Įvadas
Donatas Katkus - išskirtinė asmenybė Lietuvos kultūroje, garsus altininkas, dirigentas, muzikologas, pedagogas ir visuomenės veikėjas. Jo indėlis į šalies muzikinį gyvenimą yra neįkainojamas, o veikla apima platų spektrą - nuo koncertinės veiklos iki pedagoginio darbo ir muzikos paveldo puoselėjimo.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Studijos
Donatas Katkus gimė Kaune, 1942 metų rugsėjo 21 dieną. Muzikinį kelią pradėjo Kauno Juozo Naujalio muzikos mokykloje, kur mokėsi alto specialybės pas E. Satkevičių. 1965 metais baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kur studijavo prof. J. Fledžinsko alto klasėje. Muzikinį išsilavinimą gilino Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje, kurioje 1971 metais baigė prof. A. Grigoriano ir V. Gvozdeckio kvarteto klasę. Taip pat 1969 ir 1971 metais stažavosi Budapešte, A. Mihály kvarteto klasėje.
D. Katkaus vaikystė nebuvo lengva. Jį užaugino vieniša motina, dirbusi skalbėja vaikų globos namuose. Prie skurdžios algos moteris prisidurdavo persiūdama ir Vilijampolės turguje kartu su sūnumi pardavinėdama drabužius, kurie būdavo nebetinkami nešioti vaikų namų auklėtiniams, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“.
Pedagoginė Veikla
Pedagoginę veiklą D. Katkus pradėjo dar studijų metais. 1964 metais jis buvo pakviestas dirbti B. Dvariono muzikos mokyklos orkestro skyriaus vedėju, o 1968 metais pradėjo dėstyti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija) kamerinio ansamblio ir kvarteto disciplinas. 1983 metais jam buvo suteiktas docento, 1996 metais - profesoriaus vardas. D. Katkaus klasę baigė didelis būrys muzikantų, tarp kurių - Kauno styginių kvarteto nariai. Jo studentai groja visuose Lietuvos orkestruose, taip pat Kanados, JAV, Izraelio, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių muzikos kolektyvuose. D. Katkus vadovavo meistriškumo kursams Suomijos, Ispanijos, Danijos aukštosiose mokyklose.
Vilniaus Kvartetas
1965 metais Donatas Katkus subūrė Vilniaus kvartetą, kuriame griežė altu iki 1994 metų. Kvartetas tapo vienu žymiausių kamerinės muzikos ansamblių Lietuvoje. Su Vilniaus kvartetu D. Katkus koncertavo visoje Europoje, Sovietų Sąjungoje, Azijoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje. 1972 metais kvartetas laimėjo pirmąją premiją tarptautiniame Lježo (Belgija) kvartetų konkurse, kas atvėrė jam duris į tarptautinę karjerą.
Taip pat skaitykite: Donato Kisieliaus Biografijos Detalės
Vilniaus kvartetas sukaupė platų repertuarą, kuriame didžiulį dėmesį skyrė naujiems lietuvių kompozitorių kūriniams, o Lietuvoje pristatė Vakarų kompozitorių kūrybą. D. Katkaus iniciatyva Vilniuje buvo pradėti rengti kvartetinės muzikos festivaliai, Lietuvos miestuose skambėjo jų atliekami koncertų ciklai. Vieną iš tokių unikalių sumanymų kvartetas įgyvendino septyniolikos koncertų cikle pagriežęs visus J. Haydno styginių kvartetus.
Šv. Kristoforo Kamerinis Orkestras
1994 metais D. Katkaus iniciatyva buvo suburtas Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras - meno kolektyvas, tapęs Vilniaus muzikos reprezentantu. Išskirtine orkestro savybe laikomas didžiulis stilistinis universalumas. Orkestras parengė daugiau kaip 100 lietuvių kompozitorių premjerų, daug naujų užsienio autorių kūrinių. Orkestro atlikimo meną pripažino ir tarptautinė publika - jis yra ne kartą grojęs Paryžiaus Théâtre des Champs-Élysées, Avinjono festivalyje, UNESCO organizacijos bei kituose festivaliuose Ispanijoje, Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Rusijoje ir kitur.
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, sulaukė nemažai tarptautinio pripažinimo. Buvo teigiama, kad orkestras pasiekė brandos viršūnę ir nuostabiai atliko sunkiausius šiuolaikinius kūrinius.
