Vasara - puikus metas šeimoms keliauti ir patirti naujų nuotykių. Vis daugiau šeimų atmeta stereotipą, kad keliauti su vaikais yra sudėtinga, ir leidžiasi į keliones su savo atžalomis - tiek po Lietuvą, tiek į tolimus kraštus. Šiame straipsnyje aptarsime svarbius kelionės dokumentus vaikams ir kitas su naujagimio priežiūra susijusias procedūras.
Kelionės su vaikais: svarbūs dokumentai
Dažnai girdimas mitas, kad keliaujant su naujagimiu pakanka tik gimimo liudijimo. Tačiau svarbu pabrėžti, kad net pati pirmoji kelionė su kūdikiu negali įvykti be jo asmens dokumento. Net važiuojant automobiliu į Lenkiją apsipirkti, būtina turėti visų šeimos narių asmens dokumentus.
Vaiko asmens dokumentai kelionėms
Vaikams, keliaujantiems į užsienio valstybes, tinkami tik Lietuvos Respublikos pasas ir asmens tapatybės kortelė. Keliaujant Europos Sąjungoje, vaikams pakanka ir tapatybės kortelės, pasas nėra būtinas.
Dokumentų užsakymas
Planuojant kelionę, prašymą dėl vaiko asmens dokumento reikėtų pateikti artimiausiam Migracijos departamento teritoriniam skyriui. Internetu tokios galimybės nėra, jei vaikui dar nėra dvejų metų. Užsakyti asmens dokumentą vaikui gali vienas iš tėvų.
Patarimai dėl nuotraukos
Jei kūdikis dar nelaiko galvos, gali būti sunku padaryti jo nuotrauką Migracijos departamente. Todėl rekomenduojama atsinešti pačių padarytą nuotrauką. Fotografuojant iš tinkamo atstumo, nuotraukoje turi matytis vaiko pečiai, galva ir aplinkui turi likti šiek tiek erdvės. Norint pasidaryti nuotrauką namuose, paguldykite vaiką ant baltos paklodės ar lygaus balto paviršiaus, kad galva būtų tiesi, o akys atmerktos. Tuomet nuotrauką nuneškite į fotoateljė, kad atspausdintų dokumentinę nuotrauką.
Taip pat skaitykite: Patarimai renkantis automobilinę kėdutę
Paso ar asmens tapatybės kortelės pasirinkimas
Migracijos departamente galėsite pasirinkti, ar norite gaminti pasą, ar asmens tapatybės kortelę. Kainos ir tvarka panaši kaip ir suaugusiems. Keliaujant už Europos Sąjungos bei Šengeno erdvės ribų, privalomas pasas.
Dokumentų galiojimas
Keliaujant, asmens dokumentai turi galioti visą kelionės laiką, tačiau pravartu pasidomėti ir kiekvienos šalies specifiniais reikalavimais.
Vaikų keliavimas be tėvų
Į Šengeno erdvei priklausančias valstybes nepilnametis gali išvykti vienas, turėdamas galiojantį pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vaikų keliavimas be tėvų yra reguliuojamas ne tik teisės aktų, bet ir tarptautinių vežėjų vidinių nuostatų. Atskiri vežėjai gali nusistatyti griežtesnę tvarką, siekdami užtikrinti nepilnamečių interesus.
Tėvų sutikimas
Vaikui, laikinai vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, su bent vienu iš tėvų, kito iš tėvų rašytinio sutikimo nereikia. Tačiau, jei vaikas vyksta vienas be lydinčio asmens, reikalingas bent vieno iš tėvų rašytinis notariškai patvirtintas sutikimas.
Gimimo liudijimo vertimas
Jei tėvų ir vaikų pavardės skirtingos, rekomenduojama gimimo liudijimą išsiversti į anglų kalbą ir vertimą patvirtinti pas notarą. Gimimo liudijimo vertimo gali prireikti Lietuvos oro uostuose skrendant ne į Šengeno erdvę, taip pat kitų šalių oro uostuose.
