Pradedant primaitinimą, tėveliams kyla daug klausimų, ypač dėl mėsos įvedimo į kūdikio racioną. Šiame straipsnyje rasite patarimų ir receptų, kurie padės jums sėkmingai įtraukti mėsą į mažylio meniu.
Kada pradėti duoti mėsą?
Pratinti kūdikį prie mėsos rekomenduojama nuo 6-7 mėnesių. Jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), mėsos košes taip pat galima naudoti.
Mėsos nauda kūdikiui
Mėsa - pagrindinis baltymų ir daugelio kitų mažylio augimui būtinų medžiagų šaltinis. Tai nepakeičiamas maisto produktas kūdikiams ir vaikams. Mėsoje esantys baltymai - ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jų reikia fermentų ir hormonų sintezei. Mėsos baltymuose yra beveik visos nepakeičiamosios amino rūgštys, kurios skatina medžiagų apykaitą, stimuliuoja imuninės sistemos darbą. Iš mėsos gauname B grupės vitaminų, ypatingai svarbus iš jų B12, reikalingas deguonį pernešantiems eritrocitams susidaryti, joje yra kraujui būtinos folio rūgšties. Šis maisto produktas turi daug geležies, kuri kur kas geriau pasisavinama negu iš daržovių ir vaisių. Mėsa yra svarbiausias maisto produktas, padedantis išvengti geležies stokos anemijos. Todėl jos būtina vaikui pradėti duoti laiku. Be pagrindinių maisto medžiagų, mėsoje yra ekstrakcinių medžiagų (kreatino, karnozino ir kt.). Verdant šios medžiagos pereina į sultinį ir suteikia jam specifinį skonį. Tiesa, mėsoje daugiausia sočiųjų riebalų, kuriuos turėtume riboti.
Kokią mėsą rinktis?
Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena. Geriausia, kad vaikas gautų pakaitomis ir gyvulių mėsos, ir paukštienos.
- Kiauliena: Joje gausu riebaluose tirpių vitaminų A, E, D, joje yra daugiausia geležies. Ši mėsa turi mažiau jungiamojo audinio, todėl yra minkštesnė. Be to, ji mažiau alergizuoja už jautieną.
- Jautiena: Yra liesesnė, bet kietesnė. Ši mėsa vertinama dėl mineralinių medžiagų - tokių kaip cinkas ir geležis. Joje užtenka B grupės vitaminų, akims reikalingo A, taip pat - PP ir kt. Jautiena yra vienas geriausių kraujodarai būtinų medžiagų - vitamino B12 ir geležies šaltinių.
- Veršiena: Minkšta, neriebi ir lengvai virškinama. Joje yra daug baltymų, vitaminų bei mineralinių medžiagų, ši mėsa yra geras geležies šaltinis.
- Aviena: Priklauso retai alergijas sukeliantiems produktams, turi daug fluoro, apsaugančio dantis nuo ėduonies.
- Triušiena: Ypač naudinga sveikatai mėsa, ji išsiskiria dideliu kiekiu baltymų, geležies, B grupės vitaminų, kalio, fosforo, magnio ir kitų mineralinių medžiagų. Cholesterolio joje mažiau net negu vištienoje.
- Vištiena ir kalakutiena: Turi gerai pasisavinamų baltymų, kuriuose yra optimalus amino rūgščių kiekis bei būtinų mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šioje mėsoje yra mažiau jungiamojo audinio, palyginti su gyvulių mėsa, todėl ji yra minkštesnė, joje daug ekstrakcinių medžiagų, suteikiančių malonų skonį ir kvapą. Kalakutiena laikoma viena vertingiausių paukštienos rūšių, joje daug baltymų ir ji mažiausiai alergizuoja.
