Įvadas
Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti globos centro veiklos kokybės vertinimo planą, jo paskirtį, principus, organizavimo procedūrą bei metodus. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais socialinių paslaugų sritį, bei VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ vidaus dokumentais, kurie apibrėžia kokybės užtikrinimo ir paslaugų gavėjų įtraukimo principus.
Teisinis Reglamentavimas ir Institucijos
Globos centro veiklos kokybės vertinimo tvarkos aprašas nustato vertinimo paskirtį, principus ir organizavimo procedūrą. Vertinimą vykdo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Departamentas). Šios institucijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu, Vaiko globos organizavimo nuostatais, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatais ir kitais teisės aktais.
Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (toliau - Projektas) Tarnybos vykdomo Projekto komanda globos centrų veiklos vertinimą ir stebėseną Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, atlieka vadovaujantis Projekto jungtinių veiklos sutarčių nuostatomis ir Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014 - 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo pertvarkos valdymo grupės patvirtintomis prioritetinėmis sritimis.
Pagrindinės Sąvokos
Kokybės vertinimo tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme, Globos organizavimo nuostatuose, Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše, Laikinosios globos (rūpybos) nuostatuose, Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos apraše, Įvaikinimo organizavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše.
Vertinimo Organizavimas
Planiniai globos centrų vertinimai atliekami pagal bendrą Tarnybos ir Departamento direktorių įsakymu patvirtintą planinį globos centrų vertinimo sąrašą, kuris tvirtinamas ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Globos centro vertinimas gali būti atliekamas vietoje ir (ar) nuotoliniu būdu. Globos centro vertinimą sudaro Tarnybos teritorinio skyriaus atstovų vizitas į globos centrą arba susitikimas su globos centro atstovais nuotoliniu būdu, Departamento atstovai atlieka globos centro vertinimą pasirinktinai: nuotoliniu būdu arba vietoje. Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus atstovai, atliekant globos centro vertinimą, pagal poreikį gali vykti vizitui į globos centrą.
Taip pat skaitykite: „Naminukų kačių namų“ veikla
Neplaninis vertinimas atliekamas pagal gautą anoniminį skundą (prašymą) dėl konkretaus globos centro galimai neteisėtų veiksmų, neveikimo ar netinkamai vykdomų funkcijų.
Tarnybos direktorius tvirtina sąrašą Tarnybos teritorinių skyrių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kurie atlieka globos centrų vertinimą (toliau - Sąrašas). Tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Sąrašu, paskiria globos centro vertinimui atlikti ne mažiau kaip du Tarnybos teritorinio skyriaus atstovus, kurie neturi viešų ir privačių interesų konflikto su globos centru. Skiriami darbuotojai gali vertinti tik kitos savivaldybės teritorijoje veikiantį globos centrą.
Tarnybos teritorinis skyrius per dokumentų valdymo sistemą nukreipia susipažinti Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriui globos centro vertinimui pateiktus dokumentus.
Tarnybos ir (ar) Departamento atstovai globos centro vertinimą atlieka pagal iš anksto sudarytą vizito planą: prisistato globos centro darbuotojams, pateikia vizito tikslą ir eigą, individualiai susitinka su darbuotojais, vadovu. Pagal poreikį galima gyvai susitikti arba nuotolinio ryšio priemonėmis susisiekti su globėjais (rūpintojais), budinčiais globotojais ar šeimynos dalyviais. Susipažįsta su globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų ar šeimynos dalyvių ir globojamų (rūpinamų) vaikų bylomis ir individualiais pagalbos planais, kitais globos centro dokumentais bei informacija, gali užduoti papildomus klausimus globos centro darbuotojams.
Vertinimo Metodai
Vertinimas vykdomas, analizuojant globos centro pateiktus dokumentus, atliekant užpildytame klausimyne pateiktos informacijos analizę ir viešai prieinamą informaciją apie globos centro veiklą, naudojant Socialinių paslaugų šeimai informacinės sistemos duomenis, Globos centrų informacinės sistemos duomenis, kasmetinę Tarnybos renkamą informaciją pagal nustatytus rodiklius. Vertinimas gali apimti nestruktūruoto interviu metu gautos informacijos analizę, pokalbio metu pateiktos informacijos analizę, globos centro teikiamų statistinių duomenų už vertinamąjį laikotarpį analizę, kitos globos centro pateiktos informacijos analizę, išorės subjektų pateiktos informacijos apie globos centro veiklą analizę.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir ateities vizija Pabrades globos namuose
Globos centras per nustatytą terminą užpildo globos centro vertinimo klausimyną ir elektroniniu būdu pateikia Tarnybai ir Departamentui. Tarnyba ir (ar) Departamentas gali globos centrui pateikti tikslinamųjų klausimų raštu ir (ar) žodžiu bei papildyti klausimyną informacija apie globos centro veiklas ar kita svarbia informacija nuotoliniu būdu ir (ar) interviu būdu vizito į globos centrą metu. Vertinimo metu gali būti vykdomas stebėjimas, paslaugų gavėjų apklausos žodžiu.
