO BŪDAI NUSIRAMINTI: Priemonėje pateikta 10 būdų, padedančių vaikui sugrįžti į ramią būseną ir jaustis geriau.
• KAIP ATPAŽINTI PYKTĮ: Priemonė, kurios pagalba ugdomi mokinių socialiniai įgūdžiai, lavinami gebėjimai suprasti neverbalinę kalbą, identifikuoti pykstantį pašnekovą, bei mokoma konkrečių elgesio taisyklių, ką daryti kai šalia esantis žmogus pyksta.
• DĖMESIO LAVINIMO GAIRĖS: Leidinyje pateikiamos metodinės rekomendacijos, dėmesingumo ugdymo veiklų pavyzdžiai, skirti pedagogams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams.
• PAGRINDINIAI SOCIALINIŲ ISTORIJŲ RAŠYMO PRINCIPAI: Leidinyje pateikti pagrindiniai socialinės istorijos kūrimo principai, patarimai, kaip sukurti individualią socialinę istoriją, siekiant padėti vaikui įveikti patiriamus sunkumus. Leidinys skirtas pedagogams, tėvams, švietimo pagalbos specialistams, dirbantiems su ĮRS turinčiais vaikais.
• KAIP PADĖTI VAIKUI, PATIRIANČIAM SENSORINIŲ IŠŠŪKIŲ: Šiame leidinyje pateikiamos sensorinių veiklų taikymo idėjos, kurios gali padėti išmokyti vaiką savireguliacijos.
• PAPRASTOS JOGOS PRAKTIKOS VAIKAMS: Rinkinyje yra 6 kortelės, skirtos mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams, turintiems įvairiapusių raidos sutrikimų. Kiekvienos kortelės kitoje pusėje rasite instrukciją, kaip atlikti pratimą. Šios kortelės ne tik padeda geriau pažinti savo kūną, bet ir stiprina dėmesio koncentraciją, skatina kūno atsipalaidavimą, mažina streso lygį.
• BŪDAI JUDĖTI SĖDINTP: Priemonė skirta asmenims, ugdantiems vaikus, patiriančius sensorinių iššūkių bei vaikams, siekiantiems papildomų proprioreceptinės bei vestibulinės sistemos pojūčių.
• PATARIMAI KAIP IŠPLĖSTI MAISTO RACIONĄ: Metodinė priemonė padės tėvams atrasti naujus pagalbos būdus kaip praplėsti vaikų maisto racioną, kaip įtraukti naujus maisto produktus, remiantis šešių valgymo žingsnių principu.
• SENSORINĖS MODULIACIJOS SUTRIKIMAI IR SENSORINĖS PERTRAUKOS ORGANIZAVIMO GAIRĖS PEDAGOGAMS: Teorinė ir praktinė informacija pedagogams ir pedagogų padėjėjams apie sensorines pertraukas, taikomas veiklas, kurias galima atlikti mokykloje pamokų ir pertraukų metu.
• SENSORINĖS STOTELĖS: Plakatų rinkinys „Sensorinė stotelės“ gali būti naudojamas sensorinių pertraukų metu tiek namuose, tiek ugdymo įstaigoje. Rinkinį sudaro 9 plakatai.
• AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMŲ TURINČIŲ VAIKŲ VALGYMO YPATUMAI: Metodinėje priemonėje pateikia informacija apie vaikų mitybos ypatumus, pasireiškiančias valgymo problemas, priežastis ir sprendimo galimybes.
• MOKINIO PROFILIS: Vaiko, turinčio įvairiapusių raidos sutrikimų, profilio sudarymas ir pavyzdžiai.

Elgesio, emocijų ir dėmesio sunkumų turintys vaikai klasėje: ugdymo proceso optimizavimas

Vis dažniau pamokose susiduriame su iššūkiais, kai klasėje mokosi dėmesio ir emocijų sunkumų turintys vaikai. Kaip tokioje situacijoje gauti jų dėmesį, jį išlaikyti ir perteikti reikiamą medžiagą pamokos metu? Kaip optimizuoti ugdymo procesą?

Psichologiniai sutrikimai šeimoje, asmenyje ir vaike, psichologinės gynybos mechanizmai ir jų reikšmės

Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sunkumai gali būti susiję su psichologiniais sutrikimais šeimoje, asmenyje ir vaike. Psichologinės gynybos mechanizmai gali turėti įtakos vaiko elgesiui ir emocijoms. Todėl būtina atsižvelgti į šiuos aspektus, teikiant pagalbą.

