Neseniai teko stebėti nemalonią sceną, kai moteris viešoje vietoje sudavė savo vaikui. Tokie įvykiai kelia klausimus apie smurto prieš vaikus problemą ir veiksmingiausius būdus ją spręsti. Ar bausmės yra tinkamas sprendimas, ar yra kitų, pozityvesnių metodų, kurie padėtų tėvams ugdyti savo vaikus?
Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra skaudžiausia visuomenės problema, turinti ilgalaikes pasekmes vaikų emocinei gerovei, elgesiui ir psichikos sveikatai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2021-2023 m. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių skaičius išaugo nuo 40,5 tūkst. iki 57,5 tūkst., o galimai smurtą patyrusių vaikų dalis padidėjo nuo 0,52 proc. (2021 m.) iki 0,65 proc. (2023 m.) visų šalies vaikų. Vien 2023 m. užfiksuota beveik 4000 galimo smurto prieš vaikus atvejų. Dažniausiai prieš vaikus buvo naudojamas fizinis smurtas (75 proc. visų atvejų), taip pat identifikuoti psichologinio (9,3 proc.) ir seksualinio smurto (9,6 proc.) atvejai. Ši statistika rodo, kad kompleksinė pagalba nuo smurto nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms yra ne tik aktuali, bet ir būtina.
Alternatyvos smurtui: pozityvios tėvystės programos
Laimei, yra alternatyvių metodų, kurie padeda tėvams ugdyti savo vaikus be smurto. Viena tokių programų yra STEP (Systematic Training for Effective Parenting) - sisteminis efektyvaus auklėjimo įgūdžių lavinimas. Tai moksliškai pagrįsta metodika, padedanti tėvams suprasti vaiko elgesį, rasti pozityvius sprendimus ir susigrąžinti tėvystės džiaugsmą.
Kas yra STEP grupės?
STEP - tėvų mokymo, tėvystės įgūdžių ugdymo programa, sukurta amerikiečių. Apskritai tėvystės mokymų judėjimas JAV yra prasidėjęs labai seniai, 19 amžiuje. Pati STEP programa buvo sukurta 1976 m., o jos patobulinta versija 1997-aisiais. Ją į Lietuvą atvežė Vytauto Didžiojo universiteto, Socialinių mokslų fakulteto profesorius Royus M. Kernas. Pirmosios STEP grupės mūsų šalyje prasidėjo 2010 m. Šios programos pagrindas yra garsaus JAV psichologo R. Dreikurso knyga „Laimingi vaikai - iššūkis tėvams“, kuri tapo grupinių tėvų susitikimų vadovėliu. R. Dreikursas buvo Individualiosios psichologijos pradininko A. Adlerio mokinys, ir tos adlerietiškos idėjos atsispindi visoje programoje. Tai - demokratiškas auklėjimas, pozityvūs metodai, drausminimas vietoj bausmių, leidimas vaikui pasirinkti tam tikrose ribose ir patirti jo sprendimų natūralias pasekmes, alternatyvų ieškojimas, žinojimas, kaip nesukelti netinkamo jo elgesio. Pagrindinė idėja, atėjusi iš A. Adlerio psichologijos, yra ta, jog kiekvienas žmogus nori priklausyti - t. y. būti reikalingas, svarbus, priimtas į grupę. Taigi programos tikslas ir yra ugdyti tėvų įgūdžius pozityviai auklėti vaiką.
STEP programą sudaro devyni susitikimai, kuriuose aptariamos septynios temos. Tėvai ateina į kiekvieną susitikimą, atlikę namų darbus - perskaitę tam tikrą „STEP Tėvų knygos“ skyrių. Susitikimuose aptariami namų darbai, atliekamos įgūdžių ugdymo užduotys, apibendrinama informacija ir skiriami namų darbai kitam susitikimui. Grupės vadovas nėra ekspertas, jis „nuleidžia“ klausimus grupei, skatindamas tėvus dalintis savo patirtimi ir rasti sprendimus kartu.
Taip pat skaitykite: Linkėjimai naujagimiui gimus gegužę
Yra trys STEP programos versijos: 6-12 metų vaikų tėvams, tėvams, turintiems vaikus iki 6 metų, ir STEP programa mokytojams. Visų STEP programos versijų idėjos, principai tokie patys, tik kiekviena versija turi atskirą „Tėvų knygą“. Knygose labai daug pavyzdžių, kurie atitinka konkretų vaikų amžių.
STEP programos veiksmingumas
STEP programa yra moksliniais tyrimais patvirtinta efektyvi programa. Tyrimai rodo, kad tėvų, kurie dalyvavo tėvų grupėse, auklėjimo stilius tampa kur kas demokratiškesnis. Demokratiniu stiliumi auklėjami vaikai yra atsakingesni, savarankiškesni, geriau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, stresinėmis situacijomis, atsakingiau priima sprendimus, labiau pasitiki savimi ir gerbia kitus. Jie taip pat geba priimti pasekmes.
