Hanibalas Lekteris - vienas ryškiausių ir prieštaringiausių šiuolaikinės populiariosios kultūros personažų. Išgalvotas žmogėdra, psichiatras ir serijinis žudikas, pasižymintis aukštu intelektu, rafinuotumu ir nepaprastu žiaurumu, tapo kultiniu antiherojumi, įkvėpusiu daugybę filmų, serialų ir kitų meno kūrinių. Šiame straipsnyje panagrinėsime Hanibalo Lekterio biografiją, jo atsiradimą literatūroje ir kine, įtaką kultūrai ir kontroversijas, susijusias su šiuo personažu.
Personažo sukūrimas ir atsiradimas
Hanibalą Lekterį sukūrė amerikiečių rašytojas Thomas Harrisas. Pirmą kartą jis pasirodė 1981 m. išleistame romane „Raudonasis drakonas“. Rašytojas T.Harrisas atskleidė, kad Hanibalo Lekterio personažą sukūrė įkvėptas apsilankymo Meksikos kalėjime. Būdamas 23-ejų, jis atvyko ten imti interviu iš pabėgti bandžiusio kalinio. Pabėgimo metu prižiūrėtojai kalinį pašovė, bet gyvybę jam išgelbėjo psichiatras, su kuriuo rašytojui pavyko susipažinti. Pašnekovas mielai diskutavo apie nusikaltimus, jų prigimtį ir paliko itin inteligentiško žmogaus įspūdį. Tik išėjęs iš kalėjimo T.Harrisas sužinojo, kad tas žmogus iš tiesų yra žmogžudys. „Jis buvo labai ramus, savaip elegantiškas“, - prisimena rašytojas.
Iš pradžių Hanibalas Lekteris buvo vaizduojamas kaip šalutinis veikėjas, padedantis FTB agentei Klarisei Starling (Clarice Starling) sugauti kitą serijinį žudiką. Tačiau dėl savo įsimintino charakterio ir bauginančio intelekto jis greitai išpopuliarėjo tarp skaitytojų.
Hanibalas Lekteris kine
Po penkerių metų pasirodė pirmasis bandymas ją ekranizuoti - Michaelo Manno filmas „Žmonių medžiotojas“ (Manhunter, 1986). Nors juosta ir sulaukė pasisekimo, tačiau tik 1991 m. pasirodęs Jonathano Demme filmas „Avinėlių tylėjimas“ pavertė Hanibalą kultiniu antiherojumi. Vėliau pasirodė dar trys filmai „Hanibalas“ (2001) ir „Raudonasis drakonas“ (2002) ir „Hanibalas: pradžia“ (2006), tačiau jie nė iš tolo neprilygo „Avinėlių tylėjimo“ populiarumui.
Anthony Hopkinsas įkūnijo Hanibalą Lekterį filmuose „Avinėlių tylėjimas“, „Hanibalas“ ir „Raudonasis drakonas“. Jo vaidyba pelnė jam „Oskarą“ už geriausią aktorių filme „Avinėlių tylėjimas“. A.Hopkinsas ruošėsi vaidmeniui „Avinėlių tylėjime“ analizuodamas vieno žymiausių JAV nusikaltėlių Charleso Mansono vaizdo įrašus. Aktorius padarė išvadą, kad labiausiai jo elgesyje baugina įprotis žiūrėti tiesiai į akis praktiškai nemirksint ir panaudojo šią elgesio ypatybę, kurdamas Hanibalo vaidmenį. Be to, būtent jis pasiūlė aprengti Hanibalą baltai, apeliuodamas į vaikystėje įgytą žiūrovų pasąmonėje užsifiksavusią gydytojų baimę.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Gasparas Ullielis (Gaspard Ulliel) suvaidino jaunąjį Hanibalą Lekterį filme „Hanibalas: pradžia“. Aktoriaus šeima patvirtino jo mirties faktą pareiškime, kurį naujienų agentūrai AFP perdavė velionio atstovas. G. Ullielis 2017 metais pelnė „Cezarį“ - prancūziškąjį „Oskaro“ atitikmenį - geriausio aktoriaus kategorijoje už vaidmenį filmą „Tai tik pasaulio pabaiga“ (Juste la fin du monde). Šioje juostoje jis suvaidino kartu su aktorėmis Marion Cotillard (Marion Kotijar) ir Lea Seydoux (Lėja Seidu). G. Ullielis taip pat gavo „Cezario“ apdovanojimą 2004 metais, kai buvo pripažintas perspektyviausiu aktoriumi už vaidybą Pirmojo pasaulinio karo dramoje „Ilgos sužadėtuvės“ (Un long dimanche de fiancailles) kartu su Audrey Tautou (Odri Totu). Velionis aktorius taip pat suvaidino juostoje „Sen Loranas“ (Saint Laurent) - viename iš dviejų 2014 metais išleistų biografinių filmų apie legendinį dizainerį.