Galima kito asmens įtaka, jos reikšmė ir ribos

Reikia įvertinti, kokią įtaką vaikui daro kiti asmenys, ir nustatyti šios įtakos ribas.

Dovilų pagrindinės mokyklos patirtis

Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinėje mokykloje kartu su visais mokosi ir vaikai, turintys elgesio ir emocijų sunkumų.

„Iš pradžių jis klasėje išbūdavo 1-2 minutes ir toliau būdavo pas mus, palaukdavom kol nusiramins, paskui per pertrauką išleisdavom, vėl prisidirba ir vėl atgal. Ir taip 4 metus“, - apie prieš 9 metus į Dovilų mokyklą atėjusį pirmoką, turintį elgesio ir emocijų sutrikimų, pasakoja mokyklos specialioji pedagogė Svaja Venckienė. Berniukas buvo pirmasis mokyklos mokinys su tokiais sunkumais. Jį erzindavo šviesos, įvairūs garsai, kaip skambutis į pamoką, ir panašūs dalykai, kurių mokykloje neišvengsi. Specialistė teigia, kad tik po 4 metų darbas davė rezultatų ir jis nusiramino - išsėdėdavo pamokose, mažiau reaguodavo į dirgiklius. S.Venckienė pabrėžia, kad tik išugdžius socialinius įgūdžius, galima pradėti kalbėti apie akademinius pasiekimus.

Individualus požiūris ir integracijos planai

Pasak mokyklos vadovo Arūno Grimalio, svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Pasak jo, mokytojų ir specialistų komanda, pasitarusi su tėvais, sudaro planą, kaip elgtis konkrečiu atveju ir stebi, kaip sekasi integracija. Pedagogai pateikia būsimo antroko, kurį pavyko sėkmingai integruoti, pavyzdį. „Jis mušėsi, stumdė suolus, keikėsi, draskė daiktus, mėtė knygas ir daiktus į mokytojus bei vaikus. Visada buvo padidėjusio streso būklėj“, - vos atėjusį berniuką prisimena spec. pedagogė S.Venckienė.

Mokyklos bendruomenė pastebėjusi, kad ignoravimas šiuo atveju nepadeda, suskaičiavo, kad per pamoką jis ramiai gali išbūti 22 minutes su 4 pertraukomis ir sudarė planą, siekdami, kad mokinys norėtų būti klasėje. Mokytojai ir specialistai susitarė sudaryti jam tokį tvarkaraštį, kad klasėje būtų tik vieną pamoką per dieną, o kitas pamokas praleistų su specialistais.

„Ne tai, kad mes jį pasiimam ir džiaugiamės, kalbinam ir duodam kažkokių užduočių. Mes susitarėm padaryti viską taip, kad pas mus būtų labai nuobodu - taip nuobodu, kad jis norėtų į tą klasę grįžti. O nuobodu tai yra nieko neveikimas (nieko neveikti žmogui yra sunkiausias dalykas, o ypač vaikui, kuris yra aktyvus). Tai arba nieko nedarydavom (niekas yra niekas - jokių priemonių, jokių kalbėjimų - 45 minutes nieko), arba pagaliukų piešimas, rašymas vaikui, kuris moka rašyt, skaityt, skaičiuot ir visą kitą. Tas dalykas labai veiksmingas, bet tas rezultatas atėjo po poros mėnesių, kad jis galėjo klasėj išsidėti“, - metodus vardija spec. pedagogė.

Laimės valanda ir pozityvus pastiprinimas

Siekdami, kad berniukas pradėtų pasitikėti suaugusiais žmonėmis, buvo nuspręsta padaryti laimės valandą, kai pildomi visi vaiko norai. „Nori išeiti iš mokyklos? Prašom! Nori filmą žiūrėti? Prašom! Nori spardyt kamuolį? Prašom! Visi norai pildosi, bet reikia neprisidirbti. Jeigu jis sugriauna tą dalyką, tada su mokytoju padėjėju vėl nieko nedaro, - sako specialistė, - kadangi greitai perkando tą sistemą, jis labai stengėsi vieną pamoką išbūti geras, nors ir labai sunku.“

Pasak S.Venckienės, dabar berniukas nebemuša kitų mokinių, tik retkarčiais ką nors užkliudo, nebesikeikia, nebestumdo suolo, nebemėto daiktų, nebeguli ant grindų. „Viskas vyksta tokiais bandymais, - sako mokyklos direktorius, - tik visi turi laikytis nustatytų taisyklių“. Pasak jo, mokytojai ir specialistai negali improvizuoti, o turi elgtis pagal planą. Pavyzdžiui, mokytojai padėjai negali padėti vaikui tada, kada nori. „Reikia padėti tada, kada reikia padėti, - sako S.Venckienė.

