Šunų reprodukcijos procesas skiriasi nuo žmogaus, todėl svarbu suprasti, kaip jis vyksta, kiek trunka nėštumas ir kokie yra jo požymiai. Daugelis šeimininkų nežino, kiek šuniukų gali atsivesti jų kalė, todėl šiame straipsnyje pateiksime išsamią informaciją apie šunų nėštumą, gimdymą ir priežiūrą.
Šuns lytinė branda ir pasiruošimas daugintis
Pirmasis šuns nėštumas įmanomas tik jam lytiškai subrendus. Gebėjimą daugintis anksčiausiai įgyja mažų ar vidutinių veislių šunys, pavyzdžiui, jorkšyrai, taksai ar kt. Pasiruošimas daugintis pasireiškia pirmąja ruja, kuri paprastai atsiranda nuo 7 iki 12 mėnesių amžiaus mažiems šunims. Tačiau vien lytinės brandos nepakanka norint susilaukti palikuonių. Pirmosios rujos metu kalės ne visada būna fiziškai subrendusios, kad galėtų susitvarkyti su motinystės ir gimdymo problemomis. Tokiose situacijose yra laukiama to momento, kai šuo pasieks vadinamąją veisimo brandą, tai yra kai ji galės atsivesti sveikus šunis be jokių kliūčių.
Šuns lytinis ciklas
Katės lytinis ciklas gerokai skiriasi nuo kalės. Visų pirma tuo, kad katės ovuliacija yra refleksinė (reikalingas lytinis aktas ovuliacijai sukelti), o kalės - spontaninė. Be to, katė yra sezoniškai poliestrinis gyvūnas, t.y. ji periodiškai rujoja per visą veisimosi sezoną, kol šis ciklas nenutrūksta dėl nėštumo, pseudonėštumo ar ligos. Šviesaus paros meto laikas turi didžiausią įtaką lyt.ciklo pradžiai ir trukmei. Šiaurinėse klimato juostose kačių lyt.aktyvumas paprastai prasideda sausio-vasario mėn. ir baigiasi rugsėjo-spalio mėn. Dirbtinis apšvietimas gali keisti normalią kiaušidžių veiklą. Katės lytinį ciklą sudaro priešrujis, tikroji ruja, porujis ir ramybės fazė. Priešrujis apibrėžiamas taip pat kaip ir kalių, tačiau kliniškai jis nėra taip ryškiai išreikštas. Kačių vulva nereaguoja į estrogenų poveikį ir nebūna edemiška, todėl dažniausiai pastebimi jau tikrosios rujos simptomai. Priešrujyje katė trinasi į daiktus, nuolat murkia, tačiau neprisileidžia katino. Tikroji ruja ir folikulinė fazė. Tikrąją rują diferencijuoti galima tik iš katės elgesio, t.y. ji leidžiasi katinui kergti. Tuo tarpu folikulinė fazė nustatoma hormonų tyrimo būdu, nustačius estradiolio koncentraciją. Vidutinė folikulinės fazės trukmė yra apie 7,5 dienos (3-16 d.). Tarprujis (interestrus). Kadangi katės yra poliestriniai gyvūnai, jiems būdinga trumpa ramybės fazė tarp dviejų folikulinių bangų, apibrėžiama kaip tarprujis. Šio periodo metu estrogenų konc. nukrenta ir tokia išlieka vidutiniškai 8 dienas (2-19 d.). Porujis - tai progesterono dominantės fazė. Kadangi katės ovuliacija yra refleksinė, tam yra būtinas lytinis aktas ar kitas panašaus pobūdžio makšties dirginimas (pvz. makšties tepinėlio paėmimas citologiniam tyrimui). Praėjus 24-48 h po ovuliacijos kiaušidėse jau būna susiformavę geltonkūniai, produkuojantys progesteroną. Anoestrus - tai ramybės periodas. Paprastai jis prasideda spalio mėn. ir baigiasi gruodžio pabaigoje. Anestruso metu katės hormoninis statusas panašus į prailgėjusį tarprujo periodą.
Rujos fazės
Kalės lytinis ciklas skirstomas į keturias fazes:
- Priešrujis: prasideda kraujingų išskyrų iš makšties pasirodymu, vulvos paburkimu ir baigiasi tada, kai kalė leidžiasi šuniui kergti. Vidutiniškai jis trunka 9 dienas, bet gali svyruoti nuo 6 iki 11. Priešrujo metu patinai domisi kale, uosto ją ir bando kergti, tačiau ši nesileidžia.
