Nėštumas ir Toksoplazmozė: Kraujo Tyrimai ir Būklės Stebėjimas

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, reikalaujantis ypatingo dėmesio sveikatai. Šiuo laikotarpiu svarbu stebėti įvairius rodiklius, įskaitant ir uždegiminius procesus, kurie gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Straipsnyje aptariami tokie tyrimai kaip CRB (C reaktyvinis baltymas) ir ENG (eritrocitų nusėdimo greitis), jų reikšmė nėštumo metu, ypač atsižvelgiant į toksoplazmozės riziką.

Toksoplazmozė Nėštumo Metu: Rizika ir Diagnostika

Toksoplazmozė - tai infekcija, kurią sukelia parazitas Toxoplasma gondii. Nėščiajai pirmąjį nėštumo trimestrą susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimus, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus trečiąjį nėštumo trimestrą, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija.

Toksoplazmozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnų prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.

Ar CRB ir ENG Tyrimai Padeda Diagnozuoti Toksoplazmozę?

Kyla klausimas, ar esant toksoplazmozei arba jai atsinaujinus, CRB ir ENG tyrimai gali rodyti uždegimą. Nors šie tyrimai ir nėra specifiniai toksoplazmozei, jie gali padėti įvertinti bendrą uždegiminį atsaką organizme.

CRB (C Reaktyvinis Baltymas)

CRB yra ūminės fazės baltymas, kuris gaminamas kepenyse kaip atsakas į placentos prouždegiminius citokinus, ypač į IL-6 ir TNF-α. Daugelio tyrimų rezultatai parodė, kad sveikų nėščių moterų CRB kiekis kraujyje yra didesnis nei ne nėščių moterų. Tyrimuose aprašoma, kad didžiausias galimas CRB kiekis nėštumo metu yra iki 20 mg/l, esant didesniam kiekiui, jau reikia galvoti apie infekciją.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

ENG (Eritrocitų Nusėdimo Greitis)

ENG - tai eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio dugno savybė, galinti parodyti ligą. Sveiko žmogaus ENG yra 4-10 mm (naujagimių - 2 mm) per valandą. ENG pagreitėja esant anemijai, o sulėtėja dėl policitemijos (daug ląstelių kraujyje). ENG greitėjimas susijęs ir su fibrinogeno koncentracijos kraujyje padidėjimu, nes eritrocitai jį absorbuoja, dėl to mažėja jų paviršiaus krūvis (padidėjęs krešulių formavimosi pavojus). Taip būna sergant uždegimu, infekcinėmis ligomis. Cholesterolis eritrocitų nusėdimą greitina, o lecitinas - lėtina. Fiziologiškai ENG padidėja sunkiai fiziškai dirbant ir antroje nėštumo pusėje.

ENG - panašiai kaip ir CRB, nurodo uždegiminę fazę ir intensyvumą. Tyrimas atliekamas siekiant atskirti lėtinį uždegimą nuo ūminio, bakterinį nuo virusinio. Vidutinis ENG padidėjimas iki 100mm/h leidžia įtarti ūmią ir lėtinę infekciją, reumatines ligas, miokardo infarkto riziką, nefrozinį sindromą. Itin didelis ENG padidėjimas - virš 100 mm/h - leidžia nustatyti stiprius uždegiminius - bakterinius ir virusinius procesus, anemiją, leukemiją.

ENG sumažėjimą gali lemti dehidratacija, įgimtos ar įgytos širdies ydos, taip pat taikant gydymą kortikosteroidais. Kitaip nei CRB, ENG padidėja lėčiau ir vėliau, ENG gali padidėti ir nesant uždegiminiams procesams.

