Kūdikių pilvo diegliai yra dažna problema, su kuria susiduria daugelis tėvų. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra kūdikių pilvo diegliai, kokios galimos jų priežastys, simptomai ir, svarbiausia, kokie yra veiksmingi būdai, padedantys sumažinti kūdikio diskomfortą ir nuraminti išvargintus tėvus.
Kas yra kūdikių pilvo diegliai?
Kūdikių pilvo diegliai - tai būklė, kai kūdikis staiga pradeda verkti ilgiau nei 3 valandas per parą, dažniausiai vakare, ir yra sunkiai nuraminamas. Aiškios verkimo priežastys nenustatomos. Dažniausiai kūdikių diegliai prasideda apie 3 gyvenimo mėnesį ir pradeda rimti 6-7 mėnesį, tačiau būna kūdikių, kuriems pilvą pučia jau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų. Pastebėta, kad berniukus ši problema kamuoja labiau nei mergaites. Nors kūdikio sveikatai tai nepavojinga, ši būklė labiausiai išvargina šeimą.
Kūdikių pilvo dieglių priežastys
Iki šiol nėra aiški dieglių atsiradimo priežastis. Kai kurie pediatrai mano, kad juos sukelia centrinės nervų sistemos brendimas. Kiti mano, kad diegliai atsiranda dėl nepilnai susiformavusios virškinimo sistemos.
Viena iš dažniausių pilvo dieglių priežasčių - kūdikio žarnyne besikaupiančios dujos. Jas kauptis gali paskatinti net angliavandenių turintis mamos pienas. Dujos į organizmą patenka dviem pagrindiniais būdais: dujos išsiskiria virškinant maistą arba oro nuryjama valgant, kūdikiui verkiant ir pan.
Mamos mitybos įtaka
Siekiant išvengti pilvo pūtimo žindančioji mama pirmiausiai turėtų peržvelgti savo racioną. Reikėtų riboti produktus, kurie sukelia pilvo pūtimą - pupeles, žirnius, kopūstus, riešutus, egzotinius vaisius. Saikingai vartokite varškę, rūgpienį, jogurtą. Valgant daug skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių, ypač ankštinių kultūrų, nemaltų grūdų duonos) skatinama didesnė dujų gamyba storajame žarnyne. Dujų gamyba taip pat padidėja, kai valgome sunkiai virškinamą maistą, aštrius, pikantiškus patiekalus. Minėtos maisto medžiagos su motinos pienu patenka kūdikiui, todėl nemalonus pilvo pūtimas pradeda kamuoti ir kūdikį.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Maitinimo technikos svarba
Kita priežastis dujoms patekti į kūdikio organizmą - kūdikis skuba valgyti. Jei kūdikis godžiai čiumpa krūtį ir ryja besiliejantį pieną kartu su oru, jis po poros minučių nuo žindymo pradžios pravirks dėl skrandžio ir žarnyno spazmų. O kuo labiau kūdikis iš skausmo verkia, tuo daugiau oro prisiryja. Todėl verksmą reikia stengtis kuo greičiau malšinti.
Patekusios į organizmą dujos susimaišo su žarnyne esančiomis gleivėmis ir suformuoja tirštas putas, sudarytas iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš jų negali laisvai pasišalinti, ima kauptis. Susikaupusios dujos tempia žarnų sieneles, žarnos ima stipriau susitraukinėti, bandydamos išstumti susidariusius “dujų kamščius”. Šioms putoms slankiojant žarnynu iš vienos vietos į kitą, girdimas pilvo gurgėjimas. Dėl visų šių priežasčių skauda pilvą, sutrinka maisto medžiagų virškinimas ir pasisavinimas žarnyne. Kuo blogiau pasisavinamas - tuo dar labiau didėja dujų kaupimąsis.