Liesos mėsos, kuri yra sveikesnė už riebią, rekomenduojama pradėti duoti vaikui nuo 6 mėnesių amžiaus. Iš visų mėsos rūšių bene liesiausia ir vaikui tinkamiausia yra paukštiena - vištiena, kalakutiena ar strutiena. Nors dažnai kalakutiena įvardinama kaip viena sveikiausių mėsų, vaikui ne mažiau naudinga ir vištiena. Svarbu atkreipti dėmesį, kad vištiena bus liesesnė tuomet, kai prieš ją gaminant bus pašalinta odelė bei matomi riebalai, kurie organizmo pasisavinami 100 proc. Biologiškai vertingiausia paukštienos dalis - krūtinėlė ar minkšta šlaunelių mėsa. Delikatesinė mėsa, tokia kaip triušiena ar jautiena, taip pat yra tinkamas pasirinkimas. Nerekomenduojama mažyliui duoti žvėrienos bei laukinių paukščių, pavyzdžiui, ančių ar žąsų, mėsos, kuri yra gerokai riebesnė. Jaunų gyvūnų mėsa yra lengviau virškinama ir pasisavinama, nes joje mažiau jungiamojo audinio. Pienui alergiškiems kūdikiams ir vaikams labiausiai tinka vištiena, triušiena ar strutiena, o netoleruojantiems kiaušinių - galvijų mėsa.
Taip pat skaitykite: Naujagimių dvynių drabužių patarimai
Kaip duoti mėsą?
Iš pradžių pasiūlykite mažyliui vieną arbatinį šaukštelį skystos mėsos tyrės, kurios įmaišykite į įprastinį vaiko patiekalą - daržovių arba kruopų košę. Kas kelias dienas šį kiekį didinkite iki 30- 40 gramų mėsos, vyresni vaikai gali suvalgyti iki 100 g. Mėsa duodama per pietus, kūdikiui jos užtenka vieną kartą per dieną, geriausia šio produkto mažyliui siūlyti su daržovėmis. Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus. Pramoniniai vaikiški patiekalai su mėsa gaminami kūdikio amžių atitinkančios energetinės vertės. Patiems mažiausiems skirtas maistelis yra homogenizuotas, t.y. vientisos, skystos konsistencijos, paūgėjusiems - su smulkiais gabalėliais. Kai kurie patiekalai turi papildomų ingredientų: sviesto, augalinio aliejaus.
Kaip paruošti mėsą?
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpiu), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos. Keptos ar rūkytos mėsos galima duoti vaikams tik nuo trejų metų ir nedažnai. Mėsos kūdikiui pakanka duoti vieną kartą per parą po 40-60 g.
Receptai kūdikiams
Pateikiami receptai tinka kaip vienos pirmųjų košių, nuo 6 mėnesių, bet, jei primaitinimas pradedamas anksčiau (nuo penkto mėnesio pradžios), šias košes taip pat galima naudoti. 6-7 mėn. Jeigu vaikas negali nuryti tyrelės, stumia ją iš burnos, gali būti, kad ji per tiršta, pabandykite dar truputį paskystinti.
Moliūgų košė
Moliūgą nuplaukite, perpjaukite pusiau, išskobkite sėklas ir jas gaubiančią, lengvai atsiskiriančią, siūlišką minkštimo dalį. Kepkite iki 180°C įkaitintoje orkaitėje iki kol moliūgas bus minkštas, galėsite jį be jokių pastangų persmeigti peiliu. Kepti reikėtų 45 min. Iškeptą moliūgą ištraukite iš orkaitės, palaukite, kol kiek atvės.
Bulvių ir obuolių košė
Garpuodyje užvirinkite vandenį, įstatykite sietelį su bulvės gabaliukais. Suberkite obuolio gabaliukus. Garinkite dar 5-7 min.
Taip pat skaitykite: Gurmaniški marinuoti kiaušiniai
Mėsos ir daržovių košė
Nupilkite vandenį ir mėsą užpilkite nauju vandeniu arba nugraibykite susidariusias putas. Nuskuskite bulvę, supjaustykite kubeliais sudėkite į atskirą puodą ir virkite apie 10 min.
