Darželio pedagogai atlieka svarbų vaidmenį vaiko gyvenime, padėdami jam augti, mokytis ir socializuotis. Šiame straipsnyje apžvelgsime įdomius faktus apie darželio pedagogų darbą, jų funkcijas, iššūkius ir indėlį į vaikų ugdymą.
Pedagogų komanda darželyje
Darželiuose ir mokyklose su vaikais dirba ne tik mokytojai ir mokytojos, bet ir švietimo pagalbos specialistės bei specialistai, mokytojo padėjėjai. Visi šie specialistai padeda spręsti kylančias problemas, kurti palankią ir saugią ugdymosi aplinką, atsiskleisti mokiniui ir siekti rezultatų, atsižvelgiant į kiekvieno galias.
Mokytojo padėjėjai
Mokytojo padėjėjai padeda ugdytiniui, tačiau patys ugdymo proceso neorganizuoja, užduočių ugdytiniams nerengia, pamokų nedėsto. Mokytojo padėjėja, turinti ketverių metų patirtį, teigia, kad šį darbą pasirinko išgirdusi artimoje aplinkoje pasakojant apie tai, kiek daug pagalbos vaikams gali suteikti šis darbuotojas. Ji myli vaikus, geba rasti bendrą kalbą bei juos motyvuoti. Dirba su įvairaus amžiaus mokiniais, nuo pradinukų iki aštuntokų, atsižvelgdama į klasėse esančių mokinių poreikius. Dirbdama su konkrečiais mokiniais, ilgainiui juos geriau pažįsta, žino, kas jiems labiausiai nesiseka, kur reikia pasitempti ir į ką atkreipti dėmesį. Padeda ir pertraukų metu, palydžiu mokinius į valgyklą. Kartu su klasių vadovais ir jų auklėtiniais vyksta į ekskursijas. Po pamokų dirba namų darbų ruošos centre, į kurį nukreipiami mokymosi sunkumų turintys vaikai, kurie neturi sąlygų papildomai pasimokyti namuose. Jai svarbiausia - kuo geriau pažinti kiekvieną savo mokinį, padėti mokytis, palaikyti, būti kartu.
Socialiniai pedagogai
Socialiniai pedagogai padeda įgyvendinti vaiko teisę į mokslą, užtikrinti jo saugumą mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai jo socializacijai, pilietinei brandai. Vienas iš socialinių pedagogų teigia esanti viena pirmųjų socialinių pedagogių. Socialinio pedagogo pagalba gali būti planuota arba spontaniška, kai jos reikia čia ir dabar. Į socialinį pedagogą visada gali kreiptis ir tėvai, kai vaikas turi motyvacijos mokytis ar socializacijos problemų. Konsultuoja ir mokytojus, mokytojų padėjėjus. Pastebi, kad gaila, vis dar pasitaiko situacijų, kai mokiniai gąsdinami socialiniu pedagogu, lyg šis būtų policininkas, o turėtų būti atvirkščiai. Jie esame pagalbos teikėjai, o ne baudėjai. Kai pradėjo dirbti, ir mokykloje būta tokių istorijų, bet dabar tai jau seniai išgyvendinta.