ENG ir CRB Nėštumo Metu: Normos ir Interpretacija

Nėštumo metu dėl fiziologinių pokyčių, tokių kaip padidėjęs kraujo tūris ir hormonų svyravimai, CRB ir ENG rodikliai gali būti šiek tiek pakitę. Svarbu atsižvelgti į šiuos pokyčius interpretuojant tyrimų rezultatus. Parengė gyd. Šeimos gydytojams ir įvairių sričių specialistams klinikinėje praktikoje tenka konsultuoti nėščias pacientes. Laboratorijos nepateikia nėš­čiosioms būdingų kraujo tyrimų normos ribų, todėl kyla klausimas, kaip tinkamai interpre­tuoti nėščios moters kraujo tyrimų rezultatus. Nėščiosios organizme kraujo plazmos padi­dėja apie 45-50 proc., besilaukiančioms dvynu­kų - net iki 60 proc. (apie 1,5 l cirkuliuojančio kraujo tūrio), eritrocitų - apie 20-30 proc. Ka­dangi didėja cirkuliuojančio kraujo tūris, aus­kultuojant širdį galima išgirsti sistolinį ūžesį ar trečią širdies toną, ir tai nėra patologinis požy­mis. Dėl netolygaus kraujo plazmos ir eritro­citų kiekio pasiskirstymo nėščiosioms būdinga fiziologinė anemija (stebima mažesnė hemoglo­bino koncentracija), sumažėja kraujo klampu­mas (žemesnė hematokrito koncentracija). Nėš­čiųjų anemija diagnozuojama, kai I ir III nėštu­mo trimestre hemoglobino koncentracija būna mažesnė nei 110 g/l, o II trimestre- mažesnė nei 105 g/l. Jeigu nėš­tumo metu hemoglobino nemažėja arba net di­dėja, tai lyg pirmasis įspėjamasis ženklas, kad reikėtų pagalvoti apie preeklampsiją.

Po gim­dymo praėjus 6 savaitėms, fiziologinė anemi­ja įprastai išnyksta, taip pat ir cirkuliuojančio kraujo tūris per 6-12 savaičių po gimdymo su­grįžta į buvusį kiekį. 8-10 nėštumo savaitę eri­trocitų padaugėja ir iki nėštumo pabaigos pa­didėja apie 20-30 proc., jeigu moters organiz­me yra pakankamas kiekis geležies. Leukocitų nėštumo metu fiziologiškai padau­gėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stre­sas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leuko­citų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidė­jusio estrogenų ir kortizolio kiekio. Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutro­filų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis ak­tyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų fak­torių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų krau­jo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino ga­mybą nėštumo metu. Taip pat fiziologiškai leu­kocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Pra­ėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kie­kis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštu­mo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs. Trombocitų kiekis normos atveju nėštumo metu nekinta arba sumažėja nedaug, padidėji­mas yra retas. Trombocitų kiekis sumažėja dėl hemodiliucijos, padidėjusio trombocitų sunau­dojimo. Norma - 140-300x10e9/l. Apie 5 proc. nėščiųjų būna saikingai sumažėjęs trombocitų kiekis. Gestacinė trombocitopenija - tai nedi­delis asimptomis trombocitų kiekio sumažėji­mas, atsiradęs III trimestrą, kai pacientė prieš nėštumą neturėjo trombocitopenijos, ji savai­me praeina po gimdymo. Trombocitų kiekis turi būti >70x10e9/l, apie 1/3 nėščiųjų būna 130-150x10e9/l. Trombocitų kiekis normalizuo­jasi po gimdymo praėjus 2-12 savaičių. Nėštumas - hiperkoaguliacinė būklė, tai tar­si moters paruošimas gimdymui, kad nenukrau­juotų. Nėštumo metu padidėja krešėjimo fak­torių (VII, VIII, IX, X, XII ir von Willebrando faktoriaus), plazmos fibrinogeno koncentraci­ja kraujyje, o plazmos fibrinolizinis aktyvumas sumažėja. Krešėjimas vyksta intensyviau, dėl to padidėja giliųjų venų trombozės ar kitų su krešėjimu susijusių būklių rizika (2). Kliniki­nėje praktikoje įprasta, kad įtariant giliųjų kojų venų trombozę ar plaučių arterijos trombembo­liją, atliekamas D-dimerų tyrimas. Žinoma, kad nėštumo metu D-dimerų koncentracija kraujyje padidėja, tačiau koks padidėjimas dar yra nor­malus, o kada jau reikėtų galvoti apie trombo­zę? Literatūroje nurodoma, kad kiekvieną nėš­tumo trimestrą D-dimerų koncentracija padidėja apie 39 proc. nuo įprastinės normos ribos, taigi III nėštumo trimestrą D-dimerų koncentracija būna didžiausia (4, 5).

