Naujagimio kraujas - tai gyvybiškai svarbus elementas, užtikrinantis normalų kūdikio vystymąsi ir prisitaikymą prie naujos aplinkos. Sužinokite, kiek kraujo turi naujagimis, kokia jo reikšmė ir kokie tyrimai atliekami siekiant užtikrinti jo sveikatą.
Kraujo Kiekis Naujagimiui
Nors tikslus kraujo kiekis naujagimiui nėra fiksuotas skaičius, jis priklauso nuo kūdikio dydžio ir svorio. Apytiksliai naujagimis turi apie 75 ml kraujo kilogramui kūno svorio. Tai reiškia, kad vidutinio dydžio naujagimis, sveriantis apie 3,5 kg, turės maždaug 260 ml kraujo. Šis kiekis yra palyginti didelis, atsižvelgiant į kūdikio dydį, ir jis yra būtinas normaliam funkcionavimui.
Kraujo Grupės Nustatymas
Neseniai į pasaulį atėjusio vaikelio kraujo grupės sužinojimas yra įprastas procesas. Daugeliui tėvelių atrodo, kad pagal žinomą kraujo grupę galima parinkti vaikui tinkamiausią mitybą, padėti įvertinti galimas ligas, kadangi spėjama, kad kartu su vieno iš tėvelių kraujo grupe taip pat galima paveldėti ir tam tikras ligas. Tiesa, kai sužinoma, kad vaikas nepaveldėjo nei vienos iš tėvelių grupės - nuotaika subjursta ir kyla nepasitikėjimas tėvyste. Visgi, norime nuraminti. Pati dažniausiai kraujo grupė, kuriai tuo pačiu perpylimui tinka visos kitos - pirmoji. Trečią - 20 procentų ir pati rečiausia - ketvirta kraujo grupė, kuria gali pasigirti turintys vos 5 procentai žmonių. Pirmoji grupė yra pati paklausiausia, ji tinka visoms kitoms kraujo grupėms. Tuo tarpu ketvirtoji - pati rečiausia ir būtent jos dažniausiai pritrūksta medicinos įstaigose. Sakyti, kad viena grupė yra stipresnė nei kita - neįmanoma, kadangi skiriasi ne tik kraujo grupė, tačiau ir visas žmogaus organizmas. Tačiau ilgalaikiai tyrimai leido padaryti išvadas, kad tam tikrą kraujo grupę turintys asmenys dažniausiai serga tam tikromis ligomis. Pavyzdžiui, II kraujo grupę turintys asmenys kur kas dažniau serga skrandžio vėžiu. Tai - ne sutapimas. Internete galima rasti daugiau info apie konkrečias ligas.
Kraujo Funkcijos Naujagimiui
Kraujas atlieka daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų naujagimio organizme:
- Deguonies pernešimas: Raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) perneša deguonį iš plaučių į visus kūno audinius.
- Maistinių medžiagų pernešimas: Kraujas perneša maistines medžiagas iš virškinimo sistemos į ląsteles.
- Atliekų šalinimas: Kraujas perneša atliekas iš ląstelių į inkstus ir kepenis, kur jos yra pašalinamos iš organizmo.
- Imuninė apsauga: Baltieji kraujo kūneliai (leukocitai) kovoja su infekcijomis ir apsaugo organizmą nuo ligų.
- Termoreguliacija: Kraujas padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą.
Visuotinis Naujagimių Tikrinimas Lietuvoje
Jau kuris laikas Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų. Patikra atliekama nemokamai, o šių ligų tyrimai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Jie padeda sumažinti genetinių ligų keliamą grėsmę kūdikių sveikatai ir netgi gyvybei.
