Artėjant rudens pabaigai, daugelis lietuvių susimąsto apie prekybos centruose ir turguose parduodamų daržovių bei vaisių šviežumą. Norint išlaikyti daržoves šviežias, sultingas ir traškias net ir šaltuoju metų laiku, svarbu tinkamai jas auginti ir laikyti. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ir prekybos tinklo „Maxima“ ekspertai dalijasi patarimais, kaip tai padaryti.
Rudens ir žiemos derliaus ypatumai
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė teigia, kad tiekimo grandinė šaltuoju metų laiku nesiskiria nuo šiltojo periodo. Ji yra nenutrūkstama, kruopščiai planuojama ir vykdoma visus metus, nepriklausomai nuo sezono.
Pasak Z. Cironkienės, daržovių ir vaisių kokybė iki pat pavasario išlaikoma sandėliuojant derlių moderniose specializuotose saugyklose, kuriose nuolat palaikomas optimalus temperatūros ir drėgmės režimas. Kiekvienai kultūrai taikomas individualus laikymo būdas, skiriasi net konteinerių konstrukcijos, kad būtų užtikrintas tinkamas ventiliavimas.
Šiuolaikiniai ūkiai, tiekiantys produkciją prekybos tinklams ar eksportui, investuoja ne tik į modernias sandėliavimo sistemas, bet ir į pažangią derliaus nuėmimo bei rūšiavimo įrangą. Ji dažnai pritaikoma konkretiems ūkio poreikiams, kad būtų kuo labiau sumažinti mechaniniai pažeidimai ir taip pailgėtų daržovių laikymo trukmė. Itin svarbu, kad į saugyklas patektų tik sveikas, tinkamai atrinktas derlius.
Sandėliavimo technologijos negali pašalinti ligų ar puvinio - jos tik sulėtina jau prasidėjusius gedimo procesus, jei tokių atsirado dėl nepalankių oro sąlygų ar kenkėjų. Todėl daržovės, pavyzdžiui, svogūnai ar bulvės, dar laukuose arba atvežus į saugyklas pirmiausia kruopščiai rūšiuojami, o vėliau iš karto džiovinami ir aktyviai vėdinami. Tai ypač svarbu po drėgnos vasaros ar lietingo rudens. Tuo metu morkos atvėsinamos palaipsniui, kol pasiekiama optimali sandėliavimo temperatūra.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Prekybos tinklo „Maxima“ Vaisių ir daržovių pirkimų skyriaus vadovė Julija Butkevič atkreipia dėmesį, kad kiekvienas vaisius ar daržovė praeina trijų etapų kokybės patikrą: tikrinama pas tiekėją, logistikos centre ir parduotuvėje. Didelė dalis Lietuvoje užaugintų daržovių ir vaisių nuimami vienu metu ir saugomi moderniose saugyklose, todėl iki pat pavasario išlaiko nepakitusią tekstūrą ir skonį. Kai kurios daržovės, tokios kaip ilgavaisiai agurkai, pomidorai ar salotos, Lietuvoje auginamos visus metus, tad į lentynas atkeliauja šviežiai nuskintos net ir žiemą.
Ne Lietuvoje auginami vaisiai ar daržovės į tinklo parduotuvių lentynas atvyksta iš regionų, kuriuose tuo metu - sezono pikas ir palankiausios nokimo sąlygos. Pavyzdžiui, citrusiniai vaisiai žiemą perkami ir į parduotuves atgabenami iš Pietų Europos šalių - taip užtikrinama, kad jie bus aukštos kokybės ir sultingi.
Perkant vaisius ir daržoves iš regionų išvengiama papildomo nokinimo, o pirkėjai gauna tokias prekes, kurias galima valgyti iškart. Be to, kalbant apie sezonų įtaką vaisiams ir daržovėms, ji neretai tampa savotišku iššūkiu - keičiantis jiems, keičiasi ir derliaus kokybė. Tai pastebėti laiku yra ypač svarbu, nes tam, kad pirkėjai parduotuvėse visada rastų kokybiškų prekių, svarbu operatyviai pakeisti tiekėją ar šalį, iš kurios importuojama. Būtent todėl į logistikos centrą atvykęs derlius, nepriklausomai nuo jo kilmės, papildomai tikrinamas specialiais prietaisais, matuojančiais saldumą, kietumą ar sultingumą.
