Mažosios raidės spaustuvės vaidina svarbų vaidmenį vaikiškų knygų pasaulyje, ypač kuriant knygas, pritaikytas jauniausiems skaitytojams. Šios spaustuvės specializuojasi leisti knygas, kurios ne tik įdomios ir patrauklios vaikams, bet ir atitinka jų skaitymo gebėjimus. Šiame straipsnyje gilinamasi į mažosios raidės spaustuvių svarbą, jų iššūkius ir naujoves kuriant vaikiškas knygas.
Komiksai vaikams lengvai suprantama kalba
Pastaraisiais metais vis didesnį populiarumą įgauna komiksai, skirti vaikams. Tai puiki priemonė sudominti mažuosius skaitytojus, ypač tuos, kuriems skaitymas kelia sunkumų. Lietuvių autorės Rūta Norkūnienė ir Greta Alice sukūrė pirmuosius komiksus vaikams lengvai suprantama kalba: „Romos įkūrimo legenda. Ką išgelbėjo vilkė?“ ir „Vilniaus įkūrimo legenda. Ką susapnavo Gediminas?“. Šie leidiniai kviečia jaunuosius skaitytojus pasinerti į dviejų sostinių istorijas, o kartu - atrasti skaitymo džiaugsmą net ir tada, kai tradiciniai tekstai atrodo per sudėtingi.
Greta Alice teigia, kad komiksai yra ypatinga literatūros forma, kurioje lieka daug erdvės vaizduotei, o vaizdas nuolat lydi tekstą ir kūrybiškai papildo pasakojimą, suteikdamas jam itin daug informacijos. Komiksai gali pagelbėti ir visą šią informaciją sudėti į vieną langelį. Lankydamasi mokyklose Greta susiduria su moksleiviais, kurie turi intelekto ar skaitymo bėdų, ir atvertusi savo atsivežtus komiksus kaskart iš naujo nustemba, kaip vaizdų seka ir trumpas tekstas sukelia jausmą, kad pagaliau jie gali skaityti ir suprasti, kas vyksta.
Rūta Norkūnienė pabrėžia, kad kuriant komiksus vaikams svarbu įtraukti gyvo pasakojimo emocijas, linksmumą ir juokelius. Vien sugalvoti formatą, kaip langeliai išsidėstytų lape, kaip juos sunumeruoti, kaip išlaikyti atstumą tarp puslapių, kaip įterpti kalbos burbulus, buvo ilgas paieškų kelias. Dažniausiai vaikiškos knygos labai nelengvos perskaityti dėl sudėtingų dizaino sprendimų, ilgų sakinių sandaros, perkeltinių reikšmių, vaizdingesnių žodžių.
Autorės siekia, kad galimybė skaityti būtų prieinama kiekvienam, juk skaitydami galime ne tik sužinoti daug faktų, bet ir masažuoti savo fantaziją, pasinerti į kitus pasaulius. Išgirdus, kad jų išleisti kūriniai tapo pirmąja vaiko perskaityta knyga, tai nuneša stogą iš džiaugsmo ir įkvepia ieškoti naujų formų, kaip palengvinti skaitymą išsaugant skaitymo džiaugsmą.
Taip pat skaitykite: Priežiūra nėštumo metu: krūtų pokyčiai
Lengvai suprantama kalba
Rūta Norkūnienė lengvai suprantamą kalbą pradėjo vartoti intuityviai, dar net nežinodama, kad yra toks metodas ir jo gairės. Jau 10 metų ji dirba edukatore ir jai visada rūpėjo kultūros prieinamumas. Apie įtrauktį ir jos „įrankius“ pradėjo mokytis iš muziejaus projekto, kuriame kūrė edukacinius užsiėmimus vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų. Būtent tada labai praktiškai pamatė, kaip gali būti sunku suvokti įprastą kalbą ir skaityti tekstus. Vėliau dar daugiau vaikų, patiriančių skaitymo iššūkių sutiko, kai nuėjo dirbti į mokyklą lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Vienoje jos mokomoje klasėje trečdalis vaikų turėjo vienokių ar kitokių mokymosi iššūkių ir visiems jiems buvo sunku skaityti.