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
Anksčiau Lietuvoje buvo vykdoma visuotinė naujagimių patikra dėl klausos bei regos sutrikimų, kritinių širdies ydų ir 4 paveldimų medžiagų apykaitos ligų: fenilketonurijos, įgimtos hipotirozės, įgimtos antinksčių hiperplazijos ir galaktozemijos. Nuo 2023-iųjų visi Lietuvos naujagimiai pradėti tikrinti dar dėl 8 įgimtų retų ligų. Tai 6 medžiagų apykaitos ligos: vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka, metilmalono acidemija, I tipo gliutaro acidemija, ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stoka, karnitino nešiklio stoka ir klevų sirupo šlapime liga. Taip pat naujagimiai tiriami dėl cistinės fibrozės ir spinalinės raumenų atrofijos.
Ligonių kasų duomenimis, per praeitus metus visuotiniam naujagimių tikrinimui iš PSDF skirta per milijoną eurų, suteikta beveik 22 tūkst. paslaugų. „Laiku atlikus reikiamus tyrimus naujagimiui ir anksti diagnozavus įgimtas ligas, gali būti užkirstas kelias ligos progresavimui ir jos sukeltoms sunkioms sveikatos komplikacijoms ateityje. Todėl raginame visus tėvus į visuotinę naujagimių patikrą žiūrėti atsakingai ir pasinaudoti nemokama galimybe ištirti savo atžalas. Ši patikra yra svarbi ne tik kiekvienai šeimai atskirai, bet ir mums visiems, prisidedant prie sveikatos priežiūros sistemos efektyvumo ir ilgalaikio visuomenės sveikatos gerinimo“, - sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos vadovė Dalia Miniauskienė.
Visuotinis naujagimių tikrinimas yra atliekamas visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams dar gimdymo namuose, pirmosiomis kūdikio gyvenimo dienomis, tad tėveliams patiems ištyrimu rūpintis nereikia. Nors patikra nėra privaloma, tačiau naujagimio tėvai ar globėjai, norintys atsisakyti tikrinimo, turi pasirašyti atsisakymo formą. Pasak medikų, labai svarbu šias retas ligas nustatyti iki pirmųjų požymių, nes negydomos, jos gali sutrikdyti kūdikio vystymąsi ir lemti psichomotorinės raidos atsilikimą, sukelti smegenų pažeidimus ar netgi mirtį. Ankstyvas tokių ligų gydymas apsaugo kūdikį nuo negrįžtamų sveikatos sutrikimų ir leidžia gyventi visavertį gyvenimą.
Naujagimių patikros tyrimai yra vykdomi atrankos būdu. Ne vėliau kaip penktą dieną po vaiko gimimo, naujagimiui imamas vienas kraujo mėginys iš kulniuko. Jeigu naujagimio kraujyje nustatomi ligos biožymenų koncentracijų pokyčiai, leidžiantys įtarti esant vieną ar kitą sutrikimą, naujagimio ištyrimas tęsiamas toliau ir įtarta diagnozė patvirtinama arba paneigiama, atliekant kitus laboratorinius, klinikinius, molekulinius genetinius tyrimus. Atvykus pas gydytoją konsultuotis, atliekamas detalesnis ištyrimas - naujagimis apžiūrimas, pakartojamas kraujo tyrimas ar paskiriami kiti papildomi tyrimai. Jeigu, remiantis atliktais tyrimais, liga patvirtinama, tuomet pradedamas gydymas ir gali būti atliekami tolesni tyrimai ligos priežasčiai nustatyti.