Kaip tinkamai laikyti vaisius ir daržoves namuose?
Norint, kad švieži vaisiai ir daržovės džiugintų ilgiau, rūpintis jų kokybe svarbu ne tik prekybos tinklui, bet ir pirkėjams. Tam užtenka žinoti, kokios yra tinkamiausios jų laikymo sąlygos namuose.
Šaknines daržoves - morkas, bulves - geriausia laikyti vėsioje ir tamsioje vietoje, bet ne šaldytuve. Pomidorams labiau tinkama kambario temperatūra - laikomi šaldytuve, jie greičiau netenka skonio ir tampa vandeningi. Citrusiniams vaisiams, priešingai, svarbu sausa aplinka - perteklinė drėgmė gali skatinti pelėsio susidarymą. Svogūnus geriausia sandėliuoti sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, bet atokiau nuo bulvių - laikomi kartu, jie greičiau dygsta ir genda. O salierus galima susukti į foliją ir laikyti šaldytuve - taip jie ilgiau išliks traškūs.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Šiuos patarimus galima paversti ir triuku tuo atveju, kai norisi paskatinti kai kurių vaisių arba daržovių nokimą namuose. Pavyzdžiui, jei turite vaisių ar daržovių, kurie yra kietoki, o norite jais mėgautis greičiau - padėkite juos šalia bananų arba obuolių.
Bananai ir obuoliai išskiria etileną - dujas, kurios spartina greta esančių produktų nokimą. Juos namuose laikykite atskirai, nebent norite, kad, pavyzdžiui, avokadai, pomidorai ar paprikos greičiau taptų minkštesni - tokiu atveju bananus ar obuolius laikykite arčiau jų. Jei tikslo - paspartinti nokimą - neturite, obuolius ir bananus laikykite vėsioje vietoje, padėtus atskirai.
Daržovių auginimas namuose: ką ir kaip?
Mūsų namai ir jų palangės yra tinkamos žalumynų, tačiau ne daržovių auginimui. Daiginti daržovių daigus namie galima, bet auginti visą laiką - nepatartina. Augalui namie trūks drėgmės bei natūralios šviesos. Rekomenduojama daigintas daržovės į lauką, balkoną ar terasą perkelti gegužę ar birželį, kuomet oro temperatūra jau yra tinkama.
Norintiems žalumos savo aplinkoje ir ant valgomojo stalo derėtų rinktis mikrožalumynus. Tai maži, 7-10 cm aukščio, valgomieji augalai, kuriuos galima sėkmingai auginti namų sąlygomis visus metus. Priklausomai nuo rūšies šie augalai užauga per 7-14 d. Mikrožalumynų yra pačių įvairiausių: saulėgrąžų, pipirinių, žirnių, burokėlių lapelių ir panašiai. Šiuos augalėlius lengva užauginti, tad džiaugsmo bus net ir nepatyrusiems sodininkams, neturintiems jokios papildomos įrangos. Iš minėtų augalų rūpintis lengviausia yra puikiai žinoma Velykų stalo puošmena, pipirine. Šis augalėlis užauga per 3-5 d. Šiuo metu patys populiariausi mikrožalumynai yra saulėgrąžos. Taip pat, itin vertingi ir daiginti porai, kuriuos dažnas naudoja vietoje svogūnų.
