Vaikų nuotraukų saugumas „Delfi“ portale ir internete: ką svarbu žinoti tėvams

Šiandien, kai gyvename skaitmeniniame amžiuje, socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tėvai noriai dalijasi savo vaikų nuotraukomis internete, siekdami įamžinti svarbius gyvenimo įvykius ir pasidalinti džiaugsmu su artimaisiais. Tačiau ar visada pagalvojame apie galimas rizikas, kurias sukelia vaikų atvaizdų viešinimas internete? Šiame straipsnyje aptarsime vaikų nuotraukų saugumo klausimus „Delfi“ portale ir internete, remiantis ekspertų įžvalgomis ir tyrimais.

„Sharentingas“: tėvų noras dalintis ir vaiko teisės

„Sharentingas“ - tai reiškinys, kai artimieji, dažniausiai tėvai, socialinėje medijoje dalijasi savo vaikų duomenimis: nuotraukomis, istorijomis, pasiekimais ar kitais asmeniniais momentais. Vis garsiau diskutuojama apie šio reiškinio daugiasluoksniškumą - vaiko teisę į saugumą, privatumą ir savo internetinę tapatybę, kuri susiduria su tėvų noru dalintis vaiko pasiekimais internetinėje erdvėje.

Asmeninio prekės ženklo konsultantė Guoda Sakalauskienė atkreipia dėmesį į Jungtinėje Karalystėje atliktą tyrimą, kuris atskleidė vadinamąjį „privatumo paradoksą“ - situaciją, kai tėvų ketinimai apsaugoti vaikų privatumą nesutampa su jų realiu elgesiu internete. Tyrimas parodė, kad influenceriai aktyviai dalijasi savo vaikų atvaizdais, dažnai atskleidžiant asmeninę informaciją, tokią kaip vaikų vardai, amžius ar net buvimo vieta.

Žurnale „The Journal of Pediatrics“ paskelbtame tyrime įspėjama, kad be vaiko sutikimo paliktas skaitmeninis pėdsakas gali turėti ilgalaikių pasekmių vaiko savigarbai, saugumui ir galimybėms ateityje.

Vaikų nuotraukos internete: galimos rizikos

Dalindamiesi vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose, tėvai dažnai nesuvokia, kad internete jos lieka amžinai. Švenčių akimirkos, juokingi atostogų vaizdeliai, pirmieji vaiko žingsneliai - net šis, iš pažiūros nekaltas turinys, gali būti panaudotas netinkamai arba tapti patyčių šaltiniu.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai vaikų globos sistemoje

„Nord Security“ informacijos saugos vadovė Sigita Jurkynaitė teigia, kad duomenys, kuriuos talpiname internete, niekur nedingsta, todėl svarbu pagalvoti apie galimas to pasekmes. Tėvai parodo savo vaiką visam pasauliui, ir kartais tokiose situacijose, kuriose vaikas atrodo pažeidžiamas: gali būti vaikas nuogas, sergantis, verkiantis. Tėvai galbūt nesusimąsto, kad čia yra amžina, ir kad tą medžiagą gali pasiimti bet kas ir ją naudoti kaip tik jie išmano.

„Insane video agency“ dirbtinio intelekto specialistas Tomas Sakro atkreipia dėmesį, kad vaikai patys turėtų spręsti, ką nori viešinti, o tėvai - įsivaizduoti, kaip vaikas jaustųsi užaugęs, matydamas tokias savo nuotraukas internete.

Saugumo rizika

Kauno technologijos universiteto profesorė Eglė Butkevičienė atkreipia dėmesį, kad vaikų viešasis įvaizdis susiformuoja dar prieš jiems patiems nusprendžiant, kuo jie norėtų pasidalyti. Taip pat kyla ir saugumo rizika. Nuotraukos, kuriose yra atpažįstamų vietovių ar asmeninių duomenų, gali atskleisti, kur vaikas gyvena, mokosi ar leidžia laiką. Tokią informaciją nepažįstami asmenys gali naudoti persekiodami ar netgi tapatybės vagystės tikslais. Be to, iš pažiūros nekaltos nuotraukos gali atsidurti ir netinkamose interneto svetainėse.