Specialieji pedagogai
Specialieji pedagogai teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, sutrikimų ir negalių, padeda gerinti specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymąsi, kad vaikai galėtų pasiekti asmeninės pažangos. Kitaip tariant, specialieji pedagogai, pasitelkę konkrečiam mokiniui tinkančias metodikas, padeda jam suprasti ugdymo turinį, jį įtvirtinti. Specialiųjų pedagogų pagalba svarbi ir mokytojams: jie pataria mokytojams, kaip pritaikyti mokomąją medžiagą ir mokymo priemones, individualizuoti, pritaikyti bendrąsias programas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams. Be to, specialieji pedagogai stebi mokinius ir atlieka pedagoginį mokinių vertinimą, nustato mokinių žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą mokykloje. Specialioji pedagogika yra gana jautri ir empatijos reikalaujanti profesija. Specialiesiems pedagogams tenka dirbti su jautresnėmis mokinių grupėmis, turinčiomis mokymosi sunkumų, sutrikimų. Jų tikslas - padėti kiekvienam vaikui mokytis pagal jo galimybes, laiku įvertinant ugdymosi barjerus ir trikdžius. Specialiųjų ugdymosi poreikių gali turėti jau ikimokyklinio amžiaus vaikas. Mokykloje, nuo pat pirmos klasės susidūrus su mokymosi sunkumais ir išbandžius visus pagalbos būdus, priemones, tėvelių sutikimu, kreipiamasi į savo miesto pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kad būtų nustatyti ir įvertinti mokymosi sunkumai. Svarbiausia šiame darbe - užmegzti šiltą emocinį ryšį su vaiku, kad jis jaustųsi išgirstas, suprastas. Dirba su 1-8 klasių mokiniais. Dažniausiai, nustačius, kad mokiniui reikalinga specialiojo pedagogo pagalba, su tuo mokiniu dirbama iki pat mokyklos baigimo. Širdį glosto, kai mokinys įvardija, jog padedant specialiajam pedagogui puikiai supranta ugdymosi turinį ir laukia, kada vėl susitiksime. Vienas mokinys, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių, pirmą kartą dalyvavo meninio skaitymo konkurse - kaip jis ruošėsi tam konkursui, kiek malonaus jauduliuko patyrė! Ir konkurse užėmė pirmą vietą. Tokio laimingo jo dar nebuvo mačiusi!
Taip pat skaitykite: Ką veikti su 6 mėnesių kūdikiu?
Darželio aplinka ir ugdymas
Nuo 2024-09-01 Kauno lopšelyje-darželyje „Svirnelis“ sudaryta grupė vaikučiams iki 1 metų amžiaus, kuri dirba 4 val. per dieną, nuo 8 iki 12 valandos. Lopšelyje-darželyje kūdikiai gali būti paliekami keletui valandų per dieną, kuomet tėveliams prireikia. Vaikučius ir tėvelius supa jauki, maloni, pagal higienos reikalavimus įrengta grupės aplinka. Mažyliai mokosi bendraudami su mokytojomis, pamėgdžiodami jas ir jų padedami. Pagrindinė ugdymo forma - žaidimas, kai vaikutis paklūsta įgimtam judėjimo ir mėgdžiojimo instinktui. Mokytojai suteikia mažiesiems naujų įspūdžių, emocijų, informacijos, skaito knygeles, pasakoja apie supančią juos aplinką, dainuoja daineles, skatina tarpusavio bendravimą. Pedagogės stengiasi, kad laikas praleistas kartu būtų linksmas, įdomus, kūrybingas ir turiningas, suteiktų galimybę kiekvienam gauti kokybišką ugdymą, patirti sėkmę.
Bendradarbiavimas su tėvais
Prieš metus Vilniaus lopšelio - darželio „Pelėda“ direktorė Gaila Žiemienė ir pavaduotoja ugdymui Audronė Rimšienė susidomėjo mokymais tėvams ir pedagogams. Pirmo susitikimo metu pažino ieškančią ir priimančią naujas idėjas, bei turinčią didžiulę patirtį, kuria noriai dalinasi, pedagogų bendruomenę. Kadangi su pedagogų ir tėvų bendruomene buvo intensyviai dirbama, kilo idėja surengti respublikinę ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokslinę-praktinę konferenciją „Šeimos ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas“. Lopšelio - darželio „Pelėda“ bendruomenėje gimusią konferencijos idėją palaikė ir konferencijos kuratore