Hematokritas yra svarbus kraujo tyrimo rodiklis, kuris padeda įvertinti kraujo ląstelių kiekį. Nėštumo metu hematokrito reikšmė gali kisti dėl fiziologinių pokyčių, todėl svarbu žinoti, kokios yra normos ribos ir ką daryti, jei rodiklis nukrypsta nuo normos.
Kas yra hematokritas?
Hematokritas (HT) - tai procentinė dalis, rodanti, kiek kraujo tūrio sudaro raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai). Eritrocitai yra būtini deguonies pernešimui į organizmo audinius ir anglies dvideginio pašalinimui. Raudonieji kraujo kūneliai - eritrocitai (kraujo tyrime paprastai žymimi RBC, ERY) - ir juose esantis hemoglobinas (kraujo tyrime paprastai žymimi HgB, Hb) perneša deguonį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Hematokrito reikšmė padeda įvertinti kraujo gebėjimą aprūpinti organizmą deguonimi, todėl jis yra svarbus diagnostinis rodiklis.
Paprastai, suaugusiems vyrams hematokrito normos svyruoja nuo 40% iki 50%, o suaugusioms moterims - nuo 36% iki 44%. Paprastai hematokrito rodikliai nustatomi atliekant kraujo tyrimus, tokius kaip pilnas kraujo tyrimas.
Kaip matuojamas hematokritas?
Hematokritas nustatomas atliekant kraujo tyrimą. Paprastai imamas nedidelis kraujo mėginys iš venos, dažniausiai iš rankos. Mėginys tikrinamas laboratorijoje, kur atliekamas centrifugavimas, atskiriant raudonuosius kraujo kūnelius nuo plazmos. Hematokritas apskaičiuojamas kaip eritrocitų tūrio santykis su bendru kraujo tūriu, išreikštas procentais.
Hematokritas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta reikšmingi fiziologiniai pokyčiai, kurie veikia ir kraujo sudėtį. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritrocitų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglobino koncentracija), sumažėja kraujo klampumas (žemesnė hematokrito koncentracija). Nėščiosios organizme kraujo plazmos padidėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynukų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc.
Taip pat skaitykite: Kalio poveikis nėštumo metu
Jei nevienodai kinta eritrocitų masė ir kraujo plazmos tūris - kraujo praskiedimas. Vertinant jų dydžius reikia atsižvelgti į nėštumo savaitę: I trimestre anemija jei Hb £110g/l; II trimestre, jei £105g/l; III trimestre, jei £110g/l.
Kraujo tyrimų rodiklių ribos nėštumo metu
Šeimos gydytojams ir įvairių sričių specialistams klinikinėje praktikoje tenka konsultuoti nėščias pacientes. Kadangi laboratorijos nepateikia nėščiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, kyla klausimas, kaip tinkamai interpretuoti nėščios moters kraujo tyrimų rezultatus.
Duomenys apibendrinti lentelėje, nurodytos kraujo rodiklių ribos ne nėščių ir nėščių moterų skirtingais nėštumo trimestrais.
Pagrindiniai praktikoje kepenų funkciją atspindintys rodikliai yra bendrasis bilirubinas, aspartatamino transferazė (AST), alanininė transaminazė (ALT), šarminė fosfatazė (ŠF). Bendrasis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra mažesnis nei ne nėščios moters. Manoma, kad tokie pokyčiai vyksta dėl hemodiliucijos. AST ir ALT yra svarbiausi diagnozuojant kepenų ligas.
Įtariant uždegimą, klinikinėje praktikoje įprasta atlikti C reaktyviojo baltymo (CRB) tyrimą. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad sveikų nėščių moterų CRB kiekis kraujyje yra didesnis nei ne nėščių moterų. Taip yra dėl to, kad pats nėštumas sukelia nedidelį sisteminį uždegiminį atsaką.
Taip pat skaitykite: Progesterono priežiūra nėštumo metu
Nėštumo metu dėl hormonų pokyčių (padidėjusio progesterono ir aldosterono kiekio), vaisiaus išskiriamų produktų, šlapimtakių suspaudimo didėjant gimdai, didėjant cirkuliuojančiam kraujo tūriui vyksta pokyčiai ir šlapimo išskyrimo sistemoje. Glomerulų filtracijos greitis (GFG) padidėja iki 50 proc., o tai rodo apie suaktyvėjusią inkstų funkciją. Padidėjus GFG, suaktyvėja šlapalo ir kreatinino išskyrimas pro inkstus, todėl kraujo plazmoje jų kiekis sumažėja.
