Nėštumas - tai nuostabus ir transformuojantis laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo, nekantrumo ir, natūralu, daugybės klausimų. Norint užtikrinti sveiką nėštumą ir optimalią būsimos mamos bei kūdikio gerovę, labai svarbu laikytis tinkamos priežiūros. Šiame straipsnyje pateikiami išsamūs patarimai ir rekomendacijos, apimančios visus svarbiausius nėštumo aspektus - nuo prenatalinės priežiūros iki mitybos, fizinio aktyvumo ir emocinės sveikatos.
Ankstyva prenatalinė priežiūra: kelionės pradžia
Vos tik nėštumo testas parodo teigiamą rezultatą, apima begalinis džiaugsmas, kuriuo tiesiog privalu pasidalinti su brangiausiais žmonėmis ir imti svajoti apie mažylį, o kartu ir pradėti ruoštis jo atėjimui. Vienas svarbiausių žingsnių - kuo anksčiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) pataria besilaukiančiai moteriai kreiptis į šeimos kliniką ar polikliniką, kur ji yra prisirašiusi. Jos sveikata normalaus nėštumo metu rūpinasi šeimos gydytojas, akušerė ar gydytojas akušeris-ginekologas, dirbantis gydymo įstaigoje, kuri teikia pirmines ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas. Nedirbančioms ir vaikelio besilaukiančioms moterims svarbu apsilankyti ir teritorinėje ligonių kasoje. Jei nėščia moteris yra drausta privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), už paslaugas gydymo įstaigoje jai mokėti nereikia, nes už tai sumokama ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Pirmojo vizito metu specialistas patvirtina nėštumą, atlieka pirminius tyrimus - kraujo, šlapimo ir ultragarso, apskaičiuoja numatomą gimdymo datą, aptaria nėštumo eigą, galimas rizikas, sveikos gyvensenos principus bei atsako į visus rūpimus klausimus. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Verta atkreipti dėmesį, kad nėštumas gali sukelti įvairių sudėtingų emocijų, todėl išgyvenant padidėjusį nerimą ar depresijos simptomus, juos suvaldyti gali padėti psichinės sveikatos specialistai. Be to, atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios individualią patirtį, ją prižiūrintis gydytojas gali nukreipti pas kitus reikalingus specialistus.
Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija.
Taip pat skaitykite: Kaip pradžiuginti nėščiąją?
Tyrimai nėštumo metu
Be minėtų tyrimų, atliekamų pirmojo vizito metu, viso nėštumo laikotarpiu būsimos mamos ir vaisiaus sveikata yra stebima matuojant kraujo spaudimą, svorį bei kartojant šlapimo, kraujo ir ultragarsinius tyrimus. Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. Tokiais atvejais, kylant nerimui dėl vaisiaus sveikatos, galima įvertinti, ar vaisius patenka į mažos ar didelės rizikos grupę dėl tiriamų chromosomų pokyčių. Šį testą galima atlikti nuo 9 nėštumo savaitės. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR. Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai. Reguliariai juos atliekant ir laikantis gydytojo nurodymų, galima užtikrinti sklandų nėštumą ir sveiko vaiko gimimą.
Mityba nėštumo metu: pagrindas sveikatai
Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis). Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę. Specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
Vitaminai nėštumo metu
Yra keletas vitaminų, mineralų ir maisto papildų, kurių balansą, remiantis moksliniais tyrimais, svarbu palaikyti nėštumo metu:
- Folio rūgštis (vitaminas B9) yra būtina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų prevencijai, pradedant planuoti nėštumą ir visą pirmąjį trimestrą jos reikėtų vartoti 400 mcg per dieną.
- Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. Jo atsargos organizme itin svarbios, jei yra tokių rizikos veiksnių kaip vegetarizmas, nutukimas ar mažai būnama saulėje.
- Geležies preparatų skiriama tik, jei yra mažakraujystė. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
- Kalcio preparatų skiriama tais atvejais, kai nėščioji nepakankamai vartoja pieno produktų (mažiau nei 4 porcijas per dieną), yra nėščiųjų hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) rizika. Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą.
- Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs.
- Magnis skiriamas esant mėšlungiui.
Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika.
Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti antklodę kūdikiui?
Vaistų vartojimas nėštumo metu
Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu. Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. 1985-2015 m. buvo atliekamas tyrimas, kurio metu tirta daugiau nei 150 000 nėštumo atvejų. Tyrėjai įvertino moterų, vartojusių paracetamolį, aspiriną, ibuprofeną, diklofenaką ir naprokseną, medicinines pastabas. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Gyvensenos pokyčiai: sveikas nėštumas
Nėštumo metu svarbu laikytis sveikos gyvensenos principų, kurie apima žalingų įpročių atsisakymą, tinkamą fizinį aktyvumą ir pakankamą poilsį.
Žalingų įpročių atsisakymas
Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
Besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės nėštumo metu
Mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
Taip pat skaitykite: Kur pirkti naujagimio kraitelį?
Saulė, pirtis ir baseinas nėštumo metu
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą.
Miegas nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių. Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas. Labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Emocinė sveikata nėštumo metu: rūpestis savimi
Nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Tinkamiausias laikas pirmą kartą apsilankyti pas gydytoją yra 7-12 nėštumo savaitės. Moterys įdeda daug pastangų, kad gerai jaustųsi ir puikiai atrodytų, o besilaukiančios - ypač. Naujos gyvybės laukime pozityvumas ir rūpinimasis savimi daro didžiulę įtaką ne tik emocinei, bet ir fizinei moters būklei. Kiekviena būsima mama turėtų žinoti, kad nėštumo metu jos organizmas tampa jautresnis, nes keičiasi hormonai ir nervų sistema. Atsakomybė už naują gyvybę sukelia moterims daugybę klausimų, ir vienas iš jų - ar galima naudoti kosmetiką ir kokius produktus rinktis? Renkantis kosmetiką, nėštumo metu labai svarbus minimalizmas - kuo mažiau sudedamųjų dalių, tuo geriau.
Kosmetika nėštumo metu
„Dažniausiai kosmetikos gamintojas nurodo, ar produktas tinkamas nėščioms ir maitinančioms moterims. Viena iš besilaukiančių klienčių pasakojo, jog jau keletą mėnesių vakarais valydavo veidą pieneliu ir toniku bei pasitepdavo kremu, bet kartą pasitepus įprastomis priemonėmis veidas ėmė kaisti, perštėti, ir ji turėjo tuoj pat viską nusivalyti. Lygiai taip pat buvo kitą vakarą - oda taip pat jautriai sureagavo. To niekada nebūdavo, o ant kremo parašyta, kad jis nealergizuojantis ir be jokios chemijos. Moteris sako nesuprantanti, kaip kremas taip staiga ėmė jai netikti. O dėl to, kad besilaukiančios moters organizmas tampa jautresnis dėl hormonų. Taip pat ir su oda - ji gali tapti visai kitokia, nei iki tol, gali atsirasti jautrumas, riebumas, sausumas, hiperpigmentacija, net odos ligos, pavyzdžiui, egzema, atopinis dermatitas ir kitos nemalonios reakcijos“, - pasakoja kosmetologė Odeta Dešukienė.
Ką ant veido gali tepti besilaukianti moteris?
Kalbant apie kosmetiką, besilaukianti moteris gali naudoti beveik viską. Netinka tik vaistai, skirti gydyti odos ligas, pavyzdžiui, aknę. Tai gali būti įvairūs antibiotiniai tepalai, priemonės su vitamino A formomis, retinoidais (pavyzdžiui, aktyvūs jauninamieji kremai, serumai), kurie didina apsigimimų riziką. Taip pat reikėtų vengti eterinių aliejų, nes jie lakūs, gali sukelti alergines reakcijas, bei odą šviesinančių priemonių su hidrochinonu - šios medžiagos patenka į kraują ir gali pakenkti vaisiui. Netinka ir visos priemonės su salicilo rūgštimi - šio ingrediento yra prausikliuose, kremuose, šveitikliuose, skirtuose probleminei odai, kurią vargina spuogai, aknė, inkštirai. Priemonėse odai, kenčiančiai nuo aknės, apskritai yra labai daug antibakterinių komponentų, kurie gali pakenkti vaisiui. Reikėtų vengti ir dezodorantų, antiperspirantų, kuriuose yra aliuminio chlorido. Nors mokslinių tyrimų dar nėra, bet manoma, kad ši medžiaga patenka į organizmą ir sukelia hormoninius pokyčius.