Išplėstinė Patikra
Nesvarbu, kokiame stacionare gimė Jūsų naujagimis - jei kraujo buvo paimta ant tyrimo kortelės visuotinei naujagimių patikrai dėl 12-os ligų, papildomai kraujo šiam tyrimui imti ir informuoti medicinos personalo nebereikės. Tereikia sumokėti už išplėstinę patikrą ir mokėjimo pavedimo kopiją atsiųsti nurodytu e-paštu. Sumokėti už VNT30 tyrimą (72,20 Eur) galima dviem būdais:
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Grynais/kortele - VUL Santaros klinikų Medicininės genetikos centre (F korpusas, I aukštas, Medicininės genetikos centro slaugytojų postas) darbo dienomis nuo 8.00 iki 15:00 arba
Pavedimu:
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos sąskaita SWEDBANKLT487300010002492286
Įmonės kodas 124364561
Mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti:
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
a. Tyrimo kodą: 19211 (VNT30)b. Jūsų naujagimio tyrimo dėl 30 paveldimų medžiagų apykaitos ligų (VNT30) rezultatus galėsite peržiūrėti internetinėje paciento kortelėje (IPK), prisijungti gali tik gimdyvė: 1. Prisijungiama naudojant paslaugą „Elektroniniai valdžios vartai“ 2. Pasirenkate naudotoją „Gyventojas“ 3. Pasirenkate prisijungimo būdą (banką arba elektroninę atpažinties priemonę) 4. Sekite prisijungimo priemonės nurodymus 5. Patekę į puslapį „Sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos“, spauskite „Patvirtinti“ 6. Internetinėje paciento kortelėje galite peržiūrėti VNT30 tyrimo atsakymus.
Kraujo Perpylimas Naujagimiams
Kartais naujagimiams gali prireikti kraujo perpylimo. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydomam Gabijos mažyliui donorinio kraujo reikėjo net kelis kartus.
„Mūsų sūnus gimė 25 nėštumo savaitę, svėrė vos 788 gramus. Jam prireikė operacijos ir net 5 kartus pylė kraują: 4 kartus reikėjo eritrocitų ir 1 kartą - trombocitų masės. Kadangi jis yra mažesnis, po operacijų kraujo nespėja taip greitai prisikaupti ir organizmas nusilpsta. Perpylus kraują, vaikelis iš karto pasidaro guvesnis, o jo imuninė sistema - stipresnė“, - pasakoja berniuko mama.
Pasak Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vadovės dr. Ilonos Aldakauskienės, kuo mažesnis naujagimio gestacinis amžius, gimimo svoris ir kuo sunkesnė ligos eiga, tuo didesnė tikimybė, kad naujagimiui bus reikalingas kraujo perpylimas.
Neišnešiotiems naujagimiams dažniausiai kraujo reikia dėl trumpesnio eritrocitų gyvavimo laiko ir blogesnės jų gamybos.
„Kuo naujagimis mažesnis ir didesnis jo neišnešiotumas, tuo daugiau įvairių tyrimų jam reikia atlikti, kurių metu reikia paimti kūdikio kraują. Nuolat kartojant tyrimus, naujagimis netenka kraujo ir kai pasiekiama riba, jam būtina perpilti kraują. Jei naujagimiui prireikia operacijos, jis kraujo praranda dar daugiau“, - sako dr. I. Aldakauskienė.
Gydytoja pažymi, kad naujagimiams kraują gali reikėti perpilti ir dėl hemolizinės naujagimių ligos, kuri vystosi dėl mamos ir kūdikio kraujo rezus faktoriaus ir kraujo grupės nesuderinamumo.
Dr. I. Aldakauskienė teigia, kad naujagimių kraujo perpylimui naudojami įvairūs kraujo produktai: eritrocitų, trombocitų masė, šviežiai šaldyta kraujo plazma arba krioprecipitatas.
Informacija Norintiems Padėti
2020 m. Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyvios terapijos skyriuje gydyti 427 pacientai, iš kurių buvo 276 neišnešioti naujagimiai.
Norintys padėti gali kreiptis telefonu +37037326856 ir suderinti individualų laiką.
Kiekvieno donoro pasiteiraujama, ar jis nebuvo išvykęs į bet kurią kitą šalį, ar neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu.
Įėjimas į Kraujo centrą yra atskiras nuo visų klinikų. Taip pat suteikiamas leidimas automobiliu privažiuoti prie pat Kraujo centro.
Atvykus į Kraujo centrą, matuojama kraujo donorų kūno temperatūra bekontakčiu termometru.
Prašoma dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais, esančiais Kraujo centre.
Išduodamos vienkartinės kaukės ir prašoma ją dėvėti vizito metu.