Tarnybos ir Departamento atstovai vizito metu, esant poreikiui, pildo globos centro vertinimo lentelę.
Vertinimo Rezultatų Apdorojimas
Tarnybos teritorinio skyriaus atstovai globos centro vertinimo akto projektą el. paštu pateikia Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo globos centro vertinimo pradžios. Tarnybos teritorinio skyriaus atstovai patikslina globos centro vertinimo akto projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus ir galutinai el. paštu pateikia Tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriui. Tarnyba kartu su Departamentu el.
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Veiklos Kokybės Užtikrinimas
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ (toliau - PPI) kokybės politika yra PPI vidaus dokumentas, apibrėžiantis PPI vykdomos veiklos kokybės politikos valdymo tvarką, kuri apima misiją, viziją, vertybes, tikslus ir įsipareigojimus bei organizacines priemones gerinti vykdomos veiklos kokybę.
Paslaugų Gavėjų Gyvenimo Kokybės Koncepcija
Paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės koncepcijos tikslas - apibrėžti, kaip VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro paslaugų gavėjai individualiai suvokia ir vertina savo gyvenimo kokybę bei išmatuoti subjektyvų klientų gyvenimo kokybės vertinimo pokytį Globos centro teikiamų paslaugų kontekste. Globos centro klientų gyvenimo kokybę yra svarbu apibrėžti siekiant suprasti, kaip klientai vertina skirtingų gyvenimo sričių atitikimą jų poreikiams ir lūkesčiams, įstaigos teikiamų paslaugų kontekste bei įvertinti, kaip teikiamos paslaugos prisideda prie paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės gerinimo. Koncepcijoje yra išskiriama paslaugų gavėjų vaikų gyvenimo kokybė bei suaugusių paslaugų gavėjų (globėjų, įtėvių, šeimynos dalyvių, budinčių globotojų, besirengiančių jais tapti) gyvenimo kokybė. Siekiant įvertinti Globos centro paslaugų gavėjų subjektyvų gyvenimo kokybės suvokimą, naudojami tokie gyvenimo kokybės matavimo instrumentai kaip darbuotojų atliekamas stebėjimas, vertinimas (prieš darbo pradžią ir pabaigus darbą su vaikais), anketinė apklausa (viena vaikams, kita suaugusiems paslaugų gavėjams, atliekama ne mažiau kaip kartą per metus).
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie Šv. Klaros namus
Paslaugų Gavėjų Įgalinimo Koncepcija
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ Globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įgalinimo koncepcija apibrėžia Globos centro darbuotojų taikomas priemones teikiant socialines paslaugas, kuriomis daromas paslaugų gavėjui poveikis formuojant galios santykius: įsitraukimą, dalyvavimą, sąmoningumą ir autonomiją, užtikrinant, kad visiems įvaikintiems vaikams, globėjų, nesusijusių giminystės ryšiais, globėjų giminaičių globojamiems (rūpinamiems) vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams, nesusijusiems giminystės ryšiais, globėjams giminaičiams, įtėviams ar asmenims, ketinantiems jais tapti, būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, informacinė psichosocialinė ir kita pagalba, siekiant vaiką, įvaikį tinkamai ugdyti ir auklėti šeimai artimoje aplinkoje. Įgalinančios aplinkos kūrimas - organizacijoje yra ilgalaikė ir nuolatinė veikla. Neretai, globėjai ar įtėviai, susidūrę su problema kreipiasi į specialistus ir mano, kad netinkamas vaiko elgesys ar kitos, su vaiku susijusios, problemos bus išspręstos suteikus pagalbą vaikui. Tačiau dažnai vaiko elgesys yra tiesiogiai susijęs su aplinka, kurioje vaikas auga, todėl vienas iš pagrindinių specialisto uždavinių įgalinti vaiko globėją pamatyti savo auklėjimo įgūdžių kokybę, įvertinti savo gebėjimus tvarkytis su iškilusiomis problemomis ir spręsti konfliktines situacijas savarankiškai. Didelis dėmesys skiriamas paties globėjo elgesiui koreguoti, ugdyti empatiją, suprasti ir atliepti ne tik fizinius, bet ir emocinius vaiko poreikius. Įžvelgti savo resursus tvarkytis kasdienėse situacijose be specialistų įsikišimo. Įvertinus problematiką, vaikui, atsižvelgiant į jo amžių, yra skiriamas psichologas, tačiau su vaiku dirbantis specialistas visada įtraukia į procesą ir suaugusiuosius, auginančius vaiką, organizuoja konsultacijas, teikia rekomendacijas, suteikia grįžtamąjį ryšį apie rezultatus dirbant su vaiku. Individualaus įgalinimo esmė - nuolatinėmis socialinių paslaugų gavėjo pastangomis, suvokiant savo gebėjimus, pereiti iš pasyvios būklės į aktyviąją.
