Šiame straipsnyje išsamiai aptariama mokėjimo už socialines globos paslaugas tvarka Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi teisės aktais ir pateikiama informacija apie tai, kaip nustatomas mokėjimo dydis, kokie veiksniai į jį daro įtaką, kokios yra asmens ir socialinių paslaugų įstaigos teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas. Taip pat aptariami finansinių galimybių vertinimo aspektai, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą ypatumai, lengvatos ir išimtys, bei kitos svarbios sąlygos.
Mokėjimo Už Socialines Paslaugas Dydžio Nustatymas
Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes ir poreikius. Svarbiausi veiksniai, lemiantys mokėjimo dydį, yra asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšis.
Svarbu pabrėžti, kad asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška. Be to, jis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. Tai užtikrina, kad asmuo (šeima) nemokės daugiau, nei kainuoja paslaugos.
Asmens Ir Socialinių Paslaugų Įstaigos Teisės Ir Pareigos
Asmens ir socialinių paslaugų įstaigos tarpusavio teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimu už socialines paslaugas, nustatomos rašytine sutartimi. Šią sutartį pasirašo socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) arba jam atstovaujantis asmuo (globėjas, rūpintojas ir kt.) ir socialinių paslaugų įstaiga. Sutartyje aiškiai apibrėžiamos abiejų šalių teisės ir pareigos, įskaitant mokėjimo tvarką, terminus ir kitas svarbias sąlygas.
Finansinių Galimybių Vertinimas
Finansinių galimybių vertinimas yra svarbi procedūra, kurios metu nustatomos asmens (šeimos) galimybės mokėti už socialines paslaugas. Ši procedūra apima asmens (šeimos) pajamų ir turto įvertinimą.
Taip pat skaitykite: Prašymas nutraukti vaiko priežiūros atostogas
Įvertinus asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, asmeniui (šeimai) įteikiama užpildyta šio įvertinimo forma. Ši forma yra svarbus dokumentas, kuriame nurodomos asmens (šeimos) finansinės galimybės ir pagal tai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas dydis.
Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą, ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens turimas pajamas. Ši informacija reikalinga tam, kad būtų galima nustatyti teisingą mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydį.
Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia raštu užpildydamas prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti. Šis prašymas-paraiška yra oficialus dokumentas, kuriuo asmuo kreipiasi dėl socialinių paslaugų gavimo ir pateikia informaciją apie savo finansinę padėtį.
Pajamų Įvertinimas
Vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, atsižvelgiama į įvairias pajamas, įskaitant:
- Darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas.
- Pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ir kt.).
- Socialines išmokas (pašalpas, kompensacijas ir kt.).
- Išmokas žemės ūkio veiklai ar pajamas iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro.
- Autorinius atlyginimus.
- Pajamas iš individualios veiklos.
- Pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos.
- Palūkanas už indėlius bankuose.
- Dividendus.
- Pajamas iš vertybinių popierių.
- Alimentus.
- Stipendijas.
- Pajamas iš loterijų ir kitų lošimų.
- Dovanų ir paveldėjimo būdu gautas pajamas.
- Kitų rūšių pajamas.
Duomenis apie tam tikras pajamas Socialinės paramos skyrius gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Tai padeda užtikrinti pajamų vertinimo tikslumą ir objektyvumą.
Taip pat skaitykite: Strategijos dvikalbių vaikų lietuvių kalbos ugdymui
Turto Įvertinimas
Be pajamų, vertinant asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, atsižvelgiama ir į turimą turtą. Turtas apima:
- Nekilnojamąjį turtą (gyvenamuosius namus, butus, žemę ir kt.).
- Kilnojamąjį turtą (automobilius, žemės ūkio techniką ir kt.).
- Pinigines lėšas bankuose ir kitose finansų įstaigose.
- Akcijas, obligacijas ir kitus vertybinius popierius.
- Kitą turtą.
Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu pakeistas į kitą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą.
Tais atvejais, kai Socialinių paslaugų įstatymo nurodytas turtas yra perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą.
Informaciją apie turimų akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas.
Turto Normatyvas
Turto normatyvas asmeniui yra 12 kv. metrų būsto naudingo ploto. Tai reiškia, kad vertinant asmens turtą, atsižvelgiama tik į tą būsto dalį, kuri viršija šį normatyvą.
Taip pat skaitykite: Kas žinotina apie vaiko pinigus
Mokėjimo Už Ilgalaikę Socialinę Globą Ypatumai
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m., - ir į turtą.
Asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m., mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens turtas yra mažesnis už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.
Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m., turto vertė viršija normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis gali būti didesnis nei 80 procentų asmens pajamų.
Nustatant asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m., mokėjimo dydį, atsižvelgiama į:
- Asmens pajamas.
- Turimą turtą (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, vertybinius popierius ir kt.).
- Turto vertės normatyvą, nustatytą asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje.
- Kitus veiksnius, turinčius įtakos asmens finansinei padėčiai.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų vaiko pajamų.
Asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka laikinai išvykę iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydžio.
Mokėjimo Už Dienos Socialinę Globą Ypatumai
Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis priklauso nuo asmens pajamų ir šeiminės padėties. Yra nustatyti skirtingi mokėjimo dydžiai atsižvelgiant į asmens pajamas vienam šeimos nariui. Pavyzdžiui, asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui neviršija valstybės remiamų pajamų dvigubo dydžio, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis sudaro 10 proc.
Mokėjimas už dienos socialinę globą gali svyruoti nuo 20 proc. iki 50 proc. priklausomai nuo asmens pajamų.
Mokėjimo už dienos socialinę globą asmens namuose dydžiai taip pat priklauso nuo asmens pajamų ir gali svyruoti nuo 10 proc. iki 50 proc.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.
Mokėjimo Už Trumpalaikę Socialinę Globą Ypatumai
Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas maitinimosi išlaidų dalimi.
Jei nepakanka asmens lėšų mokėjimui už trumpalaikę socialinę globą įstaigoje, trūkstamą paslaugos dalį finansuoja Savivaldybė.
Pagalbos Pinigai
Pagalbos pinigai yra mėnesinė periodinė piniginė išmoka vaikus globojančiam (rūpinančiam) asmeniui, kuris nėra susijęs giminystės ar svainystės ryšiais.
Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal paskirtį, pagalbos pinigų mokėjimas vaikus globojančiai šeimai, asmeniui (šeimai) nutraukiamas.
Pagalbos pinigų dydis per mėnesį apskaičiuojamas pagal nustatytą socialinių paslaugų poreikį ir laiką, reikalingą toms paslaugoms atlikti - mokant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį atlygį.
Laikino Atokvėpio Paslauga
Teikiant laikino atokvėpio paslaugą, vadovaujamasi Savivaldybės tarybos patvirtintomis pagalbos į namus, dienos socialinės globos, bei trumpalaikės socialinės globos paslaugų kainomis.
Jei laikino atokvėpio paslauga teikiama Tikslinės grupės asmens namuose, Tikslinės grupės artimieji aprūpina Tikslinės grupės asmenį maisto produktais, medikamentais, higienos ir kitomis būtinomis priemonėmis, reikalingomis Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti, bei skiria lėšų paslaugos teikimo laikotarpiui nenumatytoms išlaidoms (būtinoms priemonėms ir paslaugoms Tikslinės grupės asmens poreikiams tenkinti).