tapo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo poskyrio vyriausioji specialistė Ona Vaicekauskienė. Smagiai visus nuteikė ir konferenciją pradėjo Vilniaus lopšelio-darželio „Pelėda“ bendruomenės kolektyvas savo muzikiniu pasveikinimu. Pranešėja teigė, kad norėdami pagerinti tėvų ir darželio bendradarbiavimą pirmiausia pradėjome nuo savęs - nuo pedagogo pasirengimo bendrauti su šeima. Tobulėjantys bendradarbiavimo su tėvais įgūdžiai praplėtė galimybes atrasti vis įvairesnių ir efektyvesnių bendradarbiavimo su tėvais būdų ir metodų. Šiandien galime pasidžiaugti tėvų dalyvavimu įstaigos įvaizdžio kūrime: kartu kurtas įstaigos logotipas, vėliava, himnas. Prie konferencijos mokslinio svorio bei mokslinių įžvalgų labai prisidėjo Lietuvos edukologijos universiteto Socialinės komunikacijos institutas, kurio mokslininkai pasidalino savo tyrimų rezultatais ir mokslinėmis įžvalgomis. Prof. dr. Irena Zaleskienė įtraukiančio pobūdžio pranešime klausytojus sudomino ir uždegė vidinį norą analizuoti ieškant atsakymo į klausimą: „Nuo kada pradedam ugdyti pilietį?“. Klausydami pranešimo diskutavome kiekvienas su savimi, kaip suprantame: kas yra pilietis? Kas yra pilietinis ir tautinis ugdymas? Visiškai kitokią, bet ne mažiau jautrią, pedagogų ir tėvų tarpusavio bendradarbiavimo temą mums pristatė doc. dr. Regina Giedrienė: „Mokymosi ir socializacijos sutrikimų prevencija ikimokykliniame amžiuje“. Labai svarbu suteikti savalaikę pagalbą vaikui, kai imlieji vaikų raidos periodai yra nepasibaigę. Labai svarbu pedagogams ir tėvams bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant padėti vaikui sėkmingai vystytis. Doc. dr. Savo pranešime: „Pozityvios tėvystės mokymų modeliavimas ikimokyklinėse ugdymo įstaigose - tėvų ir pedagogų bendradarbiavimą skatinantis veiksnys” pristatė tyrimo rezultatus, kuriuo vykdžiau kaip LEU SKI dėstytoja ir Všį „Vaikų ugdymas“ lektorė (dr. Sigita Burvytė). Įdomiomis patirtimis savo pranešimuose dalinosi ikimokyklininių ugdymo įstaigų pedagogai. Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas“ auklėtoja Dijana Borisovienė pranešime „Bendradarbiavimas su šeima, siekiant atpažinti vaikų interesus, pasiekimus, kompetencijas“ dalinosi praktinio darbo su tėvais patirtimi: kaip tėvelius sudominti ir įtraukti į bendras vaikų, pedagogų ir tėvų veiklas. Įdomia praktine patirtimi pasidalino Vilniaus lopšelio-darželio „Birutė“ direktorė Diana Susaninienė, kurios pranešimo tema „Senjorų integracija į vaikų ugdymą per šeimos tradicijų skatinimą“. Gyvenimas diktuoja situacijas, kurių sprendimų ieško pedagogai praktikai. Vyresni žmonės jaučiasi visuomenėje nereikalingais, kai tuo tarpu jie labai reikalingi mažiems vaikams, perduodant sukauptą gyvenimišką patirtį. Įtraukiant senjorus į ikimokyklinio ugdymo procesą sprendžiama ir patirties perdavimo problema ir senjorų reikšmingumo problema. Vilniaus lopšelis-darželis “Pasagėlė” pedagogės Zita Jurgelevičienė ir Jurgina Tarvydienė pristatė „Darželio laikraštukas „MŪSŲ PASAGĖLĖ“- efektyvi priemonė bendruomenei suburti“. Pabaigoje skambėjo įdomūs pranešimai, kurie atspindėjo ikimokyklinių ugdymo institucijų bendruomenės gerąją bendradarbiavimo patirtį: Inga Bielinienė ir Ramunė Gustienė, Vilniaus lopšelis-darželis „Žilvitis“ savo žaismingu pavadinimu pranešime: „Mes visi dalinamės vienu skėčiu“, pristatė įvairius projektus ir veiklas, kuriose aktyvūs tiek pedagogai, tiek tėvai, siekdami vaikams sukurti harmoningą aplinką. Konferencijos pabaigoje Genė Maculevičienė ir Daiva Korotkovienė, Vilniaus lopšelis-darželis „Pelėda“, pasidalino virtualiais ugdytinių šeimų kelionių blyksniais. Stendiniuose pranešimuose visi lopšeliai-darželiai kaip bitutės suneša į korį medų, taip pedagogai sudėjo savo gerąją patirtį ir dalinosi su kitais.