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

Pagrindiniai praktikoje kepenų funkciją at­spindintys rodikliai yra bendrasis bilirubinas, as­partatamino transferazė (AST), alanininė transa­minazė (ALT), šarminė fosfatazė (ŠF). Bendra­sis bilirubino kiekis viso nėštumo metu yra ma­žesnis nei ne nėščios moters. Manoma, kad tokie pokyčiai vyksta dėl hemodiliucijos. AST ir ALT yra svarbiausi diagnozuojant kepenų ligas. AST ir ALT aktyvumo pokyčiai nėštumo metu išlie­ka prieštaringi. Keletas tyrimų pastebėjo nedi­delį AST ir ALT padidėjimą III nėštumo trimes­trą, tačiau dauguma tyrimų rodo, kad AST ir ALT aktyvumas nesikeičia, išlieka toks pat kaip ir ne nėščių moterų. Vadinasi, padidėjus AST ar ALT virš normos ribų, tikslingas detalesnis ištyrimas. ŠF padidėja nėštumo metu (apie 2-4 kartus), ypač III nėštumo trimestrą. Padidėjimas siejamas ne tik su kepenų ŠF sintetinės funkcijos padidėjimu, bet labiau su placentos ŠF suintensyvėjusia gamyba. III nėštumo trimestrą taip pat padidėja kaulų ŠF sintezė ir padidėjęs kiekis išlieka iki 6 savaičių po gimdymo, todėl nėščioms moterims netikslin­ga tirti ŠF nėštumo metu, įtariant nėščiųjų cho­lestazę.

Kiti Tyrimai Nėštumo Metu

Be CRB ir ENG, nėštumo metu atliekama ir daugiau tyrimų, siekiant užtikrinti motinos ir vaisiaus sveikatą:

• Bendras kraujo tyrimas: rodantis eritrocitų, trobocitų, leukocitų kiekius, tūrį, formą, pasiskirstymą pagal rūšį. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas, parodo mažakraujystę.
• Glikemijos tyrimas: leidžia spręsti apie tai, koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpiu.
• Gliukozės tolerancijos mėginys: svarbus cukrinio diabeto diagnostikai.
• Makšties tepinėlis: Tepinėlyje matomos makšties gleivinės ląstelės, makšties lazdelės, leukocitai, bakterijos.
• PRISCA I arba II: Kompleksas kraujo tyrimų, kuriuo siekiama išsiaiškinti būsimo vaikelio kai kurių apsigimimų riziką.
• Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui.

Ultragarsinis Tyrimas

Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet mes įvertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis.

Kitos Infekcijos ir Tyrimai Nėštumo Metu

Nėštumo metu svarbu atlikti tyrimus dėl kitų infekcijų, kurios gali kelti pavojų vaisiui:

• Raudonukė: Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.
• Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija: Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.
• Hepatitas B: Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
• Gonorėja: Tai gonokokų (Neisseria gonorrhoea) sukelta, lytiniu keliu plintanti infekcija.
• Chlamidiozė: Sukėlėjas Chlamydia trachomatis - viena iš dažniausiai pasitaikančių lytiškai plintančių ligų.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS): Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės.
• Ureaplasma urealyticum: Sukelia vyrams uretritus - šlaplės uždegimus, moterims cervicitus - gimdos kaklelio uždegimus.
• Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR: Mikoplazmos sunkiai pasiduoda gydymui, jos neturi sienelės, todėl nejautrios vaistams, veikiantiems į sienelės receptorius.
• RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai: Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
• Tyrimas dėl ŽIV: ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo.
• Kraujo grupė ir Rh faktorius: Rh faktoriaus nustatymas yra būtinas nėštumo metu. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+).

Genetiniai Tyrimai Nėštumo Metu

Genetiniai tyrimai - tai medicininiai tyrimai, kuriais siekiama nustatyti, ar vaisius turi tam tikrų genetinių arba chromosominių sutrikimų. Šie sutrikimai gali būti paveldimi iš tėvų arba atsirasti staiga, spontaniškai vaisiaus vystymosi metu. Svarbu atkreipti dėmesį, kad neinvaziniai genetiniai tyrimai dažniausiai nereiškia diagnozės. Jie parodo riziką arba galimybę tam tikram sutrikimui, todėl teigiami rezultatai dar nereiškia, kad vaisius serga.

Taip pat skaitykite: Nėščiųjų plaukų tiesinimas keratinu

Sprendimų Priėmimas ir Psichologinis Aspektas

Sprendimas atlikti genetinius tyrimus - asmeninis ir priklauso nuo kiekvienos šeimos vertybių, įsitikinimų bei medicininių rekomendacijų.

tags: #eng #nestumo #metu