Netektis, nelaimės ir kitos traumuojančios patirtys gali sukelti krizines situacijas. Svarbu nedelsti ir ieškoti specialistų pagalbos. Straipsnyje aptariama, kas yra krizinis globos atvejis, kokia pagalba teikiama krizinėse situacijose atsidūrusiems asmenims ir bendruomenėms, kokios yra krizės prevencijos ir intervencijos galimybės.
Krizės samprata
Krizės dažnai užklumpa netikėtai ir sukelia stresą, neigiamai veikia aplinką, žmones ir jų vertybes. Jos gali būti politinės, ekonominės, finansinės, gamtinės ar socialinės, medicininės, psichologinės. Visais atvejais labai svarbu, kad žmogui būtų prieinama parama.
Krizė - tai netikėtos ir sunkios gyvenimo permainos, būsena, kurią lydi didelis nerimas, įtampa, grėsmė, nesaugumas, pavojus, pasimetimas ir kiti panašūs išgyvenimai. Literatūroje dažnai sutinkami tokie krizės apibrėžimai: nestabili situacija, kuri sukelia ypatingą grėsmę ir pavojų; staigus pasikeitimas ligos eigoje, nulemiantis sveikatos pagerėjimą arba pablogėjimą; stresinis įvykis arba pasikeitimas asmeniniame gyvenime, viršijantis individo adaptacines galias.
Žodis „krizė“ kilęs iš graikų kalbos („krisis“, „krinein“) ir reiškia „atskirti“ arba „nuspręsti“. Kiekviena krizė savyje talpina pavojų individo egzistencijai ir galimybę sustiprėti, įgyti patirties, dvasiškai augti. Individai į krizines situacijas reaguoja skirtingai, priklausomai nuo asmenybės psichologinės, dvasinės brandos, socialinės, kultūrinės aplinkos, religinių įsitikinimų, pagalbos resursų aplinkoje.
Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos
Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos - tai psichologų, kurie specializuojasi krizių, traumų ir suicidologijos srityse, komandos, kurios po krizinių įvykių teikia pagalbą bendruomenei, įstaigai, organizacijai ar žmonių grupei. Dažniausiai mobiliosios psichologų komandos susiduria su atvejais, kai nusižudė ar bandė žudytis bendruomenės narys, nelaimingų atsitikimų darbe atvejais, kai žuvo ar buvo stipriai sužeisti žmonės, bei kitų sukrečiančių įvykių metu.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Vienas iš pagrindinių krizės ypatumų yra tas, kad turimų resursų išbūti, atlaikyti bei judėti į priekį tuo metu nepakanka. Tokiu atveju svarbu galvoti, kaip pasitelkti išorinius specialistus, siekiant sušvelninti galimą krizės poveikį tiek asmenims, tiek bendruomenei. Mobiliosiose psichologinių krizių įveikimo komandose dirba specialiai parengti psichologai, kurie nuolat kelia kompetencijas krizių srityje ir ieško būdų, kaip nuolat tobulinti teikiamas paslaugas.
Teikiant pagalbą su traumuojančiais įvykiais susidūrusioms bendruomenėms, mobilios krizių įveikimo komandos vyksta į vietą ir teikia konsultacijas administracijai ar krizių valdymo komandai, jei ši yra sudaroma. Tokių konsultacijų metu aptariami krizės valdymo ypatumai, sudėliojami krizės valdymo žingsniai, informacijos apie įvykį valdymas ir identifikuojami įvykio paveikti asmenys. Vėliau, esant poreikiui, gali būti teikiamos grupinės konsultacijos darbuotojams bei individualios konsultacijos labiausiai įvykio paveiktiems asmenims.
Rytų ir vidurio Lietuvoje šias paslaugas teikia VšĮ „Krizių įveikimo centro“ komanda, o Vakarų regione - „Projektų įgyvendinimo grupė“. Jei nutiko krizinis įvykis, palietęs šeimą, bendruomenę ar organizaciją, reikėtų skambinti telefonu 1815. Ši linija veikia kasdien nuo 8 iki 20 val., taip pat savaitgaliais bei švenčių dienomis.
Krizių prevencija ir intervencija ugdymo įstaigose
Vaikų elgesio krizės - rimta socialinė problema. Akivaizdu, kad su šiuo reiškiniu būtina kovoti, aiškintis priežastis ir pasekmes. Prevencija - visuma įvairių auklėjimo metodų, kuriais siekiama užbėgti už akių įvykiams, prieštaraujantiems moralės ir teisės normoms.
Pirminę prevenciją galima apibrėžti kaip paslaugas, nukreiptas į bendrą populiaciją, siekiant sustabdyti bet kokius prievartos atvejus. Antrinė prevencija - paslaugos, nukreiptos į didelės rizikos grupę, siekiant užkirsti kelią tolimesniam problemos plitimui. Tretinė prevencija - tai paslaugos, kurios yra skirtos žinomiems smurtautojams arba aukoms, siekiant išvengti naujų incidentų.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Svarbu, kad vaiko globos namų darbuotojai, susidūrę su vaikų elgesio krizėmis, gebėtų spręsti šias problemas. Būtinos įstaigose krizių prevencinės programos, planai, prevencijos komandos.