Nors sėklas daiginti galima ir ant sušlapintos popierinės servetėlės ar vatos, geriausia yra rinktis substratą ar kompostą. Auginant žalumynus žemėje, yra lengviau kontroliuoti jos drėgmę, taigi, paprasčiau prižiūrėti ir palaikyti augalui reikalingas sąlygas. Sausa servetėlė ar vata įprastoje kambario temperatūroje labai greitai išdžiūsta - vos per 3-4 valandas. Jeigu nėra galimybės nuolat rūpintis augalais, geriau rinktis žemę, kuri žymiai ilgiau išsaugoja drėgmę ir augalą geriau aprūpina vandeniu.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Ne mažiau patrauklus ir įdomus, tačiau Lietuvoje dar negirdėtas būdas auginti žalumynus namuose - mažo šiltnamio įrengimas. Tokie šiltnamėliai stebina savo technologijomis - specialiu įrengtu apšvietimu, laistymu. Žinoma, tokie įrenginiai kainuoja tikrai nemažai. Reikėtų atsiminti, kad net ir šiltnamiai yra skirti prieskoninėms žolelėms arba daigams, kuriuos vėliau reikia perkelti į kitą auginimo vietą.
Daržą ant palangės rekomenduojama įsirengti pietinėje, pietrytinėje ar pietvakarinėje namų pusėje, kadangi taip jūsų auginami žalumynai nuolat gaus pakankamai šviesos ir bus palepinami saulės spinduliais bei šiluma. Pavėsyje jie bus gerokai mažiau kvapūs, nes dėl šviesos stygiaus nesukaups eterinių aliejų. Jūsų mini daržui puikiai tiks medinės dėžės, moliniai ir keraminiai vazonai, kuriuos prieš naudojant derėtų išvalyti, dezinfekuoti kalio permanganato tirpalu bei išdžiovinti. Jei turimos palangės per siauros ar per trumpos - pasitelkite fantaziją ir pabandykite vazonus pakabinti ar turimą palangę prailginti, pavyzdžiui, prie jos pristumiant aukštesnį siaurą stalą.
Atminkite, kad namuose augantiems žalumynams itin svarbus drėgnas aplinkos oras. Tad vengiant perlaistymo, galinčio sukelti augalo puvimą, rekomenduojama drėgną aplinką sukurti tiesiog kartais apipurškiant juos vandeniu - reikiamą vandens kiekį augalai iš oro pasiims patys. Sėjant daržoves ir prieskoninius augalus, egzistuoja taisyklė - neužberti žeme storiau, nei trigubas sėklos skersmuo. Ypač smulkių sėklyčių iš viso nereikia užberti.
10 valgomų gėrybių, kurias sėkmingai galima užsiauginti netgi ankštame bute
Svogūnas. Reta šeimininkė nebandė virtuvėje užsiauginti svogūnų laiškų, įkišusi svogūno galvutę į stiklainį su vandeniu. Tam nereikia visiškai jokių daržininko sugebėjimų. Patyrę „palangės daržininkai“ pataria - kad stiklainyje nesiveistų dumbliai ir geriau vystytųsi šaknys, jo šonus užtamsinkite popieriumi ar plėvele. Svogūno ropelei atremti galima naudoti dangtelį ar tiesiog kartono skritulėlį su kiauryme. Pradžioje vandens turi būti tiek, kad siektų patį svogūną, o kai jis išleis šaknis, užteks, kad vanduo apsemtų jų trečdalį. Kad laiškai būtų skanesni, maistingesni ir nenublukę, svarbu, kad augalui pakaktų šviesos.
Pipirnė. Visiškai jokių įgūdžių nereikia ir užsiauginti aštroko skonio bei stipraus kvapo prieskoniniam augalui - sėjamajai pipirnei. Pipirnės dedamos į salotas, mišraines, jomis pagardinami sumuštiniai. Jose daug naudingų medžiagų - kalcio, fosforo, jodo, geležies, B grupės ir C vitaminų, karotino. Pipirnė visiškai nereikli dirvai - ją galima užsiauginti tiesiog pabėrus sėklytes ant drėgnos vatos, lignino ar tiesiog popierinio rankšluosčio, įtiesto į indą. Pradžioje drėgmės reikia daugiau, o vėliau reikia stengtis neperlaistyti, kad sėklos nepradėtų pelyti. Sėklos sudygsta labai greitai. Jeigu palangė saulėta, jau po keleto dienų augaliukus galima naudoti maistui. Tokiu pat principu galima sėti sėjamąją gražgarstę, lapinius ridikėlius - pastarieji užauga maždaug per savaitę.
