Šiuolaikiniame pasaulyje kompiuteriniai žaidimai tapo neatsiejama vaikų laisvalaikio dalimi. Daugelis tėvų pastebi, kad jų vaikai mieliau renkasi žaidimus nei pasyvų laiko leidimą prie televizoriaus. Tačiau tėvams tai tik papildomas galvos skausmas. Šiame straipsnyje aptarsime kompiuterinių žaidimų naudą ir pavojus vaikams iki 5 metų, pateiksime rekomendacijų, kaip riboti žaidimus, užtikrinti vaiko saugumą internete ir parinkti naudingus žaidimus.
Kompiuterinių žaidimų nauda ir pavojai
Kompiuteriniai žaidimai ne tik teikia pramogą, bet ir ugdo strateginį mąstymą, kūrybiškumą bei komandinius įgūdžius. Virtualioje erdvėje slypi ir tam tikrų pavojų - nuo galimos priklausomybės iki netinkamų kontaktų internete.
Kaip riboti žaidimus ir žaismą karantino metu?
Tai klausimai į kuriuos atsakyti yra nepaprastai sunku, tačiau Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacija (LŽKA) dalijasi prasmingais patarimais, kurie padės rūpestingiems tėvams geriau suprasti žaidimų pasaulį, įsitraukti į žaismą ir jį moderuoti taip, kad pramogos kurtų ir pridedamąją vertę.
Žaidimai su mažiausiais
LŽKA rekomenduoja tėvams, auginantiems vaikus iki ketverių metų, maksimaliai riboti vaikų laiką prie ekranų, o jei įmanoma išvis jų vengti. Tačiau, rekomendacijos rekomendacijomis, bet kartais žaidimas ar filmukas yra pasitelkiamas ir kaip ugdomoji priemonė ar skaitmeninė auklė.
Tokiais atvejais rekomenduojama ieškoti kuo „švaresnių“, etiškų ir saugių žaidimų, kuriuose nėra be saiko transliuojamų reklamų ar kitų žaidėjų sukurto turinio. Paprastai visus šiuos kriterijus atitinkantys žaidimai būna mokami (vidutiniškai tokio pobūdžio žaidimas gali kainuoti 3-10 Eur) ir dažnai turi edukacinę pridedamąją vertę.
Taip pat skaitykite: Žaidimai vaikų lavinimui
Kalbant apie mažiausiųjų amžiaus kategoriją, žaidimus verta rinktis taip pat kaip renkamės žaislus. Mes norime, kad žaidimas padėtų vaikui suvokti jį supantį pasaulį, kasdienes rutinas, atpažinti emocijas, pažinti raides, spręsti paprastus galvosūkius ir panašiai. Tačiau, be šių kriterijų, paprastai dar atkreipiame dėmesį ir į gamintoją. Nenorime, kad naujas žaislas būtų pagamintas iš nuodingų medžiagų ar būtų nekokybiškas, keltų pavojų vaiko sveikatai. Tomis pat taisyklėmis turime vadovautis ir rinkdamiesi žaidimą.
LŽKA rekomenduoja trumpą žaidimų ir kūrėjų sąrašą, padėsiantį tėvams sukurti savo pirmąją žaidimų kolekciją. „Bandimal“ ir „Drawnimal“ programėles sukūrusi studija YATATOY nėra didelė ir nesiūlo daug žaidimų, tačiau kiekvienas jų - tikras perlas. Tai aiškią lavinamąją pakraipą turintys skaitmeniniai žaislai, padėsiantys mokytis piešti, kurti ir muzikuoti. Jei ieškote pramogos, kuri ir ugdytų, ir primintų klasikinius galvosūkių žaidimus, užmeskite akį į AVOKIDDO kūrybą, o ypač žaidimų seriją „Thinkrolls“. Ieškantiems patikimo gamintojo su didele žaidimų kolekcija įvairiomis temomis rekomenduojama sekti švedų „Toca Boca“ bei lietuvių „Pepi Play“ darbus. Abi šios studijos turi plačią žaidimų mažiausiems pasiūlą, išskirstytą į du žanrus. Paprasti, situaciniai žaidimai leidžiantys pakvailioti ir pasimokyti vonioje, kirpykloje ar gydytojo kabinete bei didesni, šiek tiek vyresniems skirti žaidimai, primenantys fizinius lėlių namelio stiliaus žaislus. Taip pat įvertinkite tokių studijų kaip „Khan Academy Kids“, „TinyBop“, „Duck Duck Moose“, „Fiete“ ir „Fox and Sheep“ žaidimus. Na, o ieškantys ramybės ir emocinio ugdymo priemonių tėvai visuomet gali išbandyti programėlę „Stop, Breathe & Think“.