- Tikroji ruja: prasideda, kai kalė prisileidžia patiną, ir baigiasi, kai ji nustoja tai daryti. Trunka vidutiniškai 5-9 dienas, bet galimi svyravimai 2 - 20 dienų. Tikrosios rujos metu įvyksta ovuliacija ir kalė gali būti apvaisinta. Perėjus į tikrosios rujos fazę labai pasikeičia kalės elgsena - ji prisileidžia patiną, leidžiasi kergti, sukdama uodegą į šoną. Paspaudus kryžiaus srityje, pastebime, kaip kalė stengiasi išlaikyti svorį tiesdama užpakalines galūnes ir nesitraukia į šoną. Vulva suminkštėja, ištakos iš lyt. takų tampa šviesesnės.
- Porujis: apibūdinamas kaip progesterono dominantės fazė, t.y. jis prasideda pasibaigus tikrajai rujai ir baigiasi, kai progesterono konc. nukrenta iki bazinės (<1,0 ng/ml). Ši fazė vidutiniškai trunka 56-58 dienas nėščioms ir 60-100 dienų nenėščioms kalėms. Kliniškai porujis pasireiškia tuo, kad kalė staiga nustoja prisileisti patinus, o šie, savo ruožtu nustoja domėtis patele. Vulva sumažėja, ji nėra edemiška.
- Anestrus: tai periodas, kurio metu vyksta gimdos atsistatymo procesai. Nėščioms kalėms jo pradžia yra laikomas gimdymas, nenėščioms - porujo (liuteininės) fazės pabaiga. Baigiasi anestrusas nauju priešruju. Kaip ir kitos lyt.ciklo fazės, anestrusas labai varijuoja savo trukme. Tai priklauso nuo veislės, amžiaus, metų laiko, aplinkos, bendros organizmo būklės ir vidutiniškai trunka 4,5 mėn. Kliniškai nėra jokio skirtumo tarp anestrinės ir ovarioektomuotos kalės. Nėra išaiškinta kokie faktoriai inicijuoja naujo priešrujo ir lyt.ciklo pradžią.
Nėštumo trukmė ir požymiai
Nėštumas šuniui trunka apie 2 mėnesius, konkrečiai apie 58 - 63 dienas. Kartais iš pradžių jis yra visiškai besimptomis, todėl nėštumo būsena išlieka paslaptimi tol, kol neatsiranda padidėjimas apatinėje keturkojo pilvo dalyje. Atpažinti pasikeitusią keturkojo būklę nėra lengva. Jei kalė yra nėščia, simptomai ne visada pasireiškia iš karto, todėl savininką tai gali net nustebinti. Signalas, kad kalė laukiasi palikuonių, gali būti pilvo apimties apatinėje jo dalyje padidėjimas arba žymiai padidėjusios pieno liaukos.
Taip pat skaitykite: Haskio šuniukų gimdymas
Nėštumo etapai
- Pirma savaitė: šuo yra apvaisinamas ir niekas daugiau kol kas nevyksta. Tačiau nėštumas yra skaičiuojamas nuo to momento.
- Trečia savaitė: embrionai susikaupia gimdoje ir pradeda gaminti placentą.
- Ketvirta savaitė: embrionai pradeda augti ir primena mažus šunis.
- Penkta savaitė: kalės nėštumas pradedamas pastebėti, nes tada jos pilvo apimtis padidėja. Tuomet ultragarsu galima patvirtinti jos nėštumo būklę. Informatyviausias tyrimas daromas apie 35-40 dieną, tačiau labai patyrusi echoskopuotojo akis, ir jei kalytė nėra labai stambi, gali pastebėti ir 28-ą dieną.
- Šešta ir septinta savaitės: intensyvus mažylių vystymosi laikas. Susidaro kailis ir formuojasi griaučių sistema. Patelė pradeda ruoštis šuniukų gimimui. Verta ją perkelti į vietą, kur vyks gimdymas.
Elgesio pokyčiai nėštumo metu
Ankstyvieji šuns nėštumo elgesio pokyčiai - nėštumo pradžioje kalė gali tapti ramesnė ir mažiau aktyvi nei įprastai. Nėštumo pabaigoje kalė ieško ramios vietos, kur galėtų atsivesti šuniukus. Galite jai padėti, įtaisydami „lizdą“ nuošalioje ir šiltoje vietoje.