Profesorė Kara Alaimo teigia, kad tėvų socialiniuose tinkluose talpinamos nuotraukos prieš vaikus gali būti panaudotos ateityje. Pavyzdžiui, juokingos nuotraukos į viešumą gali iškilti šiems kandidatuojant į aukštas politines pareigas. Jos netgi gali būti naudojamos opozicijos politinėse reklamose. Visgi blogiausias scenarijus yra tikimybė, kad tėvų įkeltos nuotraukos atkreips nusikaltėlių dėmesį. Vaikų nuotraukos gali būti paimtos iš jų tėvų paskyrų ir įkeltos į pedofilų svetaines. O tėvų skelbiami jų atžalų mokyklų pavadinimai ar autobusų stotelių nuotraukos atskleidžia informaciją, kurią nusikaltėliai gali panaudoti norėdami vaikus surasti realiame gyvenime.

Psichologinis poveikis

Be išorinių pavojų, tokių kaip persekiojimas, tapatybės vagystė, nuotraukos patekimas į nepageidaujamas svetaines ir kitų, dalijimasis vaikų nuotraukomis jiems gali turėti ir psichologinį poveikį.

Taip pat skaitykite: Apie „Misija Laplandija“

Dr. Eglė Butkevičienė teigia, kad vaikai gali jaustis blogai dėl to, kaip jie yra vaizduojami nuotraukose, ir laikui bėgant tai gali pakenkti jų savigarbai ar pasitikėjimui tarp tėvų ir vaikų. Augdami su kuriamu internetiniu tapatumu, vaikai gali jausti neatitikimą tarp to, kaip jie save mato, ir to, kaip jie yra matomi internete. Taip vaikai praranda savo įvaizdžio formavimo kontrolę ir tai gali turėti neigiamų psichologinių pasekmių, sukelti vaikams stresą ar nerimą. Kai kuriose situacijose vaikų nuotraukų dalijimasis gali pakenkti net ir šeimos reputacijai ar tapti vaikų diskriminacijos ar patyčių priežastimi.

„Vaikų linijos“ kampanijos „Be patyčių“ koordinatorė Eglė Tamulionytė sako, kad vaikai, o ypač paaugliai, į savo nuotraukas socialiniuose tinkluose gali reaguoti itin jautriai. Šiuo gyvenimo laikotarpiu jiems labai svarbu, kaip juos mato kiti - tai susiję su tapatybės formavimusi ir noru turėti kontrolę savo įvaizdžiui. Jie taip pat siekia daugiau savarankiškumo, autonomijos. Tad nuotraukos, viešinamos be sutikimo, tikrai gali sukelti stiprias emocijas: gėdą, pyktį, išprovokuoti konfliktą su tėvais, pakenkti pasitikėjimui santykiuose.

Kaip dalintis atsakingai?

Visgi ne visais atvejais „sharentingas“ žalingas. Profesorė Kara Alaimo teigia, kad ji pati retkarčiais dalinasi vaikų nuotraukomis privačiose paskyrose ir mano, kad tai - naudinga. Jos vaikai turi platų šeimos ir draugų tinklą pasaulyje. Stebėdami, kaip vaikai auga, jie jaučiasi susiję ir artimi. Svarbiausia, anot jos, vaikų nuotraukomis ar vaizdo įrašais dalintis atsakingai.

Privatumo nustatymai

Pirma, tėvai nuotraukas turėtų skelbti privačiose paskyrose. Prašymus tapti draugu galima patvirtinti, tik jei iš tiesų pažįsti asmenį. Žinoma, žmonės gali apsimesti kitais, todėl tėvai, gavę draugystės ar sekimo užklausą, turėtų susisiekti su asmeniu kitu kanalu ir sulaukti patvirtinimo, kad tai iš tiesų jis.