Labai dažnai pačios paprasčiausios ir lengvai išsprendžiamos žindymo problemos supainiojamos su “kūdikių diegliais”. Kartais net pirmąją savaitę po gimimo vaikutis prie krūties muistosi, valgydamas greitai pavargsta, užmiega, o atitrauktas vėl verkia. Tėveliai stebisi, kodėl pilvo diegliai prasidėjo taip anksti ir nepadeda jokie lašiukai. Ir nepadės, nes pirmiausiai turime pakoreguoti vaikučio padėtį, kad jis galėtų lengvai ir patogiai pavalgyti. Paguldykite jį krūties aukštyje, ant šonelio (ausytė, petukas ir klubas turi sudaryti tiesią liniją), galvą prilaikykite tik už spranduko, kad ji atsiloštų. Turime atkreipti dėmesį, kaip mažylis priglunda prie krūties, ar išlaiko ją burnoje: juk nenorime, kad prisirytų oro, o paskui kamuotųsi negalėdamas atsirūgti ar išleisti dujas. Natūralu, kad naujagimis žinda dažnai (ne mažiau kaip 8 - 12 kartų per parą) ir ilgai (kad pasisotintų, jam reikia padirbėti bent 15 - 20 minučių). Pagrindinė taisyklė - pasiūlyti krūtį, kai tik nori, ir žindyti tiek, kiek nori. Darote ilgesnes pertraukas tarp maitinimų? Pabudęs mažylis bus labai alkanas, krūtį ims bet kaip (neišgausite gero apžiojimo ir prigludimo), pienuką žįs labai godžiai ir taip pat prisiris daug oro. Neleidžiate krūties žįsti ilgiau nei 15 - 20 minučių? Vaikas gali tiesiog likti alkanas ir garsiai reikalauti savo pienuko! Dėkite prie tos pačios krūties ir laukite, kol pasisotins ir pats ją paleis. Jeigu ir dabar jis vėl ieško krūties, nebijokite pridėkite prie kitos - tegul dar truputėlį pažinda. Tačiau žinokite, kad pilvuko reikalai tik pablogės, jei krūtis keisite labai dažnai ir žindysite 5 minutes iš vienos, 5 minutes iš kitos. Per tiek laiko mažylis nepasisotins (net jeigu ryja dideliais gurkšniais), dėl didesnio laktozės kiekio suintensyvės pilvo pūtimas. Galiausiai įpratęs valgyti tik tol, kol pienas bėga greitai, jis visada po 5 minučių mes krūtį ir reikalaus kitos. Na, o neišsprendus aukščiau minėtų žindymo problemų galiausiai sutrinka svorio augimas.
Jeigu kūdikis pasišlapina mažiau nei 6 kartus per parą ir/arba šlapimas gelsvas, turi kvapą ir jeigu tuštinasi mažiau nei 3 kartus per parą (pirmąsias 4 sav.), jam greičiausiai trūksta maisto.
Vis dėlto kartais būna ir taip, kad mama žindo kūdikį pagal poreikį (taip dažnai ir ilgai, kiek jis to nori), bet mato, kad kažkas negerai: vaikutis sunkiai suima krūtį, jos neišlaiko, valgydamas greitai pavargsta ir užsnūsta, bet pakeltas atsirūgti ir vėl rodo alkio ženklus. O kur dar varginantys atpylinėjimai ir pilvo pūtimas vaikui, sužaloti speneliai ir skausmingas žindymas, pasikartojančios laktostazės ir mastitai mamai! Ir taip slenka dienos, naktys su kūdikiu ant rankų, kai mama net neturi laiko nusiprausti, pavalgyti ar pamiegoti. Pasvėrus rezultatai nedžiugina (mažylis svorio nepriauga arba priauga labai mažai) ir visi puola kaltinti mamą, kad ši neturi pieno. Nors tereikia gerai apžiūrėti vaikučio burną, įvertinti, kaip jis elgiasi prie krūties, ir nusiųsti gydymui pas burnos chirurgą. Deja, trumpas liežuvio pasaitėlis dažnai pamirštamas, ne visi gydytojai jį moka įvertinti, o dalis laikosi nuomonės, kad tai žindymui nekenkia.