Nesėkmingos integracijos atvejis

Dovilų mokyklos vadovas ir spec. pedagogė prisimena ir nesėkmingą mokinio, perėjusio iš kitos mokyklos, integracijos atvejį: „Mes nežinojom tikros situacijos, nepažinom vaiko. Mama nebendradarbiavo, - prisimena S.Venckienė, - jis su agresyviu elgesiu, autizmu, matėm, kad kiekvieną dieną vis blogėja. Teikėm pasiūlymus mamai, ji vis prieštaravo ir labai buvo linkusi į akademinius dalykus. Mes matėm, kad su akademiniais dalykais nieko neišeina, o su elgesiu tuo labiau. Tada sukilo klasės tėvai, buvo susirinkimai, savivaldybės raštai, budėjimai, stebėjimai, saugojimai ir visa kita.“ Galiausiai antrokui buvo skirtas namų mokymas, dėl ko, pasak pedagogės, jis prarado socialinius įgūdžius: „Jis neina į klasę, jeigu nors vienas vaikas ar suaugęs žmogus be mokytojo stovi. Bet akademiniai dalykai gerėja (turbūt) ir buvo patenkinti mamos lūkesčiai.“

Mokymai ir bendradarbiavimas

Kaip dirbti su vaikais, turinčiais elgesio ir emocijų sutrikimų, mokyklos spec. pedagogė šiek tiek žinojo, nes dirba terapeute centre, kuris teikia pagalbą autistiškiems vaikams. Vėliau mokykla kartu su Sveikatos biuru pradėjo inicijuoti konferencijas, seminarus, mokymus, atvejo analizes su užsienio specialistais tiek tėvams, tiek mokytojams. Mokyklos atstovai sako, kad nemažai projektų paremia ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Iššūkiai ir požiūris

Pasak spec. pedagogės, kai kurie metodai iš šalies žiūrint atrodo drastiški. Be to, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų mokiniai neretai užkliudo kitus vaikus. „Incidentų neišvengsi. Kaip sakė vienas kolega: „Mokykla gyvas organizmas“, tai nerealu, kad nebūtų“, - sako A. Grimalis. Dėl vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais, Dovilų mokyklai dažnai tenka bendrauti su policija, savivaldybe, ne kartą buvo nuskambėjusi ir žiniasklaidoje.

Pasak mokyklos vadovo, dauguma tėvų palaiko tai, kad mokykloje mokosi vaikai su negalia ar turintys sutrikimų, o priešiškai nusiteikusių buvo vos keletas. A. Grimalis teigia, kad svarbu tėvams viską paaiškinti. Pedagogai sako, kad ir ne visi mokyklos mokytojai skirtingi - vieni domisi šiais vaikais, kiti - nekreipia dėmesio. „O jei nekreipia dėmesio, reiškia esi niekas, tai galiu neduodi užduočių, nežiūrėti ir pan. - jo tiesiog nėra“, - sako S. Venckienė. Pasak jos, vaikas negavęs dėmesio pradeda blogai elgtis: „Jei dėmesio negauni, jo gali gauti lengviausiu būdu - blogai besielgdamas (rėkdamas šaukdamas, keikdamasis).“ Pasak specialistų labiausiai yra prisitaikę patys vaikai. „Jie dažnai ateina iš vienos grupės darželyje ir viskas vyksta natūraliai - jie užaugo kartu, į darželį kartu, į klasę kartu. Tai mes čia stresą patiriam, o tie vaikai nemato didelių problemų“, - sako spec. pedagogė.

Dovilų mokyklą yra viena iš projekto „Mokykla visiems“ dalyvių. Tai yra Lietuvos negalios organizacijų forumo ir JAV ambasados Lietuvoje inicijuotas projektas, kurio metu įvairiose Lietuvos mokyklose rengiamos diskusijos ir kūrybinės veiklos, padedančios ieškoti būdų kurti visiems palankią ugdymo įstaigų atmosferą.