Viena mama iš 6-12 metų vaikų tėvų grupės pasakojo, kad jos vaikas nuolat klausinėjo, ar ji jį mylinti. Po STEP programos vaikas nustojo kelti šį klausimą.
Kodėl tėvai renkasi STEP grupes?
Motyvai labai įvairūs. Vieni sako, kad su vaiku viskas gerai, kol nepaprašai jo ką nors padaryti. Kiti tėvai skundžiasi, jog vaikai su jais nekalba. Treti sako, kad nenori bausti vaikų, tačiau nežino, ką daryti - tai ypač kalbant apie paauglius. Kiti tėvai klausia, kaip bendradarbiauti su vaikais, kaip suprasti vaiką.
Visa STEP programa kalba apie tai. Pavyzdžiui, vaiką reikėtų pakviesti bendradarbiauti. Tai galima pradėti nuo šeimos susirinkimo. Susėda visa šeima, ir mama sako: yra darbų, kuriuos turime pasiskirstyti. Tai ir yra kvietimas bendradarbiauti - kaip mes galime kiekvienas prisidėti šeimoje. Tai susiję su vaiko poreikiu priklausyti. Taip pat su vaiku yra tariamasi, kas bus, jei jis neatliks savo užduoties. Tarkime, jei tu neišplausi indų, bus labai daug nešvarių lėkščių, ar tai tiks mūsų šeimai? Lygiai taip pat vaikui leidžiama rinktis - jis tarsi gali plauti indus ir jų neplauti. Bet aš, mama, taip pat galiu kažko nedaryti, tiesa? Taigi čia ieškoma sprendimo nekeliant balso, nebaudžiant vaiko, o randant visiems tinkamas išeitis. Taigi visuose STEP susitikimuose tėvai skatinami bendradarbiauti su vaiku, mokomi jį drausminti bei padrąsinti, kas yra labai svarbu.
Taip pat skaitykite: Ar Gegužę Gimsta Tik Princesės?
Ką daryti, jei tėvų nuomonės nesutampa?
Esama ir tokių šeimų, tačiau aš visada sakau, jeigu vienas iš tėvų pradeda lankyti STEP grupę, šeimoje kažkas pradeda keistis. Ir kitas iš tėvų tai tikrai pastebės. Pastebėjęs, kad lankančiojo grupę santykiai su vaiku pasitaisė, visada sureaguos ir sakys: ir aš taip noriu. Dažnai pasitaikanti situacija, kai per šeimos susirinkimą prie vieno stalo susėda mama, lankanti ar lankiusi STEP programą, su vaikais kalbasi, o tėtis atsisako dalyvauti, motyvuodamas, kad jam susirinkimų ir taip gana, ir žiūri televizorių. Tačiau per antrą, trečią susirinkimą, tėčio kėdė atsiduria vis arčiau, o per ketvirtąjį jis ir pats atsisėda prie bendro stalo. Aišku, būna ir atvirkščiai. Tėtis rengia šeimos susirinkimus, o mama atsisako dalyvauti - į STEP kursus ateina ne tik mamos, bet ir tėčiai (tiesa, jie sudaro tik apie 10 proc. dalyvių). Taip pat žmonės ateina ir poromis, ateina ir močiučių, kurios augina anūkus, ateina globėjų.
Kaip STEP keičia požiūrį į problemas?
Vaikai elgiasi taip, kaip elgiasi jų tėvai. Tad jeigu tėvams „trūksta“ kantrybė, lygiai taip ir tam trimečiui ji „trūksta“. Kita vertus, nesakau, kad, pabaigus STEP grupės mokymus, šeimoje nebelieka problemų. Tačiau ima keistis požiūris į jas bei jų sprendimai. Ar aš, mama, pradedu „rėkti“, kai randu nešvarias kojines, ar vis dėlto pasiskaitau STEP knygoje, ką daryti, ir bandau elgtis kitaip? Vieną kartą tai pavyksta, kitą - nepavyksta, ir vaikai mato, kaip tėvai stengiasi, kaip bando rasti kompromisą, ir to mokosi patys bei pradeda naudoti tėvų metodus - kalbėtis, bendrauti, norėti šeimos susirinkimų. Jie pradeda norėti dalyvauti šeimos gyvenime. Dažnai tėvai sako, kad vaikai nenori dalyvauti šeimos gyvenime bei susirinkimuose, tačiau kartais mes, tėvai, jaučiamės viską žinantys dievai, ko vaikas nori ar nenori.