Taip pat skaitykite: Ar Ergobaby įdėklas tinka jūsų naujagimiui?
Kelionės su organizuotomis grupėmis
Vykstant vaikų grupėms į organizuotas keliones ar su sporto, meno, mokslo kolektyvais, kelionės organizatorius sudaro išvykstančių vaikų ir lydinčių asmenų sąrašą, kurį pateikia Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams.
Vizos
Jei ruošiatės keliauti į tokią šalį kaip Egiptas, jums ir jūsų vaikams reikės ne tik pasų, bet ir vizų.
Europos sveikatos draudimo kortelė
Saugumą kelionių metu užtikrinti padės Europos sveikatos draudimo kortelė - be jos niekur nekeliaukite. ESDK turint, užsienyje (tam tikrose šalyse), nutikus nelaimei, jums nemokamai bus suteikiamos būtinosios medicinos paslaugos. Jei PSD apsidraudęs gyventojas išvyko iš Lietuvos nepasiėmęs ESDK arba kelionės metu ją prarado, savo mobiliuoju telefonu ar kompiuteriu galima prisijungti prie VLK informacinės sistemos ir savarankiškai susiformuoti sertifikatus, laikinai pakeičiančius kortelę. Ten pat sertifikatą galima suformuoti ir savo nepilnamečiams vaikams. Tam kad būtų galima žmogų identifikuoti, reikia prisijungti per Elektroninių valdžios vartų portalą.
Naujagimio registracija ir dokumentai
Gimus kūdikiui, dėmesys sutelkiamas į jį, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas gali atrodyti sudėtingi. Pateikiame žingsnius, kurie šią procedūrą pavers paprasta ir greita.
Vaiko gimimo pažymėjimas
Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas, būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Tėvystės atostogos ir išmoka
Jei tėvystės atostogų neketinate panaudoti nuo pirmųjų naujagimio gimimo dienų, pereikite į kitą žingsnį.
Naujagimio gimimo registravimas
Naujagimiui gimimo registravimo metu vaikui bus suteiktas asmens kodas ir oficialiai įregistruotas naujagimio vardas. Todėl šio žingsnio dokumentus pildykite ypač atsakingai.
Registracija pas šeimos gydytoją
Išvykus iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje gimė naujagimis, už jo medicininę priežiūrą tampa atsakingas šeimos gydytoja(s), kuris naujagimį apžiūri per keletą pirmųjų dienų.
Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas
Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas.
Vienkartinė išmoka vaikui
Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka.
Gimimo išrašas (liudijimas)
Visiems įprasti gimimo liudijimai nebėra išduodami nuo 2017 m.
Pirmasis vizitas pas gydytoją
Svarbu žinoti, kad per pirmąsias tris dienas nuo kūdikio gimimo namuose šeimą turėtų aplankyti šeimos gydytojas. Jis apžiūrės ir įvertins naujagimio sveikatą, pamokys įvairių priežiūros gudrybių, paaiškins, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, atsakys į visus tėvų klausimus. Pirmąjį vaiko gyvenimo pusmetį pas šeimos gydytoją reikia lankytis kas mėnesį. Tai būtina dėl kūdikio svorio, ūgio, galvos apimčių matavimo, jo raidos vertinimo ir skiepų.
Dokumentai pirmam vizitui į polikliniką
Kokius reikia turėti dokumentus pirmą kartą atvykstant su naujagimiu (iki vaikui sukaks 1 mėn.) į polikliniką? Vaiko gimimo liudijimą, vieno iš tėvų asmens dokumentą. Registratūroje užpildykite prašymą gydytis pasirinktoje poliklinikoje.
Naujagimio priežiūra
Kūno temperatūra ir termoreguliacija
Išnešioto, normaliai gimusio, normalaus svorio naujagimio temperatūros matuoti nereikia. Mamos dažnai nerimauja, kai pradeda matuoti temperatūrą. Naujagimių termoreguliacijos centras dar yra labai labilus, išrengti jie greitai atvėsta, o prirengti - greitai sušyla, todėl ir jų kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,3 iki 37,3 laipsnių, o kartais - ir iki 37,5 (matuojant pažastyje arba kirkšnyje). Matuojant temperatūrą išangėje reikia atmesti 0,5-0,6 laipsnio.