Kaip išrinkti žaidimą 6-12 metų vaikui
Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimus paprastai parenka tėvai ar bent jau jie yra atsisiunčiami su tėvų žinia, tačiau pradėjus lankyti mokyklą dažna šeima pastebės pokyčius. Visų pirma dėl to, kad šiais laikais jau ir dauguma pradinukų turi asmeninius išmaniuosius įrenginius, tad jie uoliai ieško ir dalijasi naujais žaidimais patys. Dažniausiai vaikus masina nemokami žaidimai, kuriuose galima žaisti kartu, varžytis ar bendrauti. Tokie žaidimai tampa rimta socialinės komunikacijos priemone, tačiau neretai juose vyksta ir ne patys geriausi dalykai: patyčios, apgavystės, paskyrų vagystės ir virtualaus turto prievarta. Todėl tėvai turėtų laikytis dviejų pagrindinių taisyklių.
Pirmoji taisyklė - domėtis žaidimais, kuriuos vaikai žaidžia laisvu metu bei reguliariai su jais apie tai kalbėti. Tame nėra nieko sudėtingo, tiesiog vietoje „kaip sekėsi mokykloje?“ paklauskite kaip sekėsi žaisti bei užduokite visus kitus klausimus, kuriuos užduodate vaikams kai šie grįžta iš mokyklos, draugų gimtadienių ar stovyklų. Kaip realybėje, taip ir virtualybėje jūs norite žinoti, kas yra jūsų vaikų draugai ir ką vaikai veikia kartu. Šioje vietoje tėvams labai padės programėlės, kurios seka prie ekranų praleidžiamą laiką bei leidžia pažiūrėti, kiek tiksliai laiko vaikas praleido viename ar kitame žaidime. Išmaniesiems įrenginiams yra sukurtos paprastos ir vaikų privatumą saugančios programėlės „Family Link“ („Android“ įrenginiams), bei „Screen Time“ („Apple“ iOS įrenginiams). Taip pat nepamirškite, kad vaikų ekranų laiko stebėsenos bei turinio tinkamumo filtrai (ieškokite „Parental Controls“ funkcijos) gali būti aktyvuoti kiekviename kompiuteryje, naršyklėje ar bute, pasitelkiant maršrutizatoriaus programinę įrangą.
Antroji taisyklė yra įvairovės taisyklė. Kadangi pramogomis ir bendravimu vaikai jau pasirūpina patys, tėvų tikslas yra pasirūpinti prasmingais, pridėtinę vertę kuriančiais žaidimais. Padėkite vaikams išsirinkti ar patys rekomenduokite žaidimus, kurie gali padėti moksluose ar yra susiję su vaiko pomėgiais. Taip pat nebijokite išmėginti žaidimų patys. Gera pradžia galėtų būti fenomenalus gyvenimo simuliatorius „The Sims“, fantaziją, logiką ir anglų kalbos žinias gilinantis „Scribblenauts“, populiarusis „Minecraft“ ar šį žaidimą šiek tiek primenantis japonų megahitas „Animal Crossing“. Nebijokite pasitelkti „Google“ ir ieškokite žaidimų pagal paskirtį, į paieškos lauką vesdami jums rūpinčius klausimus kaip antai: geriausi žaidimai norintiems mokytis užsienio kalbos, geriausi žaidimai ritmo pojūčio lavinimui, mankštos ir judesio žaidimai ir t. t.
Taip pat skaitykite: Idėjos Kalėdoms su vaikais
Taip pat ieškokite žaidimų kurie turi „co-op“, „local co-op“ ar „couch co-op“ funkcionalumą. Visi šie terminai reiškia tą patį - yra galimybė žaisti dviese (ar daugiau), žaismui naudojant vieną įrenginį ir vieną ekraną. Geriausi šio žanro pavyzdžiai šeimai: „Overcooked“, „Brothers a Tale of Two Sons“, „For the King“ ar LEGO serijos žaidimai. Į šią kategoriją, be abejo, patenka ir dauguma sporto žaidimų, tokių kaip NBA2K, FIFA, „Madden NFL“, NHL bei kitų serijų virtualios rungtynės. Vertindami žaidimus būtinai pagalvokite ir apie savo vaidmenį juose - ieškokite žaidimų, kuriuos žaisdami ar stebėdami, galėtumėte inicijuoti pokalbius su vaikais ar žaidimo kontekste perduoti gyvenimišką patirtį. Nebijokite žaisti kartu, nebijokite būti pamokomi vaikų - jiems irgi smagu kartais žinoti daugiau už jus.