Nėščiųjų anemija
Dažniausia nėščiųjų liga - anemija. Pasitaiko 50% nėščiųjų. Nėščiųjų anemija arba mažakraujystė - tai būklė, kai dėl išaugusio geležies poreikio ar jos trūkumo sumažėja hemoglobino kiekis nėščiosios kraujyje. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštumo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre- mažesnė nei 105 g/l.
Ši anemijos forma išsivysto 35-50 proc. nėščiųjų ir dažniausiai pasitaiko antro nėštumo trimestro metu. Anemijos nėštumo metu siejasi su:
- priešlaikinio gimdymo rizika;
- motinos ir naujagimio sergamumu;
- mažos kūno masės naujagimio gimumu;
- perinataliniu mirtingumu.
Nėščiųjų anemijos priežastys
Anemija neščiosioms išsivysto dėl įvairių veiksnių: lėtinių infekcinių susirgimų, vitamino B12 ir folio rūgšties stokos, mažo geležies kiekio maiste, baltymų trūkumo, lėtinių ligų, kurios sukelia kraujavimą. Be to, mažakraujystę gali sukelti veiksniai, susiję su neštumo fiziologija, pavyzdžiui, vėmimas.
Genezė siejama su:
Taip pat skaitykite: Kūdikio maitinimo planas 3 mėnesiams
- Fe padidėjusiu poreikiu;
- Hemodiliucija;
- Padidėjusiu folio rūgšties (foliatų) poreikiu;
- Kitos prižastys: lėtinės/ūminės infekcinės ligos, vitaminų trūkumas, baltymų stoka, hemoglobinopatijos, kraujo ligos, vėžinis procesas.
Nėščiųjų anemijos simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo hemoglobino kiekio sumažėjimo, gali pasireikšti skirtingi simptomai. Jeigu anemija yra nežymi, nėščioji gali apskritai nejausti jokių požymių. Simptomai dažnesni hemoglobino koncentracijai sumažėjus iki 90-80 g/l.
Dažniausiai pasitaikantys nėščiųjų anemijos simptomai:
- silpnumas, alpimas, galvos svaigimas,
- sausa, šiurkšti oda,
- pabalusi oda ir gleivinės,
- stiprus širdies plakimas, skausmas širdies plote,
- greitas nuovargis,
- apetito sumažėjimas,
- sumažėjęs kraujo spaudimas,
- plaukų slinkimas,
- burnos džiūvimas,
- nagų lūžinėjimas,
- dažnos infekcinės ligos,
- lūpų kampučių įtrukimai,
- raumenų silpnumas.
Nėščiųjų anemijos diagnostika
Dažniausiai anemija nustatoma apžiūros metu apklausiant nėščiąją dėl mažakraujystei būdingų požymių. Žymią anemijos formą nustatyti nėra sunku: gydytojas apžiūros metu išmatuoja kraujo spaudimą, kuris esant mažakraujystei sumažėja, taip pat matuoja pulsą, įvertina nėščiosios odos, nagų, plaukų būklę.
Bendrojo kraujo tyrimo metu įvertinama nėščiosios organizmo būklė: eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo neštumo savaitės. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje pirmojo ir trečiojo trimestro metu yra mažesnė nei 110 g/l, o antrojo trimestro metu - mažesnė nei 105 g/l.
Komplikacijos
Jeigu anemijos forma yra lengva, ji nekelia pavojaus nėščiajai, o hemoglobino kiekis kraujyje paprastai atsistato po nėštumo. Tačiau, jeigu anemija vystosi ir smarkiai mažėja hemoglobino koncentracija, didėja priešlaikinio gimdymo rizika, pasireiškia dažnenės infekcinės ligos. Vaisiui taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, trūkti deguonies ir sutrikti vystymasis.
Nėščiųjų anemijos gydymas
Diagnozavus anemiją, svarbiausia atitinkamai sureguliuoti mitybą: įtraukti į maisto racioną vitamingus, geležimi, folio rūgštimi ir vitaminu B12 praturtintus produktus. Gydytojas gali skirti vitamino C, geležies preparatus, kuriuos reikia vartoti tiksliai.
Mažakraujystės gydymas - pakankamai ilgas procesas, kadangi organizmas geležimi apsirūpina tik per kelis mėnesius. Todėl atsistačius hemoglobino koncentracijai vis dar reikia vartoti papildomus preparatus ir sekti mitybos planą.
Retais atvejais, kai anemijos kontroliuoti ir panaikinti nepavyksta, reikalingas kraujo perpilymas.