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Na, o jeigu svoris auga labai gerai (po 1,5 - 2 kilogramus per mėnesį), bet vaikas nelaimingas (nuolat ieško krūties, pradėjęs žįsti po kelių minučių muistosi, meta krūtį, garsiai leidžia dujas ir verkia) pagalvokite apie laktozės perteklių (ne laktozės netoleravimą!). Dažniausiai tokių mamų pieno gamyba užsivedusi labai gerai, tarp maitinimų krūtys persipildo, o pradėjus žindyti pienas teka greita srove. Pirmas iššūkis kūdikiui - suspėti ryti pienelį. Kartais žįsdamas jis netgi springsta, atpila per nosį. Antrasis iššūkis - suvirškinti didelį kiekį maisto. Dalis nesuvirškinto pieno patenka į storąjį žarnyną, o čia jau puotauja bakterijos - gaminasi daug dujų, vargina pilvo pūtimas, skausmai. Kūdikis paprastai tuštinasi gausiai skystomis, putotomis, žalsvomis, rūgštaus kvapo išmatomis. Kartais pasituštinimą tėvai įvardina kaip sprogimą sauskelnėse. Esant tokiai situacijai, neretai mama iš gydytojo išgirsta, kad jos pienas per riebus, o vaikas permaitintas. Iš tiesų viskas atvirkščiai: dėl didelio pieno kiekio vaikutis nespėja pasiekti riebesnio, sotesnio ir gali dažnai jaustis alkanas (nepaisant to, kad svoris auga puikiai). Čia dar prisideda pilvo pūtimas, skausmas ir turime tikrą ašarų pakalnę. Pirmoji pagalba - prieš maitinimą krūtį pamasažuoti, pasistengti vaikutį prie jos išlaikyti 10-15 min., sulėtėjus pieno srovei pritaikyti krūties paspaudimus. Taip pat galite pabandyti šiek tiek sumažinti karvės pieno produktų vartojimą. Pirmieji rezultatai pastebimi ne anksčiau kaip po kelių dienų, o kartais šiai situacijai suvaldyti tenka pasitelkti visą vaikų gydytojo ir žindymo konsultanto išmonę.
Sunkesnis ir dažniausiai labai tėvus išgąsdinantis atvejis - tai žalios, gleivėtos išmatos su kraujo gyslelėmis. Čiumpa vaikutį ir lekia su visu sauskelnių turiniu į ligoninės priimamąjį! Vis dėlto jeigu vaikutis nekarščiuoja, yra aktyvus, žvalus, greičiausiai tai yra maisto alergijos ar netoleravimo požymis. Nors vis dar pasigirsta nuomonių, kad kūdikis “alergiškas mamos pienui”, tai yra netiesa. Vaikutis gali būti alergiškas arba netoleruoti maisto produktų, kuriuos suvalgo mama ir kurie patenka į jos pieną. Nors dažniausius alergenus mes puikiai žinome (karvės pieno produktai, kiaušiniai, kviečiai), vis dėlto rekomenduojama pirmiau pasitarti su vaikučio gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir tik tada pradėti laikytis hipoalerginės dietos vertinant, ar ji yra veiksminga. Būna ir taip, kad mama nevalgo to, ką mažylis toleruoja, ir toliau valgo tai, ko jis netoleruoja. Tada kenčia abu: vaikas - dėl besitęsiančios alergijos ar maisto netoleravimo, o mama - dėl nevisavertės mitybos. Tada prireikia visų seklio įgūdžių, kad galėtum padėti šeimai.
Vis dėlto vien tik motinos pienu maitinami kūdikiai celiakija nesuserga. Net jeigu šeimoje yra sergančiųjų! Taip, glitimas patenka į motinos pieną, bet jo kiekis toks mažas, kad negali sukelti žarnyno pažeidimo. Celiakija vaikas gali susirgti tik tada, kai pats pradeda valgyti glitimo turinčių produktų. Taigi žindykite į sveikatą!