Bambutės priežiūra
Kol virkštelė nenukritusi, reikia stengtis užlenkti sauskelnių viršutinį kraštelį, kad bambutė nešustų ir gautų oro. Valyti ją reikia du kartus per dieną virintu vandeniu, išvalius būtina sausai iššluostyti.
Laktostazė
Trečią ar ketvirtą parą prasidėjus intensyviai pieno gamybai, staiga krūtys pasidaro karštos ir sunkios, pažastyse juntamas veržimas, pakyla kūno temperatūra. Atminkite, kad laktacijos metu kūno temperatūrą reikia matuoti kirkšnyje, o ne pažastyje. Neišsigąskite, jei kūno temperatūra pakilo - tai dar ne uždegimas. Dažna to priežastis - laktostazė. Maitinti tokiu atveju galima ir reikia, kad kūdikis visiškai ištuštintų krūtį. Ant karštų, skausmingų krūtų patariama dėti ne šiltus, o šaltus kompresus arba ledą, o prieš pradedant maitinti - šiek tiek šiltą kompresą.
Maitinimas ir čiulptukas
Pirmąsias savaites po gimimo kūdikis mokosi žįsti, stengiasi traukdamas pieną iš krūties, taip stimuliuodamas pieno gamybą, todėl duoti čiulptuko nerekomenduojama. Tačiau kartais mamos skundžiasi, kad kūdikis visą dieną nori būti prie krūties, čiulpia spenelį kaip čiulptuką, todėl jie įtrūksta. Jei kūdikis neramus, reikia įsitikinti, ar jis nėra alkanas. Net jeigu valgė neseniai, jis gali būti išalkęs. Pasiūlykite krūtį ir įsitikinkite, kad kūdikis sotus.
Neramus kūdikis
Jeigu kūdikis sotus, patikrinkite, ar jis nėra šlapias - galbūt reikia pakeisti sauskelnes. Kartais kūdikis neramus, kai jam skauda ar pučia pilvelį.
Adaptacija prie aplinkos
Kūdikis iš lėto adaptuojasi prie aplinkos temperatūros, nes gimdoje iki gimdamas augo ir vystėsi +37 laipsnių aplinkoje. Vasarą ar rudenį, esant šiltam orui, kūdikį galima vežti į lauką jau kitą dieną. Žiemą, jei lauke -5 ar -10 laipsnių temperatūra, rekomenduojama kūdikį vežti į lauką antrą savaitę po gimimo ir pabūti 5-10 minučių. Kasdien buvimo lauke laiką reikėtų ilginti po 5 minutes.
Sportas po gimdymo
Kartais moterys nori kuo greičiau susigrąžinti buvusias kūno formas, sulieknėti, todėl klausia, ar gali sportuoti vos pagimdžiusios. Nepamirškite, kad svoris augo devynis mėnesius, tad ir ištirpti turėtų pamažu. Maitinant krūtimi pieno gamybai reikia labai daug energijos, todėl jei ją išeikvosite sportui, labai greitai mažės pieno kiekis, kol jo visai neliks.
Pilvo diegliai
Tikriausiai didelė dalis tėvų pripažins, kad tai vienas didžiausių pirmųjų kūdikio mėnesių išbandymų. Ko griebtis, kai mažylis visą naktį graudžiai verkia, ir jokios priemonės nepadeda jo nuraminti ilgiau nei kelioms minutėms? Dažniausia tokio neramumo priežastis - pilvo pūtimas arba diegliai. Jie prasideda tada, kai kūdikiui sueina 2 savaitės. Jus gali paguosti žinojimas, kad ši nemaloni vaikui stadija daugiausiai trunka 2-3 mėnesius.