Tariamas nėštumas
Tariamo nėštumo metu kalės elgesys yra panašus, kaip ir esant tikram nėštumui. Ji neša žaislus į savo būdelę ir taip pasiruošia mažylių atėjimui į pasaulį. Tai normalu, nes šuo, kaip ir žmogus, turi motinos instinktą. Pieno liaukos yra išsiplėtusios, kartais jose atsiranda pieno. Tariamas nėštumas - fiziologinė neapvaisintos kalės būklė, pasireiškianti nėštumo požymiais. Toks nėštumas dažniau būna kalėms, kurių veislinė veikla yra nereguliari, negu kalėms su tolygiu krūviu. Tariamo nėštumo metu kalei atsiranda visi pasiruošimo šuniavimuisi požymiai. Po dviejų mėnesių nuo rujos vidurio ji gali pradėti ruošti sau guolį ir būti panašios į šuniavimąsi būklės. Bet galų gale šuniukų nėra, o kalė turi daug pieno ir ji labai sielvartauja. Tokiai kalei veterinarijos gydytojas turi paskirti raminančiųjų priemonių. Po kurio laiko jos būklė pagerės, o po kito sukergimo ji atves normalią vadą. Tariamo nėštumo priežastis yra specifinio hormono per didelis ar netolygus išsiskyrimas. Paprastai šio hormono didelis kiekis gaminamas tik po kiaušialąsčių apvaisinimo sukergus. Bet kartais tariamo nėštumo reiškiniai būna susiję su uždegimais ir pūlių susikaupimu gimdoje, pvz., dėl metrito ir piometrito.
Kalės priežiūra nėštumo metu
Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų. Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalei labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu. Dar prieš sukergiant kalei reikia išvaryti kirmėles. Jeigu dėl kokios nors priežasties šito nepadarėte, kirmėles reikia išvaryti iki trečios nėštumo savaitės. Kirmėlių išvarymas po trečios nėštumo savaitės gali sukelti kalei abortą. Dėl motinos ir šuniukų sveikatos pageidautina, kad kalė neturėtų nei vidinių, nei išorinių parazitų. Jeigu kirmėlės nebuvo išvarytos nei prieš kergimą, nei iki trečios nėštumo savaitės, reikės sulaukti kalės šuniavimosi. Veterinarijos gydytojas patars, kada bus galima tai atlikti po šuniavimosi. Bet dabar reikia būti labai atsargiems - antihelmintiniai vaistai su pienu pateks šuniukams. Išsipurvinusią nėščią kalę reikia išmaudyti ir tuo pačiu metu išnaikinti išorinius parazitus. Nerekomenduojama maudyti kalę po ketvirtos nėštumo savaitės. Gal nereikėtų net priminti, kad dėl kokios nors priežasties išmaudytą kalę reikia kruopščiai nusausinti, neleisti būti skersvėjyje ar gulėti ant šaltų grindų. Geriausia išmaudyti ją vakare, laikyti šiltoje vietoje, kol kailis išdžiūs, ir neišleisti į lauką iki ryto. Šunų dantų būklei reikia skirti ypatingą dėmesį, ir reikalui esant, nuvalyti jų apnašas. Nukarusių ausų šunims reikia reguliariai išvalyti ausies angą ir profilaktiškai saugoti nuo ausų erkių. Ilgaplaukių veislių kalių kailio priežiūra priklauso nuo to, ar reikės kalę po šuniavimosi eksponuoti ir ar ji turės būti specialiai kerpama. Daugumos ilgaplaukių kalių plaukai 6-7 savaitę po šuniavimosi ima šertis, todėl galima juos pakirpti, nes vis tiek jie nusišers ir jų ilgis nesvarbu. Ilgaplaukių veislių kalių plaukai, be to, gali būti pavojingi šuniukams. Žinoma atvejų, kai jie užduso vešliame savo motinų kailyje. Jeigu jūsų kalė tokios veislės, kuriai tokia nelaimė gali atsitikti ar, šuniukus atjunkius, kalę reikės eksponuoti ir jos kailis turi būti išsaugotas, šuniukus reikia laikyti taip, kad jie j kailį neįsipainiotų. Ilgą kailį reikia kiekvieną dieną šukuoti, suskirstyti j atskiras sruogas, po to susukti jas j rūkomojo popieriaus juosteles, panašiai kaip ant suktu…
Gimdymas
