Kaetana Leontjeva-Numa (gimusi Kaetana Leontjeva) - žinoma Lietuvos ekonomistė, lektorė, laidų vedėja ir verslininko Nerijaus Numos žmona. Pora susituokė 2015 m., o 2020 m. oficialiai pasikeitė pavardes, jas susitrumpindami, tad dabar abiejų pavardė yra Numa.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Kaetana Leontjeva studijavo Londone ir Amerikoje, įgijo aukštąjį išsilavinimą ekonomikos srityje.
Karjera ir veikla
Kaetana Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė, Žinių radijuje veda laidą „Leiskite veikti“ ir dėsto universitete.
Santuoka su Nerijumi Numa
Romantiški santykiai tarp Nerijaus Numavičiaus ir Kaetanos Leontjevos įsižiebė beveik prieš ketverius metus iki vestuvių, kai verslininkas pakvietė į akį kritusią merginą puodelio kavos. Pora susipažino 2011-aisiais.
Vestuves tuo metu dar Numavičiai nutarė iškelti spontaniškai: susituokti sugalvojo likus trims dienoms iki ceremonijos, svečius pakvietė tik antradienį - likus dviem dienoms iki šventės. Į Santuokų rūmus jaunavedžiai ir santuokos liudininkai atvyko prabangiais juodutėliais „Mercedes-Benz“ visureigiais. Apspisti fotografų, jie mielai pozavo, tačiau žiedų sumainymo ceremonijoje panoro likti tik su savo palyda. Po maždaug 10 minučių sutuoktiniai iš ceremonijų salės išėjo švytinčiais veidais ir teigė esą laimingi. Jaunuosius atlydėjo renginių organizatorius Jogaila Morkūnas.
Taip pat skaitykite: Reformų Architektė: Elena Leontjeva
„Visas gyvenimas galėtų būti kaip medaus mėnuo. Bet aš sekmadienį dar nežinojau, kad ketvirtadienį bus mano vestuvės. Apie medaus mėnesį dar irgi nekalbėjome. Kaip sakant, po vieną dalyką vienu metu darome. Dabar reikia vestuves atšvęsti. „Vestuvių datą keitėme, tačiau juokiausi, kad svarbiausia - iš anksto pasirūpinti suknele ir jaunikiu, o visa kita galima spėti suorganizuoti ir per tris dienas“, - nepraleido progos ir pašmaikštauti jaunoji. Po trumpos tuoktuvių ceremonijos jaunavedžiai išvyko vestuvinės fotosesijos. Puotą su 200 žmonių jie kelė savo namuose.
Laiminga moteris neslėpė, kad ateityje planuoja ir šeimos pagausėjimą. 2021 m. pora susilaukė berniuko, kurį pavadino Neo. Anot lrytas.lt, vaikas gimė ligoninėje Londone.
Pavardės keitimas
2020 m. Nerijus ir Kaetana Leontjeva-Numavičienė oficialiai pasikeitė pavardes - jas susitrumpino, tad dabar abiejų pavardė yra Numa.
Kaetana teigė, kad yra laiminga dėl šio jųdviejų sprendimo, ir tikisi, kad dabar žmonėms bus lengviau tiek tarti, tiek rašyti jos ir vyro pavardę. „Nuo vaikystės buvau pratusi, kad mano vardą sunkiai tardavo ir klaidingai rašydavo - pradžioje bėdų turėjo net giminės. Bet po vestuvių sunkumai su vardu nublanko lyginant su dviguba pavarde, ypač gyvenant Jungtinėje Karalystėje. Problemų kildavo visur, kur tik reikalinga pavardė: medicinos įstaigose, oro uostuose, bankuose. Liūdniausia, kad trukdė profesinei veiklai, seminaruose niekas net nebandydavo pavardės tarti. Tingėdama aiškinti antrą pavardės dalį, tebenaudodavau mergautinę, bet šalutinis poveikis - kelionėse Nerijus tapdavo Mr Leontjeva, buvo net ir Mr Leontjeva-Numavičienė bei Mr Numavičienė (užsieniečiams nepaaiškinsi skirtingų sutuoktinių pavardžių galūnių). Todėl abu susitrumpinome pavardes ir tapome Numomis. Dabar vėl galiu grįžti prie įprastos veiklos aiškinant, kad aš ne Katajana“, - socialinėje erdvėje rašė Kaetana.