Tobulėjimas ir naujovės
Tikriausiai daugelis supranta, kad pedagogams labai svarbu išlikti smalsiems, ieškoti būdų plėsti savo akiratį ir nuolat mokytis - tik tuomet jie gali būti pavyzdžiu savo auklėtiniams. Valdorfo vaikų darželio „Namelis medyje“ pedagogės šią tiesą gerai žino, todėl, kilus idėjai pasižiūrėti, kaip veikia Valdorfo darželiai kitose šalyse, ėmėsi ieškoti būdų ją įgyvendinti. Taip gimė projektas „Gerosios praktikos stebėjimas užsienio Valdorfo vaikų darželiuose ir jos pritaikymas“, gavęs finansavimą pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“. Jo metu dvylika darželio pedagogių turėjo galimybę aplankyti Ispanijos, Danijos, Švedijos ir Austrijos vaikų darželius, pasidalyti gerąja patirtimi, pasisemti įkvėpimo, o galbūt ir kažką pakeisti savo veikloje.
Valdorfo pedagogika
Valdorfo darželius, kur jie bebūtų steigiami, vienija suvokimas, kad vaikystėje yra klojamas žmogaus gyvenimo pamatas. Ypatingas dėmesys yra skiriamas vaiko poreikiams, kurių atliepimas užtikrina sėkmingą mokymąsi. Vaikai darželiuose mokosi per kasdienius buities darbus, laisvą žaidimą, meninius užsiėmimus, bendravimą, patyrimą gamtoje. Valdorfo vaikų darželiai įvairiose šalyse daug kuo panašūs: visuose pastebėsite tausojantį dienos ritmą, kai įkvėpimą - veiklas, kurių metu vaikai gauna naujų įspūdžių, - keičia iškvėpimas - laikas, kai vaikas gali pailsėti, spontaniškai išžaisti, suvirškinti gautus įspūdžius. Ypatingas ritmas būdingas ir savaitei bei metams. Visuose Valdorfo darželiuose vyrauja šilta, jauki ir vaiko poreikius atliepianti aplinka, kurios neatsiejama dalis yra dėmesingas, globojantis ir aiškias ribas brėžiantis suaugusysis, suteikiantis vaikui galimybę augti ir pačiam patirti atradimo džiaugsmą. Valdorfo darželio „Namelis medyje“ auklėtojos iš kelionių parsivežė tylos, buvimo čia ir dabar bei mažų atradimų džiaugsmo įspūdžius.
Vaiko jėgų tausojimas
Valdorfo darželiuose ypač tausojamos vaiko jėgos - manoma, kad tik sveikas ir pailsėjęs vaikas gali būti smalsus, gebėti priimti įspūdžius ir mokytis, todėl rūpinamasi sveiku dienos, savaitės bei metų ritmu. Visuose darželiuose, kuriuos auklėtojos aplankė, vaiko „darbo diena“ baigiasi maždaug 13-15 valandą, tad vaikai turi laiko pabūti namuose, pabendrauti su tėvais ir anksti eiti miegoti. Vasarą darželiai atostogauja, o tėvai organizuoja savo darbus taip, kad galėtų pabūti su vaikais. Net Švedijoje, kur įstatymai numato vienodą darbo laiką visiems darželiams, ir Valdorfo darželiai taip pat turėtų dirbti visą darbo dieną, aplankyto darželio „Lindenrangen“ tėvai vaikus pasiima apie 15 valandą, nes taip vaikui yra geriausia. Taigi, Valdorfo darželių gyvenimas sukasi aplink vaiką, jo pirminius poreikius, todėl ne visada yra patogus tėvams. Nepaisant to, norinčių patekti į Valdorfo darželį yra nemažai, ir tai ne visada paprasta.
Taip pat skaitykite: Velykiniai margučiai: tradicijos ir modernumas
Dienos miegas
Ar vaikai Valdorfo darželiuose miega dieną? Taip, poilsis dieną vaikams yra svarbus, nes būdami su kitais vaikais jie pavargsta greičiau nei suaugę. Danijoje mažieji (vaikai iki 3 metų) migdomi vežimuose lauke. Vyresnieji atsigula ant čiužinukų ir klausosi gyvai sekamos pasakos ar lyros garsų. Kai kurie vaikai užmiega - taip jie mokosi nurimti ir pailsėti. Tačiau daug kur vaikai nemiega, nes iš karto po pietų keliauja namo.