Nuolat dezinfekuojamos patalpos ir įranga. Savanoriai laukia Eivenių g. 2, Kaunas. Kraujo donorams parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas.
Naujagimio Adaptacija Ir Priežiūra
Kūdikiui gimus, tiek tėveliai, tiek gydytojai nori kuo greičiau įsitikinti, ar vaikutis sveikas. Naujagimis per pirmąjį gyvenimo mėnesį prisitaiko prie šio pasaulio. Nežinant naujojo žmogučio adaptacijos ypatumų, galima neteisingai interpretuoti tik naujagimiui būdingas būkles ir pradėti gydyti normą.
Sveikas Naujagimis
Taigi, kas yra sveikas naujagimis? Kviečiu atsakingai pasiruošti kūdikio atėjimui į šį pasaulį ir jam gimus, būti tikriems, kad gebėsite tinkamai jį prižiūrėti.
Kontaktas Su Mama
Po gimimo kruopščiai nusausintas pašildytu vystyklu ar rankšluostėliu nuogas naujagimis guldomas motinai ant jos apnuoginto pilvo ir krūtinės, užklojamas minkšta antklodėle. Jis ilsisi, jaučiasi saugus, sušyla (nes po gimimo jis vėsta), apsisėja motinos mikroflora, pats susiranda krūtį. Tik po 2-3 valandų, kai naujagimis pažindo, galima jį sverti, matuoti ir prausti. Virkštelę rekomenduojama užspausti tik nustojus jai pulsuoti. Su pirmuoju įkvėpimu naujagimis apsirūpina deguonimi, o per pulsuojančią virkštelę jis dar kažkiek laiko gauna deguonies ir iš motinos. Tai palengvina mažylio adaptaciją.
Pirmoji Apžiūra
Pirmoji naujagimio apžiūra atliekama gimdykloje. Naujagimis vertinamas 10 balų sistema (Apgar skalė) du kartus - pirmą ir penktą minutę. 8-10 balų įvertinimas rodo gerą naujagimio būklę. 7 ir mažiau - reikalinga neatidėliotina pagalba naujagimiui.
Naujagimio būklę vertina gimdyme dalyvavęs medikas. Pirmąją išsamią naujagimio apžiūrą turi atlikti neonatologas ar kitas specialistas per 24-48 valandas po gimimo, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Sveiki naujagimiai iš gimdymo stacionaro gali būti išleisti po 6 valandų, dažniausiai išleidžiami antrąją, trečiąją parą. Kuo anksčiau naujagimis išleidžiamas iš stacionaro, tuo mažesnė hospitalinės infekcijos tikimybė.
Spalva
Sveiko naujagimio odos spalva ryškiai ar švelniai rausva. Antrąją parą 70-90 proc. naujagimių pasireiškia fiziologinė gelta, kurią galima atpažinti iš pakitusios veiduko, akių junginės ar viso kūnelio spalvos. Per 2-3 savaites gelta išnyksta. Jei gelsvas odos atspalvis ryškėja, apima vis didesnius plotus, kūdikis atrodo vangus, prastai valgo, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Medžiagų apykaitos pokyčiams naujagimystėje įtakos gali turėti ir įvairios su paveldimomis ligomis nesusijusios būklės, maitinimo ypatumai.
Oda
Laiku gimusio naujagimio oda padengta varškine mase - verniksu, kuris saugo odelę nuo vaisiaus vandenų pažeidimo, sušvelnina adaptaciją po gimimo. Pernešioto naujagimio oda būna sausa, pleiskanojanti, padai ir delnai išmirkę, nes verniksas būna susigėręs į odą ar jau nusiplovęs. Ant odelės stebimas plačiai išsidėstęs, bet negausus švelnus plaukuotumas.
Pirmąsias dvi savaites ant naujagimio odos galima stebėti šiuos požymius:
- Milia - baltus taškiukus ant nosytės, smakriuko. Tai riebalinių liaukų išskyros.
- Miliarinį bėrimą - dėl prakaito liaukų užsikimšimo.