Gimdymas artėja. Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi. Tuo pačiu pradeda didėti pieno liaukos. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus. Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla. Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę (jei kviesitės į pagalbą pribuvėją, pasistenkite, kad ji būtų susipažinus su kale dar gerokai iki šuniavimosi, kitaip kalė gali išsigąsti svetimo žmogaus, ir tai sutrukdys normaliai gimdymo eigai). Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui. Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų. Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą. Užsirašykitekite šuniukų gimimo laiką, atskirkite juos skirtingais raišteliais, kad lengviau galėtumėte pasižymėti stebėjimus jiems augant. Kartais šuniukai gimsta vienas po kito. Saugaus laukimo tarpai tarp šuniukų gali būti iki poros valandų, tačiau jei visiškai dingo sąrėmiai, reiktų suleisti gimdymą skatinančių vaistų oksitocino, žinoma, tai patartina daryti su veterinaro priežiūra. Paprastai šuniukai gimsta su vaisiaus dangalais, bet kartais vaisiaus dangalai trūksta gimdos kanaluose, tada šuniukas gimsta be jų, virkštelė taip pat gali būti nutrūkus, o placenta gali pasirodyti tik po keliolikos minučių ar net valandos. Toks šuniukas gali būti pridusęs, tad jį teks aktyviau pamasažuoti per nugarytę, gali tekti net gan grubiai paplekšnoti, kad atgautų kvėpavimą. Būkite pasiruošę guminę kriaušę , kad galėtumėte jos pagalba iš šuniuko burnos ištraukti vaisiaus vandenų likučius, kurių gali patekti jam kelaiujant gimdymo keliu. Stebėkite placentos išėjimą, kadangi jos užsilaikymas gali sukelti stiprų uždegimą ir gali būti labai pavojingas kalės gyvybei. Kartais kalei gimdymas būna toks skausmingas, kad ji nekreipia dėmesio į šuniukus, tačiau tampa puikia mama pasibaigus procesui, o kartais tenka imtis prievartos, ir laikant kalę prispaudus, suguldyti šuniukus prie spenių, kad jie galėtų pažįsti. Gimusias placentas kalė puls ėsti, jai galima leisti tai daryti, tai skatins jos motinystės instinktą ir pieno gamybą, bet jei kalė suės daugiau nei tris placentas - gali stipriai suviduriuoti. Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda. Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą! Nuolatos patikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas. Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno. Labai dažnai karpykite mažyliams nagučius, kurie augs neįtikėtinu greitumu, kitaip jie bežįsdami sudraskys motinos pilvą, nes sveiki šuniukai traukdami pieną maigo kalės spenius su visa savo „maža” jėga, taip palengvindami pieno išbėgimą. Šuniukams paaugus išdygusiais dantukais jie gali sužaloti kalės spenius net iki kraujo. Mastito pavojus.
Kaip padėti kalei gimdymo metu?
Nors jūsų kalytė nėštumą ir šuniavimąsi turėtų įveikti savarankiškai, jūsų buvimas šalia ir raminantys žodžiai turėtų ją nuraminti; dėl to drąsiau galėsite įsikišti, jei nutiktų kas nors netikėta. Dažniausiai kalės apsišuniuoja sklandžiai ir jums kištis nereikėtų. Vis dėlto esant kai kuriems ženklams, pavyzdžiui, dėl pakitusios išskyrų spalvos ar mamos stanginimosi neatsivedant šuniukų, galime įtarti komplikacijas. Pastebėję juos ar nerimaudami dėl bet kokių kitų dalykų, susisiekite su veterinaru.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Ką daryti su gimusiais šuniukais?
Kai užgims visas šuniukas reikia kuo greičiau perplėšti vaisiaus dangalą ir išvaduoti šuniuką. Mažylio virkštelę reikia nutraukti 3-5 cm nuo pilvuko. Prieš tai nustūmus dalį virkštelės turinio šuniuko link-tai paskutinis maitinimas iš motinos. Negalima nutraukti per arti, nes šuniukas gali gauti išvaržą. Išvarža pastebima iš pakilusio žiedelio aplink bambagyslę. Kai virkštelė bus nutraukta šuniuką reikia švelniai ištrinti rankšluoščiu. Stipriai nespaudžiant. Taip šuniukas nusausinamas, pagerėja kraujotaka, vidaus organai pradeda akyviau dirbti. Pasitaiko kad šuniukas net patrintas neatsigauna. Tokį šuniuką reikia patrinti ilgiau, patikrinti ar į nosytę ir gerklę nepribėgo vaisiaus vandenų. Jei šuniukui jų pribėgo reikia nedelsiant juos ištraukti pipete, kad šuniukas galėtų laisvai kvepuoti. Pasitaiko kad šuniukai gimsta su plyšusiais vaisiaus dangalais. Tuomet pirmasis jūsų darbas išvalyti nosį ir gerklę nuo skysčių, tada nutraukti virkštelę ir ištrinti rankšluoščiu. Sutvarkytą šuniuką reikia paguldyti prie kalės, kad šis galėtų žįsti, o kalytė jį išlaižyti. Pirmosiomis valandomis negalima leisti kad šuniukas miegotų, nes jis turi kuo daugiau gauti pirmojo pieno-krekenų. Jos labai svarbios šuniuko imuninei sistemai bei padeda išvalyti žarnyna nuo išmatų susikaupusių per 2 mėn.