Nerijus Numa: Verslo Kelias
Nerijus Numa (anksčiau Numavičius; gimęs 1967 m. gegužės 12 d.) - turtingiausias Lietuvos žmogus, sukaupęs didžiulį turtą. 15min paskelbtame turtingiausių šeimų reitinge „Vilniaus prekybos“ akcininkai, du broliai Numavičiai, tiesa, šiandien nešiojantys skirtingas pavardes, rikiuojasi pirmi ir valdo 1,88 mlrd. eurų vertės turtą.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Verslo Pradžia ir „VP Devintukas“
Nors Numos arba Numavičiaus pavardė labiausiai siejama su prekybos tinklu „Maxima“, mažmeninė prekyba iš pradžių tebuvo tik vienas tarp daugybės skirtingų „Vilniaus prekybos“ verslų. I.Staškevičius ir N.Numa bendrą verslą pradėjo dar 1990 m., įsigydami kirpyklą. Kursiokų duetas susipažino Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Prie jų netrukus prisijungė ir dar vieni studijų kolegos - Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai.
Devintuką sudarė kiti šeimos nariai ir draugai - prie buvusių medicinos studentų prisijungė Nerijaus broliai Julius, Vladas, Marcinkevičiai taip pat į verslą pasikvietė brolį Mindaugą. Šis prisiviliojo bendramokslį Mindaugą Bagdonavičių, grupėje atsidūrė Renatas Vaitkevičius.
„Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus.
Kapitalo Kaupimas ir Sėkmės Istorijos
Vertybiniai popieriai buvo pati reikšmingiausia būsimo kapitalo kaupimo priemonė. 1995 m. privatizavę keturis cukraus fabrikus, už juos 1998 m. verslininkai iš Danijos kompanijos „Danisco Sugar“ gavo 100 mln. litų, kuriuos galėjo investuoti į kitas verslo sritis.
Mažmeninės Prekybos Tinklų Augimas
Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo vis besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai. 1994 m. tinklas turėjo kelias parduotuves ausiai neįprastu pavadinimu „Urdžia“. 2000 m., praėjus aštuoniems metams nuo pirmojo „VP devintuko“ prisilietimo prie mažmeninės prekybos, UAB „VP Market“ valdomo tinklo pajamos jau siekė 1,685 mlrd. litų, jį sudarė virš 100 parduotuvių įvairiais pavadinimais. Palyginimui, 2021 m. bendrovė vien Lietuvoje turėjo 252 parduotuves, o jų apyvarta siekė 1,759 mlrd. eurų.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Ambicijų ir Skandalų Metai
2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“. Jis pačių verslininkų buvo laikomas grupės galios simboliu, naujo tinklo, tapusio vienu iš esminių pajamų generatorių, pradžia. Viena tokių - parduotuvių plėtra užsienyje. 2000 m. pradėjusi plėstis Latvijoje tuometinė „VP grupė“ vos po penkmečio turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 - Estijoje. 2005 m. taip pat plėtėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Antrąjį įmonės veiklos dešimtmetį ryškiausiai įprasmino „Vilniaus prekybos“ išbandymas visiškai naujoje sferoje - energetikoje.
„VP Dešimtuko“ Iširimas ir Akcininkų Pokyčiai
„VP dešimtuko“ iširimas buvo naujas ir itin reikšmingas riboženklis trijų dešimtmečių „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Šiandien galutinių naudos gavėjų beliko trys: N.Numa valdo didžiausią akcijų paketo dalį, smulkieji akcininkai yra jo brolis V.Numavičius ir ilgametis bičiulis I.Staškevičius.
Asmeninis Gyvenimas
N.Numavičius kartą jau buvo vedęs. 2008 m. jis nutraukė santuoką su dešimčia metų jaunesne žmona Lina.
2021 m. buvo paskelbta, kad Nerijus Numa su žmona ekonomiste Kaetana Leontjeva-Numa (35) džiaugiasi šeimos pagausėjimu. Pora susilaukė berniuko.
Igoris Leontjevas: Verslininko Šaknys
IGORIS LEONTJEVAS buvo bendrovės „Ekovalda“, valdžiusios prekybos centrus „Eko“, vienas savininkų. 2002 m. „Eko“ tinklas buvo parduotas Švedijos bendrovei ICO ir tapo „Rimi“. 2017 m. verslininkas sulaukė žiniasklaidos dėmesio, kai sostinės Linkmenų gatvėje dėl statybos broko teko uždaryti „Rimi“ prekybos centrą.