Geležis nėštumo metu
Didėjant kraujo tūriui ir eritrocitų masei, formuojantis placentai, augant vaisiui, didėjant Fe poreikis. Vidutinis poreikis 1000-1500 mg Fe per nėštumą. Nėštumo metu padidėja Fe absorbcija. Jei įprastai absorbuojama 5-10%, tai nėštumo metu 25-30% Fe. Pirmame trimestre pakanka 1,5-2 mg Fe per parą, antrame (iki 24 sav.).
Fe šaltiniai
Maiste esantys Fe šaltiniai. Fe pasisavinimas iš maisto priklauso nuo:
- Su maistu gaunamo Fe kiekio.
- Maiste esančios fe pavidalo.
- Organizme esančios Fe atsargų dydžio.
Maiste yra hemo (svarbesnė) ir nehemo Fe. Hemo Fe būna mėsoje (raudonoj, paukštienoj, žuvyje). Organizmas absorbuoja 20-40% tikios Fe. Tai pagrindinė Hb ir mioglobino sintezės šaltinis. Absorbcijai įtakos neturi inhibitoriai, kurių turi daug įvairūs maisto produktai. Nehemo Fe daugiausia augalinės kilmės produktuose. Jos absorbcija 5-7%. Labai priklauso nuo inhibitorių ir aktyvatorių. Tai taninai, oksalatai ir kt. Absorbciją gerina citrinos, askorbino ir pieno rūgštys, jų gausu citrusiniuose vaisiuose, žalių lapų salotos. Labai daug inhibitorių piene, kavoje, arbatoje. Pavartojus Fe preparatą bent 0,5h negert kavos, arbatos, pieno.
Organizmo Fe būklę apibūdinantys rodikliai
- Hb
- Hematokritas
- Eritrocitų, retikuliocitų skaičius
- Vidutinė eritrocitų apimtis
- Vidutinis Hb kiekis eritrocite
- Vidutinė Hb koncentracija eritrocite
- Laisva Fe sujungimo talpa eritrocite
- Bendra Fe sujungimo talpa eritrocite
- Fe kiekis kraujo serume
- Transferino įsotinimas
- Serumo transferino receptorų skaičius
- Serumo feritinas - geriausiai atspindi Fe kiekį organizme
Fe stokos anemijos diagnozė, kai Hb mažiau 110g/l, serumo feritinas mažiau 12ng/ml.
Anemijos gydymo principai
- Etiotropinis - šalinti priežastį.
- Simptominis - Hb kiekį normalizuot, atnaujint Fe atsargas.
Gydymui Fe2+ per os 150-200 mg/parai. Profilaktikai 30-60 mg Fe/parą. Skiriant oralinę terapiją, depuose susikaupia Fe po 3 mėn. Hb koncentracija padidėja iki normalios per 1-1,5 mėn.
Jei retikuliocitų ir Hb koncentracija nepadidėja, gydymas neefektyvus, preparato nevartot/per mažos dozės, anemija ne Fe stokos.
Padidėjęs hematokritas (eritrocitozė)
Padidėjęs hematokritas, dar vadinamas eritrocitoze, reiškia, kad eritrocitų dalis kraujyje yra didesnė nei įprastai. Tai gali sukelti įvairios priežastys:
- Dehidratacija: Tai bene dažniausia padidėjusio hematokrito priežastis. Kai organizmas netenka skysčių, plazmos tūris mažėja, o eritrocitų koncentracija santykinai padidėja.
- Rūkymas: Ilgalaikis rūkymas gali sukelti lėtinį deguonies trūkumą organizme, o tai skatina eritrocitų gamybą.
- Gyvenimas dideliame aukštyje: Aukštikalnėse oras yra retesnis, todėl organizmas gamina daugiau eritrocitų, kad kompensuotų deguonies trūkumą.
- Plaučių ligos: Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL), plaučių fibrozė ir kitos plaučių ligos gali sumažinti deguonies patekimą į kraują, skatindamos eritrocitų gamybą.
- Širdies ligos: Kai kurios įgimtos širdies ydos gali lemti nepakankamą deguonies kiekį kraujyje, kas savo ruoštu didina hematokritą.
- Inkstų ligos: Inkstai gamina hormoną eritropoetiną (EPO), kuris stimuliuoja eritrocitų gamybą kaulų čiulpuose. Kai kurios inkstų ligos, ypač inkstų cistos ar navikai, gali sukelti padidėjusią EPO gamybą.
- Tikroji policitemija (Polycythemia vera): Tai reta kraujo liga, kuriai būdinga nekontroliuojama eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose.
- Tam tikrų vaistų vartojimas: Anaboliniai steroidai ir eritropoetino injekcijos (dažnai naudojamos sportininkų) gali dirbtinai padidinti hematokritą.