Paauglių tėvai privalo vertinti žaidimus
Kai vaikai tampa paaugliais, tėvai įgyja daugiau atsakomybių dėl turinio, kurį vartoja jų vaikai. Nepaisant to, kad televizijos žiūrėjimas ar knygų skaitymas yra ypač kasdienės veiklos, tėvai dažnai jaučiasi turį autoriteto parinkti kokie filmai, TV laidos ar literatūra tinka jų atžaloms ir kokie ne. Tokios pat taisyklės galioja ir kalbant apie žaidimus. Vaikiškai atrodantys žaidimai nebūtinai yra vaikiški, kai kurie jų gali būti žymimi net ir „N18“ ženklu. O dalis smurtinių, iš pažiūros suaugusiems skirtų žaidimų, gali būti labai tinkami ir jaunesniems žaidėjams, ypač jei žaidžiama kartu su tėvais. Tiesa, tokiame amžiuje tėvai turi mažiau galimybių kištis į vaikų laisvalaikį, bet nėra problemų, kurių neišspręstų prasmingas dialogas, tačiau šis nėra įmanomas, jei žaidimais nesidomite patys.
Greičiausias būdas sukaupti ekspertines žinias? Parekomenduosime portalą „CommonSense.org“, kuris yra skirtas būtent tėvų kompetencijų ugdymui. Šis portalas apžvelgia ne tik žaidimus, bet ir kiną, žaislus, muziką. „CommonSense.org“ unikalus tuo, kad kiekviena produkto apžvalga čia rašoma per vaiko raidai sukurtų verčių prizmę, greta turinio siūlomos temos pokalbiams, kuriuos po peržiūros ar žaismo galėtų inicijuoti tėvai. Taip pat greta žaidimų apžvalgų edukatoriai pateikia ir kolegoms mokytojams naudingos informacijos! Tame pat portale rasite ir daugybę žaidimų kolekcijų, suskirstytų tiek remiantis žaidimų tematika (pavyzdžiui, „geriausi istoriniai žaidimai“), tiek pagal vaikui sukuriamą vertę („geriausi žaidimai padedantys suvokti politinius procesus“, „geriausi žaidimai kritinio mąstymo ugdymui“). Kartais ugdymui galima pasitelkti ir suaugusiems skirtus „rimtus“ žaidimus, kurių veiksmas ar atmosfera siejasi su vaiko pomėgiais ar mokykloje dėstomais dalykais.
Papildomas akstinas domėtis ir aktyviai dalyvauti formuojant šeimos žaidimų biblioteką yra piratavimas. Vaikai nori žaisti, nes žaidžia jų draugai, klasiokai ir kaimynai, tad jie trūks plyš ras būdą tą daryti. Daugybė žaidimų šiais laikais yra nemokami, taip pat vyksta nuolatinės akcijos, leidžiančios įsigyti senesnius žaidimus išties juokingomis kainomis, tad tėvų pritarimo ar pagalbos nesulaukiantys vaikai šias problemas ims spręsti patys. Vien tai, kad vaikas gali įsigyti ir vartoti turinį be tėvų žinios yra potencialiai žalingas dalykas, o problema dar gali pagilėti, jei vaikas prekes pirks iš nepatikimų šaltinių ar išmoks „piratauti“. Tokiomis aplinkybėmis tėvai gali prarasti ne tik galimybę moderuoti vaikų laisvalaikį, bet ir sulaukti rimtesnių problemų, tokių kaip virusai, asmens duomenų vagystės, šnipinėjimo programėlės ir kita bjaurastis, kuri per vaikų pomėgius įsibraus ir užkrės visą namų ūkį.
Kaip, kur ir kada pirkti žaidimus?