Netrukus iš draugės mokslininkės sužinojo apie lengvai suprantamos kalbos metodą ir jai kilo mintis, kad reikia sukurti kažką naudinga vaikams ir mokytojams. Taip prieš dvejus metus atsirado pirmoji Lietuvoje grožinės literatūros knyga „Skaityk lengvai“ vaikams lengvai suprantama kalba su aštuoniais lietuvių autorių tekstais apie vaikus. Nors metodo pavadinime yra žodis „lengvai“, rašyti remiantis juo jai vis dar nėra labai lengva. Tikrai labai daug analitiško mąstymo ir atidumo reikia rengiant tekstus, kad jie tikrai taptų lengviau suprantami, bet neprarastų turinio esmės ir būtų literatūriški.
Greta Alice teigia, kad nuo pirmojo projekto lengvai suprantama kalba itin sunku išlipti iš savo asmeninio maksimaliai tiršto, spalvingo ir sluoksniuoto stiliaus, regis, taip norisi visko pripaišyti, priraišioti ir pridėti visokiausių slaptų detalyčių. Pirmosios knygos procese pamena, kaip kaskart specialioji pedagogė grįždavo su vaikų komentarais ir prašydavo ravėti, ravėti ir minimalizuoti - palikti tai, kas svarbu ir aišku, bet išlaikyti žaismingumą ir patrauklų jausmą.
Tekstų išbandymas tikslinėje grupėje
Komiksus išbandė vaikai, kuriems sunku skaityti ir suprasti tekstus. Vaikams juos išbandyti padėjo specialioji pedagogė Reda Andriekutė-Kestauskienė. Labai dažnai po išbandymo tekste ir iliustracijose įvyksta pokyčių, ypač dažnai tenka keisti ar dar patikslinti konkrečius žodžius. O keliose vietose, pamena, žodžius išvis ištrynėme, kad liktų daugiau vaizdo. Ne visiems vaikams buvo intuityviai aišku, kaip skaityti komiksą. Todėl komikso pradžioje atsirado nedidelė instrukcija ir paaiškinimas, kas gi yra komiksas ir kaip jį skaityti.
Greta Alice teigia, kad kurti vaizdus vaikams, turintiems skaitymo bėdų, išties rizikinga! Ne kartą nupiešusi pasakos veikėją su žaviais ūsiukais, gavau skubių komentarų, kodėl piešiu Hitlerį? Arba, kodėl skirtingose istorijose ta pati gelsvaplaukė mergaitė, ar ji gyvena dviejose pasakose?
Taip pat skaitykite: Berniuko kelioninės kuprinės apžvalga
Autorės tikisi, kad komiksai „Romos įkūrimo legenda. Ką išgelbėjo vilkė?“ ir „Vilniaus įkūrimo legenda. Ką susapnavo Gediminas?“ plačiai pasklis po bibliotekas, mokyklas ir visas vietas, kur jų laukia skaitytojai, ir sulauks gausaus dėmesio.
Knygų mugės ir festivaliai
Knygų mugės ir festivaliai yra puiki proga susipažinti su naujausiomis vaikiškų knygų tendencijomis ir įsigyti knygų tiesiai iš leidėjų. „Vaikų knygų sala“ yra vienas iš tokių festivalių, kuris vyksta „Menų spaustuvėje“ Vilniuje. Šių metų tema - „Pokyčių puslapiai“. Ar knygos gali pasakoti apie tapatybės paieškas, technologijas, dirbtinį intelektą ir šiuolaikinio pasaulio iššūkius? Tikrai taip!
Knygų mugė mums, o gal ir jums, yra viena didžiausių švenčių metuose (kurios imame nekantriai laukti jau nuo Kalėdų, o ruoštis - dar gerokai anksčiau). Ir kaipgi nelauksi, kai tiek daug nuostabiausių dalykų planuoja įsikurti vienoje vietoje: kalneliai dar spaustuve kvepiančių knygų, jaukūs susitikimai, malonios staigmenos ir tiesiog ore sklandanti šventinė nuotaika.