Krapai. Bulves mėgstančių lietuvių virtuvėje šis kvapnus prieskonis nepakeičiamas. Krapus ant palangės auginti nesudėtinga, sėti juos reikia į vazonėlį su puria, drėgnoka žeme. Kad greičiau sudygtų, sėklas galima porą dienų pamirkyti kambario temperatūros vandenyje. Krapai sudygsta per 10-15 dienų, sulapoja maždaug per mėnesį. Skinti patartina, kai augalas jau tvirtas, ir stengtis nenuskinti visų lapų. Kad krapai nepradėtų žydėti, svarbu, kad jiems nepritrūktų drėgmės.
Petražolės. Petražolė - nereiklus augalas. Ant palangės labiau tinka auginti ne šaknines, o lapines petražoles. Eteriniai aliejai sėkloms neleidžia greitai sudygti, todėl, norint paspartinti šį procesą, prieš sėjant patariama pusvalandį palaikyti po tekančio šilto vandens srove, uždengtas keliais marlės sluoksniais, po to pamerkti parai laiko. Kad augalai nebūtų išstypę, nereikia sėti tankiai, išdygus (kai susiformuoja 2-3 lapeliai) išretinti. Maistui patartina skabyti ne pačius lapelius, o visą šakelę. Nuskynus viršūnę, petražolė geriau šakosis. Jeigu nesinori sėti, petražolių ir salierų lapų galima užsiauginti ir iš parduotuvėje nusipirktų šakniavaisių. Svarbu, kad būtų likę jų stiebeliai. Sodinti į vazonus ar dėžutes taip, kad viršūnėlės kyšotų virš žemės. Jeigu šakniavaisiai per ilgi, apatinė dalį galima nupjauti. Kol prasikals daigai, patartina laikyti vėsiai ir negausiai laistyti, o tada pernešti ant palangės ar šalia lango.
Čiobreliai. Čiobreliai, o taip pat mairūnai, dašiai, melisos geriausiai auga plokščiuose dubenėliuose. Čiobrelis gana nelepus, daugiametis augalas. Laistyti reikia saikingai - tik kai žemė išdžius. Jį galima naudoti ir kaip prieskonį, ir kaip vaistinį augalą arbatoms.
Bazilikai. Bazilikai sudygsta maždaug per dvi savaites. Šie augalai mėgsta saulę ir negali pakęsti skersvėjų. Sakoma, kad ant palangės auginamo baziliko kvapas atbaido uodus. Dėl stambių plačių lapų bazilikai išgarina daug drėgmės, todėl laistyti juos reikia dažnai, o rytais patartina netgi išmaudyti po dušu.
Agurkai. Virtuvėje ar balkone įmanoma užsiauginti netgi agurkų. Namuose auginti tinkamiausi ankstyvieji salotiniai ar vėlyvesni savidulkiai agurkai. Kitokius teks apdulkinti patiems. Agurkų sėklas reikėtų pirma išsidaiginti, ir tik tada sodinti į žemę. Į lėkštę ar kitą plokščią indą patiesti 3 sluoksnius popierinio rankšluosčio ar tualetinio popieriaus, paberti sėklų ir užtiesus tokiu pat popieriaus sluoksniu palaistyti šiltu vandeniu. Esant pakankamai - apie 30 laipsnių - šilumos ir drėgmės, sėklos per porą dienų išleis daigelius, ir jas bus galima perkelti į mažus plastikinius indelius ir apie mėnesį auginti pridengus plėvele, o vėliau perkelti į didesnius vazonus. Kai agurkai išleidžia ūsus ir 5-6 lapus, reikia juos pririšti prie ištemptos virvelės. Agurkus būtina genėti - kai ūglis išleidžia 11-12 lapų, nugnybti viršūnę, taip pat nugnybti ir šoninius ūglius. Agurkai mėgsta šviesą, šilumą, nepakenčia skersvėjų.