Vienas STEP programoje lavinamų įgūdžių yra atspindintis klausymasis, į kurį tėvai iš pradžių žvelgia labai skeptiškai. Kai vaikas pyksta, yra nepatenkintas, tėvai dažnai naudoja bausmę, pakelia balsą. Atspindintis klausymasis yra toks, kai tėvai atspindi vaiko jausmus. Užuot aprėkę ar kitaip nubaudę, jie sako: tu esi supykęs, atrodai nelaimingas, kad, tarkime, turi išvalyti grindis. Ir tai labai veiksminga, nors iš pradžių tėvams atrodo netgi kvaila. Dėl ko? - dėl to, kad mes nebuvome taip auklėti. Kai mums reikia įvardyti vaiko jausmą, kažkas mums atsitinka - tarsi užsiklijuoja gerklė. Lengviau aprėkti, nei pasakyti: matau, kad esi nuliūdęs, piktas ar susierzinęs.
Lygiai toks pat svarbus yra „aš“ kalbos įgūdžio lavinimas. Tėvai yra raginami vartoti kuo mažiau „tu“ kalbos.
Kaip užsiregistruoti į STEP grupę?
STEP vadovų komanda iki šiol daugiausia dirbo savanoriškais pagrindais. Džiaugiamės, kad kai kuriems už tėvų grupių vedimą pavyko sumokėti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Pozityvi tėvystė - artimesniam tėvų bendravimui su vaiku“ lėšomis. Tačiau programos dalyviams grupės buvo nemokamos (tereikėjo susimokėti už STEP Tėvų knygą). Visgi artimiausiu metu dalyvavimas STEP mokymuose greičiausiai bus mokamas. Būtų idealiausia, kad STEP grupėms būtų skirti pinigai, ir tėvai gautų šią svarbią informaciją nemokamai. Norisi, kad ir vadovas gautų atlygį, o mama ar tėtis būtų garantuoti, jog neturės papildomų išlaidų ir gaus profesionalią informaciją ir metodiką bei grupėje galės pasidalinti savo rūpesčiais ir pasijusti esantys ne vieni, nes ir kiti tėvai susiduria su panašiomis problemomis.
Taip pat skaitykite: Kada daryti echoskopiją nėštumo pradžioje?
Vienos mamos patirtis
Į STEP grupę nuėjau dėl to, kad pradėjau suvokti, jog man trūksta žinių, kaip elgtis su savo vaiku. Pajutau, kad sunku spręsti iškylančias problemas. Tiesiog aš jai kalbu, o ji manęs negirdi. Ji kalba - aš jos negirdžiu. Taip pradėjau ieškoti įvairių kursų, kurie galbūt padėtų man išspręsti šias problemas. Ir tiesiog mokykloje mokytoja išplatino informaciją apie STEP programą. Aš paskaičiau, ir ji man labai patiko. Pagalvojau, jog tai bus būdas padėti sau.
Mano lūkesčiai lankant STEP grupę tikrai buvo pateisinti. Nors iš pradžių grupiniai susitikimai man atrodė nepriimtini, tačiau kursuose pamačiau, kad būtent jie yra labai veiksmingi. Nes kalbėdamas su grupės vadovu, jam pasakodamas, vėliau tu išgirsti ir visų kitų dalyvių istorijas ir supranti, jog nesi toks vienas - neišmanantis, nežinantis. Ir kai kiti žmonės pasakoja savo istorijas, suvoki, kaip rasti būdų spręsti savo problemas. Taip pat buvo svarbu tai, jog turėjome atlikti namų darbus. Ir tai leido žingsnis po žingsnio tobulėti, eiti į priekį. Taigi ta metodika išties buvo labai vykusi. Nors negaliu sakyti, kad mano santykiai su dukra pasikeitė radikaliai, bet keletą dalykų iš šios programos aš tikrai įsidėmėjau. Pirmas dalykas, kuris man labai padeda bendrauti su vaiku, tai - natūralių pasekmių metodo taikymas. Kai susitari su vaiku, leidi jam pasielgti ir po to natūraliai patirti to pasekmes. Kitas labai padėjęs dalykas, kuris man buvo tikras atradimas, tai - „aš“ kalba, skirtinga nuo „tu“ kalbos, kuri yra kaltinanti. Taigi, užuot kaltinęs vaiką, tu gali pasakyti, kaip pats jautiesi, kai šis elgiasi netinkamai. Ir tada vaikas geriau supras, ką yra padaręs. Nes jeigu pulsi vaiką kaltinti, jis ims gintis ir negirdės, ką jam sakai. Dar viena mano ir vaiko santykių problema buvo atsakomybės klausimas. STEP kursai padėjo, kad mano dukra pasijustų atsakingesnė. Anksčiau turėdavau nuolat priminti dukrai, kad ji ruoštų pamokas, vyko nuolatinė kova, kuri galiausiai mane išsekino. Ir tada aš nusprendžiau taikyti natūralių pasekmių metodą. Pasakiau, kad ji pamokų galinti neruošti, jog tai - jos reikalas. Tiesiog nupasakojau jai, kas bus, jei ji pamokų neruoš, ir nustojau apie tai kalbėti. Kitas mano žingsnis buvo susitikimas su dukters mokytojais jiems papasakojant apie šį metodą ir paprašant bendradarbiauti. Aš jiems pasakiau, jog vaiko neraginsiu ruošti pamokų, kad nusprendžiau atsakomybę už mokymąsi perkelti jam, ir tik ketinu paklausti, ar jam reikalinga mano pagalba. Su mokytojais pavyko susitarti, ir dukrai buvo pasakyta, jog už savo problemas reikia būti atsakingai pačiai. Taigi šis dalykas iš tiesų labai padėjo.