Smurto formos ir jų įtaka
Psichologinė, emocinė prievarta - dažnas ar nuolatinis vaiko žeminimas, jo ignoravimas, kuris gali sutrukdyti vaiko elgesiui ir jo psichikos raidai. Visų rūšių vaiko skriaudimas kartu yra ir jo emocinis traumavimas. Žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Tai apima ignoravimą, žodinę agresiją, žeminimą, gąsdinimą, vertimą jaustis kaltam, nuolatinės blogos savijautos sukėlimą, parodymą, kad esi nemylimas ir nepageidaujamas.
Atmetimas - tėvai, kurie neužmezga ryšio su vaiku, dažnai savo elgesiu išreiškia vaiko atstūmimą. Jie vaikui įvairiausiais būdais parodo, kad jis yra nepageidaujamas. Tai gali būti vaiko varymas nuo savęs, žeminimas, pravardžiavimas ar pasakymas, kad jis yra nieko vertas. Ignoravimas - suaugę žmonės, kurių emociniai poreikiai kadaise buvo nepatenkinti, dažnai nesugeba patenkinti savo vaikų poreikių. Jie gali neparodyti prisirišimo vaikui ar nepuoselėti jo. Tokie tėvai paprastai neišreiškia savo susidomėjimo, žavėjimosi vaiku ar net kartais jo iš viso nepastebi. Terorizavimas - tėvai gali išsirinkti vieną vaiką kritikai ir baudimui. Izoliavimas - tėvai gali neleisti vaikui įsitraukti į jo amžiui tinkamą veiklą su bendraamžiais, gali laikyti vaiką kambaryje, izoliuojant jį, ar gali saugoti paauglius nuo dalyvavimo užklasinėje veikloje. Tokie tėvai gali reikalauti, kad grįžęs po pamokų vaikas būtų savo kambaryje. Gadinimas, tvirkinimas - tėvai leidžia vaikams naudoti narkotikus ar alkoholį, stebėti žiaurų elgesį su gyvūnais, žiūrėti pornografinę medžiagą ir suaugusiųjų seksualinius veiksmus, dalyvauti arba liudyti tokioje kriminalinėje veikloje kaip vogimas, užpuolimai, prostitucija, lošimas iš pinigų ir pan.
Šiuos emocinės prievartos atvejus labai sunku diagnozuoti ar net apibrėžti. Kai kuriais atvejais, emocinę prievartą patyrę vaikai neparodys jokių prievartos ženklų. Dėl šios priežasties, emocinė prievarta yra viena sunkiausių blogo elgesio su vaikais formų, kurią sunku nustatyti ir užkirsti jai kelią. Emocinė prievarta palieka paslėptus randus, kurie praneša apie save įvairiais keliais.
Paauglių nėštumas
Lietuva nepilnamečių nėštumų skaičiumi kai kurias valstybes lenkia net kelis kartus, naujagimių susilaukia ir jaunesnės nei 15 metų mergaitės. Paauglės nėštumas kelia riziką ir jos pačios, ir kūdikio sveikatai. Įrodyta, kad nepilnamečių merginų nėštumų dažnis labai glaudžiai siejasi ne tik su kultūrinėmis ar religinėmis šalies tradicijomis, bet ir su ekonominiu bei socialiniu lygiu - gerėjant visuomenės ekonomikai, mažėja nepilnamečių nėštumų. Kita dalis - merginos, kurioms nepakako žinių apie kontracepciją ir apie lytinių santykių pradžią ar tiesiog trūko meilės ir šilumos, tad ankstyvas lytinis gyvenimas tebuvo bandymas įveikti nesaugumo ir vienišumo jausmą namuose.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Pagimdžius gyvenimas pasidaro dar sudėtingesnis, kai namų, artimųjų, pajamų, išsilavinimo ir darbo neturinčiai merginai tenka rūpintis naujagimiu. Todėl vertėtų kalbėti ir apie atskirą problemą - pasikartojančius nepilnamečių gimdymus.
Komplikacijos susijusios ir su vaiku, ir su gimdyvėmis. O naujagimiams taip pat didžiulė rizika gimti neišnešiotiems, sirgti sunkiomis ligomis ir net ankstyvame amžiuje numirti. Nėštumas paauglystėje siejamas su mažesnėmis moters išsilavinimo, karjeros galimybėmis. Jis dažnai susijęs su rizikingu gyvenimo būdu - net 41 proc. nėščiųjų nepilnamečių rūkė, jos dažniau vartojo alkoholį. Pastojusios paauglės taip pat dažniau susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis, po gimdymo joms dažniau pasireiškia depresija. Jaunai mamai neretai tenka nutraukti mokslus, atitrūkti nuo bendraamžių, jos jaučiasi nesubrendusios sąmoningai motinystei. Nepilnametės mamos kūdikio mirties rizika didesnė. Pastebėta, kad dėl dažniausiai prastesnio mamos išsilavinimo ir menkų karjeros galimybių vaikui taip pat būna sunkiau mokytis, įgauti gerą išsilavinimą ir socialinę adaptaciją.