Kitos pagalbos galimybės Lietuvoje

Be jau minėtų iniciatyvų, Lietuvoje veikia ir kitos organizacijos bei programos, skirtos padėti vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais:

• Vilniaus miesto savivaldybė: Teikia kompleksinę pagalbą Vilniaus mieste gyvenančioms šeimoms, kasdieniame gyvenime susiduriančias su įvairiais iššūkiais ir sunkumais, tėvus, susiduriančius su vaikų auginimo/auklėjimo sunkumais ir kt. Visos paslaugos šeimoms teikiamos nemokamai.
• Vilniaus m. Psichikos sveikatos centrai: Teikia nemokamas psichologo, psichiatro konsultacijas.
• Krizių įveikimo centras: Teikia psichologines konsultacijas suaugusiems ir paaugliams.
• Vaiko raidos centras: Šeimos gydytojas gali siųsti visapusiam vaiko raidos įvertinimui ir visos specialistų komandos ambulatoriniam ir stacionariam gydymui.
• Dienos socialinės globos centras „Čiauškutis“: Priima 2-11 metų amžiaus vaikus, turinčius įvairius raidos sutrikimus ir teikia kompleksinę pagalbą.
• Asociacija „Kitoks vaikas“: Vienija autizmo spektro ir elgesio sutrikimą turinčių vaikų šeimas, pedagogus ir specialistus intervencijai į sutrikimą naudojančius ABA terapiją.
• Žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacija „Saulytės“: Teikia pagalbą šeimos auginančioms vaikus, turinčius Dauno sindromą.
• Tėvų linija: Konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams.

Klaipėdos specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro „Svetliačiok“ patirtis

Klaipėdos specialioji mokykla-daugiafunkcis centras „Svetliačiok“ - tai pirmoji ir kol kas vienintelė Lietuvoje, nevalstybinė mokykla vaikams su negalia. Ši mokykla ėmėsi nepaprasto darbo - mokyti vaikus, kurie anksčiau buvo laikomi nemokytinais.

Mokykloje „Svetliačiok“ visada buvo dirbama vienu metu trimis kryptimis: ugdomi vaikai pagal individualizuotas programas, vykdoma socialinė ir medicininė reabilitacija. Remiantis sveikatingumo programa vaikai turi galimybę gauti šildomąsias procedūras kabinose su infraraudonais spinduliais, šviesos ir spalvų terapijos seansus, deguonies kokteilius. Remiantis gydytojų rekomendacijomis su ugdytiniais užsiiminėja kineziterapeutai. Visiems, kuriems būtina, atliekamas masažas, daromos parafino aplikacijos. Vyksta ergoterapijos ir logoritmikos užsiėmimai, kurie turi didžiulę reikšmę korekciniam ugdymui. Jau 10 metų mokyklos ugdytiniai lanko žirgyną, kur jodinėja specialiai paruoštais žirgais.

Absolventų likimai susiklostė įvairiai: kai kas tęsė mokslus bendro lavinimo mokykloje, keletas mokosi Klaipėdos E. Galvanausko profesinio paruošimo centre, penkis abiturientus įdarbino pačioje mokykloje. Tiems, kurie baigę 10 klasių panoro pasilikti su mokykla, prieš 2 metus atidarė šiuolaikišką socialinį centrą netoli „Svetliačiok“. Centre jaunuoliai užsiiminėja sportu, keramika, rankdarbiais, visuomenei naudingu darbu, patys gaminasi sau valgį, mokosi įdomiai praleisti laisvalaikį, lankydamiesi boulinge, ledo arenoje, baseine, keliaudami.

Mokykla taiko kolegų iš Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Rusijos bei Baltarusijos žinias ir patirtį. Kiekvienais metais į mokyklą „Svetliačiok“ ateina atlikti mokomosios praktikos studentai iš Klaipėdos universiteto bei Kolegijos: būsimieji socialiniai darbuotojai, kineziterapeutai, ergoterapeutai. Ugdymas mokykloje „Svetliačiok“ vyksta lietuvių ir rusų kalbomis.

tags: #mokykla #vaikams #su #elgesio #sutrikimais