Kokios procedūros galimos nėštumo metu?
„Labai dažnai nėščiosios vengia grožio procedūrų, nes dėl informacijos stokos ir nežinojimo bijo pakenkti sau ir vaisiui. Vienoms nėštumo metu odos problemos baigiasi, kitoms priešingai - prasideda. Labai daug moterų kenčia nuo veido odos bėrimų, ypač tai būdinga pirmaisiais nėštumo mėnesiais, bet gali tęstis ir visą nėštumą. Todėl būtina kreiptis į grožio specialistus, kurie patars ir atliks reikiamas procedūras. Nėštumo metu būtina prižiūrėti veido odą, ją valyti, drėkinti. Labai dažnai būsimos mamos pastebi, kad atsiranda tamsių dėmelių, ypač antroje nėštumo pusėje. Tą irgi lemia hormoniniai pokyčiai, dėl kurių padidėja melanino gamyba. Todėl patariama tiek žiemą, tiek vasarą rinktis kremus su SPF. O taip pat tinka visi produktai su vitaminu C - jie padeda kovoti su tamsiomis dėmelėmis, hiperpigmentacija. Vitaminas C - stiprus antioksidantas, kuris slopina melanino gamybą ir skatina kolageno sintezę. Jei oda labai išsausėjusi, padės drėkinančios, maitinančios procedūros, kurios atgaivins odą ir ją prisotins naudingomis medžiagomis, mineralais“, - pasakoja grožio terapijos ir chirurgijos klinikos „Sugihara“ kosmetologė O. Dešukienė.
Kaip prižiūrėti kūną, kuriame auga gyvybė?
Visi pokyčiai, vykstantys moters kūne nėštumo metu, yra natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Svarbu nepamiršti, kad po gimdymo viskas grįš į savo vietas. Besilaukianti moteris turi kuo stropiau prižiūrėti savo kūno odą, kad išvengtų strijų, ją nuolat drėkinti ir tepti kremais, kurie skirti ir tinka naudoti būtent nėščiosioms. „Negalima atlikti jokių lazerinių procedūrų, botulino toksino injekcijų, elektrostimuliacijos, injekcinių procedūrų, tokių kaip mezoterapija, PRP, biorevitalizacijos ar hialurono rūgšties užpildai“, - pasakoja kūno priežiūros specialistė J. Bieliūnienė. Ji sako, kad jei nėra nėštumo komplikacijų, rekomenduojama mankšta baseine, poilsio režimas, pasivaikščiojimai gryname ore ir subalansuota mityba. Dvi dešimtis metų moterims kūną puoselėti padedanti Jaunė sako, jog daugelis nėštukių skundžiasi nugaros, juosmens srities, kaklo, pečių juostos skausmais. Juos malšinti puikiai padeda masažai. Jie tinka ir nuo kojų tinimo, taip pat padeda nesikaupti skysčiams organizme, suaktyvina kraujotaką ir limfotaką. „Odai švelninti rekomenduoju pasidaryti kūno šveitimą ir po jo įmasažuoti maitinamuosius, drėkinamuosius kremus, grūdintis kontrastiniais dušais, o kūną trinti šiurkščiu, geriausia lininiu rankšluočiu. Strijų prevencijai puikiai tinka sausas odos šveitimas šepečiu arba masažo pirštine, kremo nuo strijų naudojimas ant drėgnos šlaunų, sėdmenų, pilvo odos“, - pasakoja kūno priežiūros specialistė.