Kaip galite mažyliui padėti?
Savo pienu naujagimius maitinančioms mamoms pirmiausia reikia pakeisti savo mitybą ir atsisakyti nemažai produktų. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, gali tekti jį pakeisti kitu, kurio pagrindas yra ne karvės pienas. Taip pat svarbu, kaip vaiką maitinate (jei įtariate, kad jis prisiryja oro, reikėtų jam duoti kuo dažniau atsirūgti) ir kaip dažnai tai darote (alkani kūdikiai valgydami skuba ir taip prisigaudo oro). Daugelis tėvelių išbando įvairias atpalaiduojančias, raminančias metodikas. Pamasažuokite kūdikio pilvuką ir nugarėlę (pilvuką reikia masažuoti pagal laikrodžio rodyklę sukamaisiais judesiais, pradedant nuo bambos). Galite išbandyti kojyčių mankštą (lengvai prispauskite sulenktas kojytes prie pilvuko). Panešiokite ir pasūpuokite kūdikį pozoje, kuri padeda prasidėjus diegliams: ant savo rankos dilbio kūdikį paguldykite pilvuku žemyn taip, kad delnas prilaikytų kūdikio galvelę, o kojytės iš abiejų pusių apžergtų alkūnės sritį. Kasvakar mažylį maudykite - vanduo labai atpalaiduoja ir nuramina prieš miegą. Padėti gali ir lašiukai nuo pilvo pūtimo, tačiau juos reikia naudoti ne diegliukams prasidėjus, o prevenciškai kiekvieno maitinimo metu. Nevartokite vaistų, maisto papildų ar gerųjų bakterijų nepasitarę su gydytoju, nes kūdikiams ne viskas tinka.
Užpakaliuko bėdos (sauskelnių dermatitas)
Sauskelnių dermatitas - tokia kūdikio odelės bėda, kuriai būdingi net keli požymiai (užpakaliuko srityje peršti, kūdikis jaučiasi nepatogiai, jam degina odelę, oda parausta, ją išberia). Šie nemalonūs pojūčiai sukelia vaiko neramumą, jis blogai miega. Pagrindinė šios bėdos priežastis - mažylio oda liečiasi su šlapimu ar išmatomis sauskelnėse. Kūdikiui veiksmingai padėti gali kokybiškas kremas ar tepalas nuo iššutimų. Pavyzdžiui, daugelio mamų rekomenduojamas „Sudocrem“ kremas, kurio vandeniui nepralaidus pagrindas sudaro apsauginį barjerą, neleidžiantį jokioms dirginančioms medžiagoms (šlapimui ir išmatoms) liestis su oda. Be to, jo minkštinamasis poveikis padeda nuraminti sudirgintą odą ir ją sušvelninti, o sudėtyje esantis levandų aliejus pasižymi antibakteriniu poveikiu, kuris yra ypatingai svarbus sprendžiant užpakaliuko bėdas. Tokią priemonę labai pravartu visada turėti šeimos vaistinėlėje, nes kūdikio užpakaliuko sudirgimai - labai dažna bėda, kurią reikia spęsti nedelsiant. Jei vaiko odelė dažnai parausta, stenkitės kuo dažniau daryti „oro vonias“. Šeimos gydytojai taip pat rekomenduoja naudoti lakišiaus žolės arba ramunėlių nuovirus. Juos pasigaminti labai paprasta - tereikia paruošti stiprią arbatą, ją atvėsinti ir supilti į vonelę, kur bus maudomas kūdikis.
Odos priežiūra
Tik gimusių vaikų oda labiau pažeidžiama dėl to, kad jos epidermis, kuris ir saugo tikrąją odą nuo kenksmingo aplinkos poveikio, yra daug plonesnis nei suaugusiųjų. Jeigu nuo pat pirmų dienų mažylių odelė nebus tinkamai prižiūrima, turėsite daug bėdų dėl jos išsausėjimo, pleiskanojimo ir bėrimo.
Ką turėtumėte žinoti apie kūdikio odos priežiūrą?