- Toksinę eritemą - netaisyklingas raudonas dėmės, kurių centre gelsvas bėrimo elementas.
- Mongolines dėmes - netolygų pigmento pasiskirstymą. Būdinga 80 proc. afrikiečių, azijatų ir indų bei romų kūdikiams.
- „Gandro žnybį“ - kraujagyslių tinklo paryškėjimą kaktoje. Išnyksta per 6 mėn.
Virkštelė
Specialiu spaustuku užspausta virkštelė kasdien apvaloma virintu, atvėsintu vandeniu. Virkštelės liekana natūraliai sudžiūsta ir nukrenta per 2-3 savaites. Po to bambutė valoma dar 2-3 dienas.
Galva
Kaukolės siūlės dažnai būna praviros, ne daugiau kaip 0,5 cm. Čiuopiasi 0,3-2 cm didysis momenėlis. Dažnai dėl gimdymo galvutė gali būti konfigūruota, siūlių vietoje čiuopiasi susikeitusių kaulų keteros. Kartais stebima veiduko ar visos galvutės asimetrija. Savo įprastą formą galvutė įgauna per dvi savaites. Kefalohematoma - kaukolės paviršiaus hematoma (kraujo išsiliejimas) nustatoma iškart arba praėjus porai valandų po gimdymo.
Akytės
Akių plyšiai simetriški. Gali kelias dienas dėl gimdymo būti paburkę akių vokai. Kartais akių junginėje stebimos kraujosruvos, kurios „išsivaikšto“ per 2 savaites.
Burnytė
Kūdikio burna simetriška, apžiūrimas gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis. Gali būti įgimti dantukai, kurie dažniausiai iškrenta ir jų vietoje išauga įprastiniai pieniniai dantukai. Liežuvis telpa burnoje.
Ausytės
Apžiūrimos nosies ir ausų angos, ausų forma. Ausies kaušelis standus, sulenkus greitai grįžta į vietą, stebimas pilnas ausies krašto užsilenkimas. Ausys prisitvirtinusios akių linijoje.
Krūtinės Ląsta
Apčiuopiamas raktikaulių vientisumas. Krūtinės ląsta simetriška, kūgio formos. Kvėpavimo dažnis 40-60 kartų per minutę. Širdies veikla aiški, ritmiška, 120-150 tvinksnių per minutę.
Pirmąsias dvi savaites gali būti paburkusios krūtelės (tiek berniukų, tiek mergaičių). Taip atsitinka dėl gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenkančių motinos estrogenų.
Pilvukas
Pilvas minkštas, nepapūstas. Čiuopiasi apie 1,5-2 cm iš po dešiniojo šonkaulių lanko išlindęs kepenų kraštelis. Klausant girdima žarnų veikla.
Tuštinimasis
Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Nors kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamos išmatos pasirodo 4-5-ąją parą. Motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) - nuo 5-6-osios paros. Žarnyno kataras (dažnos išmatos, vandeningos, dirgina odą) prasideda nuo 10-14-osios paros ir trunka 4-6 savaites. Gali būti gleivių, nesuvirškinto baltymo gumulėlių.
Šlapinimasis
Pirmąsias paras naujagimiai šlapinasi retai. Dėl šlapimo rūgšties kristalų kartais šlapimas būna rausvas. Nors kartą pasišlapinti naujagimis turi per pirmąsias 48 valandas. Šlapinimasis padažnės, kai pradės augti svoris. Vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 kartus per parą.
Tarpvietė
Apžiūrima, ar yra išeinamoji anga, ar berniukų sėklidės nusileidę į kapšelius. Kartais pastebima kapšelio vandenė dėl motinos estrogenų poveikio (hydrocelė), ji praeina per dvi savaites. Mergaitėms dėl estrogenų poveikio kartais iš lytinio plyšio pasirodo skaidrios, baltos ar net su kraujo priemaiša išskyros (pseudomėnesinės). Išnešiotų naujagimių didžiosios lūpos dengia mažąsias.