Leidyklos „Nieko rimto“ naujienos
Leidykla „Nieko rimto“ kasmet džiugina skaitytojus naujomis ir įdomiomis knygomis vaikams. Šių metų Knygų mugėje leidykla pristatė Kęstučio Kasparavičiaus knygas, išskirtinį Sigutės Ach piešiniais puoštą porcelianą ir jaukūs pokalbiai su pačia kūrėja.
Leidykla taip pat pristatė žaismingą skiemenuotą knygelę didžiosiomis raidėmis ir trumpais sakiniais, kuri įtrauks, sužavės ir prajuokins tiek besimokančius skaityti, tiek jiems padedančius. Tai smagi istorija apie tris išradingus viščiukus, nuolat drauge ieškančius smagių užsiėmimų. Vieną dieną jų nuomonės išsiskiria: du draugai ketina paragauti arbūzo, o trečiasis nusprendžia verčiau pasiieškoti didelio slieko.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su širdies ydomis
Taip pat buvo pristatyta Alano MacDonaldo ir Davido Roberts „Nevala Bertis. Begalės vaikų pamiltas Nevala Bertis sugrįžta pasakoti naujos istorijos. Šį kartą berniukas nusprendė nusinešti į mokyklą vorą. Tą didelį, gauruotą ir baisų, kuris netikėtai atsirado namuose. Ar klasės draugams jis patiks? Gal net labiau nei siaubingas megztinis, kurį Bertis gavo dovanų. O kad tikrai nebūtų nuobodu, padūkėlis dar pakvies drauge ieškoti lobio.
Kitos leidyklos naujienos:
- Kira Gembri ir Verena Körting „Rubinė. Tai ketvirtoji austrų rašytojos Kiros Gembri knyga apie Rubinę ir paslaptingąsias salos būtybes. Rubinė, Nojus ir Nana rūpinasi tiek įprastais gyvūnais, tiek ir magiškomis būtybėmis. Ilgą laiką salos gyventojai nieko nežinojo apie nykštukus, undines, fėjas ir kitus paslaptingus svečius, tačiau paslapčiai išaiškėjus, visiems tenka mokytis draugiškai sutarti.
- John Flanagan „Brolija. Tai jau devintoji didelio populiarumo sulaukusios nuotykių serijos „Brolija“ dalis. Šį kartą Helui, Tornui, Lidijai ir kitiems „Garniams“ drauge su skandų vadu Eraku teks leistis į tikras gaudynes jūrose. Keršto trokštantys grobikai pavogė oberjarlo laivą ir ketina juo plėšikauti pakrantėse, kad suterštų gerą skandų vardą. Juos būtina kuo greičiau sučiupti ir sustabdyti.
- Britų dailininko ir rašytojo Robo Scottono sukurtas mielas ir pūkuotas personažas katinėlis Juodis turi daugybę gerbėjų Lietuvoje ir pasaulyje. Šįkart Juodis tampa slaptuoju agentu ir aiškinasi sudėtingą ir labai įdomią dingstančių žaislinių ančiukų bylą. Kas tas nenaudėlis vagišius?
- „Lesė grįžta“ - tai milžiniško populiarumo susilaukęs kūrinys, užauginęs ne vieną skaitytojų kartą. Jautrus ir šiltas pasakojimas apie šuns ir berniuko draugystę, stipresnę už visus likimo išbandymus. Ištikimiausia draugė Lesė dėl savo mylimo šeimininko nepabūgo nei alinančios kelionės, nei iš pirmo žvilgsnio neįveikiamų kliūčių. Tai nepavaldi laikui klasikinė istorija, virpinanti skaitytojų širdis jau daugiau nei šimtmetį.
- Anė Šerli - našlaitė, vaikystėje nepatyrusi globos ir meilės. Tačiau gyvenimas ją apdovanojo nepaprasta dovana - turtinga vaizduote, kuri merginai leidžia viską priimti atvira širdimi. Anė negali nesižavėti ją supančiu pasauliu, kaip ir skaitytojai negali nesižavėti šia užburiančia raudonplauke mergaite.
