Kūdikio laukimas - vienas ypatingiausių įvykių moters ir jos šeimos gyvenime. Kiekviena besilaukiančioji turėtų stengtis, kad jaustųsi gerai, turėtų daug energijos ir daryti viską, kad užtikrintų, jog mažylis gims sveikas. Tačiau, kartais, ypač išėjus iš darbo atostogų dėl nėštumo, gali kilti klausimas - ką veikti? Šiame straipsnyje aptarsime įvairias veiklas, kurios gali būti naudingos ir malonios nėštumo metu, taip pat pateiksime patarimų dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų svarbių aspektų.
Veiklos nėštumo metu: nuo savišvietos iki kūrybos
Kai po įtempto darbų maratono būsima mama išeina nėštumo atostogų, jai neretai atsiveria tuštuma - o ką dabar daryti? Didelė dalis moterų drąsiai naudojasi šia privilegija. Pirmąją dekreto savaitę džiaugiasi neribotu miegeliu rytais, tvarkosi namuose, aplanko draugus ir … po poros savaičių grimzta į depresiją su klausimu „ką veikti?”.
Štai keletas idėjų, kuo būtų galima užsiimti išėjus užtarnauto vaikelio laukimo atostogų, kad šis laikotarpis ne tik teiktų džiaugsmo, bet ir atneštų naudos:
Savišvieta ir skaitymas: Likus mažiau nei trims mėnesiams iki vaikelio atsiradimo, galite užsiimti savišvieta. Skaitykite apie pasiruošimą gimdymui, žindymą ir galimas problemas, jų sprendimo būdus, apie pirmąsias vaikelio dienas šiam pasaulyje, apie auklėjimą pirmaisiais mėnesiais ir pan. Domėkitės, kokios priemonės reikalingos vaikelio auginimui, paskaitykite apie tų priemonių (pvz., gultukas, šokliukas, lavinimo kilimėlis ir kt.) įvairovę, kainas, kitų tėvelių patirtį. Atminkite, kuo daugiau žinosite, tuo mažesnį patirsite šoką gimus vaikeliui ir Jums bus lengviau auginti mažylį.
Rašymas: Tiek skaitymas, tiek rašymas leidžia nusiraminti, mintys sutelkiamos į šias veiklas, neužleisdamos vietos negatyvioms mintims: o kas jeigu… Rašyti galite apie tai, ką perskaitėte, galite dalintis savo mintimis mamyčių forumuose, portaluose, ar rašyti savo dienoraštį. Labai smagu, jei rašytumėte apie vaikelio laukimą, apie kiekvieną laukimo savaitėlę. Patikėkite, po gimdymo praėjus pusei metų, užrašytos Jūsų mintys įgaus didelę vertę. O ką jau kalbėti apie jų prasmę praėjus 10-čiai metų.
Taip pat skaitykite: Kelionės su vaikais
Maisto gaminimas: Patinka sukiotis virtuvėje? Puikus metas pabandyti iškepti tortą, šiuo metu labai populiarius keksiukus su įmantriausiasi papuošimais, pagaminti gardų jautienos troškinį, išbandyti naujus salotų receptus. Atradimais galite dalintis su kitomis mamytėmis, galite rašyti savo receptų knygelę. Ypatingus patiekalus ar desertus galite net parduoti. Turinčios didesnę virtuvę, gali gaminti išvežamuosius pietus ar vakarienes šventėms. Tiesa, itin pravartu pasigaminti ir užšaldyti šiek tiek maisto. Ką tik po gimdymo Jūs būsite nuvargusi, o tėvelis galėtų ištraukti paruoštukus iš šaldikio ir lengvai pagaminti gardų šviežią maistą.
Rankdarbiai: Jei turite siuvimo mašiną, pats metas ją ištraukti iš sandėliuko ir imtis darbo. Galite siūti būsimam vaikeliui rūbelius, o gal sau - nėštukės rūbelius, o gal pasisiūsite žavingą suknelę, į kurią sprausitės tuoj po gimdymo. Nemokate? Ne bėda. Siūkite paprastus dalykus, pavyzdžiui patalynę. Pasiūkite vaikelio lovelei, vežimėliui pataliukus. Pasisiūkite ir sau gražią patalynę. Galite netgi siūti ir parduoti madingus patalynės komplektus. Naujagimiui būtinos vilnonės megztos kojinaitės. Numegzkite pora komplektukų. Jei Jūsų vaikelis gims žiemą, galite numegzti ir kepurėlę, kombinzoniuką, megztuką. Nusimegzkite sau ir vyrui kojines, šalikus, o gal net megztinius. Mezgate profesionaliai? Metas savo darbus pasiūlyti kitiems. Numegzkite pora megztinių ar suknelių ir pabandykite stotį į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Galėsite ne tik didžiuotis tapus tautodailininke, bet ir savo darbus pardavinėti visose tautodailės darbų parduotuvėse.