Santykis su Alytumi ir kultūrine veikla
Kaetanos Leontjevos biografija yra susijusi ir su Alytumi per kultūrinę veiklą, kurią kuravo Alytaus miesto biblioteka. Ši biblioteka 1993-2006 m. organizavo įvairius kultūrinius renginius, parodas ir susitikimus su menininkais bei rašytojais. Ši veikla rodo glaudų ryšį tarp kultūros ir bendruomenės gyvenimo.
Alytaus miesto bibliotekos kultūrinė veikla (1993-2006 m.)
Alytaus miesto biblioteka aktyviai dalyvavo kultūriniame miesto gyvenime, organizuodama įvairius renginius ir parodas, pritraukdama menininkus, rašytojus ir kitus kultūros veikėjus. Štai keletas svarbiausių renginių:
- Parodos ir menininkų vakarai: Biblioteka organizavo įvairių menininkų parodas, pradedant tapyba ir baigiant fotografija. Tai suteikė galimybę vietos menininkams pristatyti savo darbus ir prisidėti prie miesto kultūros.
- Rašytojų ir poetų susitikimai: Biblioteka kvietė žinomus rašytojus ir poetus, kurie pristatydavo savo kūrybą, skaitydavo poeziją ir bendraudavo su skaitytojais. Tai skatino literatūrinį susidomėjimą ir kultūrinį dialogą.
- Muzikiniai vakarai: Biblioteka organizavo muzikinius vakarus, kuriuose dalyvaudavo įvairūs atlikėjai, pradedant klasikinės muzikos atstovais ir baigiant džiazo muzikantais. Tai suteikė galimybę gyventojams mėgautis aukštos kokybės muzika ir praturtinti savo kultūrinę patirtį.
- Klubo „Civitas“ diskusijos: Biblioteka organizavo diskusijas su įvairiais intelektualais ir visuomenės veikėjais, kurios skatino pilietinį sąmoningumą ir diskusijas apie svarbius socialinius ir politinius klausimus.
Reikšmingi renginiai ir asmenys
Per šį laikotarpį biblioteka surengė daugybę reikšmingų renginių, į kuriuos buvo įtraukti žinomi menininkai, rašytojai ir intelektualai. Štai keletas pavyzdžių:
- Jurgis Kunčinas: Rašytojas Jurgis Kunčinas buvo vienas iš pagrindinių bibliotekos rėmėjų ir dalyvių. Jo dalyvavimas pritraukdavo daug lankytojų ir padėjo populiarinti biblioteką kaip kultūros centrą.
- Antanas A. Jonynas: Poetas Antanas A. Jonynas dažnai dalyvaudavo bibliotekos renginiuose, skaitydavo savo poeziją ir bendraudavo su skaitytojais. Jo dalyvavimas praturtindavo literatūrinę programą ir pritraukdavo literatūros mėgėjus.
- Kiti menininkai ir rašytojai: Biblioteka kvietė daugybę kitų žinomų menininkų ir rašytojų, kurie prisidėjo prie bibliotekos kultūrinės veiklos ir praturtino miesto kultūrinį gyvenimą.
Parodos ir kūrybiniai vakarai
Biblioteka nuolat organizavo parodas ir kūrybinius vakarus, kuriuose buvo pristatomi įvairūs menininkų darbai ir literatūriniai kūriniai. Štai keletas pavyzdžių:
- Tapybos parodos: Biblioteka organizavo tapybos parodas, kuriose buvo pristatomi įvairių menininkų darbai, pradedant vietos kūrėjais ir baigiant žinomais Lietuvos tapytojais.
- Fotografijos parodos: Biblioteka organizavo fotografijos parodas, kuriose buvo pristatomi įvairūs fotografijos žanrai, pradedant portretais ir baigiant peizažais.
- Kūrybiniai vakarai: Biblioteka organizavo kūrybinius vakarus, kuriuose buvo pristatomi įvairūs literatūriniai kūriniai, pradedant poezija ir baigiant proza.
Ši kultūrinė veikla ne tik praturtino Alytaus miesto gyventojų kultūrinį gyvenimą, bet ir padėjo bibliotekai tapti svarbiu kultūros centru mieste.