Jei namuose turite žaidimų ar išmaniuosius įrenginius, atsakymas paprastas. Vienintelis patikimas ir saugus programinės įrangos šaltinis „Android“ įrenginių turėtojams yra „Google Play“, o „Apple“ iOS įrenginiams - „App Store“. Kalbant apie išmaniuosius įrenginius, tėvams, ypač jaunesnių vaikų, svarbu atminti, kad dauguma nemokamų ir spalvingų žaidimų yra kuriami pasitelkiant psichologinius modelius, skatinančius žaidėją žaisti kuo daugiau. Šis efektas kuriamas sudarant geriausių žaidėjų dešimtukus, reguliariai dalijant dovanas arba susiejant žaidimo progresiją su realiu laiku, kai žaidėjas raginamas prisijungti prie žaidimo kelis kartus per parą, kartą per valandą ar panašiai. Nors šie žaidimai patys iš savęs nėra nei labai žalingi, nei kažkuo pavojingi, jų sukeliamas efektas gali tapti šeimyninių konfliktų priežastimi, nes į dovanų rankiojimą ir varžybas įsitraukęs vaikas nenorės paisyti jokių prašymų ar draudimų. Tokių žaidimų reiktų vengti, jei yra galimybė visuomet stengtis rinktis mokamus žaidimus, kuriuose nėra nei papildomai parduodamo turinio („In-App, IAP purchases“), nei reklamų („Ads“, „Advertisement“). Šių savybių buvimas ar nebuvimas žaidime visuomet nurodomas parduotuvėje kartu su kitais techniniais žaidimo elementais.
Taip pat skaitykite: Linksmi piešimo žaidimai
Jei mokami žaidimai nėra suderinami su šeimos finansais, įsirašykite vieną kitą programėlę, kuri seka žaidimų kainų pokyčius. Naudodami tokią programėle į savaitę rasite bent vieną mokamą žaidimą, kuris trumpą laiką bus dalijamas nemokamai. Alternatyva - žaidimų bibliotekų prenumerata, kai už mėnesinį mokestį galite žaisti didžiulį žaidimų kiekį. Pasidomėkite „Google Play Pass“ arba „Apple Arcade“ pasiūlymais, o mažiausiųjų tėvai gali užmesti akį į edukacinę danų tarnybą „Skidoz“.
Panaši situacija ir su žaidimų konsolėmis, kurių kiekviena turi dedikuotą žaidimų parduotuvę, pasiekiamą tiesiai iš konsolės, tačiau žaidimų konsolėms galite įsigyti ir fizinėse ar interneto parduotuvėse. Kiek painesnė situacija yra su asmeniniu kompiuteriu, nes šiam skirti žaidimai platinami keliolikoje skirtingų platformų. Pradedantiesiems tėvams rekomenduotume tarnybą „Steam“, kuri šiuo metu yra didžiausia tokio pobūdžio žaidimų platinimo sistema pasaulyje. Ši žaidimų parduotuvė patogi ir tuo, kad suteikia galimybę sukurti savo šeimos narių paskyras bei dalytis įgytais žaidimais. Geriausia patirtis - žaidimus rinktis savarankiškai, skaitant internete esančią informaciją, o tuomet juos sužymėti „Steam“ tarnyboje kaip pageidaujamus įsigyti („Wishlist“ funkcija). Tokiu būdu vienu metu formuosite pageidaujamo ir įdomaus turinio sąrašą, kurį įsigysite vėliau.
Kai jūsų norimiems žaidimams bus taikomos nuolaidos, „Steam“ atsiųs laišką, kad jūsų stebimi žaidimai atpigo, tokiu būdu galite sutaupyti iki kelių dešimčių eurų už kiekvieną pirkinį. Kita dėmesio verta tarnyba - „Epic Store“ - yra naujas žaidėjas rinkoje, tad naujų klientų pritraukimui nuolat rengiamos akcijos, kurių metu žaidimai dalijami tiesiog nemokamai. Šiuo metu „Epic Store“ padovanoja po du žaidimus kiekvieną savaitę. Visais atvejais, jei tik tai įmanoma, dalyvaukite kuriant vaikų paskyras arba sukurkite jas patys. Net jei vaikai norės viską daryti patys, reikalaukite, kad kurdami paskyrą jie nurodytų teisingą savo amžių. To nepadarius, neveiks turinį filtruojančios sistemos, kurios turėtų užtikrinti, kad vaikai negalės apžiūrėti ar įsigyti jiems netinkamų žaidimų.