Kūryba: Mamytės, turinčios meno gyslelę, turėtų pagalvoti apie kūrybą. Kurti galite itin populiarius saldainių medžius, papuošalus, pampersų tortus, o gal sugalvosite kažką naujo? Šiuo metu vėl į madą ateina paveikslai. Pieškite ir puoškite savo namus. Padovanokite savo paveikslą tėveliams, seneliams. Pabandykite įdėti savo darbus į internetą pardavimui. Galbūt mėgstate augalus. Auginkite gėles, dalinkitės patarimais su kitomis mamytėmis. O gal reikėtų daiginti pomidorus, paprikas… ? Sėklos kainuoja kelis eurus, o štai daigai - brangūs. Galite auginti daigus sau, o galite net bandyti turguje parduoti.
Mokslai ir naujos žinios: Jeigu Jums puikiai sekėsi mokslai, pasiilgstate referatų ar diplominių darbų rašymų, tuomet puikus metas padėti „nieko nespėjančiam” studentui. Nueikite į masažo kursus, tapybos kursus, kompiuterių kursus.
Fotografija: Dauguma mamyčių turi foto aparatus. Ir dauguma moka fotografuoti Auto režimu 🙂 Išsikelkite sau iššūkį išmokti fotografuoti visais galimais režimais, išsiaiškinkite kas ką reiškia, kada kurią funkciją naudoti. Fotografuokite vaikelio laukimą, detales - jo daiktelius. Gimus vaikeliui, galėsite kokybiškai fotografuoti jį, nereikės samdyti fotografo fotosesijai. Jei svajojate turėti nėštumo nuotraukų, tam turite dar kelis mėnesius. Pasiieškokite fotografo profesionalo - ir pirmyn. Vasara tam itin palankus laikas, nes fotosesijai nebūtinos patalpos. Žydinti gamta - kuo puikiausias fonas įamžinti gražųjį jūsų gyvenimo laikotarpį.
Taip pat skaitykite: Ką veikti Turkijoje su vaikais?
Prekyba: Jeigu Jūs žinote iš kur galima nusipirkti daiktus ar drabužius pigiau, tai nereiškia, kad visi tą žino. Pasinaudokite savo pranašumu, pirkite pigiau, o parduokite brangiau. Galbūt netgi verta sukurti savo internetinę parduotuvę?
Grožio paslaugos: Galbūt Jums patiktų lakuoti nagučius, dažyti plaukus, atlikti depiliacijos procedūras? Nueikite į mokomuosius kursus, nusipirkite pradžiai šiek tiek darbo priemonių ir pasiūlykite savo paslaugas draugėms, kaimynėms.
Pasilepinkite: Nueikite į parodą, muziejų, kino teatrą, koncertą ar spektaklį. Visai gali būti, kad gimus mažyliui kurį laiką nerasite tam nei laiko, nei noro. Be to, geros emocijos naudingos ir mamai, ir būsimam vaikeliui. Taip pat, pasilepinkite grožio procedūromis. Daili šukuosena, manikiūras, pedikiūras ar kosmetologės konsultacija praskaidrins nuotaiką. Be to, daugelis SPA centrų siūlo poilsio ar atsipalaidavimo programų būsimoms mamoms.
Kraitelio pirkimas ir kambario ruošimas: Pirkite mažylio kraitelį. Neatidėliokite to paskutinei dienai ir nepalikite vyro pečiams po gimdymo. Pamatysite, rinkti lėlės dydžio kojinaites ar marškinėlius yra ne mažiau smagu, kaip pačiai matuotis drabužį iš naujos kolekcijos. Taip pat, įrenkite mažylio kambarį ar kampelį. Žinoma, nesiūlome vienai stumdyti baldų ar klijuoti tapetų, bet nedideli darbeliai tikrai patenkins jūsų „lizdo sukimo” sindromą. Pagalvokite, kur laikysite būsimo mažylio sauskelnes, rūbelius ir higienos reikmenis. Kuo papuošite sieną, ties kuria stovės vaiko lovelė?