Po vonios procedūrų visada kuo greičiau įmasažuokite odą drėkinančiomis priemonėmis. Tai turite spėti padaryti per kelias minutes. Odos netrinkite stipriai rankšluosčiu, o tiesiog švelniais spaudžiančiais judesiais sugerkite drėgmės perteklių (geriausia naudoti ne rankšluostį, o medvilninės medžiagos skiautę) ir dar ant šiek tiek drėgnos odos tepkite kokybišką drėkinimo priemonę. Jei oda itin sausa, paraudusi, niežtinti, nepamirškite tepti jos drėkinančiomis priemonėmis dar kelis kartus per dieną.
Neužgijusios bambos priežiūra
Daugelis tikriausiai žino, kad likusi virkštelės dalis nukrenta per maždaug savaitę laiko nuo mažylio gimimo. Kai kurie kūdikiai netenka jos jau po dviejų ar trijų dienų. Būna atveju, kad ši bambagyslės dalis, likusi pas vaiką, nukrenta tik po dviejų savaičių. Svarbiausia atsiminti, kad bambos zona turi būti sausa, švari, o jei iš jos išsiskiria kraujas ar žaizdos sekretas, gali kilti uždegimas, todėl reikia kreiptis į gydytojus. Taip pat svarbu saugoti, kad į neužgijusią bambutę nepatektų šlapimo (per labai permirkusias sauskelnes). Saugodamiesi šios bėdos, pirmąjį naujagimio mėnesį rinkitės sauskelnes su atlenkiamu viršumi. Dar visai neseniai medikai rekomenduodavo kūdikio bambą tepti spiritu, tačiau dabar sakoma, kad užtenka ją kasdien kelis kartus valyti distiliuotu vandeniu su švarios vatos tamponėliu.
Pirmosios maudynės
Norėdami būti ramūs ir padėti mažyliui atsipalaiduoti, tinkamai pasiruoškite maudynėms - vonioje pasidėkite visus daiktus, kurių jums prireiks. Jei blaškysitės, jausite didelį stresą, visaip kitaip mažyliui rodysite, kad jums baisu - jis tai irgi jaus ir darysis neramus. Visai nebūtina pirmus kartus kūdikį prausti vienai mamai ar tėčiui, tai darykite kartu. Nepamirškite, kad prieš maudynes būtina pamatuoti vandens temperatūrą ir naudoti priemones, skirtas užtikrinti saugumui (vonelės įdėklas). Naujagimį užtenka maudyti 5-7 minutes, o jei verkia - vos kelias. Po vandens procedūrų būtina gerai iššluostyti visas raukšleles, kad vaikutis nešustų ir nesušaltų.
Akių ir nosių priežiūra
Jeigu akys traiškanoja ar po miego sulipę, paimkite vatos ar marlės tamponėlį, sudrėkinkite virintu bei atvėsintu vandeniu ir valykite iš išorės vidaus link. Kiekvienai akiai - naujas tamponėlis. Jei traiškanų labai daug, akys sunkiai „atlimpa“ - pasikonsultuokite su šeimos gydytoju. Nosį valyti reikia tik tada, kai ji užsikemša. Tai atlikti taip pat labai paprasta - susukite vatos tamponėlį, sudrėkinkite virintu vandeniu ir sukamaisiais judesiais išvalykite vieną, paskui kitą nosies angą. Jei mažylį kamuoja sloga, jums prireiks specialaus prietaiso, skirto nosytei valyti.