Kūrybinė ir Mokslinė Veikla
D. Katkus yra ne tik atlikėjas ir pedagogas, bet ir aktyvus muzikos tyrinėtojas bei publicistas. Jis yra parašęs knygas „Lietuvos kvartetas“ (1971), „Muzikos atlikimas“ (2006, II papildytas leidimas 2013), „Užrašai iš Rokantiškių“ (su Rasa Murauskaite, 2021). Taip pat išleista J. Čekatauskaitės knyga „Lietuva išėjo iš mados. Pokalbiai su Donatu Katkumi“ (2010). Jis yra parengęs ir skaitęs muzikos teorijos kursus „Įvadas į muzikos semiotiką“, „Muzikos interpretacijos teorija ir visuotinė atlikimo istorija“, „Sąmoningumas muzikos atlikėjo saviruošoje“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir kursą „Muzikos istorija kitų menų kontekste“ Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentams. D. Katkus yra publikavęs apie 400 straipsnių muzikos klausimais.
D. Katkus daug koncertavo kaip solistas, suredagavo ir pirmasis atliko daugybę lietuvių kompozitorių kūrinių altui, styginių kvartetui ar kameriniam orkestrui, tarp jų - Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro, Antano Rekašiaus, Juozo Širvinsko, Broniaus Kutavičiaus, Boriso Borisovo, Anatolijaus Šenderovo opusai.
Taip pat skaitykite: Donatas Montvydas: asmeninio gyvenimo kelionė
Visuomeninė Veikla
D. Katkus aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje. Nuo 1995 metų jis pradėjo rengti Kristupo vasaros festivalį ir buvo jo meno vadovas iki 2018 metų. 1995-1999 metais dėstė vasaros meistriškumo kursuose Vokietijoje (Pomersfeldene), vėliau Suomijoje, Ispanijoje. Nuo 1996 metų yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys, Lietuvos - Airijos draugijos prezidentas (nuo 1998), SOS Kindersdorfo Lietuvos draugijos viceprezidentas (nuo 1999), Lietuvos atstovas Europos Tarybos komitete “Televizija be sienų” Strasbūre (nuo 2001).
Įvertinimas ir Apdovanojimai
D. Katkaus nuopelnai Lietuvos muzikinei kultūrai yra įvertinti Valstybine kultūros ir meno premija (1986), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2001). 2003 metais jis buvo apdovanotas LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi, 2012 metais.
Asmeninis Gyvenimas
48-us metus santuokoje su žmona Laima gyvenantis D.Katkus užaugino du sūnus - Mykolą ir Lauryną.
Požiūris į Kultūrą ir Gyvenimą
Žymus dirigentas dažnai viešojoje erdvėje skeptiškai atsiliepia apie populiariosios kultūros įtaką, įtariai žvelgia į žmones, kurie nori pasirodyti. „Mano reputacija kūrėsi iš mano profesijos, kai dirigavau, aš durniaus nevoliojau, taip pat durniaus nevoliojau, kai rašiau knygas, taip pat, kai dalyvaudavau kultūros renginiuose. Žmogui prestižas yra jo vidaus reikalas, tai yra jo įsivaizdavimas“, - balandžio viduryje laidoje „Stambiu planu“ pasakojo dirigentas D. Katkus.
„Gyvenime suvokiau vieną svarbų dalyką - nereikia savęs sureikšminti, tada nebijosi numirti. Reikia būt kukliam. Mano žmona yra kuklus žmogus, aš iš jos daug ko išmokau. Mano nuomone, reikia būti viduje paprastesniam, savęs nepervertinti, reikia žinoti savo vietą. Mūsų visuomenė yra piarinė, jai labai svarbu garsumas, žinomumas. Negali gyventi kito žmogaus gyvenimo, reikia gyventi savo gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Donato Ivanausko kelias
D. Katkus į savo amžių retai kada žiūri kaip į sunkumą, yra linkęs švęsti gyvenimą. „Atsimenu, kai man buvo 25 metai, žiūrėjau į 35 metų moterį: graži, bet, Dieve, kokia sena! Galvojau, kaip tokią galima mylėti. Dabar man - 77, mano žmona - pusę metų vyresnė.
Bibliografija
- „Lietuvos kvartetas“ (1971)
- „Muzikos atlikimas“ (2006, II papildytas leidimas 2013)
- „Užrašai iš Rokantiškių“ (su Rasa Murauskaite, 2021)
- J. Čekatauskaitės knyga „Lietuva išėjo iš mados. Pokalbiai su Donatu Katkumi“ (2010)