Romanų motyvais taip pat sukurtas trijų sezonų „NBC“ televizijos serialas su pagrindinį vaidmenį atlikusiu danų aktoriumi Madsu Mikkelsenu.
Alternatyvūs aktoriai
Sunku įsivaizduoti „Avinėlių tylėjimą“ be pagrindinius vaidmenis sukūrusių Anthony Hopkinso ir Jodie Foster, tačiau mažai kas žino, kad viskas galėjo susiklostyti visiškai kitaip. Hanibalo Lekterio vaidmuo iš pradžių buvo siūlomas Seanas‘ui Connery. Į šį vaidmenį taip pat pretendavo Alas Pacino, Robertas De Niro, Dustinas Hoffmanas, Derekas Jacobi ir Danielis Day-Lewisas. Tuo metu FTB agente Klarise galėjo tapti Michelle Pfeiffer arba Meg Ryan.
Tautybė ir biografija
1999 m. išleistoje antroje knygoje apie Lekterį „Hanibalas“ rašytojas T.Harrisas šiam personažui suteikė tautybę bei biografiją. Romane Hanibalas prisimena savo vaikystę, praleistą šeimos dvare prie Vilniaus, su tėvais ir jaunesniąja sesute.
Atidesni filmo „Hanibalas“ žiūrovai tai irgi galėjo pastebėti. Ten parodomas FTB bylos, skirtos Hanibalui Lekteriui, viršelis, kuriame matome keturias eilutes: gimimo data - 1938-ieji, gimimo vieta nežinoma, spėjama gimimo vieta - Lietuva.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Knygoje „Hanibalas“ pagrindinis veikėjas skrenda iš Florencijos į JAV. Lėktuve užkandęs savo atsinešto maisto, jis susapnuoja košmarą apie vaikystę. Sapne 6 metų Hanibalas gyvena su tėvais ir jaunesniąja sesute Miša šeimos dvare prie Vilniaus. Jo tėvas - lietuvis kunigaikštis, o motina turi itališko kraujo arba yra italė. Tarp jos protėvių - garsios aristokratų Visconti, Machiavelli, Giuliano šeimos. Minima ir Bevisangue pavardė - ją turėjo XII amžiaus legendinis italų vampyras. Veiksmo laikas peršoka į 1944- uosius. Sapnuodamas Hanibalas Lekteris mato, kaip į dvarą užklysta dezertyrai. Jie nužudo tėvus, o vaikus uždaro į tvartą. Išbadėję kareiviai iš pradžių bando valgyti pasigautą elnią, bet šis labai liesas, ir jau po kelių dienų maisto vėl pritrūksta. Tada dezertyrai nutaria pradėti valgyti vaikus. Užėję į tvartą, jie iš pradžių apčiupinėja Hanibalą, bet šis pasirodo per liesas, ir išsineša Mišą. Hanibalas velkasi įsikibęs į seserį, ir uždarant duris jam sulaužoma ranka. Po kiek laiko jis sapne išgirsta, kaip kapojamas sesers lavonas, ir meldžiasi, kad dar kada nors išvystų Mišą. Vėliau pamato savo sesers pieninius dantis išmatų duobėje. Pabėgęs Hanibalas atsiduria Anglijoje, vaikų namuose. Ten jo niekas nemyli ir sulaukusį 16 metų išmeta į gatvę. Jam pavyksta išvykti į JAV ir ten įgyti išsilavinimą.
Kritika dėl biografijos
Šių vienų garsiausių šiuolaikinės literatūros kūrinių gerbėjai gausiuose internetiniuose puslapiuose iki šiol kritikuoja autoriaus bandymą aiškinti Hanibalo Lekterio elgesį. Jų nuomone, visa ši istorija, nors ir pateikta kaip sapnas, labai jau nutolusi nuo realybės. Be kita ko, jie pastebi, kad Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvoje nebuvo aristokratų titulų, o moliūgai mūsų šalyje neprinoksta.
Daugelis šį sapną sieja su Thomo Stearno Elioto poema „Bevaisė žemė“, kur herojus sako: „Aš - ne rusas, aš iš Lietuvos, taigi aš vokietis“. Bet tai - tik spėjimas. Dar viena galimų versijų, kodėl žmogėdra įvardytas lietuviu, - tai Prospero Merimee novelės „Lokys“ įtaka. Šis Lietuvą kaip paslaptingą kraštą vaizduojantis kūrinys iki šiol yra kai kurių Prancūzijos mokyklų privalomoje programoje.
Th.Harrio kūrybos gerbėjai piktinasi, kad po dvylikos metų nuo pirmųjų sėkmingų knygų Hanibalas Lekteris iš mistinės būtybės, blogio įsikūnijimo, virto paprastu psichopatu su konkretizuota praeitimi ir motyvuotu elgesiu.