Apsilankykite nėščiųjų kursuose: Nors nėštumas ir baigiasi, galite išklausyti gimdymo ar vaikučio priežiūros paskaitas. Padarykite tai nors dėl vyro - lai jis aktyviai dalyvauja laukiant ir pasitinkant naują gyvybę.
Taip pat skaitykite: Ką veikti su vaikais gamtoje
Judėkite: Jei jaučiatės gerai, lankykite baseiną, susitikite su draugais, eikite į biblioteką.
Ilsėkitės: Kad ir kaip keistai skambėtų, neveikite nieko. Ilsėkitės, mėgaukitės ramybe, skaitykite. Pagaliau miegokite kada norite ir kiek norite.
Ieškokite savęs, ieškokite veiklos, kuri leistų Jums realizuoti save, atrasti save iš naujo.Nesudomino nei viena iš aukščiau paminėtų veiklų? Nieko nemokate, nenorite, nepatinka? Tuomet skirkite laiko tinginystei 🙂 Tingėkite, eikite pasivaikščioti, nuvažiuokite pas močiutę į kaimą. Patikėkite, ateis laikas, kai savaime norėsite ko nors imtis.
Mityba nėštumo metu
Tikriausiai visos būsimos mamos yra girdėjusios raginimą valgyti „kaip už du“. Tačiau mokslinių tyrimų duomenimis, nėščiųjų energijos poreikiai padidėja visai nedaug, vos apie 15 proc. Valgymas „už du“ gali sąlygoti nutukimą, paskatinti gimdymo ir pogimdyvinio laikotarpio komplikacijas. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota.
- Baltymai: Tai - pagrindinė besilaukiančios moters, vaisiaus ir placentos statybinė medžiaga, todėl baltymų poreikiui patenkinti kasdien reikėtų suvalgyti bent 60 g žuvies, vištienos ar kitos mėsos ir nepamiršti į racioną įtraukti bent trijų rūšių pieno produktų.
- Riebalai: Riebalai išskiria dvigubai daugiau kilokalorijų negu riebalai ir yra labai svarbūs kai kuriems vitaminams įsisavinti.
- Angliavandeniai: Tai - pagrindinis kūno energijos, kurios nėštumo metu reikia žymiai daugiau, šaltinis. Tačiau turėkite omenyje, kad ne visi angliavandeniai yra vertingi. Stenkitės rinktis kuo daugiau sudėtinių angliavandenių - kviečių, ryžių, kukurūzų, avižų, miežių ar rugių produktų, vaisių bei daržovių.
- Mineralinės medžiagos ir vitaminai: Nėštumas - rimtas iššūkis moters organizmui, todėl patariama savo mitybą papildyti vitaminais, mineralais bei mikroelementais. Nėštumo metu itin išauga folio rūgšties, vitamino D, kalcio ir cinko poreikis, taip pat padidėja kraujo tūris, todėl itin svarbu gauti daug geležies.
Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Maistas turėtų būti be saldiklių, sintetinių dažiklių ir priedų.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
Per pirmą nėštumo trimestrą rekomenduojama suvartoti apie 2900 kcal per dieną, antrame trimestre - papildomai dar 340 kcal per dieną, o trečiuoju nėštumo laikotarpiu - šiek tiek daugiau nei antruoju - papildomai apie 450 kcal per dieną. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Siūloma vengti kepenų, pašteto ir kitų kepenėlių patiekalų, nes juose labai daug vitamino A, o per didelis jo kiekis gali būti kenksmingas vaisiui. Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas. Be to, didelis kofeino kiekis neleidžia organizmui tinkamai pasisavinti geležies.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėštumo metu išauga ne tik kalorijų, bet ir vitaminų, mineralinių medžiagų bei mikroelementų poreikis. Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.
Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai. Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.
Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.
Ko reikėtų vengti nėštumo metu?
- Dėl su maistu plintančių infekcijų rizikos nėščiosioms nerekomenduojama vartoti žalios mėsos, žuvies ar su ja pagamintų patiekalų (pvz., sušių), nepasterizuoto pieno ir jo produktų, žalių kiaušinių. Taip pat dėl infekcijų rizikos patartina vengti įvairių sėklų daigų, ypač įsigytų iš nesertifikuotų gamintojų.