Priežiūra po gimdymo
Naujagimio priežiūra po gimdymo
Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės. Sekami kiti rodikliai pagal poreikį, atsižvelgiant į moters būklę. Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas. Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes. Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo. Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min. Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti. Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Gimdyvės priežiūra palatoje po gimdymo
Priklauso nuo kiekvienos ligoninės tvarkos, bet dažniausiai būna 2-3 vizitacijos: ryte ir vakare. Kitu paros metu visada galite kreiptis į budintį personalą. Į bendrąją apžiūrą įeina moters nusiskundimai, kūno apžiūra, odos, gleivinių, bėrimo elementai, pulsas, kraujo spaudimas, kvėpavimo dažnio įvertinimas. Pirmąsias 24 val. po gimdymo gali padidėti moters kūno temperatūra. Ją sukelia staigus kraujagyslių ir limfagyslių prisipildymas. Moterį gali varginti silpnumas. Tai yra normalu, nes ji atliko didžiulį darbą, neteko organizmo skysčių, gal nemiegojo visą naktį, ją išvargino sąrėmių skausmai.
Akušerinė apžiūra
Įvertinama moters krūtų būklė: ar jos minkštos, ar yra priešpienio, pieno, ar nėra sukietėjimų, krūtų odos spalva, spenelių forma, įtrūkimai. Taip pat svarbu įvertinti gimdos involiuciją. Gimdos dugno aukštis mažėja apie 2 cm per parą. Nepakankamas gimdos traukimasis yra gimdos subinvoliucija. Vertinant svarbu gimdos dugno aukštis (šlapimo pūslė turėtų būti tuščia), tonusas, skausmingumas. Taip pat svarbu lochijų kiekis, spalva, kvapas. Jei išskyros kaupiasi gimdos ertmėje (lochiometra), tai gimdos dugnas bus aukštai, o išskyrų mažai. Įtakos tam gali turėti kraujo krešulys gimdoje, gimdos kaklelio spazmas, silpni gimdos susitraukimai. Tarpvietės apžiūrą apima paraudimo, patinimo ir skausmingumo vertinimas. Plyšusi ar kirpta ir po to siūta tarpvietė sugyja per 10-12 parų po gimdymo. Gali būti sutrikusi šlapimo pūslės funkcija - tada skausminga šlapintis arba apskritai neišeina. Žarnyno funkcija. Dažnai moteris vargina obstipacijos. Po gimdymo moteris gali jausti nereguliarius gimdos susitraukimus, panašius į menstruacinį skausmą. Jei buvo siūta tarpvietė, bus jaučiamas tos srities skausmingumas. Nereikia kentėti, o geriau pasisakyti akušerei, gausite vaistų nuo skausmo. Svarbu per pirmas 3 paras…
Leksikos vartosenos tyrimai ir leksikografiniai darbai
Visuomenės ekonominiams ir politiniams pokyčiams jautriausia yra leksika. Nors pagrindinis žodyninis fondas yra gana pastovus, žodyninė sudėtis keičiasi. Vieni žodžiai išnyksta, atsiranda naujų, kinta ir žodžių reikšmės. Žodyno kitimas susijęs tiek su pačių realijų kitimu, tiek su visuomeninių reiškinių kitimu. Žodžiai esant kalbų kontaktams pasiskolinami iš kitų kalbų. Pasenę žodžiai pavartojami grožinėje literatūroje. Atsiradus naujiems daiktams ir reiškiniams kuriami naujadarai. Pradeda plisti naujieji skoliniai.
Leksikos kaita sovietmečiu
1966 m. Algirdas Sabaliauskas teigia: „Tarybinės santvarkos metais atsirado nemaža tokių žodžių, be kurių šiandien lietuvių kalbos negalime įsivaizduoti, kaip antai: darbadienis, gyvenvietė, kolūkis, penkmetis, septynmetis, profsąjunga, komjaunimas“. „Plačiai vartojami tokie žodžiai, kaip saviveikla, savikritika, savieiga, savaeigis <…> lygiava, paraiška, pirmūnas <…> tarprespublikinis, visasąjunginis <…> draugovė, draugovininkas, ištuoka <…>“. Iš aktyviosios vartosenos pasitraukė vienas kitas naujosioms gyvenimo sąlygoms nebereikalingas šios srities terminas, pvz., ligonių kasa, apskrities ligoninė, pribuvėja <…> Į pasyviąją vartoseną traukiasi „buržuazinei santvarkai ir buržuazinei kultūrai bei ideologijai“ būdingi žodžiai: burmistras, viršaitis, antstolis, policija, policininkas, nuovada, kapelionas, apskritis, valsčius, bažnytkaimis, parapija, seniūnija, savivaldybė, seimas, varžytynės, sekminės, kalėdos, velykos… Daugelis žodžių pakeitė savo turinį, įgydami visai naujas reikšmes: draugas, brigada, apžiūra, liaudis, ponas, rajonas. Dėl tarybinio mokslo ir technikos laimėjimų žodis palydovas įgijo naują dirbtinio ‛žemės palydovo’ reikšmę.