- Sveno Nordqvisto „Findusas išsikrausto“ ir „Petsono tortas“ (3-6 m.). Smagios Petsono ir Finduso istorijos bei smulkmeniškos iliustracijos žavi įvairaus amžiaus skaitytojus. Tik šie personažai sugeba kasdienes situacijas paversti neįtikėtinais nuotykiais. Į Knygų mugės lentynas sugrįžta dvi skaitytojų pamėgtos istorijos. Dėdulė ir katinėlis kvies drauge ruoštis Finduso gimtadieniui (kuris švenčiamas tris kartus per metus) arba drauge rengti namą, idealiai tinkamą rytiniams katino pasišokinėjimams.
Poetės Evelinos Daciūtės kūryba
Evelina Daciūtė yra žinoma vaikų poetė, kurios kūryba pasižymi jautrumu, nuoširdumu ir vaizdingumu. Jos eilėraščiai įkvėpti vaikų jausmų, patirčių ir fantazijų.
Evelina Daciūtė teigia, kad į vaikų poetės batus įšoko visai netikėtai, nepasirengusi ir, prisipažįstu, reikėjo nemažai vaikščioti, kol jie bent šiek tiek prasitampė. Nors eilėraščius rašė ne vienus metus, bet apie jų leidybą rimtai negalvojo. Jos draugas Darius, kuris jai gelbsti, kai užsivelia su poezija, kadaise jai patarė, kad pirma reikėtų išleisti eilėraščius vaikams, o jau paskui - suaugusiesiems.
Medžiaga knygai - eilėraščiai - jau buvo. Reikėjo atrinkti tinkamus būtent tai amžiaus grupei, kuriai ir skirta knyga, - 3-8 metų vaikams. Vėliau dar kartą peržiūrėjo, kurie eilėraščiai dera vienas prie kito. Kol darė atranką, gimė dar keli. Galiausiai po ilgų dėliojimų liko trisdešimt. Ir tada jau buvo darbelio su jais, kol su redaktorės Vaivos pagalba nugludinome.
Apie ką rašyti, kokios temos domintų tokio amžiaus vaikus, specialiai netyrinėjo. Eilėraščiuose yra nemažai jos: ji yra ta, kuriai sekioja iš paskos, kuri susiduria su pykčio šokiais ir liūdesėliais, kuri atsakinėja į tūkstančius klausimų, moko kantrybės, tiesiog yra šalia. Yra eilėraščių, kuriuos įkvėpė konkretūs žmonės.
Agnės iliustracijose tas irgi justi - šitoji švelni nostalgija. Kai kuriose iliustracijose matau save. Moteris banguotais plaukais, apglėbusi vaiką, skaitanti knygą, žvelgianti pro langą. Eilėraščius rašo, kur pakliūva. Kad ir kaip nepoetiškai tai skambėtų. Virdama sriubą, stebėdama vaikų aikštelėje žaidžiančius vaikus, kelionėje.
Su atsitraukimais, dėl prasidėjusio karantino šokinėjančiomis nuotaikomis („Ar kam tokiu laiku apskritai rūpės poezija?“). Viename etape visus eilėraščius išsikarpė ir sukabinusi kambaryje ant durų dėliojo kaip dėlionę. Vieną priglaudžiu prie kito, žiūriu - gerai ar ne. Tada kitą. Daug kartų norėjo, kad kas nors iš dangaus nuleistų tą „deus ex machina“ į kambario vidurį ir tas arba ta viską už mane sutvarkytų.
Knygą „Paslapčiausia paslaptis“ kūrėme dviese su Agne. Ji mane rėmė mano kūrybinėse kančiose, kai strigdavau su eilėraščių tvarkymu, o prasidėjus iliustravimo procesui petį atsiremti jau siūliau aš. Knygos pavadinimas iškilo, kai dėliojant eilėraščius gimė paskutinysis - „Paslapčiausia paslaptis“.
Iliustruotojos Agnės Nananai darbas
Agnė Nananai yra talentinga iliustruotoja, kurios darbai pasižymi originalumu, jautrumu ir subtilumu. Ji iliustravo Evelinos Daciūtės knygą „Paslapčiausia paslaptis“.