Individualaus įgalinimo veiksmai ir priemonės:
- bendraujame su paslaugų gavėju veiksmingai ir atvirai;
- atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo asmenines patirtis;
- atkreipiame dėmesį į paslaugų gavėjo socialines, psichologines ir emocines problemas;
- supažindiname paslaugų gavėją su jo teisėmis ir kaip galima jomis naudotis;
- pagal individualius poreikius, paslaugų gavėjui ar jo šeimai parengiamas individualus pagalbos planas, išsikeliami uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti;
- paslaugų gavėjas išsako savo nuomonę, akcentuodamas savo poreikius ir siekius, prisiima atsakomybę už save ir savo veiksmus;
- suteikiame galimybę paslaugų gavėjui laisvai rinktis įgalinančias priemones;
- motyvuojame, palaikome ir skatiname paslaugų gavėją stiprinti savo gebėjimus ir tikėti savo jėgomis;
- konsultuojame, suteikiame informaciją paslaugų gavėjui aktualiais klausimais.
Individualų įgalinimą rodantys požymiai:
- motyvacija būti įgalintam;
- informatyvumas, produktyvumas;
- dalyvavimas sprendimų priėmime;
- pasitikėjimas savimi, gebėjimas pasirūpinti savimi;
- tinkamo elgesio įgūdžiai, atvirumas;
- pozityvus, į problemos sprendimą orientuotas požiūris;
- komunikacija, bendradarbiavimas;
- grįžtamasis ryšys.
Paslaugų Gavėjų Įtraukimas į Paslaugų Planavimą, Teikimą ir Vertinimą
VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globos centro (toliau - Globos centras) paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą politikos ir procedūrų aprašu (toliau - Aprašu) siekiama užtikrinti visapusišką paslaugų gavėjų įtraukimą į įstaigos vykdomas veiklas, jų planavimą, numatytų veiklų ir priemonių įgyvendinimą ir veiklos rezultatų vertinimą.
Paslaugų gavėjų įtraukimo į paslaugų planavimą, teikimą ir vertinimą būdai:
- pagalbos vaikui ir budinčiam globotojui, globėjui (rūpintojui), šeimynos dalyviams, įtėviams poreikių vertinimas ir pagalbos plano sudarymas. Paslaugų gavėjai turi galimybę žodžiu, raštu ar kitokiu komunikacijos būdu išreikšti savo poreikius ir dalyvauti poreikių vertinimo ir pagalbos plano kūrimo procese. Paslaugų gavėjai pasirašo poreikių vertinimo ir pagalbos planavimo formą taip išreikšdami savo dalyvavimą ir sutikimą;
- paslaugų gavėjų dalyvavimas organizuojamuose renginiuose. Paslaugų gavėjai turi galimybę dalyvauti Globos centro organizuojamuose renginiuose; mokymuose; paskaitose; vaikų stovykloje. Kartą per metus paslaugų gavėjų prašoma užpildyti paslaugų gavėjų apklausos anketą apie paslaugų naudą, efektyvumą, pasitenkinimą globos centro teikiamomis paslaugomis, paslaugų gavėjų teisių užtikrinimą, įsitraukimą į poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą, taip pat prašoma pateikti nuomonę, kokių paslaugų ar mokymų, renginių pageidautų. Paslaugų gavėjai turi galimybę užpildyti apklausą ir įvertinti organizuojamus renginius, mokymus, paskaitas (kuriems reikalinga registracija), ir suteikti grįžtamąjį ryšį apie juos.