Pasaulinė premjera Valentino dieną
Pasaulinė filmo apie žiaurų kanibalą psichiatrą premjera įvyko viso pasaulio įsimylėjėlių švenčiamą meilės dieną. Juostą platinusi kino studija „Orion Pictures“ nusprendė perkelti filmo premjerą į vasario vidurį tam, kad užkirstų kelią bet kokiai konkurencijai su kitu jų platinamu filmu - Kevino Costnerio „Šokis su vilkais“ (Dances with Wolves, 1990). Verta pastebėti, kad ši strategija atsipirko su kaupu. „Šokis su vilkais“ buvo įvertintas net septyniomis „Oskarų“ statulėlėmis, o praėjus metams kino akademikai nepamiršo ir „Avinėlių tylėjimo“.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio sveikinimai krikšto tėčiui
„Didysis penketas“ „Oskarų“ apdovanojimuose
Vos trys filmai per visą „Oskarų“ apdovanojimų istoriją gali pasigirti laimėję „Didįjį penketą“, t.y. apdovanoti „Oskarais“ geriausio aktoriaus, aktorės, režisieriaus, scenarijaus ir geriausio metų filmo kategorijose. Būtent vienas iš jų ir yra „Avinėlių tylėjimas“. Kiti du - „Tai atsitiko vieną naktį“ (It Happened One Night, 1934), „Skrydis virš gegutės lizdo“ (One Flew Over the Cuckoo's Nest, 1975).
Hanibalo Lekterio įtaka kultūrai
Hanibalas Lekteris tapo vienu žinomiausių ir atpažįstamų populiariosios kultūros personažų. Jo įvaizdis dažnai naudojamas mene, literatūroje ir kine. Personazas įkvėpė daugybę kitų kūrinių, kuriuose nagrinėjamos psichopatijos, manipuliavimo ir blogio temos.
Po vėliau parodytos ekranizacijos netgi atsirado organizatoriai, siūlantys specialius teminius turus užsienio turistams po atseit su H.Lekteriu susijusias vietas Lietuvoje.
Kontroversijos dėl personažo
Nepaisant didelio populiarumo, Hanibalas Lekteris susilaukė ir kritikos. Kai kurie teigia, kad jo vaizdavimas kaip rafinuoto ir inteligentiško žmogėdos romantizuoja psichopatiją ir smurtą. Kiti kritikuoja personažą dėl jo lietuviškos kilmės, teigdami, kad tai stereotipinis ir neigiamas Lietuvos įvaizdis.
Lietuvos įvaizdis literatūroje ir kine
Lietuvos paminėjimas kino filme ar literatūros kūrinyje jokios įtakos šalies įvaizdžiui neturi. Knygoje paminėtas Lietuvos vardas įdomiausias mums patiems. Mes perdėtai reaguojame į neigiamai pavaizduotus mūsų tautiečių prototipus ir patys imame eskaluoti šią temą.
Tačiau, pasak Lietuvos įvaizdžio kūrėjų ir istorikų, galų gale ne taip jau svarbu. Pastarieji patvirtina, jog lietuvių dalyvavimas žydų holokauste pagrįstas dokumentais, kaip ir vokiečių, tačiau niekas šiuolaikinių germanų nevadina žydšaudžiais.
Vis dėlto, neigiamas Lietuvos įvaizdis literatūroje ir kine gali turėti neigiamų pasekmių šalies įvaizdžiui. Tai gali paveikti turizmą, investicijas ir Lietuvos reputaciją tarptautinėje arenoje.
Stereotipai apie lietuvius
Užsienio režisieriai ir romanistai kuria stereotipus apie lietuvius. Aštriadančiai, su beisbolo lazdomis, mintantys arkliena, neįperkantys automobilio - tokį lietuvio stereotipą kuria užsienio režisieriai ir romanistai.
2001 m. JAV rašytojas Jonathanas Franzenas romane „Pataisos" Vilnių aprašė kaip miestą, nuolat kamuojamą maisto ir energijos stygiaus, valdomą nusikalstamų grupuočių. Esą Lietuvos sostinėje nuolat stinga anglių ir elektros, šaudoma iš pravažiuojančių automobilių, o iš bado valgoma arkliena. 2001 m. Holivudo aktorius ir režisierius Melas Gibsonas viename interviu išrėžė: „Aštriadančiai lietuviai, ginkluoti beisbolo lazdomis, paplūdimiu atslenka į tavo namus. Ką su jais daryti?
2004 m. Airijos laikraštis „Ireland of Sunday", leidžiamas pusės milijono egzempliorių tiražu, išspausdino skandalingą publikaciją apie Lietuvą. Joje skelbiama, kad mūsų šalyje klesti skurdas, Vilniuje žmonės dažniausiai važinėja „Lados" ir „Škodos" markės automobiliais, nes kitokių neįperka. 2007 m. Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis Deividas Kameronas išgarsėjo skėlęs pokštą apie „vienakojes lietuvių lesbietes".