Pomidorai. Namuose tinkamiausi auginti mažaūgiai vynuoginiai ir vyšniniai pomidorai. Galima juos daiginti iš sėklų arba tiesiog įsigyti jau paaugusius daigus. Pomidorai mėgsta šviesą ir šilumą. Būtina, kad per dieną bent 3-4 valandas juos apšviestų tiesioginiai saulės spinduliai, todėl geriausia jiems rinktis pietinę palangę. Optimali temperatūra dieną pomidorams - 28, naktį - 15 laipsnių Celsijaus. Beje, šie augalai nebijo skersvėjų. Nors pomidorams nėra būtinas dirbtinis apdulkinimas, auginant juos kambaryje, kur neskraido vabzdžiai, išsiskleidusius žiedus patartina apdulkinti ir naudojantis teptuku. Susiformavus kekėms, reikia nugnybti pagrindinę stiebo viršūnę. Pomidorams pavojingiausios grybelinės ligos, atsirandančios dėl pernelyg didelės drėgmės, todėl reikia stengtis jų neperlaistyti. Vazonėliuose neblogai auga ir aitriosios bei saldžiosios paprikos.
Braškės. Ant palangės įmanoma užsiauginti netgi braškių ar žemuogių. Paprasčiausia - dar rudenį išsikasti iš sodo braškės ar žemuogės kerą ir pasodinus į erdvų vazoną reguliariai laistyti. Krūmui pražydus, teptuku reikia apdulkinti žiedus, o tada jau laukti kvapnių uogų derliaus.
Salotos. Salotos - gana nereiklus augalas. Jas galima sėti tiesiai į indą, kuriame augs, o vėliau sudygusias išretinti. Salotos neypatingai bijo vėsos, todėl nuo balandžio vidurio galima sėti ir į lovelį balkone. Laistyti tuo metu, kai nekrinta tiesioginiai saulės spinduliai. Po trijų savaičių nuo sėjos jau galima skabyti derlių. Norint salotų turėti visą vasarą, po dešimties dienų nuo pirmojo vazono užsėjimo galima sėti antrą, ir taip nuolat juos keisti. Panašiai galima užsiauginti ir špinatų, rūgštynių. Špinatai geriau auga vėsesnėje temperatūroje - esant 16-18 laipsnių.
Lengvai auginamos daržovės
Tarp daržovių yra ir kaprizingų, ir augalų su „ramiu charakteriu“. Pastaruosius galima išauginti įdėjus minimaliai pastangų. Tokios daržovės gerai auga netgi neparuoštoje dirvoje ir net tuo atveju, jei daržo savininkas aplanko jas ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Žirniai. Žirniai visiškai nereiklūs, jų sėklos ilgai išlieka gyvybingos, o suvalgyti visą derlių įmanoma tik tuomet, jei jūsų šeimoje yra bent keli šių žaliųjų daržovių gerbėjai. Šie augalai sėjami tiesiai į dirvą gegužės pradžioje ar viduryje, pasirinkus bet kokį laisvą daržo kampelį. Žirneliai gerai auga tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsyje. Jie nėra išrankūs dirvai ir bet kokiu atveju duos gerą derlių. Daigelius, kurie pasirodys lysvėse po vienos ar pusantros savaitės, reikės reguliariai laistyti, o kai žirnelių ūgliai pasieks 15 cm aukštį, jiems reikės įkalti atramas: vieną kuoliuką keturiems augalams. Žirneliai aplink kuoliuką apsivynios patys, tačiau jų lysves būtų gerai aptverti juosta ar špagatu, kad žalioji masė nevirstų į šonus. Kai nuskabysite visas ankštis, žirnelius išraukite ir sumeskite į kompostą. Galite prisirinkti sėklų kitiems metams: jas išdžiovinkite ir suberkite į medžiaginį maišelį. Sėti žirnelius toje pačioje vietoje galėsite tik po ketverių metų.