- paslaugų gavėjų skundai, prašymai, pranešimai. Paslaugų gavėjai turi galimybę raštu, žodžiu ar elektroniniu būdu teikti skundus, prašymus ir pranešimus pagal „Skundų, prašymų ir pranešimų nagrinėjimo tvarkos aprašą“, kurie yra registruojami ir nagrinėjami atitinkamame gautų dokumentų žurnale;
- įsitraukimo vertinimas.
Individualaus Planavimo Proceso Procedūra
Globos centro Paslaugų gavėjų įtraukimo į individualaus planavimo proceso procedūra numato, kaip paslaugų gavėjai yra įtraukiami ir dalyvauja pagalbos planavimo procese. Pagalbos planas yra pagrindinis darbo su paslaugų gavėjais bei pagalbos planavimo, teikimo ir vertinimo dokumentas, kuriame atsispindi siekiami tikslai, uždaviniai, pagalbos priemonės, įsipareigojimai, terminai bei juos vykdantys asmenys. Pagalbos poreikių vertinimą ir pagalbos planavimą kartu su šeima atlieka globos koordinatorius pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais.
Poreikių vertinimas:
- globos koordinatorius (pagal poreikį kartu su kitais globos centro specialistais) užmezga kontaktą su globojamu (rūpinamu), prižiūrimu, įvaikintu vaiku, jo globėju (rūpintoju), budinčiu globotoju, įtėviais bei su kartu gyvenančiais jų šeimos nariais ir įvertina visus globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko individualius sveikatos, vystymosi, ugdymo(si), specialiuosius ir kitus poreikius, atsižvelgdamas į globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko gebėjimus, gabumus, situaciją vaiko šeimoje;
- atliekant poreikių vertinimą, išskiriamos globojamo (rūpinamo), prižiūrimo ar įvaikinto vaiko, globėjo (rūpintojo), budinčio globotojo ar įtėvių ir kartu gyvenančių šeimos narių stiprybės ir silpnybės tenkinant konkretų poreikį, atsižvelgiama į šeimos siūlymus ir nuomonę.
Plano sudarymas:
- remiantis surinkta informacija sudaromas pagalbos planas.
Pagalbos plano peržiūra:
- pagalbos planas peržiūrimas atsiradus reikšmingoms aplinkybėms ar iškilus naujiems pagalbos poreikiams, kurie turi įtakos pagalbos plano įgyvendinimui arba kokybiškam paslaugų teikimui.
Paslaugų gavėjų įsitraukimo į individualaus planavimo procesą rezultatai vertinami remiantis paslaugų gavėjų ir specialistų vertinimu. Paslaugų gavėjai vertina savo įsitraukimą į pagalbos planavimą kartą per metus užpildydami paslaugų gavėjų apklausos anketą. Globos koordinatoriai paslaugų gavėjų įsitraukimą vertina pagal nustatytus kriterijus naudodami „šviesoforo principą“ („žalia“ - įsitraukia, „geltona“ - iš dalies, „raudona“ - neįsitraukia).
Nuolatinio Tobulinimosi ir Mokymosi Sistema
VšĮ "Pagalbos paaugliams iniciatyva" Globos centro nuolatinio tobulinimosi ir mokymosi sistema skirta sistemiškai, nuosekliai ir periodiškai planuoti paslaugų teikimą, įgyvendinti paslaugų teikimo procesus, analizuoti ir palyginti paslaugų teikimo rezultatus bei nusimatyti tobulinimosi veiksmus. Siekiant tenkinti paslaugų gavėjų, Globos centro darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių poreikius bei lūkesčius ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę, periodiškai analizuojamas, vertinamas ir gerinamas paslaugų teikimas, jų naudingumas, prieinamumas, keliama darbuotojų kvalifikacija bei peržiūrimi veiklos rezultatų ar paslaugų teikimo rodikliai.
- planuojamas bendradarbiavimas su partneriais, finansuotojais ar kitomis suinteresuotomis šalimis.
- numatant konkrečios paslaugų kokybės gerinimo ir organizacijos aplinkos, t.y. mikroklimato, infrastruktūros ir pan.