Tam tikra dalis terminijos lietuvių kalboje plito ir per buržuazinę spaudą, o šiais ir kitais keliais jau prieš 1940-uosius į lietuvių kalbą atėjo žodžiai: komjaunuolis, komjaunimas, pionierius, marksistas, soclenktynės, brigada (darbo), penkmetis, plenumas, komisaras, komisariatas, komjaunimo organizacija, poilsio namai, litfondas ir kt.
Leksikos kitimą per visuomeninius, politinius ir socialinius įvykius yra parodęs Zigmas Zinkevičius „Lietuvių kalbos istorijoje“. Sovietmečiu ne tik raštų, bet ir šnekamoji kalba buvo labai politizuota, įsivesta daug komunistinės ideologijos terminijos. Populiarėjo žodžiai liaudies priešas, buržuazinis nacionalistas, ekstremistas ir pan. Gausėjo visokių sovietizmų. Panaikintas kreipimasis žodžiu ponas, vietoj jo buvo įvedamas draugas. Sparčiai daugėjo skolinių iš rusų kalbos, pvz., kolchozas (колхоз, ir vediniai kolchozinis, -iškas, -ininkas…), komsomolas (комсомол, vėliau sulietuvinta į komjaunimas), kompartija (компартия), sovietas (совет, ir sovietinis, -iškas… greit pakeisti į taryba, -inis, -iškas), stachanovietis (стахановец) ir kt. Gausėjo hibridų ir vertalų, pvz., soclenktynės (соцсоревнование), išstojimas ‛pasisakymas, pasirodymas’ (выступление). „Daiktus ir reiškinius imta vadinti netikrais pavadinimais. Vietoj žmonės imta sakyti masės, vietoj tauta - klasės; liaudis - tai tik tie, kurių nuomonė sutampa su vyriausybės, visi kiti - jau nebe liaudis, bet nacionalistai, ekstremistai ir pan. Rusinimas vadintas internacionalizmu, stalininis teroras - klasių kova (vėliau Stalino klaidomis). Atsirado gyvoji darbo jėga ir kiti žmogų žeminantys pasakymai“. Pakeisti švenčių ir kitų realijų pavadinimai, pvz., vietoj Kalėdų Senelio atsirado Senis Šaltis, vietoj Lašininio ir Kanapinio - Žiemos palydos, vietoj Velykų - Pavasario Šventė.
Leksikos kaita XXI amžiuje
Kaip leksika kinta, rodo ne tik tam skirtų tyrimų, bet ir žodynų analizė. Pavyzdžiui, iš 2002 m. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ jau išbraukti žodžiai agitpunktas, antitarybinis, kolūkis. 2003 m. penktajame DŽ leidime jau rasime XX a. pabaigoje pradėtų vartoti naujų žodžių, plg.: bevizis, euras, jogurtas, kultūrizmas, pica. O 2012 m. septintajame DŽ leidime, žodyno papildymuose fiksuojami žodžiai: bėgtakis, beliašas, bernvakaris, bikinis, biokuras, bohema, boulingas, breikas… Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Naujųjų skolinių duomenyne sudėti XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje plintantys skoliniai, plg.: bekvokalas, bermudai, bestseleris, bešamelis, bigbegas, biltongas, bingas, biometrija, biometrika, biometrikas, biometrinis, biovetta, bytboksas, bytbokseris.
tags: #ideklas #gimimo #liudijimui