Daržovių paruošimas garinant
Tinka visi trys būdai. Garinti galite tiek specialiame garintuve, tiek paprastame puode: įpilkite į puodą vandens, įstatykite sietelį taip, kad jis nesiektų vandens, į sietelį sudėkite pasirinktas, švarias, nuskustas, supjaustytas daržoves ir uždenkite puodą. Garinkite iki kol morkos gabaliukai bus minkšti, kol galėsite juos labai lengvai persmeigti peiliu. Garinti reikėtų 10-15 min.
Variacijos: kadangi šis derinys greičiausiai jau nebus pirmas, tam, kad vaikas susipažintų su naujomis tekstūromis ir grynesniais skoniais, dalį kalafiorų ir / ar mėsos galite atdėkite ir netrinkite iki tyrės.
Vegetarinė mityba ir kūdikis
Remiantis statistiniais duomenimis, daugelyje Vakarų Europos valstybių apie 20 proc. gyventojų yra vegetarai, Lietuvoje jų - apie 5 proc., ir šis skaičius auga. Atsisakyti mėsos gali mitybą subalansavę ir pakankamą organizmui reikiamų medžiagų kiekį iš kitų produktų ar papildų gaunantys suaugusieji, tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad vaikams mėsos duoti būtina, kitaip jų vystymasis gali sutrikti. Šeimos gydytoja Dalia Jurevičiūtė pataria kūdikį pradėti pratinti nuo liesos mėsos, pavyzdžiui, paukštienos ar triušienos. „Vegetarų dietos kūdikiams nerekomenduojamos, nes neužtikrinamas sparčiai augančio organizmo energinis, taip pat geležies, cinko, kalcio, vitaminų BD, B12 ir D poreikis, - teigia šeimos gydytoja D. Jurevičiūtė. - Organizmo mitybos poreikių neužtikrinimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, skatinančių augimo sutrikimus, psichomotorinės raidos sulėtėjimą ir rachitą. Kūdikių ir vaikų maisto poreikiai labai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl negalima jų suvienodinti - svarbiausia, kad vegetarai tėvai nebūtų kategoriški ir leistųsi į diskusijas bei pamąstymus kartu su gydytojais, kurie patars kokia mėsa yra tinkama mažyliui.”
Alergijos
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad dažnai alergijos yra išaugamos, todėl, jeigu vaikas netoleravo kokio nors maisto produkto, tikėtina, kad pradės jį toleruoti augdamas ar jau suaugęs. Alerginė reakcija gali pasireikšti nuo įvairių produktų ir organizmo reakcija yra individuali, tad kokio maisto netoleruoja mažylis, geriausiai pasakyti gali gydytojai.
Taip pat skaitykite: Virtuvės laikmatis
Mamos mityba žindant
Į savo mitybą dėmesį atkreipti reikėtų ir kūdikį žindančiai mamai. Jai rekomenduojama valgyti vištienos krūtinėlę, triušieną, jautieną ir liesą žuvį, o štai kiaulienos, avienos ar antienos derėtų vengti. Mamoms mityba turi įtakos ir kūdikiui, todėl to, kas nerekomenduojama mažyliui, reikėtų atsisakyti ir mamai.
Patarimai įvedant naujus produktus
Dažnai naujo maisto produkto ar patiekalo įsiūlymas vaikui tėvams tampa iššūkiu. D. Jurevičiūtė atkreipia dėmesį, kad mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins.