Dažniausiai pastoja tos mergaitės, kurios nepatiria nei tėvų meilės, nei palaikymo, supratimo. Tada jos ieško būdų, kur meilę atrasti kitur. Tai labai apgaulingas kelias, nes dažnai antra pusė, pats tėvas, taip pat būna iš pažeidžiamos šeimos.
Siekiama, kad kuo daugiau vaikų gimtų, nes Lietuva nyksta, neturi gyventojų, tad kiekvienas nėštumas, kad ir nenorimas, turi būti įskaičiuotas, nes tai - papildomas gyventojas. Tačiau taip pasinaudoti paaugle ir įstumti ją į sveikatos ar gyvybės klausimo sprendimą negalima, nes paauglystėje gimdydamos arba dėl nėštumo merginos miršta dažniau.
Kadangi dauguma paauglių lytinį gyvenimą pradeda 17 metų, 15-16 metų paaugliai jau turėtų žinoti svarbiausius dalykus apie kontracepciją.
Krizių centrai
Klaipėdos rajone visokeriopą pagalbą mamoms, stokojančioms socialinių įgūdžių, teikia Krizių centras. Krizių centro funkcija - padėti tėvams, dažniausiai mamoms, sustiprinti esamus tėvystės įgūdžius, išmokyti naujų. Teikiama kompleksinė pagalba, nes ir problemų dažniausiai yra ne viena, o kelios. Budi 24 val. per parą.
Krizių centre dirba socialinė darbuotoja ir padėjėjos. Jos padeda ieškoti bendradarbiavimo galimybių, kompromisų. Mamos kartu su socialine darbuotoja ar padėjėja gamina valgį, planuoja išlaidas. Mokoma iš anksto numatyti, kiek reikės vaistams, maistui, neišlaidaujant stengiamasi gaminti kuo sveikesnį maistą. Svarbu atsižvelgti į vaikų poreikius. Tvarkos bute, laiptinėje taip pat mokomasi. Mamoms reikia padėti užsiregistruoti pas gydytoją, suorganizuoti transportą, jas lydėti. Bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis lygiai taip pat svarbus, nes būna, jog iškyla mokyklos nelankymo grėsmė ir pan.
Krizių centre viena šeima gali gyventi iki pusės metų. Per tą pusmetį vyksta akylas stebėjimas, kaip mamai sekasi susidoroti su pareigomis. Nuolat yra teikiama psichosocialinė pagalba. Vėliau sprendžiama, ar vaikas (-ai) gali likti su mama, ar reikia pasirūpinti jo (jų) globa.
Vaikų teisių apsauga
Visų pirma, kai vaikas paimamas iš šeimos, ieškoma jo giminaičių, t. y. asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaiku, kai šeimoje yra krizinis, sudėtingas atvejis. Tais atvejais, kai matoma, kad vaikui likti šeimoje yra nesaugu, visada tėvų klausiama, ar yra kitų asmenų, kurie galėtų pasirūpinti vaikais. Tik išimtiniais atvejais, kai šeima nepajėgi dėl savo būsenos arba tėvų apskritai nėra, vaikai perduodami globoti nepažįstamiems.
Dažniausiai grėsmės lygis nenustatomas, taip pat dažnai nustatomas 1 grėsmės lygis ir tik 8 proc. atvejų nustatomas antrasis grėsmės lygis, kai vaikas perduodamas laikinajai globai.
Yra net 20 proc. atvejų, kai reikėjo apsaugoti vaiką. Tai reiškia paimti jį iš nesaugios aplinkos. Dalis tų atvejų yra, kai, pavyzdžiui, vaikas yra nesaugioje aplinkoje su vienu iš tėvų, bet reikia jį perduoti kitam. Iš tų 20 proc. apsaugojimo atvejų tolimesnė eiga susidėliojo taip: 12 proc. vaikų namo sugrįždavo per 3 dienas arba greičiau, o jau minėti 8 proc. vaikų buvo paimami nustatant aukščiausią grėsmės lygį ir perduodami į laikinąją globą.
Pagrindinė ir prigimtinė vaiko teisė yra augti savo biologinėje šeimoje, palaikyti ryšius su giminaičiais, tačiau ne visada geriausias vaiko interesas yra augti biologinėje šeimoje. Bet eliminavus visus rizikos veiksnius, kurie kelia pavojų vaiko sveikatai ir gyvybei, vaikas visada turėtų likti šeimoje. Globos namai yra kraštutinė priemonė, kurios neturėtų likti.