Kiti svarbūs aspektai
Tėvų atstūmimas
Tėvų atstūmimas - reiškinys, dažniausiai pasitaikantis skyrybų metu, kai vienas iš tėvų, dažniausiai tas, su kuriuo vaikas lieka gyventi, neretai padedamas artimųjų ar netinkamai talkinančių specialistų, psichologiškai manipuliuodamas vaiku nuteikia jį prieš kitą tėvą.
Dažniausiai pasitaikantys metodai - apkaltinti kitą tėvą fiziniu smurtu, netinkamu seksualiniu elgesiu, svaigalų vartojimu arba inicijuoti kitus nepagrįstus kaltinimus, stengiantis pradėti, o vėliau - kiek įmanoma užvilkinti tyrimus. Tuomet neretai, net nesant jokių tokios veiklos įrodymų, apkaltintam tėvui keliems mėnesiams apribojami pasimatymai su vaiku.
Keli mėnesiai - vaikui labai ilgas laiko tarpas, kurio metu didėja jo psichologinė atskirtis su tėvu ar motina, kurio negali matyti. O jei tuo metu dar jis veikiamas negatyvios informacijos apie jį, tai dažnai po to vaikas visam laikui atsisako matytis su kitu tėvu.
Vienas efektyviausių ir vaiko psichinei sveikatai geriausių būdų išlaikyti santykį su abiem tėvais bei užkirsti kelią tėvų atstūmimui ankstyvose jo stadijose - lygiavertė tėvystė, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai arba labai panašiai laiko.
Psichologinis smurtas, nuteikiant vaiką prieš vieną iš tėvų, neretai padaro net daugiau žalos nei fizinis. Ne veltui tėvų atstūmimas pažangiausių pasaulyje specialistų įvardijamas kaip pati žiauriausia psichologinio smurto prieš vaikus forma.
Prieštaringi patarimai tėvams
Tėvai nuolat susiduria su prieštaringais patarimais, kaip auginti vaikus. Svarbu suprasti, kad nėra vieno teisingo būdo, ir kiekviena šeima turi rasti savo kelią.
Psichologė Diana Baumrind išskyrė keturis tėvystės stilius: autoritarinį, nuolaidų ir demokratišką. Labiausiai subalansuotas - demokratiškas tėvystės stilius, kuriuo akcentuojamas santykis tarp šeimos narių, lygiaverčio santykio svarba, pagarba visų šeimos narių poreikiams. Čia nėra visada teisių tėvų. Čia siekiama bendradarbiavimo, kalbamasi apie tai, ko kiekvienas šeimos narys nori, kokiu būdu gali tai pasiekti, kaip gali padėti.
Svarbu neveikti genamiems kaltės. Reikia nuolat galvoti apie tai, kas vyksta su vaiku ir kas vyksta su mumis. Tėvystės iššūkis - sąmoningumas, kuriuo galime naudotis kaip įrankiu, stebėdami vaikus ir save. Matome, kas vyksta, turime ribas, taisykles, neleidžiame jų peržengti, bet greta to būname empatiški, įsiklausantys, supratingi. Taip pat svarbu turėti elementarių žinių - suprasti vaikų raidą, atpažinti tam tikru etapu patiriamus jų sunkumus, padėti atliepti poreikius.
Saugus prieraišumas
Saugaus prieraišumo formavimosi pagrindas yra emocinis ir fizinis prieinamumas, kad tėvai galėtų matyti, išgirsti vaiką ir laiku į jį tinkamai reaguoti.
Kai vaikai anksti netenka nuolatinio glaudaus artumo su tėvais, tampa sunku sukurti ryšį. Kai ryšys nesusiformuoja, vaikui augant, tėvams sunku suprasti savo vaiką, atpažinti, kas iš tiesų su juo vyksta, reaguoti į siunčiamus signalus, tinkamai prieiti prie vaiko, pasiekti jį, atrasti būdų bendradarbiauti. Vaikai nesijaučia saugūs, jiems sunku pasitikėti, kad jie bus pamatyti, išgirsti, suprasti ir vertinami.