- Dėl didelės vitamino A koncentracijos nėščiosioms nerekomenduojama dažnai vartoti paštetų ir kiti mėsos subproduktų gaminių. Nors vitaminas A vaisiaus vystymuisi reikalingas, pernelyg didelis kiekis gali sutrikdyti raidą. Saugiausia vitaminą A gauti jo augalinių pirmtakų - karotenoidų - pavidalu. Jų yra morkose, moliūguose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose, abrikosuose.
- Piktnaudžiauti kava.
- Vartoti gaminius su transriebalais (etiketėse jie žymimi kaip „iš dalies hidrinti riebalai“). Šie sintetiniai junginiai pereina per placentą ir patenka į vaisiaus organizmą.
- Nereikėtų pernelyg bijoti visų minkštųjų sūrių. Jeigu etiketėje nurodyta, jog produktas (pvz., feta ar mocarela) pagamintas iš pasterizuoto pieno - jį vartoti galite.
Jodas ir žuvis nėštumo metu
Nėščiosioms patartina naudoti tik joduotą druską, o ne kitokios rūšies (pvz., Himalajų). Lietuvos gėlame vandenyje ir dirvožemyje jodo beveik nėra, todėl esame priskiriami deficitiniam regionui. Reikėtų žinoti, kad jodas yra lakus, todėl ilgiau nesandariame inde pastovėjusioje druskoje jo koncentracija gali būti gerokai sumažėjusi. Taigi, druską reiktų pirkti nedidelėmis pakuotėmis ir laikyti sandariai.
Per savaitę nėščiajai rekomenduojama suvalgyti iki 340 g žuvies ir kitų jūrų produktų. Rinkitės vandenyne, o ne Baltijos jūroje sugautą žuvį. Geriausias pasirinkimas: menkės, jūrinės lydekos, atlantinės skumbrės, silkės, lašišos, upėtakiai, ešeriai, sardinės, krevetės, kalmarai. Tuną rekomenduojama valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę, geriausia rinktis dryžuotąjį. Dėl didelės gyvsidabrio koncentracijos patariama vengti stambių plėšrių žuvų: karališkųjų skumbrių, ryklių, buriažuvių, kardžuvių, cigarinių ešerių, didžiaakių tunų.
Nevartojant pakankamai žuvies ir mažai būna saulėje (ypač šaltuoju metų laiku) rekomenduotina vartoti žuvų taukus, vitaminą D. Moterims, turinčioms didesnę riziką susilaukti alergiško vaiko, Pasaulio alergijos organizacija (WAO) rekomenduoja vartoti probiotikus. Dėl infekcijų rizikos būtina kruopščiai laikytis higienos taisyklių, dažnai plauti rankas, gerai nuplauti vaisius, daržoves po tekančiu vandeniu. Galima naudoti specialius ekologiškus ploviklius, skirtus vaisiams ir daržovėms plauti, ypač tiems.
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.
Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus.
1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Jų išvados parodė, kad vartojusios bent vieną iš penkių skausmą malšinančių vaistų moterys dažniau patyrė komplikacijų, sukeliančių riziką, kad jų kūdikis turės mažą gimimo svorį, apsigimimą arba gims per anksti. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui. Gydytojas, įvertinęs situaciją, paskirs geriausiai tinkantį medikamentą.
Taip pat svarbu atminti, kad jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus.
Žalingų įpročių atsisakymas
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.
„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Mankšta iki nėštumo, jo metu ar po gimdymo yra reikalinga, tuo turbūt nė viena moteris neabejoja, tačiau kartais iškyla klausimų - kada pradėti, kokiais atvejais negalime sportuoti, kokią judėjimo rūšį geriau pasirinkti ir pan.
Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).
Fizinio aktyvumo nauda
Šiandienai, nuostabių specialistų, mokslininkų, profesorių dėka, turime užtektinai įrodymų teigti, jog fiziškai aktyvesnei moteriai didesnė tikimybė pagimdyti natūraliais takais, mažėja tikimybė priešlaikinio gimdymo ir gimdymo Cezario pjūvio pagalba, nepaisant to, sumažėja rizika sirgti tokiomis ligomis kaip nutukimas, hipertenzija, gestacinis diabetas, psichologinės ligos (ypatingai pogimdyvinė depresija). Taip pat, gimę vaikai turi mažesnius nutukimo bei maisto apykaitos sutrikimų atvėjus, pačios moters kūnas geba greičiau atsistatyti po gimdymo.
#