Buvimas gamtoje
Aplankytus Valdorfo darželius vienija ilgas vaikų buvimas lauke. Gabrielė ir Kotryna, besistažavusios Danijos darželyje „Bonsai Institute“, stebėjo, kaip ryte guminiais drabužiais apsirengę vaikai rinkosi ne darželio grupėje, o miške po medžiu, dėjosi kuprines ir ėjo į kasdienį žygį. Auklėtojos stūmė vežimaitį, prikrautą visko, ko gali prireikti iki popietės: pledų, vandens, maisto, knygų, drožybos reikmenų, medžiagų, virvių, tualetų… Didelėje pievoje buvo įrengta dienos stovyklavietė. „Ten, kur esu, yra mano namai, ir aš galiu savimi pasirūpinti - toks išgyvenimas užplūdo matant, kaip auklėtojos ir vaikai natūraliai susikuria saugią erdvę gamtoje“, - dalijasi įspūdžiais Gabrielė. Švedijoje esančiame darželyje žygio diena - penktadienis, tad kiekvieną penktadienį vaikai pasiima savo kuprinėles, prisideda maisto visai dienai ir keliauja į žygį miške. Ten jie užkandžiauja ir pietauja. Ir taip kiekvieną penktadienį. Žiemą taip pat! Grįžę į darželį vaikai į vidų nebeina - tėvų laukia lauke. Auklėtojos Rasa ir Jūratė aplankė Valdorfo darželį, įsikūrusį nedidelėje saloje Danijoje. Rasa pasakoja: „Kas labiausiai įstrigo ir kuo tikrai norisi pasidalyti - tai ypač gilus ne tik suvokimas, bet ir patyrimas, kaip natūrali gamta ir buvimas joje veikia pedagoginį procesą. Vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia lauke. Kiemas erdvus, su daugybe natūralių užkaborių, galimybių įvairiai judėti, laipioti, balansuoti. Vaikams nuolat prieinama įvairių tekstūrų žemė, purvas, skiedrų danga, natūraliai randamos gamtinės medžiagos ir vanduo. Kieme taip pat įrengta saugi laužavietė. Vaikai, net ir patys mažiausieji, kasdien eina į žygį. Ten jie jaučia nuo jūros pučiantį vėją, nuostabų jūros aromatą, stebi augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Kai vėjas žvarbus ir šaltas, žygiai būna trumpesni, o pučiant šiltam ir glostančiam, vaikai gali braidyti, vyresnieji - net ir maudytis jūroje. Visas darželio gyvenimas teka lyg upė. Kartais srauniai: kai vaikai žaidžia linksmą rato žaidimą kieme ar bėgioja ir ritasi nuo kalno įkvėpti stipraus vėjo, kartais - tykiai: kai vaikai nuščiūva visu kūnu gerdami sekamą ar rodomą spektakliuku virtusią pasaką, kai susikaupę tyrinėja gamtą ir jos dėsnius ar ramiai ir harmoningai žaidžia tarpusavyje. Pedagogai kuria tos upės vagą. Pagrindinės pedagoginės priemonės - tikras, nuoširdus domėjimasis kiekvienu vaiku, buvimas vertu mėgdžioti pavyzdžiu ir daug, daug dainavimo. Atrodo, kad tokia turtinga gamtos aplinka, suaugusiųjų vidinė ramybė ir tylus džiugesys ištirpdo bet kokius vaikų sunkumus.“
Darželis ant stogo
Stažuotės metu Rasai ir Jūratei pavyko trumpai aplankyti ir kitą Valdorfo darželį, „Kirsebaergaarden“, kuris yra įsikūręs prestižiniame Kopenhagos rajone, sename fabriko pastate. Nors šio darželio erdvės labai ribotos, o vaikų ten daugybė - net 130! - viskas įrengta be galo išmaniai, kiek įmanoma labiau atliepiant Valdorfo pedagogikos principus ir vaikų poreikius. Karantino metu dvi naujos grupės buvo įkurtos ant pastato stogo! Čia pat, ant stogo, buvo įrengtos ir vaikų lauko aikštelės, kuriose yra smėlio, vandens, lentų statybų žaidimams ir net vištų bei bičių avilių! Viskas apželdinta, apsodinta daugybe įvairiausių augalų, todėl erdvės, nors ir labai nedidelės, atrodo gyvos ir jaukios. Kiekviena grupė kartą per savaitę keliauja į žygį: parką ar pajūrį.