Deja, kalbėdami apie pilvo dieglius negalime pamiršti ir chirurginių ligų. Skrandžio prievarčio susiaurėjimas paprastai pasireiškia 2 - 4 savaičių vaikučiams. Jie po kiekvieno maitinimo pradeda vemti fontanu, mažiau šlapinasi (sauskelnės lengvesnės, šlapimas geltonas, koncentruotas). Žarnų invaginacija būdingesnė vyresniems vaikams (4 - 10 mėnesių amžiaus). Kūdikis pradeda vemti, jam kartojasi stiprūs pilvo skausmai, tėvai pastebi gleivėtas kraujingas išmatas (kartais pavadina „serbentų žele“). Praėjus priepuoliui, vaikutis atsipalaiduoja, bet po kurio laiko viskas ir vėl kartojasi iš pradžių.
Na, o kai beveik visos galimos pilvo skausmų ir neramumo priežastys atmestos, galime pagalvoti, kad mažylį iš tiesų vargina pilvo diegliai. Tai būklė, kai vaikutis staiga pradeda verkti: daugiau nei 3 val. per parą, dažniau vakare, yra sunkiai nuraminamas, o aiškių verkimo priežasčių nerandama. Kūdikio sveikatai tai nepavojinga - ši būklė labiausiai išvargina šeimą. Nors mamos griebiasi pačių įvairiausių priemonių, tvirtų įrodymų, kad padėtų lašiukai nuo pilvo pūtimo, žoliniai preparatai, nėra. Dažniausiai užtenka nuraminti tėvus, padėti suprasti kūdikio siunčiamus ženklus, ir viską išgyventi tampa lengviau.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Kūdikių pilvo dieglių simptomai
Pilvuko dieglių varginamo mažylio pilvelis pastebimai sukietėja, išsipučia, vaikutis ima riesti kojytes, stengdamasis pritraukti jas prie pilvuko. Kūdikis pratisai, kankinamai verkia, kiek aprimsta tik ant mylimos mamos rankų. Deja, nei mamos glamonės, nei supimas ir mylavimas nedaug tegelbsti. Po kurio laiko (iki dviejų valandų) kūdikio pilvelį varstę skausmai liaujasi taip pat netikėtai, kaip ir prasidėję.
Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, kūdikis pastebimai atsipalaiduoja. Meteorizmo sukeltas skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus pusvalandžiui - 40 minučių po maitinimo ir gali trukti nuo kelių, keliolikos minučių iki pusvalandžio ir ilgiau.
Kaip palengvinti kūdikio būklę?
Jau žinome, kad pagrindinis šio negalavimo „kaltininkas“ yra dujų sankaupos žarnyne. Dujos patekę į organizmą maišosi su skysčiu ir tampa putomis sudarytomis iš daugybės dujų burbuliukų. Dujos iš oro burbulų negali būti absorbuotos į kraują, bei laisvai pasišalinti, todėl tempia žarnų sieneles, tokiu būdu sukeldamos pilvo pūtimą, skausmą.
Kad dujos pasišalintų, rekomenduojama sukamaisiais judesiais pamasažuoti kūdikio pilvelį, pamankštinti kojeles, kurį laiką palaikyti apverstą ant pilvelio, galima pilvuką pašildyti.
Masažas ir mankšta
Rekomenduojama pamasažuoti mažylio pilvuką. Darykite tai švelniais sukamaisiais judesiais pagal laikrodžio rodyklę. Kita vertus, jeigu priežastis yra žarnyne susikaupusios dujos, reikėtų mankštinti kūdikio kojytes. Lengvai prispauskite jas prie pilvuko - greičiausiai tai padės išspręsti problemą.
Vaistai nuo pilvo pūtimo
Labai efektyvi dieglių gydymo ir profilaktikos priemonė - vaistiniai lašiukai Espumisan L. Jų veiklioji medžiaga simetikonas yra chemiškai ir fiziologiškai inertiškas junginys, kuris susilpnina dujų burbuliukų apvalkalą, šie suyra ir išsilaisvinusios dujos gali lengvai pasišalinti iš žarnyno. Kūdikių pilvo diegliams palengvinti plačiai naudojami nereceptiniai vaistai, pvz., Espumisan®. Jo veiklioji medžiaga simetikonas yra neabsorbuojama, puikiai toleruojama. Espumisan® - greitas palengvinimas kūdikių pilvo dieglių varginamam vaikui!