Maisto ruošimas prieš gimdymą
„Tu ruošiesi kūdikiui ar karui?” - ironizuodama pakomentavo viena AML sekėja Instagram’e man parodžius, kaip prieš gimstant vaikeliui atrodo mano šaldiklis. Iš tiesų būsimoms mamytėms ruošiantis svarbiausiam gyvenimo susitikimui kyla minčių pasiruošti šiek tiek maisto. Tai diskutuotinas klausimas - vieni kūdikėliai gimę daug miega ir mamos turi laiko sau bei sveikai mitybai. Tuo tarpu kiti reikalauja 24/7 dėmesio, todėl mama neturi laiko niekam kitam. Maisto gamybai tokiu atveju nėra nei laiko, nei noro, valgoma tai, kas papuola po ranka. Dažnai jauni tėveliai juokauja, kad jau mintinai žino prekybos centrų pusgaminių asortimentą. Aš nenoriu, kad taip nutiktų man, jaučiuosi saugesnė ir laimingesnė, kai mano spintelėse ir šaldiklyje laukia subalansuoti, maistingi ir skanūs pagalbininkai pirmaisiais mėnesiais, kai gyvenimas gali būti chaotiškas ir neprognozuojamas. Beje, toks maisto pasiruošimas gali būti naudingas ne tik laukiantis, bet ir kitais gyvenimo etapais, kai nusimato itin intensyvus laikotarpis, kai žinome, kad laiko galvoti apie mitybą ir gaminti nebus. Galbūt tai sesijos laikotarpis dirbančiam studentui? Gal itin svarbus ilgalaikis projektas darbe? Gal mokyklos atostogų metas vienišai daugiavaikei mamai? Pats suvokimas į naudingą maisto pasiruošimą kiekvienam žmogui gali būti kitoks. Mano požiūris buvo toks: noriu, kad mano spintelėse ir šaldiklyje būtų produktų, kurie man greitai ir be didelių pastangų padėtų maitintis sveikai ir nenukrypti nuo savo mitybos principų.
Maisto šaldymas: patarimai
- "Man šaldytas atšildytas maistas neskanus". Visiems iki vieno šviežias maistas yra skanesnis. Tai faktas. Bet jei turiu rinktis tarp savo gaminto šaldyto patiekalo ir koldūnų iš parduotuvės, mieliau pasirinksiu savo gamintą. Taip pat, svarbu įsigilinti ką galima šaldyti ir ko nevertėtų.
- "Kūdikiai labai daug miega - tikrai bus laiko pietums pasigaminti". Pirmiausia, tai kūdikių būna visokių. Jei pasiseks, mielai laisvą minutę išnaudosiu savo malonumui. Niekas manęs neįtikins, kad naujai mamai pirmaisiais mėnesiais norisi gamintis pusryčius, pietus, vakarienę ir dar užkandžius, net jei to laiko ir yra.
- "Maitinančiai mamai gali tekti atsisakyti tam tikrų produktų. Jei paruošiau patiekalus su jais, kas tada?". Taip, tokia galimybė tikrai yra ir to prognozuoti neįmanoma. Pavyzdžiui, mano paruoštukuose beveik visuose užkandžiuose ir desertuose yra riešutų. Jei man tektų jų atsisakyti, užkandžiais galėtų džiaugtis vyras.
- Tikslus pasiruošimo principas priklauso nuo jūsų savijautos ir laisvo laiko kiekio. Maistas šaldiklyje galioja maždaug 3 mėnesius, tad geriausia būtų pradėti ruoštis paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Esant dideliam norui, viską galima padaryti per kelias dienas. Bet aš skubėti nenorėjau, leidau sau ruoštis kelias savaites. Pavyzdžiui, gamindama vakarienę, kurioje naudojami produktai tinkami šaldymui, pagamindavau jos daugiau ir dalį suporcijavus užšaldydavau. Tą patį padariau ir virdama sultinį, kepdama duoną.
- Šaldomas maistas turi būti pilnai atšalęs. Pagamintą patiekalą palaikykite kambario temperatūroje, kol visiškai atvėsta.
- Šaldant pavienius produktus, tokius kaip keksiukai ar energijos rutuliukai, svarbu pasirūpinti, kad jie nesuliptų į vieną krūvą. Pirmiausia paruoštus gaminius išdėliokite į didelę skardą ar lėkštę, kad tarpusvavyje nesiliestų ir palaikykite šaldiklyje keletą valandų. Tik tuomet, kai jie jau užšalę, perkelkite į indelį ar maišelį, kuriame jie gali liestis tarpusavyje.