Idealiu atveju, visos vaikų iki 13 metų paskyros turi būti kuriamos tėvų. Tam reikia, visų pirma, susikurti savo paskyrą, o vėliau kuriant vaikų paskyras susieti jas su savo paskyra. Tam nereiks daug žinių, nes įvedus vaiko amžių, visos tarnybos šį procesą pradės automatiškai. Tai sukuria papildomą saugumo sluoksnį, nes vaikų paskyroms bus taikomi įvairūs ribojimai iki jiems sueis 13, 15 ar 18 metų.
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų
Kompiuteriniai žaidimai vis dažniau iš jaunimo atimą laisvalaikį gamtoje, pasivaikščiojimus ar tiesiog gyvus susitikimus su draugais. Vaiko teisių gynėja Inga Raštienė tikina, kad atrasti „aukso viduriuką“ tarp paprasčiausio pomėgio žaisti kompiuterinius žaidimus ir realios problemos - nelengva.
„Riba yra gana subtili. Todėl dažnai patys nė nepastebime, kai, atrodo, nekaltas pomėgis tampa problema. Kadangi dažnai jaunas žmogus pats nė nepajaučia, kada pomėgis leisti laiką prie kompiuterio ekrano tampa problema, svarbiausia vaidmenį padėdami atlieka šeimynykščiai. I. Raštienė būtent šeimos nariams pataria sekti vaiko elgesį: „Stebėkite, ar vaikas žaidžia slapčia, ar meluoja, ar suprastėjo mokymosi rezultatai. Galbūt pablogėjo sveikata? Vaiko teisių gynėjai tikina, kad problema yra tada, kai vaikas nuolat galvoja apie žaidimus, net jų nežaisdamas, kai praranda ryšį su draugais, yra labiau linkęs būti vienas, atsiriboja, kai nėra linkęs bendrauti su šeima ir bendraamžiais. Taip pat gali būti, kas tokia priklausomybė trukdo tinkamai pailsėti.
„Jeigu tėvai mato, kad negeba savarankiškai užkirsti kelio priklausomybei, rekomenduotina kreiptis į specialistus. Pavyzdžiui, psichologus, kurie padėtų vaikui suprasti kompiuterinių žaidimų žalą jo gyvenimui“, - pataria I. Tačiau laiku pastebėtas besaikis noras žaisti kompiuteriu, gali būti suvaldytas paprasčiau: „Siūlyčiau tėvams pirmiausia, išsiaiškinti, kodėl vaikai paniro į priklausomybę kompiuteriniams žaidimams. Galbūt tai dėmesio stoka, galbūt patyčios mokykloje, yra daug įvairiausių priežasčių. Bet uždrausti, kad vaikas nes… Kompiuteriniai ar vaizdo žaidimai jau senokai tapo vienu iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Tiek vaikų, tiek suaugusiųjų. Pagal 2010-2011 metų JAV statistikos duomenis, vidutinis tokio žaidėjo amžius - 34 metai. Didžiausią žaidėjų dalį sudaro 18-49 metų asmenys. Vidutinė žaidėjo patirtis - 12 metų.
Kas ir kiek laiko žaidžia
Jei kalbėtume apie laiką, praleidžiamą virtualiame žaidimo pasaulyje, Vakarų Europoje ir JAV mergaitės kompiuterinius žaidimus žaidžia vidutiniškai po 5-6 valandas per savaitę. Berniukai tam skiria du kartus daugiau laiko - po 13 valandų per savaitę. Paprastus ar vidutinio sudėtingumo žaidimus perkanda ir 2-5 metų vaikai. Kasdien žaisdami juos, vaikai praleidžia apie 28 minutes.
Jei manote, kad lietuviai gerokai atsilieka nuo kitų Europos valstybių ar nuo JAV - labai klystate. Daugiau nei pusė 18-25 metų jaunuolių Lietuvoje savo laisvalaikį paįvairina kompiuteriniais žaidimais. Penktadalį žaidėjų sudaro suaugusieji nuo 36 iki 64 metų. Naujosiomis technologijomis domisi ir vyresniosios kartos atstovai nuo 64 metų. Jų yra net 7 proc. Tiesa, neakcentuotas tokios veiklos dažnumas ir ilgumas.
Skatina agresiją?
Statistika teigia ir tai, kad daugelis tėvų riboja ir kontroliuoja laiką, kurį jų vaikas ar vaikai skiria vaizdo žaidimams. Čia įtakos turi vis dar gajus įsitikinimas, kad kompiuteriniai žaidimai skatina agresiją, žiaurumą, slopina vaikų socialinių įgūdžių vystymąsi, blogina mokslo rezultatus, sukelia tam tikrų psichologinių problemų. Visgi į televizoriaus žiūrėjimą, naudojimąsi internetu ar kitas panašias veiklas tėvai linkę žiūrėti atlaidžiau, todėl jos ribojamos mažiau.