Taip pat tėvai gali apsvarstyti galimybę ant vaiko veido naudoti emotikoną.

Taip pat skaitykite: Prekyba žmonėmis ir moterimis: apžvalga

Apgalvotas turinys

Profesore K.Alaimo siūlo prieš skelbiant pagalvoti: jei šis vaizdas pasirodys ateityje, ar tai privers mano dukters ar sūnaus prezidentinę kampaniją imtis žalos kontrolės priemonių?

Vaikų įtraukimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė nurodo, kad jeigu vaikas gali išreikšti savo nuomonę, svarbu jo paklausti, ar jis nori viešinti savo atvaizdą. Būtina atminti, jog kai vaiko ir tėvų nuomonės skiriasi, turėtų būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Teisiniai aspektai

„AVOCAD“ vyresnysis teisininkas Mantas Baigys atsako, kad nepilnamečių vaikų duomenys socialiniuose tinkluose turi būti tvarkomi BDAR’e nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pavyzdžiui, mokymosi įstaigai norint viešinti nuotraukas iš mokykloje ar kitoje vietoje vykstančių renginių, turi gauti nors vieno iš tėvų / globėjų sutikimą. Jeigu tėvai socialiniuose tinkluose randa savo vaiko nuotraukas (pvz. iš renginio), turi pilną teisę kreiptis į socialinį tinklą ir prašyti tokias nuotraukas pašalinti.

Teisininkas Vilius Norvaišas atkreipia dėmesį, kad tėvai, priimdami bet kokius su vaikais susijusius sprendimus, turi vadovautis vaiko geriausių interesų prioriteto principu. Jie turėtų galvoti apie tai, kad ar tai, ką aš darau, atitinka mano vaiko interesą dabar ir ypač ar atitiks jo interesą po, pavyzdžiui, penkerių ar dešimties metų.

Dirbtinio intelekto keliami pavojai

Dirbtinis intelektas (DI) kelia naujų iššūkių vaikų saugumui internete. „Insane video agency“ dirbtinio intelekto specialistas Tomas Sakro įspėja, kad šiuolaikinės technologijos vis labiau didina internetinio priekabiavimo problemą. Lengvai prieinami dirbtinio intelekto įrankiai leidžia kurti realistiškas netikras tapatybes, suklastotas nuotraukas ir net pokalbius.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus patarėja Inga Mauricienė sako, kad dirbtinis intelektas gali būti panaudotas itin plačiai, priklausomai nuo to, koks konkrečiai dirbtinio intelekto modelis naudojamas. Pavyzdžiui, jei technologija skirta panaudoti vaikų atvaizdus, dirbtinio intelekto pagalba sukuriant netikras nuotraukas, siekiant paveikti jų tėvus, rizikos gali būti tiek finansinės, tiek emocinės.

Patarimai tėvams

  1. Būkite sąmoningi: Prieš skelbdami vaiko nuotrauką internete, pagalvokite apie galimas rizikas ir pasekmes.
  2. Naudokite privatumo nustatymus: Apribokite prieigą prie savo paskyros tik artimaisiais ir draugais.
  3. Apgalvokite turinį: Venkite skelbti nuotraukas, kuriose atskleidžiama jautri informacija, pavyzdžiui, vaiko buvimo vieta ar asmeniniai duomenys.
  4. Kalbėkitės su vaikais: Įtraukite vaikus į sprendimų priėmimo procesą ir atsižvelkite į jų nuomonę.
  5. Būkite budrūs: Stebėkite, ką vaikai veikia internete, ir mokykite juos saugaus elgesio taisyklių.
  6. Praneškite apie pažeidimus: Jei pastebėjote, kad vaiko nuotrauka buvo panaudota netinkamai, nedelsdami praneškite apie tai atsakingoms institucijoms.
  7. Gilinkite žinias: Domėkitės skaitmeninio saugumo klausimais, lankykitės seminaruose ir konferencijose, skaitykite ekspertų rekomendacijas.

tags: #delfi #vaiku #nuotraukos