Aguročiai. Aguročiai yra daržovė iš serijos „pasodinau, pamiršau, užvertė derliumi“. Vieno aguročio daigo pakaks, kad šių daržovių prisivalgytų visa 3 - 4 asmenų šeima, o jei pasodinote visą aguročių lysvę, tai daržovėmis galėsite aprūpinti ir visus savo kaimynus bei draugus. Gegužės pradžioje ar viduryje aguročių sėklas kelioms valandoms panardinkite į šiltą vandenį, o tuomet pasėkite maždaug 4 - 5 cm gylyje. Laistykite aguročius kartą per 10 dienų, periodiškai aplink juos papurenkite žemę ir netrukus pamatysite, kiek gelsvų žiedelių jie sukrovė. Beje, Provanse aguročių žiedai naudojami maistui. Derlių aguročiai pradeda duoti maždaug po mėnesio, kai pasirodo žiedai. Nelaukite, kol šios daržovės taps milžiniško dydžio: nepamirškite, kad jas nupjaudami, atlaisvinate vietą naujiems aguročiams.
Kaliaropės. Švelni, traški kopūsto šerdis - bet kurio vaiko svajonė. O jei tokios masės būtų beveik pusė kilogramo? Užtektų visai šeimai. Būtent tokiomis savybėmis gali pradžiuginti kaliaropės. Jų pranašumas tas, kad jos išauginamos kur kas lengviau negu jų lapiniai ir žiediniai giminaičiai, o išsaugoti jas be didesnių pastangų galima iki pat pavasario. Jei nenorite terliotis su sodinukais, kaliaropių sėklas sėkite tiesiai į dirvą birželio pradžioje ar viduryje. Ūgtelėjus daigus apkaupkite, patręškite pelenais ir reguliariai laistykite. Iš esmės tuo jų priežiūra ir baigiasi. Dabar galite laukti derliaus. Tiesa, neleiskite kaliaropėms peraugti - peraugusios daržovės sustabarėja ir įgauna aitrų skonį.
Bulvės. Neverta raukyti nosies, kai paminimos šios daržovės. Žinoma, užsodinti bulvėmis ištisus laukus ir po to kasti jas rankomis yra abejotinas malonumas. Tačiau kelis krūmus savo darže užsiauginsite be jokio vargo. Jei paprastos bulvės jūsų nedomina, pamėginkite paeksperimentuoti su įdomesnėmis jų veislėmis. Nustebinkite savo svečius raudonomis salotomis „Olivier“ ar violetine bulvių koše. Jei teikiate pirmenybę tradiciniam bulvių auginimo būdui, gegužės pradžioje sėklines bulves pasodinkite į vagą, o ūgtelėjusius krūmus laistykite du kartus per savaitę. Du kartus juos apkaupkite ir nepamirškite nupurkšti priemonėmis nuo Kolorado vabalų. Jei trokštate kažko neįprasta, išbandykite netradicinius bulvių auginimo metodus.
Krūminės šparaginės pupelės. Šparaginės pupelės yra ne tik naudingos, bet ir lengvai auginamos. Geriausia rinktis krūmines šparagines pupeles, nes vijoklinėms reikia papildomų atramų ar sienelės. Žinoma, jos gali papuošti jūsų sklypą, tačiau jei šparaginės pupelės jus domina tik dėl maisto, gaišti laiką atraminių konstrukcijų statymui neverta. Šparagines pupeles galite rinktis pagal spalvą (geltonąsias, žaliąsias ar violetines) ir pagal derėjimo laiką. Šparaginės pupelės sėjamos birželio pradžioje, kai jau būna praėjęs netikėtų šalnų pavojus. Sėklos sėjamos purioje žemėje, 3 cm gylyje, maždaug 30 cm atstumu. Jei prieš sėdami pupelių sėklas parą jas pamirkysite, daigeliai pasirodys jau po savaitės, o dar po mėnesio krūmeliai jau sužydės. Derlių galėsite skinti nuolat, iki pat rudens. Jums tereikės kartą per dvi ar tris savaites papurenti lysvę ir palaistyti ją 3 - 4 kartus per mėnesį.