Negatyvi nuomonė apie kompiuterinius žaidimus pradėjo formuotis po moksleivių smurto ir agresijos protrūkių mokyklose JAV. Daugelis tokių agresorių valandų valandas leisdavo prie kompiuterio ekrano, įnikę į „šaudymo - gaudymo“ pasaulį, tad priežastinis ryšys atrodė gana logiškas.
Ar baimės pagrįstos?
Prasidėjo įvairūs eksperimentai ir tyrimai, siekę atrasti ir įrodyti dar daugiau neigiamų vaizdo žaidimų poveikių. Tokių tyrimų per 40 vaizdo žaidimų gyvavimo metų būta apie 300. Ir tik pastarąjį dešimtmetį įvyko esminis lūžis - po truputį pradėta domėtis teigiamu šių žaidimų poveikiu. Daugiau dėmesio kreipiama į tėvų bendravimą su atžalomis, auklėjimą, o ne veiksmo, stimuliacinių, nuotykių, strateginių ir kitokių žaidimų poveikį vaiko raidai. Psichologai, sociologai ir kiti specialistai iš įvairių pasaulio kampelių suvienijo jėgas, kad išsiaiškintų, ar baimės dėl vaizdo žaidimų pagrįstos.
Pirmas išaiškėjęs dalykas - per 40 kompiuterinių žaidimų metų vaikų įvykdytų kriminalinių nusikaltimų Jungtinėse Valstijose sumažėjo, o ne padaugėjo. Be to, prieita ir prie kitų kompiuteriniams žaidimams palankių išvadų.
Lavinama mąstysena
Viskonsino psichologė C. Shawn Green teigia, kad vaizdo žaidimai keičia mūsų smegenis. Lygiai taip pat, kaip mokymasis skaityti, groti pianinu, kitos kalbos mokymasis. Arba kitas pavyzdys - visi žinome, kad sportuojant stiprinami raumenys. Štai sutelkto dėmesio bei žaidžiant išsiskiriančių mediatorių derinys stiprina nervų sistemoje vykstančius procesus, ryšius tarp neuronų.
Daugelyje vaizdo žaidimų tam, kad juos laimėtum, turi intensyviai mąstyti, ieškoti logiškų sprendimų, greitai reaguoti į susidariusią situaciją. Žaidžiant kompiuterinius žaidimus su vadinamosiomis konsolėmis, gerėja motorika, koordinacija, lavėja smegenų geba apdoroti informaciją iš skirtingų šaltinių. Tobulėja žmogaus pastabumas detalėms. Šiuolaikiniame pasaulyje aktualu tai, kad žaidžiant lavinami planavimo, išteklių valdymo įgūdžiai. Strateginiai žaidimai išmoko taktikos, lankstumo, gebėjimo efektyviai reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją.
Realistiški veiksmo žaidimai išmoko analizuoti, įvertinti situaciją, greitai priimti sprendimą. Ročesterio universiteto (Niujorkas) bendruomenė iškėlė prielaidą, kad stresinės situacijos ir įvykiai veiksmo žaidimuose (pavyzdžiui, mūšiai, priešo atakos) išmoko žmogų kovoti su nenumatytomis stresinėmis situacijomis ir realiame gyvenime. Pasiūlytas net specialus kompiuterinis projektas, padedantis ruošiant karius ar chirurgus. Specialistus, kurie teisingus sprendimus privalo priimti greitai. Tame pačiame universitete nustatyta, kad žmonės, kurie žaidžia kompiuterinius žaidimus, gali priimti sprendimus 25 proc. greičiau tuo pat metu neprarasdami kruopštumo ir atidumo.
Kas svarbu jauniesiems žaidėjams ir jų tėvams?