Padidėjęs hematokritas gali sukelti kraujo tirštėjimą, o tai didina trombų susidarymo riziką, gali pasireikšti galvos skausmais, svaigimu, nuovargiu, odos paraudimu, dusuliu. Svarbu išsiaiškinti padidėjusio hematokrito priežastį ir ją gydyti.
Sumažėjęs hematokritas (anemija)
Sumažėjęs hematokritas, dar vadinamas anemija, reiškia, kad eritrocitų dalis kraujyje yra mažesnė nei įprastai. Tai gali būti sukelta įvairių priežasčių:
- Geležies stoka: Tai dažniausia anemijos priežastis. Geležis yra būtina hemoglobino gamybai, todėl jos trūkumas lemia mažesnį eritrocitų kiekį ir jų dydį (mikrocitinė anemija).
- Vitamino B12 ar folio rūgšties stoka: Šie vitaminai yra būtini eritrocitų brendimui kaulų čiulpuose. Jų trūkumas sukelia megaloblastinę anemiją, kai eritrocitai yra dideli ir nevisiškai subrendę.
- Lėtinės ligos: Daugelis lėtinių ligų, tokių kaip inkstų nepakankamumas, vėžys, reumatoidinis artritas ir ŽIV/AIDS, gali slopinti eritrocitų gamybą.
- Kraujavimas: Ūmus ar lėtinis kraujavimas (pvz., dėl skrandžio opos, gausių menstruacijų, traumų) gali sumažinti eritrocitų skaičių.
- Kaulų čiulpų ligos: Leukemija, aplazinė anemija ir kitos kaulų čiulpų ligos gali sutrikdyti eritrocitų gamybą.
- Hemolizinė anemija: Tai būklė, kai eritrocitai yra per anksti suardomi. Tai gali būti įgimta (pvz., pjautuvinė anemija, talasemija) arba įgyta (pvz., dėl autoimuninių reakcijų, infekcijų).
- Nėštumas: Nėštumo metu padidėja kraujo plazmos tūris, todėl hematokritas gali šiek tiek sumažėti, nors bendras eritrocitų skaičius gali ir nepasikeisti.
- Per didelis skysčių vartojimas: Labai didelis skysčių kiekio suvartojimas gali „praskiesti” kraują ir sumažinti hematokritą.
Sumažėjęs hematokritas gali sukelti nuovargį, silpnumą, dusulį, galvos svaigimą, blyškią odą, širdies permušimus. Svarbu nustatyti anemijos priežastį ir ją gydyti.
Hematokrito tyrimo svarba
Hematokrito tyrimas yra paprastas, greitas ir nebrangus būdas gauti vertingos informacijos apie bendrą žmogaus sveikatos būklę. Jis gali padėti:
- Diagnozuoti anemiją ar eritrocitozę.
- Įvertinti dehidratacijos laipsnį.
- Stebėti lėtinių ligų eigą.
- Įvertinti gydymo efektyvumą.
- Atrinkti kraujo donorus.
- Nustatyti sportininkų fizinį pasirengimą (kai kuriais atvejais).
Ką daryti, jei hematokrito reikšmė nukrypsta nuo normos?
Jei jūsų hematokrito reikšmė nukrypsta nuo normos, svarbu kreiptis į gydytoją. Jis įvertins jūsų simptomus, ligos istoriją, kitų tyrimų rezultatus ir, jei reikia, paskirs papildomus tyrimus, kad nustatytų tikslią nukrypimo priežastį. Gydymas priklausys nuo nustatytos diagnozės. Tai gali būti mitybos korekcija, vitaminų ar geležies papildų vartojimas, lėtinių ligų gydymas, kraujo perpylimas ar kitos medicininės intervencijos.
Prevencija
Nors ne visų hematokrito sutrikimų galima išvengti, sveika gyvensena gali padėti palaikyti normalią hematokrito reikšmę:
- Sveika ir subalansuota mityba: Valgykite maisto, kuriame gausu geležies (raudonos mėsos, paukštienos, žuvies, ankštinių daržovių, tamsiai žalių lapinių daržovių), vitamino B12 (mėsos, žuvies, pieno produktų, kiaušinių) ir folio rūgšties (žalių lapinių daržovių, citrusinių vaisių, ankštinių daržovių).
- Pakankamas skysčių vartojimas: Gerkite pakankamai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos.
- Reguliarus fizinis aktyvumas: Saikingas fizinis krūvis gerina kraujotaką ir bendrą sveikatos būklę.
- Rūkymo metimas: Rūkymas kenkia ne tik plaučiams, bet ir kraujodarai.
tags: #hematokrito #norma #nestumo #metu