Lašiukai nuo pilvo pūtimo kūdikiams gali tapti puikia prevencine priemone, siekiant išvengti pasikartojančių dieglių. Idealu, jeigu pasirinktų lašiukų sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų. Toks produktas veikia ganėtinai paprastai, sumažindamas dujų burbuliukų, susidarančių virškinimo trakte, paviršiaus įtempimą. Žinoma, svarbu atsižvelgti į ant pakuotės nurodytą dozavimą ir neviršyti paros normos.
Dujų nuvedimo vamzdelis
Dujų nuvedimo vamzdelis (kateteris) - tai puiki priemonė, galinti padėti susitvarkyti su pilvo pūtimu ir diegliais. Jis suveikia iš karto, todėl nereikia vartoti lašiukų. Įprastai kateteriai yra vienkartinio naudojimo. Viskas, ką turite padaryti, tai tik įvesti produktą į išeinamąją angą. Tai padės pašalinti susikaupusias dujas. Tuomet beliks išmesti panaudotą kateterį. Norint palengvinti dujų išėjimą, patariama švelniai masažuoti kūdikio pilvuką. Kita vertus, prieš įvedant kateterį į išeinamąją angą, produkto galiuką patepkite masažiniu aliejumi. Tai palengvins visą procesą tiek kūdikiui, tiek Jums. Bet kokiu atveju, tai puiki ir veiksminga priemonė nuo pilvo pūtimo.
Kitos priemonės
Jei kūdikių diegliai yra sukeliami pilvo pūtimo, rekomenduojama po maitinimo vaiką palaikyti vertikalioje padėtyje, arba guldyti ant dešinio šono, kol atsirūgs ar atpils. Jei jis neramus ir po to, pasiguldykite ant rankos pilveliu į apačią taip, kad susidarytų spaudimas nuo kūno svorio, ir panešiokite. Gali padėti ir lengvas masažas, masažuojant pagal laikrodžio rodyklę ar tiesiog šiluma, delnas ar koks nors kitas šiltas daiktas (lygintuvu pašildytas vystyklas ar rankšluostis), uždėtas ant pilvo. Mažylius, kuriuos vargina pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai, jei jie jau gerai laiko galvą, rekomenduojama kasdien guldyti ant pilvuko ir leisti jiems kurį laiką taip pabūti, skatinant judėti šioje padėtyje, šliaužti.
Gydytojai dažnai pataria neramų dėl pilvo skausmo ir dieglių kūdikį pasiimti į automobilį ir pasivažinėti. Manoma, kad lengvas supimas, lingavimas važiuojant juos ramina, padeda atsipalaiduoti.
Vidurius laisvinančios žvakutės
Vidurius laisvinančios žvakutės yra naudojamos sunkiam bei skausmingam tuštinimuisi palengvinti ir pailgėjusio išsituštinimo laiko sutrumpinimui. Visgi, prieš renkantis tinkamą variantą pravartu atsižvelgti į jo sudėtį. Įsitikinkite, jog šioje nėra jokių ingredientų, kuriems vaikas galėtų būti alergiškas. Pačių žvakučių naudojimas yra išties nesudėtingas. Švariomis rankomis paimkite lizdinę produkto plokštelę ir lėtai ją atplėškite. Atsargiai išimkite žvakutę ir pirštu švelniai įstumkite į tiesiąją žarną. Rekomenduojama viską atlikti, kai vaikas guli sulenktomis kojytėmis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu kūdikis dažnai verkia neįprastai ilgai arba be perstojo, visada verta kreiptis į gydytoją. Atlikus nuodugnią apžiūrą galima atmesti kitas ūmaus kūdikio verkimo priežastis, pvz., infekcijas ar traumą.
Svarbu prisiminti, kad diegliai dažniausiai nėra rimtas sutrikimas ir padarinių neturi, tačiau kelia diskomfortą ir vaikui, ir tėvams. Vaikas nuolat verkia, prastai miega ir jį labai sunku nuraminti, jo pilvas kietas ir išsipūtęs, prie jo neįmanoma prisiliesti, tad visa tai tampa sunkiu išbandymu tėvams.