- Ne visus produktus galima šaldyti. Kai kurie atšildyti praranda gerą tekstūrą ar skonį (pavyzdžiui, bulvės, kopūstai, pieno produktai nėra tinkami šaldymui). Jei abejojate, google visada rasite atsakymą.
Spintelių papildymas
Galvojant apie maisto pasiruošimą prieš atkeliaujant kūdikiui, dėmesį skyriau ne tik šaldiklio, bet ir spintelių papildymui. Man atrodo svarbu, kad pirmaisiais mėnesiais, kai gyvenimas teka visai kitu ritmu, nereikėtų sukti galvos apie tokias smulkmenas kaip “pasibaigė aliejus”, “nebėra druskos”, “neturiu jokių kruopų net išsivirti greitai”. Iš esmės labai gerai apgalvojau bakalėjos prekių papildymą savo namams, tiesiog dėl to, kad visko, ką mėgstu ir dažnai naudoju, būtų po ranka ir nepritrūktų. Žinau, kad tai padės be streso greitai pasigaminti kažką čia ir dabar. Taigi, sąžiningai apgalvojau ir papildžiau: aliejus, actus, prieskonius, padažus, miltus, kruopas, riešutus, sėklas ir džiovintus vaisius, kavas, arbatas, saldiklius bei konservuotas daržoves ir ankštinius. Konkrečiu produktų sąrašu nesidalinsiu, nes visų pomėgiai yra skirtingi, tik jūs geriausiai žinote, kokie produktai visada turi būti jūsų namuose. Tai nėra tinkamas metas eksperimentams, geriau rinktis savo mėgstamus ir laiko patikrintus negendančius produktus. Beje, taupant pinigus kelių savaičių laikotarpyje galima rasti puikias prekybos centrų akcijas ir visus šiuos produktus įsigyti draugiškomis kainomis.
Saldūs užkandžiai
Į spinteles labai daug ko neprigaminsi, nes produktai genda. Saldiems užkandžiams iš tiesų skyriau ypatingai daug dėmesio. Žinau, kad tikrai bus tokių situacijų, kai norėsiu sveiko saldaus skanėsto prie kavos / arbatos, saldaus papildymo prie pusryčių arba tiesiog užkandžio. Šaldyti tokius užkandžius tobula, nes jie visiškai nepraranda skoninių savybių, greitai atšyla kambario temperatūroje (o kepiniai - orkaitėje). Taigi, išprotėjusiais rytais gali išgelbėti iš šaldiklio į orkaitę 10-čiai minučių perkeltas keksiukas, o einant pasivaikščioti į lauką pakanka su savimi pasiimti rutuliuką.
Patiekalų ruošimas
Šioje vietoje yra keli pasirinkimai. Galima pasiruošti patiekalus ir jų negaminti, t.y. užšaldyti nepagamintus, o tik paruoštus gamybai. Apie tai kalbėjau šiame blogo įraše. Visgi aš pasirinkau šaldyti jau pagamintus patiekalus, kad užtektų juos pašildyti orkaitėje ar mikrobangų krosnelėje. Šiaip yra labai daug patiekalų, kuriuos galite tokiu principu šaldyti, google ieškokite “Freezer friendly meals” ir rasite begalę patiekalų receptų.
Pagalbininkai
Paskutinę šaldiklio patiekalų kategoriją pavadinau pagalbininkais. Tai tokie produktai, kurių vienų nevalgysi, bet jie padeda greitai pagaminti kažką sveiko ir skanaus, o ir šiaip visada mėgstu jų turėti šaldiklyje juodais dienai. Mano mėgstamiausia duona be gliuteno - graikiško jogurto ir avižinių dribsnių duona.