Bedirbant tų spalvų padaugėjo, kai kuriuose atvartuose net spalvos daugiau nei pilko pieštuko, bet aš labai mėgavausi procesu. Iššūkis buvo puslapiuose nesikartoti kompoziciškai, surasti užpildymo ir erdvės balansą. Perskaičiusi tekstą pirmiausia galvoju apie knygos nuotaiką. Šį kartą buvo aišku, kokia technika dirbsiu - pieštuku - vadinasi, bus subtilu.
Knygoje daug kalbama apie vaiko jausmus, situacijas vaiko akimis. Tai labai tyri ir kartu stiprūs įspūdžiai. Mane labai įkvepia fotografijos - jose užfiksuotos tikros emocijos, žavi senų fotografijų estetika, reportažinėse fotografijose sustabdytos akimirkos. Tai mano pagrindinė medžiaga - peržiūriu jų nemažai, - iš jų pasigriebiu drabužių detalių, aplinkos perspektyvos, o kartais tiesiog nuotaikų, rankos mostų, galvos linkį.
Nors paprastai eilėraščių knygos neturi pagrindinio herojaus, šiuo atveju pati sau jį išskyriau - tai yra vaikas. Bežiūrinėjant visokių laikotarpių vaikų fotografijas ir gimė pagrindinė iliustracijų idėja - didelis/mažas. Visi knygoje esantys vaikai piešti tiesiog į nieką nežiūrint - tai nėra mano vaikai ar kažkieno iš mano aplinkos, - nors vienu momentu jau atrodė, kad piešiu labai panašius į saviškius ar net Evelinos. Kitas pasikartojantis veikėjas yra mėlynas liūtas - jis gimė eilėraštyje „Norėčiau“, tačiau dominuoja ir viršelyje, kaip pagrindinė paslaptis, telpanti delne, taip pat atsiranda kaip veikėjas kituose eilėraščiuose.
Eilėraščio „Kantrybė“ iliustracijoje netikėtai atsirado dvi realios personos: pastabiausieji turėtų atpažinti pačią autorę Eveliną Daciūtę, žiūrinčią pro langą, ir pro kitą langą žiūrinčią iliustruotoją ir rašytoją Aušrą Kiudulaitę. Taip nutiko netyčia - nupiešiau pirmiausia vieną ir pati nustebau, kokia panaši į Aušrą išėjo. Tada nepasikuklinau pridėti detalių - jos naujausios knygos personažą mėlyną šunį Maksą, kelias muses ant lango, suknelę, su kuria kažkada mačiau.
Leidyklos „Baltos lankos“ rudens naujienos
Leidykla „Baltos lankos“ taip pat ruošiasi rudens sezonui ir pristato laukiamiausias knygų naujienas. „Sostinės dienų“ lankytojai galės susipažinti su Jo Nesbø apsakymų rinkiniu „Pavydo ekspertas ir kitos istorijos“, Pietų Korėjos rašytojos Shin Kyung-sook romanu „Kai nuvykau pas tėvą“ ir aktoriaus Matthew Perry atsiminimų knyga „Draugai, meilė ir tas didelis baisus dalykas“.
Saulina Kochanskaitė, „Baltų lankų“ vyr. redaktorė, teigia: „Detektyvų eksperto literatūrinis sprintas-apsakymai, kuriuos jis įvaldęs taip pat puikiai kaip ir ilgos distancijos bėgimus-romanus; santūri ir stebukliška sakmė iš katinų mylėtojų šalies; istorija apie draudžiamą meilę, kurią riboja ne tik politinė santvarka, bet ir skirtingi mylimųjų įsitikinimai; nuoširdūs sudėtingo likimo „Draugų“ žvaigždės atsiminimai; didelė stora itališka šeimos saga. Visa tai - tik keletas pavyzdžių iš gausios, jau rudeniu dvelkiančios kūrinių paletės, kurią, gerai pailsėję, bet ir išsiilgę, paruošėme susitikimui su skaitytojais ir skaitytojomis „Sostinės dienose“. Nekantraujame pasidalinti!“