Savaitės ritmas
Valdorfo darželiuose vaikai atpažįsta ne tik savaitgalį, kai nereikia eiti į darželį, bet gerai skiria ir kitas savaitės dienas. Štai Austrijoje esančiame darželyje pirmadienis - akvarelės liejimo, antradienis - žygio, penktadienis - duonelės kepimo diena… Vienai dienai - viena veikla, tad jai galima skirti daug dėmesio. Veiklos nėra ilgos - jos trunka tiek, kiek vaikai gali susikaupti. Ne mažiau nei veiklos svarbus ir laisvas, kūrybinis vaikų žaidimas. Tačiau kartais atsitinka taip, kad gyvenimas savaitės ritmą pakeičia, o pedagogams svarbu tai pastebėti ir pakoreguoti savo planus. Auklėtojos Vilma ir Ana pasakoja apie darželį Švedijos sostinėje Stokholme: „Mums labai patiko vaikų pasitikimo grupėje ritualas: su tėvais atėjęs vaikas nusirengia rūbinėlėje ir pasibeldžia į grupės duris. Laukia. Auklėtoja jas atidaro, pasisveikina ir įsiveda vaikelį į grupę tarsi į kitą - savo - pasaulį, kuriame galioja kitos taisyklės, verda savas gyvenimas, vyrauja gerokai lėtesnis tempas. Vaikas jau pažįsta grupės ritmą ir žino, ką reikia daryti - pasiėmęs savo rankdarbių krepšelį sėda rankdarbiauti: kas siuvinėja, kas apsiuva vilnonį kamuoliuką, kas neria - kiekvienas turi savo darbelį pagal amžių, gebėjimus ir širdies šauksmą. Ir kiekvienas padaro tiek, kiek nori, kiek gali, kiek išeina susikaupti, o po to eina žaisti. Ne visada diena prasideda nuo rankdarbių, kiekviena savaitės diena turi savo pradžią: vaško lipdymą, akvarelės liejimą ar panašiai. Tik pirmoji mūsų viešnagės diena prasidėjo neįprastai - kadangi viskas nuo dangaus iki žemės buvo užversta puriu baltu sniegu, auklėtoja Analena nusprendė, kad pradėti dieną reikia lauke - vaikai turi turėti galimybę pasidžiaugti per naktį pasikeitusiu pasauliu.“
Dėmesys vaiko pojūčiams
Valdorfo pedagogikoje ypatingas dėmesys yra skiriamas vaiko pojūčiams - mat gerai išsivystę, subtilūs pojūčiai padeda žmogui ne tik geriau pažinti pasaulį, bet ir pajausti ryšį su savimi, savo kūnu ir būtim. Taigi, visuose darželiuose jausminiai patyrimai yra labai svarbūs, tačiau įspūdingiausias yra auklėtojos Ievos pasakojimas apie Barselonoje įsikūrusį darželį: „Prieš patekdamas į grupę, pašalinis žmogus turi iš anksto atsiklausti, įeiti tyliai, nes ten labai gerbiama vaikų erdvė, stengiamasi neblaškyti jų žaidimo. Leisdama laiką grupėje iš karto atkreipiu dėmesį, kad auklėtojos tarpusavyje itin mažai kalbasi, o jei kalbasi, tai pakankamai tyliai. Atrodo, kad jos viena kitą puikiai pažįsta ir žino, kuri kada ką turi daryti. Jos nuolat kažką veikia, daugiausia dirba kasdienius buities darbus (lygina staltieses, suka siūlų kamuolius, siuvinėja, neria, ruošia stalą valgymui, laisto gėles, obliuoja lauke lentas, šluoja kiemą, prižiūri daržą ir panašiai), tuo pat metu nuolat matydamos vaikus ir padėdamos jiems, jei prireikia. Grupėje didžiąją dalį laiko girdimas švelnus auklėtojos niūniavimas ar dainavimas, lydintis auklėtojos dirbamus darbus. Tas švelnus niūniavimas yra kažkas ypatinga, tai tarsi grupės širdies plakimas, o tuo pačiu ir skraistė, kuri visa apgaubia, po kuria galima saugiai būti, žaisti, svajoti, tyrinėti. Pastebėjau, kaip toks suaugusiojo buvimas traukia vaikus, sužadina norą būti šalia, kartu dirbti, natūraliai ir giliai sudomina matomomis