Kiek šuniukų gali atsivesti kalė?
Šuniukų skaičius priklauso nuo veislės ypatumų. Pavyzdžiui, vokiečių aviganio kalytė gali susilaukti 10-12 šuniukų, tuo metu Pormeranijos špicai dažniausiai atsiveda tik vieną jauniklį. Tai priklauso nuo genetinių veiksnių. Šuniukų gali būti nuo vieno iki dvylikos ar dar daugiau.
Neatsakingas veisimas ir jo pasekmės
Veterinarijos gydytojas perspėja, kad pernelyg dažnas palikuonių atsivedimas gali paskatinti tam tikrų augintinio ligų išsivystymą. „Jeigu gyvūnas per metus turi 2 vadas ir taip kelerius metus iš eilės, labai dažnai pasireiškia sveikatos sutrikimai. Galimi medžiagų apykaitos sutrikimai, dermatologinės problemos, dantų ligos, nes organizmas po vaikavimosi nespėja atsigauti“, - pabrėžia pašnekovas. Anot jo, dažniausiai pasitaikančios problemos dėl pernelyg intensyvaus kergimo yra gimdos iškritimai, bakterinės gimdos infekcijos (pavyzdžiui, piometra - pūlingas gimdos uždegimas), kurios be chirurginio gydymo yra nepagydomos ir gali būti pavojingos gyvūno gyvybei. Todėl visada prieš kergiant gyvūnus rekomenduojama pasitarti su savo veterinarijos gydytoju dėl galimos naudos ar žalos savo augintiniui.
J. Kantoravičius piktinasi, jog didelė dalis žmonių, užsiimančių šunų kergimu, kalytes alina ir neatsižvelgia į jų gerovę, laiko gyvūnus prastomis sąlygomis, o kai jos jau nebegali gimdyti, jas apleidžia. Veterinarijos gydytojo teigimu, perpildytos gyvūnų prieglaudos yra neatsakingo dauginimo rezultatas.
Ar kalei reikia atsivesti šuniukų?
Daktaras Saulius A. Kalės kergimas dėl sveikatos, t. y. manymas, jog kalę reikėtų sukergti nors vieną kartą, tai apsaugotų nuo susirgimo vėžiu ir pan., yra klaidingai skleidžiamas gandas. Taip pat nesąmonė yra tai, kai augintinės šeimininkas pareiškia “noriu, kad mano šuo patirtų motinystės džiaugsmą”, “mano kalytė, nors ir neveislinė, turi teisę į motinystę”. Reikėtų priminti, kad net ir laukiniame pasaulyje tik patys stipriausi, vikriausi, gudriausi susilaukia palikuonių, nes natūrali atranka yra žiauri, o išgyvena tik geriausi. Nusprendę sukergti kalytę, žinokite, kad stipriai rizikuojate jos sveikata. Ji gali nugaišti gimdymo metu arba netrukus po to, ir tai nėra tokie jau reti atvejai, o Jūs net neturėsite laiko savo sielvartui, nes kiaurą parą turėsite rūpintis likusiais cypsinčiais našlaitėliais. Kalei būtina ypatinga priežiūra - maitinimas, papildai, dažnesnis vedžiojimas į lauką (gimda spaudžia šlapimo pūslę), reguliarus pauodegį apiplovimas (stora kalė negalės susriesti ir susitvarkyti pati), galimas šlapimo nelaikymas. Taip pat žinokite, jog kalei gimdymas ne visada būna sklandus, gali prireikti Cezario pjūvio (po narkozės kalės elgesys neprognozuojamas - gali nepripažinti šuniukų), kalė gali išsigąsti, rėkti iš skausmo ir baimės, įkasti bandančiam jai padėti žmogui. Būna šuniukų apsigimimų (galūnių trūkumai, nesuaugusi pilvo siena - iškrenta žarnos, kaukolės išvarža - išvirtusios į išorę smegenys).
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Anot J. Kantoravičiaus, kalei nereikia atsivesti šuniukų - šuniukų reikia jų šeimininkams, todėl bet kuriuo atveju pirmiausia svarbu susimąstyti, ar tai tikrai būtina. Kalytės sveikata tikrai nesuprastės dėl to, kad šuniukų ji neatsivedė.
Sterilizacija - atsakingas sprendimas
Jei nenorite, kad jūsų kalytė pastotų, galbūt vertėtų ją sterilizuoti. Yra veterinarų, kurie būtent tuo ir užsiima.