Įvadas
Lietuvoje jau kurį laiką vyksta svarbus procesas - globos įstaigų pertvarka, arba deinstitucionalizacija. Ši iniciatyva siekia sumažinti institucinės globos mastą ir užtikrinti, kad vaikai, kuriems reikalinga globa, augtų šeimyninėje aplinkoje arba gautų kokybiškas paslaugas bendruomenėje. Šiame straipsnyje apžvelgiama deinstitucionalizacijos eiga, iššūkiai ir galimybės, ypatingą dėmesį skiriant socialinei globos namų gyventojų (vaikų) gerovei.
Institucinės Globos Trūkumai ir Deinstitucionalizacijos Būtinybė
Institucinė globa, kai didelis skaičius vaikų gyvena uždarose teritorijose, atskirti nuo visuomenės, turi nemažai trūkumų. Vaikai, augantys tokiose įstaigose, dažnai susiduria su ribotomis galimybėmis naudotis bendruomenės paslaugomis, o tai gali neigiamai paveikti jų ugdymą ir pasiruošimą savarankiškam gyvenimui. Dėl šių priežasčių deinstitucionalizacija yra būtina siekiant užtikrinti kokybiškesnį asmens poreikių tenkinimą ir gyventojų socialinę gerovę.
Deinstitucionalizacijos Tikslai ir Principai
Pagrindinis deinstitucionalizacijos tikslas - pertvarkyti vaikų globos sistemą, panaikinant institucinę globą ir užtikrinant vaikams, kuriems reikia globos, sąlygas augti šeimynose, globėjų šeimose bei gauti visapusišką pagalbą bendruomenėje. Šis procesas grindžiamas vaiko gerovės ir saugumo užtikrinimu, siekiant, kad vaikai galėtų gyventi kiek įmanoma savarankiškiau ir dalyvauti bendruomenės gyvenime.
Deinstitucionalizacijos Eiga Lietuvoje
Lietuvoje deinstitucionalizacija vyksta jau kurį laiką, žengiami žingsniai link institucinės globos mažinimo ir alternatyvių globos formų plėtros. Nemaža dalis įstaigų jau persitvarkė į bendruomeninius namus, keičiasi darbuotojų metodai, siekiant juos pritaikyti darbui namų sąlygomis. Tačiau, nepaisant pasiekimų, vis dar išlieka nemažai iššūkių.
Tyrimas: Socialinė Gerovė Grupinio Gyvenimo Namuose
Tyrimai rodo, kad darbuotojai, dirbantys grupinio gyvenimo namuose, vykstančius socialinių paslaugų pokyčius sieja su bendruomeninių paslaugų plėtra. Jų nuomone, socialinės paslaugos turi užtikrinti ir užtikrina asmenims gyventi kiek įmanoma savarankiškiau ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Grupinio gyvenimo namuose sukuriama saugi ir palanki aplinka, asmenys turi visas galimybes augti ir tobulėti. Didžiausią įtaką šiuo atveju daro tinkamai atliekamos personalo funkcijos.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Socialinis Palaikymas Deinstitucionalizacijos Kontekste
Socialinis palaikymas yra itin svarbus aspektas kiekvienos asmenybės apsaugai nuo įvairių išgyvenimų. Vaikams, patiriantiems globos faktą, socialinis palaikymas yra dar svarbesnis, nes jo paskirtis - savimi pasitikinčios, guvios, mąslios ir visiems gyvenimo atvejams pasiruošusios asmenybės auginimas. Socialinio palaikymo perspektyvos yra vienas iš svarbiausių aspektų socialinio darbuotojo darbe dirbant su vaikais globoje, vykstant labai kardinaliam vaiko gyvenimo pokyčiui.
Vaikų Dalyvavimas Pertvarkos Procese
Svarbu užtikrinti, kad vaikai būtų įtraukiami ir dalyvautų deinstitucionalizacijos procese. Jų nuomonė turi būti išklausyta ir atsižvelgta į ją sprendžiant dėl tolimesnės globos. Vaikų dalyvavimas ir palaikymas vyksta kokybiškai, kai sprendžiamas vaiko tolimesnės globos klausimas, kai atsižvelgiama į vaiko interesus.
Iššūkiai ir Problemos
Nepaisant teigiamų pokyčių, deinstitucionalizacijos procese Lietuvoje vis dar susiduriama su nemažais iššūkiais:
- Institucinės globos paplitimas: Lietuvoje vis dar paplitusi institucinė globa, kuri kritiškai vertinama daugeliu aspektų.
- Tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka: Pasigendama politinės valios ir interesų grupių paieškų, socialinės klasterizacijos stoka nesudaro sąlygų įtraukti daugiau dalyvių, suinteresuotų dėl vaikų globos ir jų gerovės.
- Paslaugų plėtros trūkumas: Pertvarkoje dar nėra įgyvendinta paslaugų plėtra bei alternatyvios globos trūkumas neužkerta kelio vaikui patekti į emociškai nestabilią ir pozityvių ryšių stokojančią aplinką.
- Socialinių darbuotojų problemos: Socialiniai darbuotojai nesulaukia tinkamo institucinio palaikymo ir darbo įvertinimo, o priimant sprendimus jie neturi įtakos, nes juose nedalyvauja. Be to, dėl problematiškų vaikų jaučiama institucinė diskriminacija, nes gero elgesio vaikai dėmesio sulaukia mažiau.
Socialinių Darbuotojų Patirtys ir Perspektyvos
Tyrimai atskleidžia socialinių darbuotojų patirtis teikiant socialinį palaikymą vaikams pertvarkos metu ir su kokiomis problemomis darbuotojai susiduria. Socialiniams darbuotojams dėl pertvarkos tikslingumo nekiltų abejonių ir jaustųsi ramiau, jeigu priimamuose sprendimuose dėl tolimesnio jų gyvenimo būtų įtraukti vaikai ir jie patys, nes gaunama informacija nesuteikia reikiamo pagrindo padėti vaikams išgyventi pokyčius, o ir patys dėl informacijos stokos dažnai jaučiasi nesaugiai.
Tyrimo Metodologija
Tyrimai, skirti deinstitucionalizacijos procesui analizuoti, dažnai remiasi sistemų teoriniu aspektu pagal Bronfenbrennerio ekosistemų teoriją arba bioekologine sistema, kuri leidžia atskleisti pertvarkos procese esančių kintamųjų aplink vaiką ryšius tarp žmonių ir sistemų. Sistemų teorija padeda suprasti socialinio darbuotojo kaip vieno iš socialinio tinklo elementų atliekamą vaidmenį sistemos pertvarkoje ir tai kaip esanti sistema veikia tiesiogiai ar netiesiogiai vaiką. Taip pat naudojami socialinio konstruktyvizmo teorijos modelis, padedantis atskleisti kaip vaikui esančiam globoje ir sisteminėje pertvarkoje pavyksta išlaikyti jam svarbų tinklą ir palaikyti svarbius ryšius, kaip jam pavyksta augti bei tobulėti, kas jam padeda ugdyti savigarbą, išlaikyti vidinį stuburą ir nepasiklysti jo kintančiame gyvenime, bei egzistencinės - humanistinės teorijos, leidžiančios atskleisti vaikų pertvarkos procese egzistencializmo požiūriu baimes, nerimus susijusius ne tik su tai kuo jie patyrė, bet ir tai kas jų laukia.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
tags: #globos #namu #istaigu #pertvarka #deinstitucionalizacija