Svogūnai. Svogūnų laiškai, kurie daržuose pasirodo vieni pirmųjų, papildys vitaminais per žiemą nusilpusį organizmą, o auksaspalviai svogūnai tiks prie mėsos kepsnių, sriubai ar kitiems karštiesiems patiekalams. Juo labiau, kad auginti svogūnus yra labai paprasta - tai galėtų padaryti net penkerių metų vaikas. Gegužės viduryje pasodinkite į dirvą sėklinius svogūnėlius, kurie sezono metu pasirodo visuose sėklų skyriuose. Sėkite juos 10 - 15 cm atstumu, eilėmis, kad vėliau būtų patogiau purenti žemę. Laistykite juos kartą per savaitę, kartą per mėnesį juos apravėkite ir jau vasaros viduryje turėsite kvapnių žalumynų, o rugpjūtį galėsite krauti į dėžes atsargas žiemai.
Ridikėliai. Bet kokios pavasariškos salotos prasideda nuo ryškių ir traškių ridikėlių. Užsiauginti juos patiems yra kur kas maloniau, negu pirkti iš parduotuvės. Ridikėliai yra visiškai nekaprizingi, todėl juos lengvai užsiauginsite patys. Sėti ridikėlius galima jau balandį, o šiltnamyje - dar anksčiau. Į purią žemę sėklos sėjamos eilėmis arba beriamos kas 5 cm. Tarp eilių paliekamas 15 cm tarpas. Ridikėlių lysvės uždengiamos plėvele, kuri apsaugo jas nuo naktinių šalnų. Ridikėlių daigeliai laistomi du kartus per savaitę tiesiai per agroplėvelę, o kai pasirodo šakniavaisiai, uždangalas nuimamas.
Ropės. Manote, kad ropės auginamos tik rusiškose pasakose? Visiškai ne. Ši daržovė turi nemažai sveiką mitybą propaguojančių šalininkų. Ropės turi daug beta karoteno, vitaminų A, C, PP, B1, B2, E ir daugelį kitų naudingų medžiagų. Auginti ropes yra labai paprasta ir netgi nereikės kviestis į pagalbą pelės. Ropės sėjamos į lysves gegužės viduryje ar pabaigoje ir pirmosiomis dienomis pridengiamos plėvele. Daigus, pasirodančius po 3 - 5 dienų, reikia reguliariai laistyti (kartą per savaitę) ir barstyti pelenais (kartą per 2 - 3 savaites). Jokių kitų trąšų ropėms nereikia, tačiau kai daigai ūgtelės, juos praretinkite: palikite po vieną daigą kas 20 cm, o tarp eilių - 15 - 20 cm tarpą.
Burokėliai. Be to, kad burokėliai yra nereiklūs klimatui ir yra lengvai auginami, jie yra patogūs dar ir tuo, kad juos nebūtina sodinti į lysves: jie puikiai dera ir šalia kitų kultūrų, pavyzdžiui, svogūnų ar braškių. Burokėliai sėjami gegužės pradžioje ar viduryje tiesiai į dirvą. Daigai pasirodo gana greitai. Vienintelis burokėlių trūkumas tas, kad jų sėklos yra daugiavaisės, todėl kad ir kaip retai jas besėtumėt, retinti daigus vis tiek teks. Tręšti burokėlių nereikia, o į organines trąšas jie taip pat gali sureaguoti neigiamai. Burokėliai laistomi negausiai, bet dažnai: kad dirva nebūtų nei permirkusi, nei sausa.
Krienai. Ši daržovė yra tokia nepretenzinga, kad jums teks ją ne auginti, o veikiau riboti. Pakanka vieną kartą sklype pasodinti krieną ir daugiau niekada su juo neatsisveikinsite: jo lapai stebuklingu būdu vis atsiras skirtingose daržo vietose. Jei tokia perspektyva jūsų negąsdina, tuomet balandį nusipirkite kelias maždaug 20 cm ilgio krienų šaknis ir pasodinkite jas į jiems paruoštą vietą (įkaskite kibirą be dugno ar 40 cm gylio duobės šonus išklokite šaligatvio plytelėmis). Krienai mėgsta derlingą žemę, todėl jie apsidžiaugs, jeigu juos patręšite mėšlu, kompostu ar mineralinėmis trąšomis. Sodinkite krienus maždaug pusės metro atstumu ir vasarą nepamirškite jų palaistyti. Jei krienai pasirodys kitose daržo vietose, be gailesčio juos išraukite.