Žaidžiant lavėja skaitymo ir net matematiniai įgūdžiai. Žaidėjai priversti kruopščiai sekti instrukcijas, išskirti ir apdoroti jiems reikalingą informaciją iš žaidimo teksto. Matematiniai įgūdžiai svarbūs norint laimėti žaidimus, kurių eiga priklauso ir nuo išteklių valdymo. Taip pat galvosūkių pobūdžio žaidimuose. Vaizdo žaidimai netgi gerina atmintį, koncentraciją, skatina kūrybiškumą, gali padėti išmokti užsienio kalbų. Socialiniai žaidėjo įgūdžiai, jei jis žaidimui neskiria kone viso laisvo laiko, taip pat neturėtų nukentėti. Priešingai. Šiuo metu rinkoje apstu žaidimų, sujungiančių žaidėjus iš viso pasaulio. Jie priversti bendrauti ir bendradarbiauti, kooperuotis tarpusavyje, ieškoti sprendimų. Skirtingos šalys, žemynai, rasės ir lytys susitelkia į vieną tikslą ir veikia kartu. Galime teigti, jog tokiu būdu keliamas ir tolerancijos vienas kitam lygis. Bendradarbiavimo ir komandinės dvasios savybės vėliau panaudojamos ir realiame gyvenime.
Malšina stresą, gerina pasitikėjimą savimi
Priešingai nei manyta iki šiol, vaizdo žaidimai neretai padeda šalinti stresą, nuovargį, numalšina pyktį, įtampos sukeltą spaudimą galvoje. Viskas tik todėl, kad susitelkus į tikslą, vykdant užduotis, trumpam pamirštamas aplinkinis pasaulis, rūpesčiai mokykloje, darbe, atsipalaiduoja nervų sistema. Tai aktualu tiems žmonėms, kurie neigiamų emocijų negali arba nemėgsta išlieti sportuodami. Dar daugiau, vaizdo žaidimai padeda kompleksuotiems, savimi nepasitikintiems žmonėms pelnyti daugiau pasitikėjimo. Įveikiant užduotis, įgyjant daugiau įgūdžių, kopiant į aukštesnius žaidimo lygmenis, kyla savivertė. Ne taip jautriai reaguojama į nesėkmes tiek virtualiame, tiek realiame gyvenime. Įdomu ir tai, jog kuriami ne tik su kovomis, ginklais susiję, bet ir pažangūs edukaciniai žaidimai. Pastarieji gali išmokyti vaikus sveikos mitybos, padeda senjorams išlaikyti emocinį stabilumą ir gerinti smegenų funkcijas. Taip pat supažindina žmogų su klimato kaitos ar oro užterštumo problemomis ir t.t. Štai Bostono vaikų ligoninėje taikoma vaizdo žaidimų terapija. Jos metu pykčio problemų turintys vaikai mokomi suvaldyti savo emocijas.
Kita medalio pusė
Žinoma, kompiuteriniai žaidimai turi ir neigiamą pusę. Ypač tuomet, kai užmirštamas saikas. Jei grįžtume prie žiaurumo ir agresijos, įrodyti vien žaidimų įtaką padidėjusiam paauglio agresyvumui ganėtinai sunku. Juk kompiuterinius žaidimus žaidžia daugybė paauglių. Lygiai taip pat, kaip ir daugybė paauglių žiūri televiziją, klausosi trankios muzikos ir daro daugybę kitų kasdieninių dalykų. Tikėtina, kad paauglio emocijos, kurios sukilo bežaidžiant, dar kurį laiką išliks ir pasibaigus žaidimui, tačiau žiaurumas, pyktis ir agresija bei nusikalstamas elgesys - kur kas sudėtingesnis dalykas nei kompiuterinių žaidimų išraiška. Socialinė izoliacija įmanoma, jei žaidėjas skiria didžiąją dalį savo laisvo laiko ir pamiršta visus kitus egzistuojančius laiko leidimo būdus, tarp jų - ir buvimą su draugais. Priklausomybė nuo žaidimų, žinoma, blogina ir mokslo rezultatus. Valandų valandas žaidžiantys vaikai gauna mažesnius pažymius, dažniau konfliktuoja su mokytojais ir kitais vaikais.
Tikėtina, jog nukentės ir vaiko, paauglio ar suaugusiojo žaidėjo sveikatos būklė. Užkandžiai prie kompiuterio ar greitas maistas pertraukėlių tarp žaidimų metu - pirmas žingsnis į nutukimą. Kaip ir fizinio krūvio stoka. Beje, judėjimo stoka sukelia ir raumenų silpnumą, judėjimo organų ligas. Žaidimams aukojamos miego valandos perauga į nuovargį, mažina emocinį stabilumą. Skundžiamasi dėmesio, koncentracijos stoka, atminties problemomis, pykčio protrūkiais.