veiklomis, todėl nereikia įkalbinėti vaikų kažką daryti, nes juose tai gimsta natūraliai. Kaip tik tuomet ir supratau, kaip smagu dirbti būnant čia ir dabar, kaip tai įtraukia vaikus ir sužadina norą mėgdžioti. Čia ir dabar, atliekant kasdienius darbus Dar papasakosiu jums apie rankų bei kojų plovimą ir šukavimą. Ar kada esate išgyvenę čia ir dabar būseną, atlikdami šiuos kasdieninius darbus? Pastebiu, kaip dažnai valydama dantis ar plaudama rankas aš jau galvoju, ką veiksiu toliau, kaip reikia skubėti ir panašiai. Ispanijoje buvo priešingai. Kiekvieną dieną po žaidimo lauke vaikai plaunasi rankas ir kojas. Vanduo supilamas į skardines voneles, jis šiltas ir kvepia levandomis, vaikai naudoja natūralų muilą ir švelnias natūralias kempines, plaukiojančias vonelėje, bei šiurkštesnius šepetėlius, kuriais galima labiau patrinti delniukus. Viena auklėtoja vaikams padeda plautis rankeles, vėliau - kojeles, tuomet jas šluosto. Auklėtoja visą laiką niūniuoja, kartais pakalbindama vaikus, juos išklausydama. Kita auklėtoja jaukioje terasoje, kurios sienos - vėjyje šiek tiek plevėsuojančios ir nuo saulės apsaugančios šviesios medžiagos, pasitinka vaikus, pasisodina juos šalia ir žaidžia pirštukų žaidimus. Visas šis procesas užtrunka ilgokai, bet jo metu, išgyvendamas individualų dėmesį ir švelnumą, vaikas gali būti su savo pojūčiais. Viskas vyksta lėtu ritmu Pažaidę pirštukų žaidimus, pro duris atstojančią geltoną kaip saulė medžiagą vaikai keliauja į dar vieną prieangį, esantį jau darželio viduje. Dėl tos medžiagos geltonumo ir šviesos, sklindančios iš lauko, visas kambarys dvelkia jaukia šiluma. Viduryje padėtas vaisių krepšys, aplink jį - suoliukai vaikams atsisėsti. Vaikams susėdus, auklėtoja atneša didžiulį krepšį įvairiausių formų natūralių šepečių ir šukuoja vaikams plaukus, juos pina ir kalbasi. Stebėtina, kad viskas vyksta lėtai, be triukšmo, jaukiai. Jei kas nors iš vaikų nori papasakoti, ką veikė su mama ir tėčiu, ar įvyko kas ypatinga, pasakoja. Vaikai nešaukia ir nepertraukinėja vienas kito: auklėtojai švelniai sudainavus vaiko vardą, kalba po vieną, vieni kitų klauso arba tiesiog mėgaujasi šukavimu ir auklėtojos prisilietimu. Visas darželio gyvenimas alsuoja lėtumu ir dėmesingumu kiekvienai veiklai ar darbui, kiekvienam vaikui, jo poreikiams ir pojūčiams. Buvimas čia ir dabar, jautrumas, švelnumas yra būtent tai, kas paliečia iki širdies gelmių, kas sujaudina iki ašarų. Dabar suprantu, kaip svarbu išgyventi kiekvieną momentą, nes tose akimirkose ir slypi pati didžiausia laimė.“
Taip pat skaitykite: Pažintiniai testai vaikams
Tyla
Gal keistoka, tačiau apie tylą vaikų grupėje daugiausia dalijosi auklėtojos, besistažavusios Ispanijoje. Aušra ir Ieva, aplankiusios darželį Barselonoje, pastebi: „Tyla ten yra taip gerbiama galbūt dėl to, kad ispanai - pakankamai ekspresyvi, garsi tauta, o ir pati Barselona triukšminga ir ūžianti, todėl vaikai iš tiesų turi poreikį pabūti tylesnėje aplinkoje.“ Rasa ir Agnė, pabuvojusios Madride, joms antrina: „Grupėje stebino tyla - viskas, regis, teka, vyksta taip natūraliai ir nuosekliai. Toji tyla bei ramybė turbūt ir buvo didžiausia nuostaba, mat važiavome žiūrėti, kaip Valdorfo pedagogika taikoma temperamentingų žmonių temperamentingiems vaikams.“
#