Įvadas
Kultūros vertybių globa yra esminė valstybės funkcija, užtikrinanti tautos identiteto išsaugojimą ir kultūros paveldo perdavimą ateities kartoms. Lietuvoje šią funkciją atlieka įvairios institucijos, tarp kurių svarbią vietą užima kultūros vertybių globos tarnybos. Šiame straipsnyje aptarsime šių tarnybų funkcijas, remdamiesi teisiniais aktais ir institucijų nuostatais.
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Valstybinė kultūros paveldo komisija (toliau - Komisija) yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija. Komisija sudaroma Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Jai vadovauja Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo nustatyta tvarka paskirtas pirmininkas, kuris turi pavaduotoją.
Komisija sudaro pakomises, kurios veikia pagal Valstybinės kultūros paveldo komisijos patvirtintus nuostatus. Komisija turi sekretoriatą ir kontrolės tarnybą, kurių veikla organizuojama pagal jų nuostatus. Sekretoriatas aptarnauja Komisijos ir pakomisių veiklą, rengia Komisijos posėdžių sprendimų projektus ir kitą medžiagą. Atsižvelgiant į finansavimą, teikia Komisijai tvirtinti sekretoriato bei kontrolės tarnybos struktūrą ir etatų sąrašus.
Komisijos nagrinėjami klausimai svarstomi ir sprendimų projektai rengiami pakomisėse. Prireikus į Komisijos ir pakomisių posėdžius kviečiami specialistai, suinteresuotų įstaigų atstovai ir suinteresuoti asmenys. Klausimai gali būti sprendžiami ir Komisijos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija yra valstybės institucija.
Valstybinė paveldo globos komisija
Pagal 4 straipsnį, Valstybinė paveldo globos komisija yra Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga paveldo globos valstybinę politiką formuojanti ir šios politikos įgyvendinimą kontroliuojanti institucija. Valstybinę paveldo globos komisiją sudaro 12 narių:
Taip pat skaitykite: Etninės kultūros valstybinė globa
- 2 narius skiria ir atšaukia Respublikos Prezidentas,
- 3 narius - Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu Seimo Pirmininkas,
- 3 narius - švietimo, aplinkos ir kultūros ministrų teikimu Ministras Pirmininkas,
- 2 narius renka ir atšaukia mokslo institucijos,
- 2 narius renka ir atšaukia įstatymų nustatyta tvarka įregistruotos visuomeninės organizacijos, kurių pagrindinė veikla susijusi su paveldo globa.
Į Valstybinę paveldo globos komisiją neskiriami viešojo administravimo valstybės ir savivaldybių tarnautojai, atsakingi už paveldo globą. Valstybinei paveldo globos komisijai vadovauja pirmininkas, kurį šios komisijos ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bendru teikimu skiria ir atšaukia Seimo Pirmininkas. Komisijos pirmininkas skiriamas dvejiems metams iš komisijos narių. Pareiginį atlyginimą Komisijos pirmininkui nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinė paveldo globos komisija turi sekretoriatą ir kontrolės tarnybą.
Kitos institucijos
Be jau minėtų komisijų, kultūros vertybių globa Lietuvoje rūpinasi ir kitos institucijos. Reikėtų paminėti Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. birželio 1 d. nutarimą Nr.I-913 "Dėl Valstybinės paminklosaugos komisijos nuostatų patvirtinimo" bei Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. liepos 13 d. nutarimą Nr.VIII-1848 "Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo". Šios institucijos, nors ir turinčios specifinius veiklos tikslus, taip pat prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo.
Taip pat skaitykite: Regioninė etninė kultūra Žemaitijoje
Taip pat skaitykite: Kultūros Naktis Vilniuje